Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-379-873/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-07
Bylos Nr.: 1A-379-873/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44253-2016-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
Nuteistasis: E. P., A. V.
Advokatai: Rūta Miškinienė

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Apeliacinė byla Nr. 1A-379-873/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44253-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,gynėjams advokatams Rūtai Miškinienei, Jonui Leikauskui,nuteistajam E. P.,nuteistajam A. V. (A. V.) (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. P. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytas A. V. laikas išbūtas suėmime bei sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 20 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, neteisėtam narkotinių medžiagų – heroino ir karfentanilio disponavimui, turint tikslą platinti, į bendrininkų grupę įtraukė A. V., iš anksto su juo susitaręs organizavo narkotinių medžiagų – heroino, kurio masė 0,026 g ir karfentanilio, kurio masė 0,00023 g patekimą į Vilniaus pataisos namus, esančius Rasų g. 8, Vilniuje, o būtent: jis, būdamas organizatoriumi, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. rugsėjo 16 d., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su buvusiu Vilniaus pataisos namų nuteistuoju A. V. ir susitarė bendradarbiauti dėl narkotinių medžiagų platinimo Vilniaus pataisos namuose. 2016 m. rugsėjo 17 d. nuolat kontaktavo telefonu su A. V. bei nurodinėjo visus narkotinių medžiagų organizacinius įsigijimo klausimus. 2016 m. rugsėjo 17 d., 14.25 val., jis paskambino savo močiutei G. S. ir paprašė, kad pastaroji paduotų iš jam priklausančių 100 (šimto) eurų 80 (aštuoniasdešimt) eurų vienam vaikinui, kuris pas ją ateis už pusantros valandos. 2016 m. rugsėjo 17 d., 14.29 val., jis paskambino buvusiam Vilniaus pataisos namų nuteistajam A. V. (A. V.) (2018 m. rugpjūčio 4 d. mirė) ir paprašė, kad pastarasis duotų žvejybinę laidynę. 2016 m. rugsėjo 17 d., 14.33 val., jis telefonu bendraudamas su A. V. susitarė, kad A. V. žvejybinę laidynę paimtų iš žmogaus prie Žaliojo tilto, nurodė, kad viską suderino. Nurodė, kad A. V. važiuotų prie Vilniaus Žaliojo tilto, kur lauks žmogus, iš kurio reikia paimti žvejybinę laidynę. 2016 m. rugsėjo 17 d., 15.22 val., jis paskambino A. V. (miręs), kuriam nurodė, kad nueitų prie Žaliojo tilto ir atiduotų žvejybinę laidynę A. V.. 2016 m. rugsėjo 17 d., 16.18 val., A. V. paskambino jam (E. P.) ir pranešė, kad žvejybinę laidynę jau perdavė A. V.. Po to, jis (E. P.) A. V. nurodė nuvažiuoti pas jo močiutę G. S. paimti pinigų, paaiškino su kokiu autobusu ir kur važiuoti. 2016 m. rugsėjo 17 d., jis paskambino savo močiutei, kuriai pasakė, kad pas ją ateis vaikinas, kuriam ji turi duoti 80 eurų. A. V. autobusu Nr. 6 G nuvažiavo pas jo (E. P.) močiutę, paėmė jo nurodytą pinigų sumą, t. y. 80 eurų, po to, A. V., vykdydamas jo (E. P.) nurodymus, nuvyko į stotį, sėdo į taksi automobilį, nuvyko į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą moterį vardu S., tikslu įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau neįsigijo, nes narkotinės medžiagos nebuvo, po to A. V. taksi automobiliu nuvyko į kitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už nenustatytą pinigų sumą įsigijo 10 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,026 g ir narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,00023 g, apie narkotinių medžiagų įsigijimą pranešė jam (E. P.). E. P. nurodė A. V. vykti prie „Lukoil“ degalinės, kuri yra prie Vilniaus autobusų stoties, nurodė, kad ten lauks automobilis „Mitsubishi Colt“, mėlynos spalvos, kurį vairuos moteris (J. L.), nurodė, jog įsigytas narkotines medžiagas supakuotų panaudojant akmenuką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 18.10 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. V. sėdant į minėtą automobilį buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie rado ir paėmė 10 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė 0,026 g ir narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė 0,00023 g.

