- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-578-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01779-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- V. D.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2146-217/2012 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui S. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. D. pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:
1. netrukdomai leisti ieškovei V. D. bendrauti su dukra U. S. kas antrą savaitės savaitgalį: penktadienį 18.00 val. paimant dukrą iš atsakovo S. S. namų ir pristatant atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 20.00 valandos;
2. netrukdomai leisti ieškovei V. D. praleisti su dukra U. S. jos motinos gimimo dieną, t. y. gruodžio 10 d., paimant dukrą iš tėvo S. S. namų 15.00 val. ir pristatant ją kitą dieną į mokyklą.
3. netrukdomai leisti ieškovei V. D. praleisti su dukra U. S. jos gimimo dieną, t. y. spalio 15 d., paimant dukrą iš atsakovo S. S. namų 15.00 val. ir pristatant ją kitą dieną į mokyklą;
4. netrukdomai leisti ieškovei V. D. bendrauti su dukra U. S. per visų mokslo metų atostogas, suteikiant ieškovei teisę pusę šių atostogų praleisti su mama.
Prašyme nurodoma, kad pasikeitė iš esmės faktinės aplinkybės, ieškovė prašo į jas atsižvelgti ir patikslinti bendravimo su dukra tvarką. Ieškovės dukra bendraudama su mama kasdien drąsiau ir drąsiau išreiškia savo nuomonę, lūkesčius, svajones, bei mergaitė įsitikinusi, kad su mama nori praleisti ženkliai daugiau laiko, nei kas antras savaitgalis ir viena naktis, kaip tai patogu tėčiui. Prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas ne tik užsitęsusiu bylos nagrinėjimu, bet ir ieškovės ir jos dukters interesais, kurie yra patys svarbiausi. Mergaitė pageidauja su mama bendrauti ženkliai didesnį laiką ir jau vykdant bendravimo tvarką tapo drąsesnė tai pasakyti ir kitiems. Aštuonerių metų vaikas gali puikiai išreikšti savo nuomonę, jei yra neįtakojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas iš dalies pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, ir nustatė tokią bendravimo tvarką:
1. netrukdomai leisti ieškovei bendrauti su dukra kas antrą savaitės savaitgalį: penktadienį 18.00 val. paimant dukrą iš atsakovo namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir pristatant atgal į atsakovo namus, adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val.;
2. netrukdomai leisti ieškovei su dukra jos motinos gimimo dieną, t. y. 2013 m. gruodžio 10 d., paimant dukrą iš atsakovo namų, adresu (duomenys neskelbtini), 15.00 val. ir pristatant ją kitą dieną tiesiogiai į Jonavos rajono Žeimių pagrindinę mokyklą, į pamokas pagal nustatytą mokymosi grafiką;
3. netrukdomai leisti ieškovei bendrauti su dukra per visų mokslo metų atostogas, suteikiant ieškovei teisę 1/3 dalį šių atostogų praleisti su mama, taikant nuo 2013-01-31.
