Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-568/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
2A-568/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gaumina“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Raminora“
Advokatai
Justas Vilys, Indrė Selvestravičienė
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-568/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 44.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Indrei Selvestravičienei,atsakovo atstovui advokatui Justui Viliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gaumina“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Raminora“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gaumina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raminora“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo 2007 m. gruodžio 21 d. sudaryto užsakymo Nr. G-2006-060-U3 ir 2009 m. gegužės 28 d. sudaryto susitarimo dėl užsakymo Nr. G-2006-060-U3 pakeitimo nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovo 218 253 Lt ir 6 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. su atsakovu sudarė paslaugų sutartį, kurios pagrindu 2007 m. gruodžio 21 d. pasirašė užsakymą ir 2009 m. gegužės 28 d. jo pakeitimą, pagal šiuos susitarimus ieškovas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais atlikti atsakovui sutartyje numatytus darbus ir jų rezultatą perduoti atsakovui. 2009 m. gegužės 28 d. šalims pasirašius susitarimą dėl užsakymo pakeitimo, ieškovas gavo iš atsakovo 60 procentų nuo 94 400 Lt mokėtinos projekto sumos avansą. Darbams nesant pabaigtiems atsakovas, motyvuodamas susitarime nustatyto užsakymo įvykdymo termino pažeidimu, 2009 m. lapkričio 5 d. pranešimu nutraukė sutartį dėl termino įvykdyti užsakymą praleidimo. Ieškovas nesutinka, kad buvo teisėtas pagrindas nutraukti sutartį, teigia, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nepateikė visos reikalingos informacijos ir duomenų, reikalingų pabaigti darbus. Be to, atsakovas pažeidė sutarties nutraukimo tvarką, nes pagal sutarties sąlygas (7.2 p.) bei užsakymo 7.1 punktą ir 5 paragrafo punktus neįspėjo ieškovo prieš 14 dienų ir iki sutarties nutraukimo neatlygino visų ieškovo patirtų nuostolių, taip pat pažeidė CK 6.217 straipsnio 3 dalies bei 6.218 straipsnio reikalavimus. Dėl neteisėto ir nepagrįsto sutarties nutraukimo ieškovas patyrė 218 253 Lt nuostolį, kurį atsakovas privalo atlyginti. Nuostolių dydį sudaro 70 800 Lt nuolaida, kurią ieškovas suteikė atsakovui užsakymo 4.1 punkte numatytu pagrindu, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai nutraukus sutartį pagal užsakymo 7.2.1 punktą atsakovas privalo sumokėti ieškovui visą nuolaidos už projekto gamybą sumą; 2 procentai, t. y. 144 000 Lt, nuo visos praėjusio mėnesio užsakymų, atliktų per internetinį tinklapį, sumos; 1 000 EUR (3 453 Lt) pagal susitarimo dėl užsakymo pakeitimo 2 punktą avansiniu 1 000 EUR mokėjimu ieškovo finansuotos atsakovo patirtos „Web.Newhotel Web Services“ ir „Web.Newhotel SPA Web Services“ pirkimo išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 50 000 Lt skolos ir 6 procentų metines palūkanas už priteistus 50 000 Lt nuo 2010 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad sutartyje nustatytas vieno mėnesio terminas darbams atlikti turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 21 d., o atsakovas įrodė, kad toks terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. liepos 13 d. Terminą skaičiuojant nuo 2009 m. liepos 13 d., ieškovas darbus privalėjo atlikt iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., pagal savo patirtį privalėdamas suvokti, kad per sutartyje nustatytą vieno mėnesio vykdymo terminą galimi įprasti techniniai derinimų nesklandumai. Teismas konstatavo, kad atsakovui nutraukiant sutartį, ieškovas buvo akivaizdžiai praleidęs sutarties įvykdymo terminą. Teismas nurodė, kad praleidus sutarties įvykdymo terminą, sutartis gali būti nutraukta tik jos neįvykdžius per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 str. 3 d.), ir nustatė, kad šalių sudarytoje sutartyje numatyta galimybė vienašališkai ją nutraukti pranešus kitai šaliai prieš 14 dienų ir kartu atlyginus kitos šalies patirtus nuostolius (sutarties 7.2 p.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenustatė ieškovui papildomo termino sutarčiai įvykdyti, neįspėjo apie sutarties termino praleidimą ir praleisto termino reikšmę tolesniam šalių bendradarbiavimui. Priešingai, atsakovo darbuotojas 2009 m. rugsėjo 21 d. laiške prašė pratestuoti sistemos veikimą, patikrinti informacijos pakankamumą – t. y. ragino ieškovą tęsti sutarties vykdymą, o 2009 m. spalio 14 d. ieškovui paprašius papildomos informacijos, į paklausimą neatsakė, bet išleido atsakingą už sutarties vykdymą ir santykius su ieškovu darbuotoją atostogų nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis sutarties nutraukimas 2009 m. lapkričio 5 d. yra neteisėtas, įvykdytas pažeidžiant CK 6.217 straipsnio 3 dalį ir CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties nutraukimo procedūras.