A. V. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, neteisėtam narkotinių medžiagų – heroino ir karfentanilio disponavimui, turint tikslą platinti, E. P. buvo įtrauktas į bendrininkų grupę, iš anksto susitaręs organizavo narkotinių medžiagų – heroino, kurio masė 0,026 g ir karfentanilio, kurio masė 0,00023 g patekimą į Vilniaus pataisos namus, esančius Rasų g. 8, Vilniuje, o būtent: jis, vykdydamas E. P. nurodymus, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, 2016 m. rugsėjo 16 d., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekančiu E. P. ir susitarė bendradarbiauti dėl narkotinių medžiagų platinimo Vilniaus pataisos namuose. 2016 m. rugsėjo 17 d. nuolat kontaktavo telefonu su E. P., kuris jam nurodinėjo visus narkotinių medžiagų organizacinius įsigijimo veiksmus. 2016 m. rugsėjo 17 d., 14.25 val., E. P. paskambino savo močiutei G. S. ir paprašė, kad pastaroji paduotų iš jam priklausančių 100 (šimto) eurų 80 (aštuoniasdešimt) eurų vienam vaikinui, t. y. A. V., kuris pas ją ateis už pusantros valandos. 2016 m. rugsėjo 17 d., 14.29 val., E. P. paskambino buvusiam Vilniaus pataisos namų nuteistajam A. V. (2018 m. rugpjūčio 4 d. mirė) ir paprašė, kad pastarasis duotų žvejybinę laidynę. 2016 m. rugsėjo 17 d., 14.33 val., E. P. telefonu bendraudamas su juo (A. V.) susitarė, kad pastarasis žvejybinę laidynę paimtų iš žmogaus prie Žaliojo tilto. E. P. nurodymu, jis nuvyko prie Vilniaus Žaliojo tilto, kur jo laukė A. V. (miręs), iš kurio paėmė žvejybinę laidynę. 2016 m. rugsėjo 17 d., 16.18 val., A. V. paskambino E. P. ir pranešė, kad žvejybinę laidynę jau perdavė jam (A. V.). Po to, E. P. nurodė jam nuvažiuoti pas E. P. močiutę G. S. paimti pinigų, paaiškino su kokiu autobusu ir kur važiuoti. 2016 m. rugsėjo 17 d. E. P. paskambino savo močiutei, kuriai pasakė, kad pas ją ateis vaikinas (A. V.), kuriam ji turi duoti 80 eurų. E. P. nurodymu, jis, autobusu Nr. 6 G nuvažiavo pas E. P. močiutę, paėmė E. P. nurodytą pinigų sumą, t. y. 80 eurų, po to, jis, vykdydamas E. P. nurodymus, nuvyko į stotį, sėdo į taksi automobilį, nuvyko į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą moterį vardu S., tikslu įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau neįsigijo, nes narkotinės medžiagos nebuvo, po to jis (A. V.) taksi automobiliu nuvyko į kitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už nenustatytą pinigų sumą įsigijo 10 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,026 g ir narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė 0,00023 g, apie narkotinių medžiagų įsigijimą pranešė E. P.. Po to, E. P. nurodymu jis nuvyko prie „Lukoil“ degalinės, kuri yra prie Vilniaus autobusų stoties, E. P. nurodė, kad ten jo lauks automobilis „Mitsubishi Colt“, mėlynos spalvos, kurį vairuos moteris (J. L.), nurodė, kad jis įsigytas narkotines medžiagas supakuotų panaudojant akmenuką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 18.10 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. V. sėdant į minėtą automobilį buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie rado ir paėmė 10 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė 0,026 g ir narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė 0,00023 g.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį, priimtą E. P. atžvilgiu, ir priimti E. P. atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį, konstatuojant, kad E. P. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, jog neįrodyta, kad E. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; nutraukti bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies pagrindais. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuteistojo manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo šališkas, neobjektyvus, netyrė jo nurodytų faktų apie teisių pažeidimus, nors byloje yra jo teiginius patvirtinantys įrodymai, neteisingai, tendencingai, šališkai, nuteistojo nenaudai vertino visus byloje esančius įrodymus, neužtikrino proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi principo baudžiamajame procese, neteisingai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo naštą baudžiamajame procese, netinkamai gynė jo, kaip lygios kitai bylos šalies, teises, neteisingai taikė materialines ir proceso teisės normas, teismų praktiką šiais klausimais, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 7 straipsnio, 18 straipsnio, 19 straipsnio, 20 straipsnio, 21 straipsnio, 22 straipsnio, 25 straipsnio, 29 straipsnio, 30 straipsnio, 31 straipsnio, BK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 4 dalis, 14 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 25 straipsnio, 26 straipsnio, 42 straipsnio, 50 straipsnio, 54 straipsnio, 57 straipsnio, 58 straipsnio, 63 straipsnio, 64¹ straipsnio, 260 straipsnio, BPK 1 straipsnio, 3 straipsnio, 6 straipsnio, 7 straipsnio, 11 straipsnio, 44 straipsnio, 45 straipsnio, 273 straipsnio reikalavimus, dėl to nepagrįstai padarė ydingą, neteisėtą išvadą.

2.2. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu pažymi, kad apylinkės teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo jo pripažinti nusikalstamos grupuotės organizatoriumi, pastangas gauti mobilųjį telefoną prilyginti narkotinių medžiagų gavimui ir platinimui, nusikalstamos grupės subūrimui, kalbėjimą kalinamųjų kalba – siekiui konspiruotis. Teigia, kad buvo ignoruota jo pateikta informacija apie neleistiną Vilniaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos pareigūnų elgesį jo atžvilgiu.

2.3. Nuteistasis E. P. pabrėžia, kad nevartoja narkotinių medžiagų ir niekada nėra teistas už šių medžiagų platinimą, o su narkotinėmis medžiagomis, rastomis pas A. V. už apatinių kelnaičių, neturi nieko bendra, nėra prašęs A. V. įsigyti kokių nors narkotinių medžiagų ar jas atnešti į Vilniaus pataisos namus. Nurodo, kad nėra atsakingas už Vilniaus pataisos namuose buvusią, esamą ar būsiančią padėtį dėl galimai ten patenkančių ar nepatenkančių neleistinų medžiagų, taip pat nėra atsakingas už kito asmens savarankiškus ir savavališkus veiksmus vartoti narkotines priemones.

2.4. Kaip teigiama skunde, kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti, neįrodyti, byla kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyčia sufabrikuota, iškreiptai, neteisingai, išplėstai vertinant niekinius tariamos nuteistojo kaltės nusikaltimo padarymu įrodymus už jo atsisakymą dirbti jų agentu ir stebėti bei skųsti kriminalinei policijai kitus nuteistuosius.

2.5. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama nuteistojo ir pataisos namų pareigūnų santykiams. Nuteistasis E. P. nurodo, kad būnant Vilniaus pataisos namuose susiklostė labai įtempti santykiai su Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) R. U. (R. U.), kuris bandė jį užverbuoti būti jo agentu, o apeliantui atsisakius, ėmė daryti vis didesnį spaudimą, gyvenimą Vilniaus pataisos namuose padarydamas nepakeliamu, savo kabinete net jį sumušė. Nuteistasis E. P. pažymi, kad jam buvo nepriimtini pareigūno R. U. pasiūlymai, nepaisant šio fizinio ir psichinio smurto prieš nuteistąjį, jis nenorėjo užsiimti kitų kalinių, asmenų laisvėje skundimu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad patekęs į Vilniaus pataisos namus parašė prašymą susituokti, tačiau buvo atsisakyta, o už tokius prašymus buvo vėl patalpintas į drausmės grupę. Pabrėžia, kad iš jam skirtų ketverių metų bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose, dvejus metus ir tris – keturis mėnesius, pareigūnas R. U. kalino jį drausmės grupėje. Pasak nuteistojo, bijodamas dėl savo gyvybės ir sveikatos, norėjo turėti mobilų telefoną, kaip vienintelę apsaugos priemonę, kad galėtų pasiskambinti savo senelei ir sužadėtinei. R. U. iš nuteistojo E. P. atėmus telefoną, apeliantas ryžosi paprašyti išeinančio iš pataisos namų kalinamojo A. V. įmesti telefoną, už paslaugą pasiūlė pinigų.

2.6. Nuteistojo E. P. teigimu, byloje nėra nė vieno neginčijamo įrodymo, suteikiančio pagrindą tvirtinti, kad jo tikslas buvo gauti ne telefonus, o narkotines medžiagas, kad būtų organizavęs nusikaltimą iš įkalinimo įstaigos tikslu platinti narkotikus Vilniaus pataisos namuose. Pasak nuteistojo, jo kaltės nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, garso įrašai, nuteistasis A. V., liudytojai J. L., G. S., T. Š. (T. Š.), E. G., M. B.. Nuteistojo manymu, R. U. ir G. S. negalima laikyti tinkamais ir objektyviais liudytojais, kadangi šie pareigūnai kelis metus sistemingai bandė apeliantą palaužti bendradarbiavimui jiems dirbti agentu, o atsisakius bei paviešinus šią aplinkybę, ėmė fabrikuoti baudžiamąją bylą.

