Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkė), Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (pranešėja), sekretoriaujant Danutei Nekraševičenei, Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, atsakovui S. S., trečiajam asmeniui L. V., išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms L. R., E. S., A. B.

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-217/2013 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui L. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei V. D., trečiajam asmeniui L. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

netrukdomai leisti ieškovei V. D. bendrauti su dukra U. S. kas antrą savaitės savaitgalį: penktadienį 18 val. paimant dukrą iš atsakovo S. S. namų, adresu (duomenys neskelbtini) r., ir pristatant atgal į atsakovo S. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini)., ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val.,

netrukdomai leisti ieškovei V. D. praleisti su dukra U. S. jos motinos V. D. gimimo dieną (duomenys neskelbtini), paimant dukrą iš tėvo S. S. namų, adresu (duomenys neskelbtini)., 15 val. ir pristatant ją kitą dieną tiesiogiai į Jonavos rajono Žeimių pagrindinę mokyklą, į pamokas pagal nustatytą mokymosi grafiką, arba pristatant ją kitą dieną tiesiogiai iki 18 val. į S. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai išeiginė diena;

netrukdomai leisti ieškovei V. D. bendrauti su dukra U. S. per visų mokslo metų atostogas, suteikiant ieškovei V. D. teisę 1/3 dalį šių U. S. atostogų laiko praleisti su mama V. D.;

poriniais metais leisti ieškovei V. D. bendrauti ir praleisti laiką su dukra U. S. per visas Šv.Kalėdų dienas, paimant dukrą iš atsakovo S. S. namų, adresu (duomenys neskelbtini)., ir pristatant atgal į atsakovo S. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini)., o ne poriniais metais leisti ieškovei V. D. bendrauti ir praleisti laiką su dukra U. S. per visas Šv.Velykų dienas paimant dukrą iš atsakovo S. S. namų, adresu (duomenys neskelbtini)., ir pristatant atgal į atsakovo S. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2006 m. gegužės 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1302-660/2006 santuoka įregistruota tarp ieškovės ir atsakovo S. S. buvo nutraukta. Po santuokos nutraukimo dukros U. S., gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu S. S., tačiau ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka teismo sprendimu nebuvo nustatyta, teisė lankyti dukrą, auklėti, bendrauti su dukra abiems tėvams palikta vienoda be apribojimų. Po santuokos nutraukimo atsakovas S. S. piktybiškai retai leido ieškovei matytis su dukra, sugalvodamas tam įvairiausių priežasčių, ar tiesiog nepateikdamas jokio protingo paaiškinimo, dėl ko negalima pamatyti savo dukros. Dukros lankymas ir buvimas su ja atsakovo namuose, Žeimiuose, kur gyvena atsakovo S. S. tėvai, buvo kontroliuojamas ir ribojamas atsakovo ir jo motinos, buvo priekaištaujama, nuolat stebima, klausomasi, nurodinėjama ką ir kaip daryti. Atsakovas nurodydavo, kad nemokanti rūpintis vaiko sveikata kaip jo tėvai ir atsakovas S. S., kad pačios ieškovės vaiko auklėjimas visiškai netinkamas, priekaištaujama, kai būnanti ieškovė su dukra, dukrytė negali pavalgyti, negali nusiraminti, jai sukyla adrenalinas, todėl jai geriau pabūti be mamos kol pasveiks. Paskambinti dukrytei atsakovas dažnai neleidžia, galiausiai, po vieno pokalbio atsakovas pareiškė, kad jam nesvarbi ir neįdomi ieškovės ir jos sutuoktinio L. V. nuomonė ir ketinimai dukros auklėjimo ir bendravimo klausimais, nes pačių mityba, apranga, laiko leidimas, auklėjimas ir vertybės yra netinkamos. Atsakovo motina ir atsakovas dažnai šneka ir bando įkalbėti dukrytei įvairias ligas jai girdint, nors dukrytė būna sveika. Sutarus su atsakovu dėl dukrytės išvykų , atsakovas dažnai keičia savo nuomonę ir draudžia, sako, kad jei dukra važiuos į Kauną -tai susirgs, jei ji važiuos su mama -mama įvažiuos į griovį (nes mama nevykusi vairuotoja), jei dukra važiuos į ekskursiją su klase - įvažiuos į griovį. Dukrytės pasitikėjimas savimi ir savarankiškumas yra slopinami ir žlugdomi. Yra nesuvokiama ir nepateisinama, kad iki dabar kai dukrytei aštuoneri metukai, jai naktimis yra kišamas mažų vaikų puodukas gamtiniams reikalams atlikti, netgi dukrytei pykstant , dukra pati laužo tą puoduką ir nori jį išmesti, tačiau atsakovas neleidžia. Be to, atsakovas nuolat akcentuoja dukrytės chronišką vidurių užkietėjimą, nors iki šiol nepateikė jokių medicininių pažymų ir nesiėmė jokių priemonių, kad to nebūtų, trukdoma bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Priešingai nei atsakovas teigia, dukrytė puikiai jaučiasi būdama su ieškove , ar ieškovės tėvų namuose, nepatiria jokio diskomforto. Būnant dukrytei su ieškove, ji išmoko reikšti savo norus, pasitiki savimi, pati pasako ką norės valgyti ir sugeba pajuokauti. Valgant ne namuose, pati drąsiai nueina paprašo padavėjų ko nori, išmoko susimokėti už prekes ir paslaugas, bendrauti su artimais giminaičiais.