Spręsdamas dėl ieškovo piniginio reikalavimo apimties pagrįstumo, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas praleido sutarties įvykdymo terminą, t. y. sutartį įvykdė pažeisdamas ja prisiimtus įsipareigojimus dėl įvykdymo termino, ir į tai, kad sutartis iš esmės buvo įvykdyta, nors jos rezultatas atsakovui ir nebuvo perduotas. Iš liudytojo UAB „NewHotel East Europe“ darbuotojo J. L. parodymų teismas nustatė, kad buvo atlikta apie 90 procentų visų sutartyje numatytų darbų, todėl sprendė, jog iš atsakovo turi būti priteista dalis sutartyje numatytos darbų rezultato kainos. Atsižvelgdamas į tai, kad bendra darbų kaina buvo 165 200 Lt, įvertinęs ieškovo gautą avansą ir tai, kad nuolaida buvo sąlyginė ir galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jeigu projektas būtų vykdomas 24 mėnesius, iš kurio ieškovas gautų 2 procentus pajamų nuo atsakovo kasmėnesinės apyvartos, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo dalį nuolaidos – 50 000 Lt. Teismas konstatavo, kad tokia kompensacija apima ir ieškovo reikalavimą dėl 1 000 EUR avanso, kurio grąžinimas ieškovui atskirai sutartyje nenumatytas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo tenkintas iš dalies, pakeisti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 218 253 Lt. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį, nustatydamas momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas darbų atlikimui, ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kada UAB „NewHotel East Europe” darbo rezultatas „Web.Newhotel Web Services“ perduotas ieškovui. Vieno mėnesio darbų atlikimo terminas skaičiuotinas nuo UAB „NewHotel East Europe” darbo rezultato „Web.Newhotel Web Services“ pateikimo rangovui dienos, o ne nuo prisijungimo prie testinės aplinkos (CK 6.206 str.).

2. 2009 m. gegužės 28 d. susitarimo dėl užsakymo Nr. G-2006-060-U3 pakeitimo 5 p., numatė, kad „darbus, susijusius su projekto apjungimu su vidine užsakymų sistema, naudojant kliento pateiktą „Web.Newhotel Web Services“, rangovas įsipareigoja atlikti per 3 mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo dienos, tačiau ne anksčiau kaip per mėnesį nuo UAB „NewHotel East Europe“ darbo rezultato pateikimo užsakovui dienos. Šalys susitarė dėl sutarties vykdymo eiliškumo – pirmiausia užsakovas UAB „Raminora“ pateikia tinkamą programą „Web.Newhotel Web Services“, tik kurią gavęs rangovas vykdo Sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus (CK 6.39 str. 3 d.). Nuo užsakovo tinkamos programos pateikimo dienos pradedamas skaičiuoti 1 mėn. terminas ieškovo darbų atlikimui.