2.7. Nuteistojo teigimu, G. S. Vilniaus pataisos namuose kylančias problemas bandė nepagrįstai ir šališkai suversti būtent jam, nurodo, jo manymu, tai pagrindžiančius dokumentus: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 1-42N-254(2N), 2016 m. gegužės 12 d. tarnybinį pranešimą Nr. 2-IBPR-79(RN), 2016 m. gegužės 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 2-KŽ-242(RN), 2016 m. rugpjūčio 30 d. pažymą Nr. 2-KŽ-374 (RN), Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) G. S. 2016 m. rugsėjo 14 d. (17 d.) tarnybinį pranešimą.

2.8. Apeliantas pažymi, kad kelios bendro pobūdžio frazės iš mandagumo pokalbiui palaikyti, privatūs pajuokavimai, be jokios prasmės ir tikslų, nereiškia nieko daugiau negu buvo pasakyta ir negali būti teisiniu pagrindu reikšti jam įtarimus dėl veikų, kurių jis niekada neketino daryti, dėl kurių darymo su niekuo nesitarė. Nuteistasis E. P. pažymi ir tai, kad visose telefonų išklotinėse nėra pasakyta nė vieno žodžio, jokios užuominos apie narkotines ar psichotropines medžiagas.

2.9. Apeliaciniame skunde abejojama vertėjo kompetencija. Nuteistojo teigimu, pateikti užfiksuoti telefoninių pokalbių išklotinių vertimai yra neteisingi, nekvalifikuoti, pateiktas vertimas neatitinka policijos pareigūnų pokalbių išklotinėse padarytų paaiškinimų, vertimas neatitinka telefonu vykusio bendravimo prasmės ir esmės. Pasak apelianto, klasikinių kalbų vertėjai nėra kompetentingi išversti įkalinimo įstaigose vartojamos ir nuolat besikeičiančios įkalintų asmenų sukurtos sudėtingų kombinacijų specifinės kalbos, kuri nežinančiam gali reikšti kitą, nei kalbėtojas pasako. Nuteistasis pabrėžia, jog įkalinimo įstaigose kalinių vartojama kalba turi daug slėpinių, kuriuos reikia žinoti ir kurių nėra oficialiose tautų kalbose. Nurodoma, kad byloje nėra pateikta vertimą iš kalinių kalbos atlikusio asmens profesinė kvalifikacija. Nuteistasis pažymi ir tai, kad vien pataisos namų dialekto, žargono vartojimas nėra nusikaltimas, nesukelia baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo vertinimu, buvo pažeistos jo konstitucinės, žmogaus teisės, Konstitucijos nuostatos.

2.10. Nuteistasis taip pat abejoja specialisto išvadų teisėtumu. Pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(48-8)-ISI-5839 nėra nurodytas kiekis medžiagų, nepriskiriamų narkotinėms medžiagoms, nurodytas tyrimui sunaudotas kiekis – 0,314 g baltos spalvos miltelių, tačiau nenurodyta, koks kiekis kiekvienos medžiagos konkrečiai buvo sunaudotas tyrimui. Nurodo, kad praėjus trejiems metams po pirmos specialisto išvados tai pačiai specialistei N. K. duotas nurodymas atlikti papildomą cheminį tyrimą karfentanilio kiekiui nustatyti. Nuteistasis kelia klausimą, dėl kokių pasikeitusių aplinkybių po trejų metų nuo pirminio, ydingai atlikto tyrimo, buvo atliktas pakartotinis karfentanilio tyrimas jo kiekiui nustatyti. Pažymi, kad pakartotinėje išvadoje nurodytas tik, neva, nustatytas karfentanilio kiekis, bet nenurodant kitų milteliuose esančių medžiagų rūšies ir jų kiekio, išvadoje nėra nurodyta, kad pašalinta kliūtis karfentanilio kiekiui nustatyti. Pasak nuteistojo E. P., skirtingais tyrimo ir tyrimo fiksavimo metodais atliktas nepilnas, su daug neatsakytų klausimų papildomas tyrimas taip pat neturi pagrindo būti pripažintas teisėtu, neginčytinu, išsamiu įrodymu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

2.11. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje jam buvo pateiktas pasirašyti išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas. Nuteistasis pažymi, jog jis sutikimo veikti prieš jo interesus nedavė, gynėjas negalėjo pasirašyti už jį šio protokolo, nes žinojo, kad E. P. nesutinka su kaltinimais. E. P. nurodo, kad jis pasirašė protokolą tik dėl to, jog nesuvokė jo teisinės reikšmės.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo jį išteisinti, išnagrinėti bylą iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nuteistasis A. V. nurodo, kad prisipažįsta iš dalies, tai yra, jog narkotines medžiagas įsigijo sau, nes yra nuo jų priklausomas. Atkreipia dėmesį, kad ne kartą yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl narkotinių medžiagų vartojimo, be to, už narkotinių medžiagų vartojimą baustas administracine tvarka. Teigia, kad galėjo būti nuteistas tik už narkotinių medžiagų gabenimą ar įsigijimą savo vartojimui.

3.2. Apelianto manymu, jis buvo nuteistas tik remiantis kriminalinės žvalgybos darbuotojų patirtimi ir vidiniu įsitikinimu, nes byloje kitų įrodymų nėra. Nuteistasis pažymi, jog nėra kalbėjęs su E. P. apie narkotikus, tai tik kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojų nuomonė.

4. Teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėja advokatė Rūta Miškinienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistųjų E. P. ir A. V. apeliaciniai skundai atmestini.

6. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nuteistieji E. P. ir A. V. neigia padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuteistasis E. P. tvirtina, jog narkotikų platinimo neorganizavo, kalba buvo, kad A. V. nuvažiuos ir paims telefoną bei 10 kortelių. Be to, nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde kelia jo kaltės, padarius 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, įrodytumo klausimą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, netyrė jo nurodytų faktų apie teisių pažeidimus, neteisingai, tendencingai, šališkai nuteistojo nenaudai vertino visus byloje esančius įrodymus. Taip pat nuteistasis E. P. abejoja vertėjos kompetencija, specialisto išvadų teisėtumu, nurodo, kad byla sufabrikuota pareigūnų, kurie prieš jį nusistatę. Nuteistasis A. V. aiškina, jog pas jį rasti narkotikai buvo skirti asmeniniam vartojimu, tvirtina, kad E. P. prašė permesti ne narkotikus, o telefoną. Apeliaciniai skundai paduoti nesutinkant dėl apeliantų kaltės, įrodymų, bus analizuojami kartu.