Teismas prašymą netrukdomai leisti ieškovei praleisti su dukra jos gimimo dieną, t. y. 2013 m. spalio 15 d., paimant dukrą iš atsakovo namų, adresu (duomenys neskelbtini), 15.00 val. ir pristatant ją kitą dieną tiesiogiai į Jonavos rajono Žeimių pagrindinę mokyklą, į pamokas pagal nustatytą mokymosi grafiką, atmetė. Teismas padarė išvadą, kad U. S. jau turėjo pakankamai laiko adaptacijai ruošdamasi bendravimui su savo mama. Apklausiant nepilnametę U. S. Skyriaus specialistams A. B. ir L. R. bei Jonavos Pedagoginės ir psichologinės tarnybos psichologei S. B., ji išreiškė norą, kad mama ją pasiimtų pas save į svečius kas antrą savaitę penktadieniais vakare ir parvežtų atgal pas tėtį sekmadieniais vakare. Vaiko išreikšta nuomonė, atitinka vaiko interesus dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais su tėvais, kol bus išspręstas ginčas teismine tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepilnamečio vaiko grąžinimas į namus 20.00 val. neatitinka vaiko interesų, kadangi vaikui sekančią dieną reikia eiti į mokyklą. U. S. nurodė, kad mamos gimtadienį sutinka praleisti būdama su nakvyne pas mamą. Ieškovės prašymą leisti praleisti su dukra jos gimimo dieną teismas atmetė ir pažymėjo, kad vaiko gimtadienio proga ją atvyks sveikint ne tik mama, bet ir draugai bei kiti artimi giminės. Teismas atsižvelgė į išreikštą nepilnametės dukros bei institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomones, ir prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepilnametės dukros atostogų metu tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas S. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti galioti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
nepavykus susitarti V. D. iš viso per rudens atostogas neaplankė dukros, ir tik pasiėmė dukrą savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį), t.y. bendravo tik 2 dienas nors atsakovas parengiamojo posėdžio metu siūlė 4 dienas. Iš tokio V. D. elgesio akivaizdu, kad jai svarbu yra ne bendravimas su dukra, bet savo egoistiškų principų patenkinimas, kurių pagrindinis tikslas – bet kokia kaina kuo ilgiau išsivežti dukrą į Kauną; V. D. nuo 2011 m. spalio 15 d. dukros gimtadienio iki 2012 m. liepos vidurio t. y. net 9 mėnesius nei karto neatvažiavo aplankyti dukros į Žeimius, o nuo 2011 m. spalio 15 d. dukros gimtadienio iki 2012 m. balandžio 8 d. Velykų švenčių t. y. beveik pusę metų iš viso nematė ir nepalaikė visiškai jokio ryšio su dukra neaplankė jos sergančios ir net nesugebėjo jai nei karto paskambinti;V. D. nuolat pažeidinėjo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką;vaiko nuomonė buvo išklausyta, bet neatsižvelgta į mažamečio vaiko interesą – kad nebūtų daroma žala vaiko sveikatai.
Atsiliepimas
Ieškovė V. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atkirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
nutartis priimta vadovaujantis nepilnamečio vaiko poreikiais ir atitinka jo interesus;atsakovo teiginiai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais ar kitokiais įrodymais;teismas, priimdamas nutartį, išklausė nepilnametės dukros nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones – bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, suteikiant ieškovei galimybę daugiau laiko praleisti su nepilnamete dukra, iki sprendimo byloje priėmimo, – teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CK 3.65 straipsnį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys numatytos ir CPK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei vienoje paminėtoje teisės normoje kaip laikinosios apsaugos priemonė nėra įvardintas laikinosios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymas. Teismas gali taikyti tik CPK ir kituose įstatymuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose tinkama laikinoji apsaugos priemonė nėra įtvirtinta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę.
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nepilnametės šalių dukters teise nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), taip pat tokia pat skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Ši vaiko teisė įtvirtinta ir CK 3.164, 3.177 straipsniuose. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti ginamas įstatymo
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Prašymas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog nepilnametė dukra U. S., gim. (duomenys neskelbtini), išreiškė norą daugiau laiko praleisti su mama, t. y. ieškove (b. l. 31–33). Šiai aplinkybei paneigti arba patvirtinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įpareigotas pirmosios instancijos teismo išsiaiškinti nepilnamečio vaiko nuomonę (b. l. 38). Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo iš esmės pagrindė socialiniams darbuotojams dalyvaujant išreikšta nepilnamečio vaiko nuomone (b. l. 38)
Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str. 1 d.).
Byloje nėra duomenų, kad ieškovė darytų neigiamą įtaką nepilnametės mergaitės psichologinei vystymosi raidai, jai būtų apribota tėvų valdžia arba kad būtų nustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su prioritetinių vaiko interesų apsauga ir užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tikslinga pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šios kategorijos bylose visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir nuomonę. Todėl mergaitės išreikštas noras, kad ji nori daugiau laiko praleisti su mama, yra esminė sąlyga, į kurią atsižvelgdamas teismas išsprendė klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į motinos ir dukros besivystantį emocinį ryšį bei motinos elgesį vaiko atžvilgiu, laikytina užtikrinančia ieškovės teisę palaikyti ryšį su dukra ir vaiko teisę bei galimybę bendrauti su ieškove.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Jonavos rajono apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.