mokslų metų eigoje, t. y. rugsėjo - birželio mėn. šeštadienį 12 val. paimant dukrą iš S. S. namų ir pristatant atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 valandos;

vasaros atostogų metu, t. y. birželio - rugpjūčio mėn. šeštadienį 13 val. paimant dukrą iš S. S. namų ir pristatant atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 21 valandos;

motina V. D. praleidžia su dukra U. S., gim. (duomenys neskelbtini)., neporinių kalendorinių metų šv. Kalėdų šventes: pirmąją Kalėdų dieną 12 val. paimant dukrą iš S. S. namų ir pristatant atgal į namus ne vėliau kaip antrąją Kalėdų dieną iki 17 valandos;jeigu Šv. Kalėdų šventė sutampa su tuo savaitgaliu, kai U. S. jį turi leisti su mama V. D., tai sekantį savaitgalį U. S. leidžia su tėvu S. S.;jeigu Šv. Kalėdų šventė sutampa su tuo savaitgaliu, kai U. S. jį turi leisti su tėvu S. S., bet dėl šventės ir antrą savaitgalį iš eilės praleidžia pas mamą, tai sekančius du savaitgalius iš eilės U. S. leidžia su tėvu S. S.;

motina V. D. praleidžia su dukra U. S., gim. (duomenys neskelbtini)., motinos dienos savaitgalį, paimant dukra to savaitgalio šeštadienį 12 val. iš S. S. namų ir pristatant atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 valandos; jeigu motinos dienos savaitgalis sutampa su tuo savaitgaliu, kai U. S. jį turi leisti su mama V. D., tai sekantį savaitgalį U. S. leidžia su tėvu S. S.; jeigu motinos dienos savaitgalis sutampa su tuo savaitgaliu, kai U. S. jį turi leisti su tėvu S. S., bet dėl šventės ir antrą savaitgalį iš eilės praleidžia pas mamą, tai sekančius du savaitgalius iš eilės U. S. leidžia su tėvu S. S.;

motina V. D. praleidžia su dukra U. S., gim. (duomenys neskelbtini)., vasaros mokyklinių atostogų-

2013 m. - 4 savaitgalius iš eilės šeštadienį 13 vai. paimant dukrą iš S. S., namų ir pristatant atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 21 valandos;

2014 m. - 6 savaitgalius iš eilės šeštadienį 13 vai. paimant dukrą iš S. S., namų ir pristatant atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 21 valandos;

2015 m. - vieną savaitę laiko;