7. Nuteistieji kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – heroinu ir karfentaniliu, turint tikslą platinti, nepripažįsta, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistųjų E. P. ir A. V. nusikalstamais veiksmais. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą, kas leidžia teigti, kad nuteistųjų kaltė įrodyta, o jiems paskirtos bausmės yra tinkamos. Teisėjų kolegija nenustatė teismo šališkumo priimant skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nuosprendžio atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.

8. Kaip jau minėta, abu nuteistieji kategoriškai teigia, jog nesitarė dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti, nurodo, jog tartasi buvo ne dėl narkotikų, o dėl telefono permetimo, tačiau tokią nuteistųjų poziciją teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę, be to ji paneigta byloje esančiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-1073/2018).

9. Priešingai, nei nurodo nuteistieji, jų kaltę patvirtina liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė liudytojų parodymų esmę ir išsamiai juos analizavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvadomis.

9.1. Kaip matyti iš liudytojo R. U. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, jis paaiškino tyrimo dėl gautos informacijos apie daromą nusikalstamą veiką eigą. Liudytojas parodė, kad buvo gauta informacija, jog E. P. organizuoja narkotinių medžiagų patekimą į kalėjimą. Jis tai darė atvirai ir nesislėpdamas. Nurodė, kad E. P. paprašė A. V. nuvažiuoti pas V. paimti laidynę, po to įgijo narkotikų, nustatė konkretų laiką prie benzino kolonėlės, kur turėjo „šauti“. Prie benzino kolonėlės buvo sulaikytas A. V., rasti narkotikai ir laidynė (t. 3, b. l. 195-196). Analogiškus parodymus pirmosios instancijos teisme davė liudytojas G. S. (t. 4, b. l. 74-75).

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Liudytojo M. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pagarsinus vadovaujantis BKP 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisme patvirtino, šis liudytojas nurodė A. V. sulaikymo ir narkotinių medžiagų suradimo aplinkybes. Liudytojas paaiškino, kad pagal Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo pranešimą, jog Vilniaus pataisos namų pareigūnams reikalinga pagalba, nuvyko prie Vilniaus pataisos namų. Juos pasitikę pataisos namų kriminalinės žvalgybos pareigūnai nurodė, kad turi informacijos apie tai, kad vienas asmuo bandys permesti narkotines medžiagas į Vilniaus pataisos namų teritoriją. Nuvyko į degalinę „Lukoil“, kur A. V. turėjo susitikti su asmenimis, kurie jį pavežtų iki Vilniaus pataisos namų, ten su laidyne turėjo iššauti narkotines medžiagas į pataisos namų teritoriją. A. V. prie mašinos buvo sulaikytas, jo kuprinėje rasta laidynė, mobiliojo ryšio telefonai. Vėliau policijos komisariate rašydamas tarnybinį pranešimą išgirdo, kaip pareigūnai šaukė laikyti A. V., kuris bando praryti narkotines medžiagas. Vėliau sužinojo, kad A. V. iš apatinių kelnaičių išsitraukė polietileninį maišelį, kuriame buvo 10 folijos lankstinukų su galimai narkotine medžiaga, ir bandė juos praryti (t. 1, b. l. 75-77; t. 3, b. l. 167). Analogiškos aplinkybės nustatytos liudytojo T. Š. parodymais (t. 1, b. l. 69-71; t. 4, b. l. 62).

9.3. Liudytojos J. L. parodymais nustatytos susitarimo nuvežti A. V. iki Vilniaus pataisos namų ir sulaikymo aplinkybės. Liudytoja pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jos pažįstamas E. G., kuris buvo atlikęs bausmę Vilniaus pataisos namuose, paprašė pavežti jo pažįstamą, paimti nuo stoties, nuvežti iki Rasų (Vilniaus pataisos namų). Ji laukė to žmogaus, jam įsėdus į mašiną, operatyvinių darbuotojų buvo sulaikyti (t. 3, b. l. 168-169). Šios aplinkybės patvirtintos liudytojo E. G. parodymais, kuris pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis buvo tas žmogus, kuris organizavo pavežimus pataisos namuose, prašė J. L. pavežti, pats prašymą pavežti gavo telefonu, to žmogaus neatsimena (t. 4, b. l. 90).

9.4. Kaip matyti iš liudytojos G. S. (E. P. močiutės) parodymų pirmosios instancijos teisme, ji patvirtino, kad E. P. jai skambindavo, jam persiųsdavo pinigų, teigė, kad pas ją pinigų niekas nebuvo atėjęs (t. 3, b. l. 194-195), ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad neatsimena, ar 2016 m. rugsėjį kam nors perdavinėjo pinigus (t. 1, b. l. 98).

10. Teisėjų kolegija vertina, kad priešingai, nei nurodoma E. P. apeliaciniame skunde, liudytojų J. L., E. G., T. Š., M. B. parodymais nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Nors liudytoja G. S. nepatvirtino pinigų perdavimo A. V., ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta įvertinus telefoninių pokalbių stenogramų duomenis, bylos duomenų visumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos vienas kitą papildančius liudytojų parodymus vertino kaip patikimus įrodymus ir pagrįstai rėmėsi darydamas išvadą dėl apeliantų kaltės, jiems padarius inkriminuojamas veikas.

11. Nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti liudytojais apklaustų pareigūnų jam nepalankių parodymų patikimumą, nurodant, kad byla kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyčia sufabrikuota dėl jo atsisakymo dirbti agentu ir stebėti bei skųsti kriminalinei policijai kitus nuteistuosius, tačiau teisėjų kolegijai aukščiau minėtų pareigūnų parodymai abejonių nekelia. Vertinant minėtų liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti parodymų patikimumu, be to, jie neprieštarauja slapta kontroliuotų nuteistųjų E. P. ir A. V. telefoninių pokalbių turiniui, kuriuo užfiksuota informacija apie planuojamą narkotinių medžiagų perdavimą, kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims.