3. Teismo išvada, kad susitarimo 5 punkte numatytas 1 mėnesio darbų atlikimo terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2009 m. liepos 13 d., t. y. kada „pateiktas UAB „NewHotel East Europe“ direktoriaus J. L. elektroninis laiškas ieškovo darbuotojui su nuoroda į prisijungimo adresą, taip ieškovui buvo suteikta galimybė vykdyti darbus simuliacinėje aplinkoje“ yra nepagrįsta. Sąlygų prisijungti prie bendrinės testinės (simuliacinės) aplinkos sudarymas negali būti laikomas UAB „NewHotel East Europe“ darbo rezultato „Web.Newhotel Web Services“ pateikimu ieškovui. 2009 m. liepos 13 d. buvo pateiktas tik prisijungimas prie bendrinės testinės aplinkos, tačiau ne pati programa pagal susitarimo 5 punktą, atitinkanti sutartyje numatytus reikalavimus.

4. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad UAB „NewHotel East Europe” darbo rezultatas ieškovui buvo perduotas 2009 m. rugsėjo 21 d., kurio trūkumai buvo šalinami iki 2009 m. spalio pradžios. Aplinkybę, kad UAB „NewHotel East Europe“ darbo rezultatas ieškovui buvo perduotas tik 2009 m. rugsėjo 21 d., patvirtina ir šalių veiksmai, atlikti po 2009 m. rugsėjo 21 d., kuomet buvo šalinami trūkumai. Atsakovui 2009 m. rugsėjo 21 d. pateikus darbo rezultatą, ieškovas neatidėliotinai ėmėsi darbų ir 2009 m. rugsėjo 28 d. el. laišku, išsiųstu UAB „NewHotel East Europe“, informavo, kad pateiktoje programoje yra klaida. 2009 m. spalio 1 d. el. laišku taip pat informavo, kad pateiktoje programoje nustatyta dar viena klaida.

5. Teismas, nors ir pripažinęs, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, netinkamai aiškino nuostolių atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovas, nutraukęs sutartį be jokio teisinio pagrindo, nesilaikydamas sutarties nutraukimo tvarkos, privalo sumokėti likusią sutarties kainą, t. y. 70 800 Lt ir 2 % nuo visų praėjusio mėnesio rezervacijų sumos, t. y. atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovui neteisėtai nutraukus sutartį ir užsakymą, ieškovas turi teisę gauti likusią sutarties kainą pagal užsakymo 1.2 ir 7 punktus.

6. Teisinės pasekmės, nutraukus užsakymą dėl atsakovo kaltės, numatytos užsakymo 7.2.2 punkte, kuriame nurodyta, kad klientui nutraukus užsakymą, užsakovas moka 2 procentus nuo visų praėjusio mėnesio rezervacijų. 144 000 Lt suma yra 2 procentai nuo visos praėjusio mėnesio užsakymų, atliktų per internetinį tinklalapį, sumos, kuri yra paskaičiuota pagal atsakovo atstovo 2009 m. vasario 6 d. el. laišką, už 24 kalendorinius mėnesius. Atsakovo atstovas V. T. patvirtino, kad atsakovo mėnesinė rezervacijų, atliekamų per internetą, apyvarta per mėnesį yra 300 000 Lt, atitinkamai 2 procentai sudaro – 6 000 Lt. Vertinant 300 000 Lt per mėnesį apyvartą, svarbu tai, kad ieškovas turėjo vykdyti ir projekto viešinimo darbus, kurie turėjo užtikrinti ne mažesnę kaip 300 000 Lt per mėnesį apyvartą. Dėl atsakovo neteisėto sutarties nutraukimo ieškovas negavo planuotų 144 000 Lt pajamų.