2016 m. - dvi savaites laiko, tarp tų savaičių darant ne trumpesnę nei vienos savaitės nakvojimo pas V. D. , pertrauką;

2017-2022 m. - tris savaites laiko, tarp tų savaičių darant vieną, ne trumpesnę nei vienos savaitės nakvojimo pas V. D. pertrauką; vasaros atostogų laikas turi būti suderintas su motinos V. D. kasmetinėmis atostogomis;

motina V. D. praleidžia su dukra U. S., kiekvienais metais savo gimimo diena, jei ši diena sutampa su šeštadieniu, tai šeštadienį 12 val. paimant dukrą iš S. S. namų ir pristatant atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 valandos; jei ši diena sutampa su sekmadieniu, tai sekmadienį 11 val. paimant dukrą iš S. S., namų ir pristatant atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 valandos; jei ši diena sutampa su darbo dienomis, tai siūloma savo transportu ir lėšomis motinos gimimo dieną , kad pats S. S. atvežtų dukrą 15 val. į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tikslu pasveikinti motiną gimimo dienos proga ir tą pačią dieną 19 vai. ją pasiimti iš motinos namų ir parsivežti į namus (duomenys neskelbtini);

susirgus dukrai U. S., jinai privalo būti slaugoma namie, savo įprastoje aplinkoje, prie kurios yra pripratusi adresu (duomenys neskelbtini);

svečiuojantis dukrai U. S. pas mamą V. D. ir tenai susirgus, V. D. privalo apie tai nedelsiant iš karto informuoti S. S. ir nedelsiant parvežti dukrą U. S. namo adresu (duomenys neskelbtini), neesant galimybėm pačiai parvežti, leisti tėvui S. S. parsivežti pačiam;

U. S. sergant tie savaitgaliai į bendravimo tvarkos nustatytą grafiką neskaičiuojami, t.y. jei serga tą savaitgalį, kai su ja turi bendrauti mama, tai jos bendravimas su mama nusikelia į sekantį savaitgalį; jei serga tą savaitgalį, kai su ja turi bendrauti tėtis, tai jos bendravimas su tėčiu nusikelia į sekantį savaitgalį;

U. S. bet kada išreiškus pageidavimą sutrumpinti jos viešėjimo pas mamą laiką, V. D. privalo atsižvelgti į dukros norus ir nedelsiant iš karto parvežti ją namo į (duomenys neskelbtini). Negalėdama to pati padaryti, V. D. privalo nedelsiant informuoti apie tai tėvą S. S. ir leisti jam pačiam parsivežti dukrą namo ;

motina V. D. kasdien privalo laikytis šio dukros U. S. dienos ir miego režimo, rugsėjo-gegužės mėn.- paguldyti miegoti ne vėliau 21 val. birželio- rugpjūčio mėn.- paguldyti miegoti ne vėliau 23 val;

motina V. D. savo tolimesnes keliones su dukra U. S., viršijančias daugiau nei 100 km nuo dukros gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini) privalo aptarti ir suderinti su dukros tėvu S. S.;