12. Nuteistojo teigimu, G. S. Vilniaus pataisos namuose kylančias problemas bandė nepagrįstai ir šališkai suversti būtent jam, nurodo, jo manymu, tai pagrindžiančius dokumentus. Be to, nuteistasis E. P. tvirtina, kad būnant Vilniaus pataisos namuose susiklostė labai įtempti santykiai su Vilniaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininku R. U.. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog dėl paties nuteistojo pataisos namuose padarytų nustatytos tvarkos pažeidimų bei tuo pagrindu skirtų nuobaudų nėra pagrindo abejoti liudytojų G. S., R. U. parodymų patikimumu. Byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės būtų turėjusios įtakos duotų parodymų teisingumui. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde nurodytų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 5 d. rašto Nr. 1-42N-254(2N) (t.1, b. l. 112), 2016 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. 2-IBPR-79(RN) (t. 1, b. l. 113), 2016 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. 2-KŽ-242(RN) (t. 1, b. l. 114-115), 2016 m. rugpjūčio 30 d. pažymos Nr. 2-KŽ-374 (RN) (t.1, b. l. 116), Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) G. S. 2016 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio pranešimo (t.1, b. l. 45), šiuose dokumentuose buvo užfiksuota informacija apie galimai daromos nusikalstamos veikos požymius, susijusius asmenis, reikalingus atlikti ir atliktus veiksmus. Vertintina, kad nuteistasis E. P. nesutinka su informacija, gauta atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Pažymėtina, kad konkrečių pareigūnų dalyvavimas atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus neužkerta kelio juos apklausti liudytojais, vien ši aplinkybė nedaro jų parodymų nepatikimais. Pirmosios instancijos teismo išvados rėmėsi įrodymų visuma, joms nepritarti pagrindo apeliacinės instancijos teismo kolegija nenustato.

13. Apeliantas E. P. nekelia klausimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų jo atžvilgiu neteisėtumo, teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pažeidimų taip pat nenustato. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnei nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ( t.1, b. l. 2). Atliekant ikiteisminį tyrimą išsireikalauta Vilniaus pataisos namų turima medžiaga (t.1, b. l. 108). Šios išslaptintos medžiagos duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 30 d. surašytas Vilniaus pataisos namų prašymas dėl teikimo naudoti technines priemones specialia tvarka (t. 1, b. l. 117-118), jame nurodyti faktiniai pagrindai, pateisinantys atitinkamų priemonių taikymą, siekiant išsiaiškinti kaltinamojo, tikėtina, daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (t. 1, b. l. 121) patvirtinus Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2016 m. rugpjūčio 31 teikimą Nr. S1-397RN dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka (t.1, b. l. 119-120) E. P. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, o taip pat pokalbių ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas sankcionuotas trims mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

14. Atskirai aptartini apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo ir pataisos namų pareigūnų santykiai, kuo apeliantas E. P. grindžia manymą, jog byla jam yra sufabrikuota. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo išreikalauta ir teisiamajame posėdyje ištirta nuteistojo E. P. asmens byla, matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo padarytus drausmės pažeidimus tarnybiniais pranešimais fiksavo skirtingi pareigūnai, nuobaudas, atitinkamai, skyrė tam įgaliotas pataisos namų direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas:

14.1. 2014 m. sausio 25 d. pareigūnas L. M. surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad 2014 m. sausio 25 d., 0.45 val., nuteistasis E. P. nemiegojo jam skirtoje miegamojoje vietoje Nr.(duomenys neskelbtini), paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (asmens byla, b. l. 60, 59).

14.2. 2014 m. vasario 12 d. teikimo duomenimis, drausmės komisija išnagrinėjo būrio viršininko E. Š. pateiktą medžiagą dėl nuteistojo E. P., kurio duomenimis, 2014 m. vasario 10 d., apie 15.10 val., nuteistasis pastebėtas (duomenys neskelbtini) patalpoje, kur gulėjo lovoje, rastas mobilaus ryšio telefonas, nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini) patalpoje. Tarnybinį pranešimą surašė pareigūnas R. U. (asmens byla, b. l. 69, 70). Nuteistajam E. P. 2014 m. vasario 13 d. nutarimu skirta penkiolika parų baudos (drausmės) izoliatoriuje už tai, kad 2014 m. vasario 10 d. nuteistasis gulėjo (duomenys neskelbtini) patalpoje, kurioje lankytis draudžiama, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini) patalpoje (asmens byla, b. l. 68).

14.3. 2014 m. balandžio 3 d. pareigūnas L. M. surašė tarnybinį pranešimą, nes 2014 m. balandžio 3 d., apie 7.25 val., nuteistasis E. P. pilnai nusirengęs bei apsiklojęs antklode miegojo savo lovoje, jam 2014 m. balandžio 7 d. nutarimu skirtas draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (asmens byla, b. l. 81, 80).

14.4. 2014 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo dėl drausmės pažeidimo duomenimis, pareigūnas R. U. 2014 m. gegužės 19 d., apie 15.20 val., kratos metu pas nuteistąjį E. P. rado mobilųjį telefoną, už tai pataisos namų direktorius skyrė penkiolika parų baudos (drausmės) izoliatoriuje (asmens byla, b. l. 84, 83).

14.5. Pareigūno T. G. 2014 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014 m. birželio 26 d., apie 7.40 val., nuteistasis E. P. pilnai nusirengęs bei apsiklojęs antklode miegojo savo lovoje, už tai pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, skyrė papeikimą (asmens byla. b. l. 90, 89).

14.6. Būrio viršininkas E. Š. 2014 m. liepos 2 d. surašė tarnybinį pranešimą, nes 2014 m. gegužės 25 d., patikrinus nuteistąjį E. P., nustatytas narkotinių medžiagų vartojimas, už tai pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, skyrė penkiolika parų baudos (drausmės) izoliatoriuje (asmens byla, b. l. 94, 93).

14.7. 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareigūnas A. B. surašė tarybinį pranešimą, nes 2014 m. rugpjūčio 21 d., apie 7.05 val., nuteistasis E. P. miegojo ne jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje, už tai buvo skirtas draudimas pirkti maisto produktus vieną mėnesį (asmens byla, b. l. 101, 100).

14.8. Pareigūno E. Š. 2014 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014 m. liepos 9 d., apie 16.50 val., ir 2014 m. liepos 16 d., apie 12.30 val., E. P. buvo nuvestas patikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo, ištyrus nuteistojo E. P. šlapimą, abiem atvejais buvo rasta morfino, už tai pataisos namų direktorius nuteistajam skyrė dvylika mėnesių drausmės grupėje (asmens byla, b. l. 129, 126, 127, 128).

14.9. Pareigūno A. B. 2014 m. rugsėjo 29 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014 m. rugsėjo 29 d., 8.15 val., nuteistajam E. P. buvo nurodyta atsikelti, tačiau nuteistasis į nurodymą nereagavo ir gulėjo toliau, jam skirtos penkios paros baudos (drausmės) izoliatoriuje (asmens byla, b. l. 106, 105).

14.10. Pareigūnas A. Č. 2015 m. vasario 6 d. surašė tarnybinį pranešimą, nes 2015 m. vasario 6 d., 9.30 val., nuteistasis E. P. pastebėtas apsirengęs bei apsiklojęs antklode miegantis savo lovoje, miegamoji vieta buvo nesutvarkyta, pasiaiškinti raštu nuteistasis kategoriškai atsisakė, skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (asmens byla, b. l. 113, 112, 111).

14.11. Pareigūnas J. R. 2015 m. balandžio 10 d. surašė tarnybinį pranešimą, nes 2015 m. balandžio 10 d., 10.30 val., drausmės grupės patalpose pastebėtas ir sulaikytas nuteistasis E. P., kuris buvo be vardinės kortelės, už tai pataisos namų direktorius skyrė papeikimą (asmens byla, b. l. 116, 115).

14.12. Pareigūno P. Š. 2015 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015 m. balandžio 28 d., 10.10 val., nuteistajam E. P. suteikus jam priklausantį skambutį, telefono ragelį perdavė kitam nuteistajam, kuris jam priklausančio skambučio neturėjo. Nuteistajam skirta nuobauda, uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus (asmens byla, b. l. 117, 118).

14.13. Pareigūnas J. D. 2015 m. rugpjūčio 11 d. surašė tarnybinį pranešimą, nes 2015 m. rugpjūčio 11 d., 22.50 val., E. P. buvo be vardinės kortelės, nurodžius užsidėti kortelę, nuteistasis kategoriškai atsisakė tai daryti, atsakė, jog niekada kortelės nenešiojo, kad pareigūnas yra pas jį svečiuose, o E. P. savo namuose. Nuteistajam pataisos namų direktorius skyrė papeikimą (asmens byla, b. l. 124, 123).

14.14. Pareigūno P. S. 2015 m. rugsėjo 7 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015 m. rugsėjo 7 d., apie 9.50 val., nuteistasis E. P. pastebėtas be kortelės su fotonuotrauka, nevykdė reikalavimo kortelę prisisegti. Pareigūnas L. M. 2015 m. rugsėjo 4 d. surašė tarnybinį pranešimą, kadangi nuteistasis E. P. 2015 m. rugsėjo 4 d., 9.05 val., neišėjo į rytinį patikrinimą. Už šiuos drausmės pažeidimus nuteistajam skirta penkiolika parų baudos (drausmės) izoliatoriuje (asmens byla, b. l. 137, 139, 136).

14.15. Pareigūno V. J. 2015 m. spalio 13 d., tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015 m. spalio 13 d., 11 val., nuteistasis kategoriškai atsisakė vykdyti nurodymus susikrauti asmeninius daiktus ir pereiti į kitą kamerą, už tai pataisos namų direktorius skyrė dešimt parų baudos (drausmės) izoliatoriuje (asmens byla, b. l. 146, 144).

14.16. Pareigūno A. G. 2015 m. gruodžio 8 d., gruodžio 9 d., gruodžio 14 d., gruodžio 16 d. tarnybinių pranešimų duomenimis, nuteistasis E. P. išėjo į koridorių apsivilkęs ant viršutinių rūbų chalatą, be to, nereagavo į pareigūno nurodymą nuimti užuolaidas nuo kameros lango. Už šiuos drausmės pažeidimus nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos: 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu vienam mėnesiui atimta teisė pirkti maisto produktus, 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu – papeikimas, 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu – penkios paros baudos (drausmės) izoliatoriuje (asmens byla, b. l. 151, 150, 154, 153, 158,160, 157).

14.17. Pareigūnas A. B. 2015 m. rugsėjo 8 d. surašė tarnybinį pranešimą, nes 2015 m. rugpjūčio 8 d., 14.55 val., kratos metu pas nuteistąjį E. P. rasta paslėpta SIM kortelė, už tai pataisos namų direktorius skyrė šešis mėnesius KTP (karcerio tipo patalpų) (asmens byla, b. l. 165, 164).

14.18. Pareigūno F. J. 2017 m. vasario 15 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017 m. vasario 15 d., 7.25 val., nuteistasis E. P. pilnai nusirengęs bei apsiklojęs antklode miegojo savo lovoje, neatsistojo ir nepasisveikino su pataisos namų pareigūnais, už tai jam skirtas papeikimas (asmens byla, b. l. 180, 179).

14.19. Pareigūnas G. S. 2017 m. balandžio 30 d. surašė tarnybinį pranešimą, nes 2017 m. balandžio 30 d., 11. 50 val., E. P. atlikus greitosios tyrimo priemonės testą, rezultatas buvo teigiamas (marihuana), už tai pataisos namų direktorius paskyrė septynis mėnesius drausmės grupėje (asmens byla, b. l. 201, 200, 199).

14.20. Pareigūno T. Š. 2017 m. gegužės 5 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017 m. gegužės 5 d., 9 val., nuteistasis E. P. pilnai nusirengęs bei apsiklojęs antklode miegojo savo lovoje, neatsistojo ir nepasisveikino su pataisos namų pareigūnais, jam paskirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (asmens byla, b. l. 183, 182).

14.21. Pareigūno S. G. 2017 m. liepos 10 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017 m. liepos 10 d., 15.35 val., nuteistajam E. P. buvo duotas nurodymas eiti į paskirtą drausmės grupę, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą. Nuteistajam paskirti keturi mėnesiai KTP (karcerio tipo patalpose) (asmens byla, b. l. 208, 207, 206).

14.22. Pareigūnas A. B. 2017 m. liepos 19 d. surašė tarnybinį pranešimą, kadangi 2017 m. liepos 19 d., 10.10 val., nuteistasis E. P. kategoriškai atsisakė eiti į drausmės komisiją, už tai jam skirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (asmens byla, b. l. 188, 187).

14.23. Pareigūno V. R. 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 4 d., 15.35 val., nuteistasis E. P. kratos metu kategoriškai atsisakė pakelti koją, siekiant patikrinti šlepetes, reiškė nepasitenkinimą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, už tai jam skirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (asmens byla, b. l. 192, 191).