motina V. D. ir tėvas S. S. negalėdami įvykdyti nustatytos bendravimo su dukra U. S. tvarkos, įsipareigoja nedelsiant apie tai pranešti vienas kitam bei suderinti kitą bendravimo su dukra U. S. laiką. Nurodė, kad dukra nepasiruošusi bendrauti su mama, kuomet dukra ilgiau pabūna su mama, jai sutrinka tuštinimasis, dėl to teikia gydytojo pažymas. Prašė nustatyti detalizuotą dukros ir motinos V. D. bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš teismo sprendimo punkto matyti, jog 1/3 atostogų laiko dalis taikoma ir vasaros atostogoms, nors apie jas nebuvo atsiklausta vaiko nuomonės. 2012-12-20 Jonavos vaiko teisių specialistam Žeimių mokykloje apklausus U. S., U. yra pareiškusi, kad iš 10 žiemos atostogų dienų tik 3 (t.y. 30%) norėtų praleisti pas mamą Kaune, tačiau tai dar nereiškia, kad tokią pačią proporciją galima taikyti ir vasaros atostogom, kadangi vasaros atostogos yra labai specifinės, jos trunka net 3 mėnesius ir labai skiriasi nuo žiemos atostogų. Teismui neišklausius vaiko nuomonės dėl vasaros atostogų buvo pažeista ir Vaiko teisių apsaugos konvencija. Vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais yra įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Dėl įvairių priežasčių vaiko norai ir interesai ne visuomet gali sutapti. Todėl kiekvienu atveju, išklausius vaiko norus, reikia išsiaiškinti, ar jie neprieštarauja jo interesams. Taip pat neaišku kokiais įrodymais remiantis teismas iš dalies patenkino ieškovės ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmetė, jeigu tiek iš ieškovės ieškinio, tiek iš atsakovo priešieškinio nei vienas norimos tvarkos punktas pilnai nesutapo su teismo nuomone. Ieškovė savo ieškinio 10 punkte prašė teismo nustatyti, kad per savo gimimo dieną, jei ji sutampa su darbo diena, ji dukrą pristato į namus tą pačią dieną iki 21 val., tačiau teismas nusprendė, kad dukrą ieškovė gali pristatyti kitą dieną tiesiai į mokyklą, nors ieškovė nepateikė prašymo pakeisti savo ieškinio 10 punktą. Susipažinus su 2013-03-15 Jonavos apylinkės teismo sprendimu ir jį palyginus su ieškovės ieškiniu ir atsakovo priešieškiniu, matyti jog tiek ieškinio tiek priešieškinio reikalavimai yra iš dalies patenkinti, todėl yra nesuprantama kodėl teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinis yra atmestas. Nelogiškas ir neobjektyvus Jonavos apylinkės teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė viso teismo proceso metu nepateikė nei vieno įrodymo, kad jai buvo draudžiama bendrauti su dukra, nepateikė jokių įrodymų iš Kauno vaiko teisių skyriaus, kad jis ją nukreipė į teismą, o atsakovas priešingai - pateikė svarius įrodymus, kad V. D. iki ieškinio padavimo, daug metų pati nesirūpino ir nelankė dukros, todėl akivaizdu, kad atsakovės buvo kreiptasi į teismą norint pademonstruoti savo arogantiškumą, užgautas ambicijas ir savanaudiškus principus. Toks teismo sprendimas - kai galima be jokių įrodymų užsipulti žmogų, jį apšmeižti ir apkaltinti nebūtais dalykais ir be jokių įrodymų laimėti teismą, dar iš atsakovo prisiteisiant bylinėjimosi išlaidas sukuria beprecedentinį žalingą teismų darbo pavyzdį, kas dar labiau mažina visuomenės pasitikėjimą teismais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustatė atsižvelgus į pateiktą Jonavos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vaiko interesus ir vaiko norą bendrauti su mama.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui neaišku kokiais įrodymais remiantis teismas iš dalies patenkino ieškovės ieškinį, atsakovo priešieškinį atmetė, jeigu tiek iš ieškovės ieškinio, tiek iš atsakovo priešieškinio nei vienas norimos tvarkos punktas pilnai nesutapo su teismo nuomone. Apeliantas nurodo, kad ieškovė ieškinyje siūlė Šv.Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą ir antrą dienas skaidyti t.y., kad vieną dieną dukra praleistų su tėvu, kitą su motina. Atsakovas sap priešieškinėje tam neprieštaravo, kad taip vežioti kasdien vaiką yra žalinga ir teismas priėmė atsakovo pasiūlytą variantą. Taip pat apeliantas nurodė, kad ieškovė savo ieškinio 10 punkte prašė teismo nustatyti, kad per savo gimimo dieną, jei jinai sutampa su darbo diena, jinai dukrą pristato į namus tą pačią dieną iki 21 val., tačiau teismas nusprendė, kad dukrą ieškovė gali pristatyti kitą dieną tiesiai į mokyklą, nors ieškovė nepateikė prašymo pakeisti savo ieškinio 10 punktą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės bendravimo su vaiku tvarką ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustatė pagal ieškovės ieškinio reikalavimą tik jį sukonkretino – nustatė aiškesnę, galinčią sukelti mažiau ginčų ateityje, tvarką, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė turėjo pateikti prašymą keisti tam tikrus ieškinio reikalavimų punktus. Be to, šios kategorijos bylose teismas įpareigotas būti ne tik aktyvus, bet ir suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus bei priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas leisdamas ieškovei V. D. bendrauti su dukra U. S. per visų mokslo metų atostogas 1/3 dalį šių U. S. visų mokslo metų atostogų laiko praleisti ieškovei su dukra, neišklausė U. S. nuomonės, nes yra didelė tikimybė, kad U. per vasaros atostogas norės dar mažiau laiko nei 30 proc. atostogų laiko leisti Kaune pas mamą.