15. Apibendrinus, darytina išvada, kad nuteistojo asmens byloje esanti informacija nepatvirtina nuteistojo versijos apie pareigūnų siekį jį dirbtinai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad E. P. pataisos namuose buvo baustas ir už narkotinių medžiagų vartojimą (kas prieštarauja apeliacinio skundo argumentui, jog narkotinių medžiagų jis nevartoja), nuteistajam už drausmės pažeidimus buvo skiriamos atitinkamo griežtumo nuobaudos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis E. P. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog paskirtų nuobaudų neskųsdavo, išėjęs iš įkalinimo įstaigos dėl pareigūno R. U. veiksmų niekur nesikreipė (t. 4, b. l. 106).

16. Apeliantų gynybinę versiją, kad jie nedalyvavo padarant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat paneigia telefoninių kontaktų metu užfiksuotos aplinkybės. Vilniaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriaus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. kovo 6 d. protokolo duomenimis, atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuota, jog vykdant tiriamojo E. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą buvo gauta duomenų apie tai, kad šis Vilniaus pataisos namų nuteistasis 2016 m. rugsėjo 16 d. susiekė su buvusiu Vilniaus pataisos namų nuteistuoju A. V. ir susitarė bendradarbiauti dėl narkotinių medžiagų platinimo į Vilniaus pataisos namus. Šiuo tikslu E. P. 2016 m. rugsėjo 17 d. nuolat kontaktavo telefonu su A. V. bei nurodinėjo visus narkotinių medžiagų organizacinius įsigijimo klausimus: iš ko paimti žvejybinę laidynę, kuria reikės peršauti narkotines medžiagas į Vilniaus pataisos namų teritoriją, iš ko paimti pinigus narkotinėms medžiagoms įsigyti, kur nuvykti narkotinių medžiagų įsigyti, su kuo reikės važiuoti pro Vilniaus pataisos namus iššaunant narkotines medžiagas iš žvejybinės laidynės bei kiti koordinaciniai veiksmai. Taip pat buvo užfiksuoti A. V. ir E. P. pokalbiai po A. V. sulaikymo. Pokalbių metu A. V. atskleidžia E. P., kokius melagingus parodymus davė tyrėjai jam pradėto ikiteisminio tyrimo apklausoje (t. 1, b. l. 136).

17. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde pažymi, jog nėra kalbėjęs su E. P. apie tai, kad jis galėjo permesti narkotines medžiagas, tai tik kriminalinės žvalgybos pareigūnų nuomonė. Išanalizavus byloje esančių telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų turinį (t. 1, b. l. 136-188) matyti, kad nuteistieji E. P., A. V., nors ir užmaskuotai, tačiau neabejotinai tarėsi dėl narkotinių medžiagų disponavimo, turint tikslą jas platinti. Nuteistieji bendraudami vartojo tokias sąvokas kaip „viskas pagal seną schemą“, „aparatūra“, „brasas“. Pokalbio su A. V. metu E. P. prašo, kad jis duotų „instrumentą“. Pokalbių turinio užmaskuotą reikšmę patvirtino ir liudytojai G. S., R. U.. Liudytojas G. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad „pagal seną schemą“ turi būti narkotikų permetimas, tai ne jo spėjimai, tai neįtvirtinti žargonai, kuriuos naudoja nusikaltėliai, kuriems tai yra suprantama. Liudytojas parodė, kad nusikalstamas pasaulis turi savo žargonus, terminologiją, taip pat ir pokalbiai dėl narkotikų, jog niekas nešneka „tiesiai“. Liudytojas pažymėjo, jog turi 15 metų darbo stažą, paprastam žmogui nuteistųjų pokalbiai ne visą laiką suprantami (t. 4, b. l. 75-76). Liudytojo R. U. teigimu, nuteistieji turi savo žargoną, šneka specifine kalba, dėl sąvokos „sena schema“, paaiškino, kad nuteistieji nesako „nupirk narkotikų“. Liudytojas parodė, kad dirba 20 metų ir žino, ko nuteistieji nori (t. 3, b. l. 196). Nors užfiksuotuose pokalbiuose nuteistieji E. P. ir A. V. stengiasi išvengti konkrečių frazių apie narkotines medžiagas, tačiau iš pokalbio, kuriuo metu A. V. atskleidžia E. P., kokius parodymus davė tyrėjai „<...> vartausi ant to, kas aš sau nupirkau, bet aš turėjau daryti metimą – tiesiog telefonų <...> aš į tai <...> sukuosi, supranti, kadangi iš manęs paėmė du telefonus dar <...> rizikavau šitais telefonais <...> tokia bausmė <...> kad platinimas <..>jeigu (keiksmažodis) aš galiu tiktai parų gauti <...> (t. 1, b. l. 181) aš savo pasaką sugalvojau normaliai, nepergyvenk <...> parą pabuvau ten žinai, kol mane apklausinėjo, aš pagalvojau, žinai, ką sakyti, tai aš sugalvojau normaliai <...>“ (t. 1, b. l. 187), akivaizdu, jog kalba eina apie narkotikus, o versija dėl telefonų pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Nuteistasis E. P. teigia, jog pateikti užfiksuoti telefoninių pokalbių stenogramų vertimai yra neteisingi, nekvalifikuoti, pateiktas vertimas neatitinka policijos pareigūnų paaiškinimų, telefonu vykusio bendravimo prasmės ir esmės, tačiau teisėjų kolegijai abejonių dėl pokalbių stenogramų vertimo tikslumo nekyla, pagrindo abejoti vertėjos kompetencija ir gebėjimu atlikti vertėjo pareigas nėra. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, vertimą iš rusų kalbos atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Vertėjų poskyrių specialistė V. R., kuri buvo įspėta pagal BPK 235 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl vertėjos kvalifikacijos, dėl jos atlikto vertimo, laikytina jo gynybine versija, kadangi byloje nepateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių netinkamai atliktą vertimą. Be to, kaip aukščiau nurodyta, kai kurios frazės pokalbiuose vartojamos ne tiesiogine, o užmaskuota prasme. Šiuo atveju dalies aplinkybių negalima pagrįsti vien pažodiniu teksto vertimu, būtina atsižvelgti ir į kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinių vertimais. Šių pokalbių analizė kartu su kitais byloje esančiais įrodymais leidžia spręsti apie nuteistųjų E. P. ir A. V. dalyvavimą darant inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

19. E. P. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl specialisto papildomo tyrimo, tyrimų išsamumo, specialistės kompetencijos. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo sutikti su nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentais, jog specialisto išvados yra neteisėtos.