Iš bylos duomenų matosi, kad U. S. gim. (duomenys neskelbtini) nuomonė dėl bendravimo su mama buvo išsakyta 2012-12-20 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje dalyvaujant skyriaus specialistams A. B., L. R. bei J. P. ir psichologinės tarnybos psichologei S. B.. Iš U. S. pateiktų paaiškinimų matosi, kad ji norinti bendrauti su motina, taip pat norėtų per visas mokslo metų atostogas dalį atostogų praleisti svečiuose pas mamą, tačiau negalėjo tiksliai atsakyti kiek būtent laiko norėtų būti pas mamą ir kiek pas tėtį. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu papildomai apklausus U. S. J. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, atsižvelgiant į ieškovės V. D., atsakovo S. S. paaiškinimus nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka bei į valstybinės institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą yra pagrindas pakeisti nustatytą V. D. bendravimo su dukra tvarką jos mokslo metų atostogų metų. Yra pagrindas nustatyti, kad V. D. turi teisę bendrauti su dukra jos vasaros atostogų metu 1/3 dalį šių atostogų laiko po 10 dienų nepertraukiamai. Taip pat yra pagrindas nustatyti, kad per likusias mokslo metų atostogas V. D. turi teisę bendrauti su dukra ½ dalį jos atostogų laiko.

Apeliantas nurodo, kad dažniausiai teismai priima sprendimą, kad sergantis vaikas turi gydytis namuose, nes vaikas pripratęs prie savo aplinkos, prie savo lovos, kas padeda geriau išsimiegoti ir pagreitina sveikimo procesą, todėl apelianto nuomone, neaišku kuo remiantis teismas atmetė šį atsakovo priešieškinėje pateiktą 6 ir 7 punktus. Apeliantas taip pat nurodo, kad ilgas keliones reikia suderinti su tuo asmeniu pas kurį auga mažametis vaikas, kad vaikas tinkamai pailsėtų prieš kelionę ir jai tinkamai pasiruoštų. Pažymėtina, kad tėvams gyvenant skyrium, motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tėvas, su kuriuo gyvena vaikas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir atkreipia dėmesį į tai, kad visus ateityje galinčius iškilti klausimus su nepilnamečio vaiko auklėjimu, jo poreikiais ar interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi bendradarbiavimo ir prioriteto vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti grubūs civilinio proceso kodekso pažeidimai: CPK 17 straipsnis: „Šalių lygiateisiškumas“. Atsakovas nurodo, kad teismo posėdžio metu jam ir ieškovei buvo sudarytos skirtingos galimybės pasisakyti ir užduoti klausimus. Taip pat nurodo, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti baigiamąją kalbą. Teisėjų kolegija išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą daro išvadą, kad šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepasitvirtino, todėl jie atmestini. Apeliantas nurodė, kad buvo pažeistas CPK 251 straipsnis, nes pirmosios instancijos teismas nepaklausė byloje dalyvaujančių asmenų, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Teismas nesuteikė tokios galimybės atsakovui, nors jisai dar turėjo teismui prašymų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas nelaikytinas esminiu procesinės teisė normų pažeisimu, dėl kurio neteisingai būtų išspręsta byla. Byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir visi apelianto prašymai buvo sprendžiami.

Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovo pateiktas 2012 m. lapkričio 16 d. audio įrašas buvo teismo priimtas kaip įrodymas, tačiau nebuvo išnagrinėtas ir aptartas teismo posėdžio metu ir apie jį iš viso teismo buvo pamiršta. Iš bylos duomenų matosi, kad šis audio įrašas buvo padarytas atsakovo ir dukters buitinio pokalbio metu (t.1, b.l. 14-16), nei dukrai U. S., nei ieškovei nežinant apie tokio pokalbio garso įrašo darymą. Kadangi byloje U. S. ne vieną kartą yra apklausta dėl bendravimo tvarkos ir yra išreiškusi savo nuomonę, todėl teisėjų kolegija į bylą pateiktą garso įrašą vertina kaip neturintį įrodomosios reikšmės byloje.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisminiame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.). Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 2 d.). Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesiėmė aktyvių veiksmų ir nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų raštiškus įrodymus iš Kauno vaiko teisių skyriaus, kada, dėl ko ir ar iš viso kreipėsi, kad ieškovė pateiktų savo telefono paskutinių kelių metų skambučių išklotines, kad Jonavos vaiko teisių specialistai pasidomėtų apie U. S. vidurių užkietėjimo problemas būnant pas mamą Kaune niekuo nepagrįstas, nes kaip aukščiau nurodyta bylos šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, be to, teismas turi teisę rinkti įrodymus tik CPK 179 str. 2 d. numatytais atvejais.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai), pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino į bylą atsakovo pateiktų Žeimių ambulatorijos šeimos gydytojo 2013-01-17 ir 2013-02-28 pažymų, U. charakteristikos iš Žeimių pagrindinės mokyklos 2012-10-22 Nr. V6-427 bei 2012-11-16 atsakovo pateikto audio įrašo, yra teisiškai nereikšmingas priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei, kadangi iš esmės ieškinys tenkinamas, o priešieškinis atmetamas – 142 Lt žyminis mokestis, už advokato teisinę pagalbą 1500 Lt, nes sutinkamai su CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ieškovė ir jos atstovė sutiko, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos būtų mažinamos iki 800 litų, todėl sprendimas bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje keistinas, priteistas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 800 litų.

Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ir ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 200 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. (t. 2, b. l .95-98) (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria leista ieškovei V. D. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su dukra U. S. gim. (duomenys neskelbtini), per visų mokslo metų atostogas, suteikiant ieškovei V. D. a.k. (duomenys neskelbtini), teisę į 1/3 dalį šių U. S. visų mokslo metų atostogų laiko praleisti mamai V. D. su dukra U. S. gim. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir išdėstyti taip:

Netrukdomai leisti ieškovei V. D. bendrauti su dukra U. S. gim. (duomenys neskelbtini) per mokslo metų vasaros atostogas suteikiant ieškovei V. D. teisę į 1/3 dalį šių U. S. atostogų laiko praleisti su dukra U. S.. Nustatyti, kad šių atostogų metu V. D. bendrauja su dukra U. S. nepertraukiamai kiekvienais metais nuo birželio 10 d. iki birželio 20 d. įskaitytinai, nuo liepos 10 d. iki liepos 20 d. įskaitytinai, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 20 d. įskaitytinai.

Per visas kitas U. S. mokslo metų atostogas suteikti ieškovei V. D. teisę į ½ dalį šių U. S. visų kitų mokslo metų atostogų laiko praleisti su dukra U. S..

Nustatyti, kad bendravimo tvarka, V. D. bendrauti su dukra U. S. kas antrą savaitės savaitgalį, penktadienį 18 val. paimant dukrą iš atsakovo S. S. namų ir pristatant atgal į atsakovo S. S. namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val. U. S. atostogų metu bendraujant su motina V. D., netaikoma.

Priteistas iš atsakovo S. S. ieškovės V. D. naudai 1642 (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt dviejų ) litų bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 800 (aštuonių šimtų) litų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) V. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) litų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.