19.1. Apeliantas kelia klausimą, dėl kokių pasikeitusių aplinkybių, po trejų metų nuo pirminio, ydingai atlikto tyrimo, buvo atliktas pakartotinis karfentanilio tyrimas jo kiekiui nustatyti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, suformuluotas klausimas – ar tirti pateiktų miltelių sudėtyje yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jei taip, tai kokių, koks jų kiekis (antrasis klausimas – dėl nuoplovų nuo A. V. rankų) (t. 1, b. l. 52) ir 2016 m. spalio 27 d. gauta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4838)-IS1-5839, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagos sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,026 g ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio. Tyrimui pateikta bendroji miltelių masė yra 0,547 g, tyrimo metu sunaudota 0,314 g baltos spalvos miltelių, likę milteliai – bendras kiekis 0,233 g, perduoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą (t. 1, b. l. 55-57). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui 2019 m. sausio 23 d. paskirta užduotis atlikti papildomą cheminį tyrimą, atsakyti, koks kiekis yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, iš 10 lankstinukų, kurie 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 18.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti pas A. V. (t. 1, b. l. 62). Tyrimui perduota likusi medžiaga, kurios bendras kiekis 0,233 g (t. 1, b. l. 62). Atlikus papildomą tyrimą, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 11 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(453)-IS1-758 konstatuota, jog gelsvos spalvos miltelių iš dešimties lankstinukų, 2016 m. rugsėjo 17 d. rastų ir paimtų pas A. V., sudėtyje yra 0,00023 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Tyrimo metu milteliai sunaudoti (t. 1, b. l. 64-65). Vertintina, jog papildomo tyrimo metu Centre nebeegzistavo kliūtis karfentanilio kiekiui nustatyti – kiekis buvo nustatytas, apelianto reikalavimas, kad papildomoje specialisto išvadoje ši aplinkybė būtų ir atskirai aptarta, nepagrįstas.

19.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(48-8)-ISI-5839 nėra nurodytas kiekis medžiagų, nepriskiriamų narkotinėms medžiagoms, nurodytas tyrimui sunaudotas kiekis – 0,314 g baltos spalvos miltelių, tačiau nenurodyta, koks kiekis kiekvienos medžiagos konkrečiai buvo sunaudota tyrimui, pakartotinėje išvadoje nurodytas tik, neva, nustatytas karfentanilio kiekis, bet nenurodant kitų milteliuose esančių medžiagų rūšies ir jų kiekio. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadoje ir papildomoje išvadoje atsakyta į suformuluotą klausimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų kiekio, nuteistojo manymas, kad išvadoje turėtų būti nurodyta ir likusios medžiagos sudėtis, nepagrįstas.

19.3. Nuteistojo skunde pabrėžiama ir tai, kad abi specialisto išvadas surašė ta pati specialistė. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad to paties specialisto dviejų išvadų (pirminės ir papildomos) surašymas nevertintinas neteisėtu. Kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių specialistės kompetencija ar nešališkumu apeliantas nenurodė.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su E. P. apeliacinio skundo argumentu, kad jei policijos pareigūnai rado pas A. V. kelis pakelius narkotinių medžiagų, traukti baudžiamojon atsakomybėn reikia tik jį, A. V. skundo teiginiu, kad jis galėjo būti nuteistas tik už narkotinių medžiagų gabenimą ar įsigijimą savo vartojimui.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-511/2020 pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

22. Pirmiau aptartais bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. P. ir A. V., darydami jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, buvo pasiskirstę vaidmenimis. E. P. organizavo narkotinių medžiagų patekimą į pataisos namus: būdamas pataisos namuose A. V. telefonu davė nurodymus dėl narkotikų įsigijimo, pasirūpino pinigais, kuriuos A. V. turėjo pasiimti iš E. P. močiutės, kad už juos įgytų narkotinės medžiagos, aiškino, kaip iki jos nuvykti, pasirūpino transportu, kuriuo A. V. turėjo važiuoti iki pataisos namų, priemone, kurią panaudojant būtų permesti narkotikai. A. V. vykdė E. P. nurodymus, tai yra, nuvyko paimti žvejybinę laidynę, vyko pas E. P. močiutę paimti pinigų, už kuriuos įgijo narkotinės medžiagos, E. P. nurodymu nuvyko į vietą, kur jo laikė automobilis, kuriuo turėjo nuvažiuoti iki pataisos namų. Šios byloje nustatytos aplinkybės dėl nuteistųjų veiksmų, tyčios, atitinka bendrininkavimo pažymius. Nekyla abejonių, kad kiekvienas iš nuteistųjų suvokė, kad dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato, kad savo sąmoningais veiksmais prisideda prie bendros nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistieji bendravo užmaskuotai, užuominomis. Pats pasiruošimas gabenti narkotikus, slėpimas kelnaitėse, bandymas sulaikymo metu praryti narkotines medžiagas tik patvirtina faktą, kad narkotikai buvo skirti platinimui. Tai, kad nuteistasis A. V. buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl narkotinių medžiagų vartojimo, už narkotinių medžiagų vartojimą baustas administracine tvarka, nepaneigia jo kaltės. Nagrinėjamu atveju E. P. inkriminuota veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį (organizatorius) ir 260 straipsnio 1 dalį, A. V. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį (vykdytojas) yra perteklinė, šalintina, skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

23. Nuteistasis E. P. atkreipia dėmesį į tai, kad byloje jam buvo pateiktas pasirašyti išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas. Pasak apelianto, gynėjas negalėjo pasirašyti už jį šio protokolo, nes žinojo, kad E. P. nesutinka su kaltinimais, o jis pasirašė protokolą tik dėl to, jog nesuvokė jo teisinės reikšmės. Pastebėtina, E. P. pozicija buvo, kad dėl pateikto įtarimo jis neprisipažįsta, atitinkamai apeliantas savo parašu patvirtino, jog nesutinka ir dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo (t. 3, b. l. 37).

24. Nuteistasis E. P. ir nuteistasis A. V. apeliaciniuose skunduose nenurodo jokių argumentų dėl jiems paskirtų bausmių, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog apkaltinamasis nuosprendis E. P. ir A. V. priimtas pagrįstai, pažymi, kad bausmės klausimas išspręstas taip pat tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į jų asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, paskyrė teisingas, aiškiai ne per griežtas, BK 41, 54 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistiesiems netinkančio sprendimo priėmimas nevertintinas teismo šališkumu. Nenustačius, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė E. P. apeliaciniame skunde nurodytų įstatymų pažeidimus, neteisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, teismų praktiką, naikinti šį nuosprendį nuteistųjų E. P. ir A. V. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. P. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuorodą į straipsnį, už kurį nuteistas A. V., pašalinant BK 24 straipsnio 3 dalį.

Teisėjai Arūnas BartkusAušra BielskėNijolė Žimkienė