7. Kaip patvirtino byloje apklausti liudytojai J. L., R. R., I. P., iki atsakovo pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą gavimo ieškovas buvo atlikęs 90 - 95 % projekto darbų. Dar iki užsakymo nutraukimo, dėl tų pačių darbų, kuriuos atliko ieškovas, atlikimo, atsakovas buvo sudaręs sutartį su trečiuoju asmeniu Lenkijos bendrove Hotel systems. Sutartį atsakovas vienašališkai nutraukė vien dėl to, kad surado trečiąjį asmenį, kuris tuos pačius darbus atliks už mažesnę - 50 000 Lt, kainą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas netinkamai aiškina šalių sudaryto susitarimo nuostatas bei neteisingai vertina byloje esančius įrodymus. Šalys susitarimo dėl užsakymo pakeitimo 5 punkte nenumatė, kokius kriterijus ir savybes turi atitikti UAB „NewHotel East Europe” perduodamas darbo rezultatas jo perdavimo momentu, kad jis būtų laikomas tinkamu. Susitarimo dėl užsakymo pakeitimo 6 punkte nurodoma priede Nr. 3 numatyta specifikacija tarp šalių nebuvo baigta derinti, todėl konkrečių kokybės sąlygų, privalomų darbo rezultatui jo perdavimo ieškovui metu, negalima išskirti. Susitarimo dėl užsakymo pakeitimo 5 punkto nuostatą aiškinant remiantis protingumo principu, bei atsižvelgiant į abiejų sutarties šalių interesą kuo greičiau atlikti užsakyme numatytus darbus, darytina išvada, kad perduodamas rezultatas turėjo atitikti esminį reikalavimą – tinkamumą naudoti pagal paskirtį.

2. Ieškovui buvo suteikta galimybė vykdyti šalių sudarytame užsakyme numatytus projekto apjungimo su vidine užsakymų sistema darbus. Šalys nenumatė, kad po UAB „NewHotel East Europe” darbo rezultato pateikimo rangovui momento, negali būti šalinami paaiškėję sistemos trūkumai ar kitaip tobulinamas perduotas rezultatas, todėl ieškovo argumentas, kad sistemos diegimo darbai pas atsakovą buvo baigti 2009 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, neįrodo 2009 m. liepos 13 d. perduoto darbo rezultato netinkamumo, o ieškovo pateikti įrodymai tik patvirtina, kad po darbo rezultato perdavimo 2009 m. liepos 13 d. sistema buvo toliau tobulinama.

3. Reikalaudamas sumokėti suteiktą nuolaidą, ieškovas nesąžiningai aiškina užsakymo 7.2 punktą. Aiškinant šią sąlygą, būtina atsižvelgti į tai, jog užsakymo 4.1. punkte numatyta nuolaida buvo susieta ne tik su tinkamu atsakovo, bet ir su ieškovo prievolių vykdymu. Sąžiningai aiškinant užsakymo 7.2 punktą, jame numatyta atsakovo atsakomybė būtų taikoma tuomet, jei atsakovas būtų nutraukęs užsakymą 24 mėnesių laikotarpiu, po ieškovo sukurto ir viešai startavusio projekto, t. y. ieškovui įvykdžius savo sutartines prievoles, numatytas užsakyme bei susitarime dėl užsakymo pakeitimo bei toliau vykdant numatytus priežiūros ir optimizavimo darbus.

4. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 144 000 Lt. Ieškovo reikalaujama sumokėti nefiksuota sutarties kaina pagal užsakymo 5.1.2. punktą, apmokama sėkmės mokesčio principu, buvo numatyta su sąlyga, kad 24 mėnesius po sutarties įvykdymo, ieškovas atsakovui teiks paslaugas – projekto priežiūros ir optimizavimo darbus. Užsakymo 7.2.2. punkte numatytas 2 % nuo kasmėnesinės atsakovo rezervacijų, atliekamų per internetą, apyvartos per 2 kalendorinius metus sumos priteisimas, kaip sankcija atsakovui už sutarties nutraukimą, kaip ir nuolaidos sumos grąžinimas, galėjo būti taikoma tik nutraukus užsakymą po ieškovo sukurto projekto starto viešai, ieškovui ėmusis projekto priežiūros ir optimizavimo darbų. Sutarčiai pasibaigus jos vienašališku nutraukimu dėl sutarties neįvykdymo, atlyginimo rangovui priteisimas už sutartyje nurodytus, tačiau faktiškai neatliktus ir užsakovui neperduotus darbus per sutartyje nurodytus terminus, reikštų nepagrįstą paslaugų teikėjo praturtėjimą.

Šalies argumentai

5. Ieškovas teigia, kad vykdydamas viešinimo kampanijas, būtų užtikrinęs, kad 300 000 Lt per mėnesį apyvarta būtų pasiekta, tačiau šis teiginys negali būti patikrintas objektyviais įrodymais ir tėra hipotetinis, todėl nepagrįstas yra ieškovo argumentas, kad išimtinai dėl atsakovo neteisėto sutarties nutraukimo negavo planuotų 144 000 Lt pajamų.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Aiškindamas vienašališką sutarties nutraukimą teismas netinkamai pritaikė tokio nutraukimo tvarką reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nesivadovavo procesinės teisės normų reikalavimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl neteisingai konstatavo, kad sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

2. Teismas nepasisakė dėl esminės faktinės aplinkybės, reikšmingos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimui išspręsti, iš esmės analizuodamas vien tik sutarties nutraukimo procedūros laikymąsi. Teismas nepateikė motyvų, pagrindžiančių, kodėl ieškovo padarytas sutarties pažeidimas nėra laikomas esminiu. Nepateikdamas paaiškinimų, kodėl prieš tai akivaizdžiu įvardytas ir sutarties nutraukimo pripažinimą teisėtu lemiantis sutarties įvykdymo termino praleidimas šiuo konkrečiu atveju nelaikomas esminiu pažeidimu. Iš tokių prieštaringų teismo pasisakymų sunku suprasti, kokia vis dėlto yra teismo pozicija dėl pagrindinio sutarties nutraukimo teisėtumą įrodančio fakto – esminio kitos šalies sutarties pažeidimo egzistavimo.

3. Sprendžiant, ar termino sutarčiai įvykdyti praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, teismas privalėjo vadovautis CK 6.205 straipsniu, numatančiu, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Sutarties su ieškovu nutraukimo dieną sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas ne keletą dienų, bet daugiau kaip 2 mėnesius, todėl buvo pažeisti teisėti atsakovo interesai bei lūkesčiai, atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Ieškovui neatlikus savo įsipareigojimų pagal susitarimą dėl užsakymo pakeitimo atlikti projekto apjungimo su vidine užsakymų sistema, naudojant „Web.Newhotel Web Services“ sistemą, bei klientų internetinės rezervacijos sistemos paleidimo darbus, klientų internetinės rezervacijos sistema buvo paleista kur kas vėliau, nei planavo atsakovas, o tai reiškia dėl ieškovo kaltės negautas atsakovo pajamas.

4. Teismas nesprendė dėl sutarties pabaigos dienos. Nustatęs, kad atsakovas nesilaikė CK 6.218 straipsnyje numatytos įspėjimo apie sutarties nutraukimą tvarkos, pripažino sutarties nutraukimą neteisėtu, nesigilindamas ir nepasisakydamas dėl galimų įspėjimo termino nesilaikymo padarinių. Teismas, spręsdamas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, turėjo ne aklai vadovautis sutarties nutraukimo procedūra, bet pirmiausia turėjo vertinti, ar egzistavo teisinis pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, t. y. ar egzistavo CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatytas esminis sutarties pažeidimas, o nustatęs, kad toks pažeidimas egzistavo, priimdamas sprendimą, turėjo perkelti sutarties nutraukimo datą atitinkamai 14 dienų, kadangi toks įspėjimo terminas nustatytas šalių sudarytos sutarties 7.5 p. (kiekviena šalis turi teisę nutraukti šią sutartį vienašališkai, pranešdama kitai šaliai raštiškai prieš 14 dienų).

5. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 50 000 Lt nuolaidos sumą ir 6 procentų procesines palūkanas. Priešingai nei teigia teismas, sutartis nebuvo įvykdyta. Rangos sutarties tinkamas įvykdymas apima tiek darbų atlikimą, tiek rezultato perdavimą užsakovui, tiek šių veiksmų atlikimą sutartyje sulygtais terminais. Kadangi darbų rezultatas nei iki nustatyto termino pabaigos, nei ilgą laiką jam pasibaigus, nebuvo perduotas atsakovui, o numatytus darbus įvykdžius trečiajam asmeniui, ieškovas negali būti laikomas įvykdžiusiu sutartį, todėl teismo argumentas, kad ieškovas sutartį įvykdė, bet praleido jos įvykdymo terminą, yra neteisingas.

6. Užsakymo 7.2 punktas numato, kad klientui nutraukus šį užsakymą po projekto starto viešai, bet ne anksčiau negu 24 (dvidešimt keturi) mėnesiai po užsakymo galiojimo pabaigos, jis sumoka rangovui nuolaidos sumą už projekto gamybą – 70 800 Lt su 18% PVM. Ši sutarties sąlyga turėjo būti taikoma tuo atveju, jei atsakovas būtų nutraukęs užsakymą po ieškovo sukurto ir viešai startavusio projekto, nesant ieškovo kaltės. Kadangi dėl paties ieškovo kaltės, t. y. esminio sutarties pažeidimo, startavo ne ieškovo sukurtas projektas, ieškovas netenka teisės reikalauti užsakymo 7.2 p. numatyto nuolaidos grąžinimo.

7. Priteisdamas ieškovui, t. y. sutartį pažeidusiai šaliai, 50 000 Lt suteiktos nuolaidos sumos, teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kadangi sutarties neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra jos pažeidimas, lemiantis sutartį pažeidusios, o ne nukentėjusios, šalies civilinę atsakomybę. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Ieškovui neįvykdžius sutarties, tokio nevykdymo padariniai tenka jam pačiam. Nepriteisdamas ieškovui jo reikalaujamų 2 procentų už 24 mėnesių laikotarpį nuo kiekvieno mėnesio atsakovo apyvartos ir pabrėždamas, kad ši suma būtų priteisiama tik tuo atveju, jei projektas būtų bendrai vykdomas ir ieškovas prie šio projekto prisidėtų, teismas pripažino, kad viešai startavęs projektas nebuvo ieškovo darbo rezultatas, todėl užsakymo 7.2 punkte numatyta atsakovo atsakomybė negali kilti.

Atsiliepimas

Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išskiriama ir akcentuojama, kad Sutartis gali būti nutraukiama griežtai laikantis sutartyje arba teisės aktuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Atsakovas sutartį bei jos pagrindu sudarytą užsakymą nutraukė nesilaikydamas nei vieno iš aukščiau nurodytų reikalavimų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

2. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sutarties nutraukimas buvo motyvuotas 6.658 straipsnio 2 dalimi, todėl atsakovui nekilo pareiga pranešti ieškovui apie sutarties nutraukimą ir atlyginti ieškovui dėl to patirtus nuostolius. CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nenumatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį, neinformavus apie sutarties nutraukimą kitos šalies. Šis straipsnis nereglamentuoja sutarties nutraukimo procedūros.

3. Sutarties 7.2 punkte įtvirtinta sutarties nutraukimo tvarka nebuvo skirta sutarties nuraukimui dėl kitos šalies kaltės reglamentuoti. Sutartis vienašališkai vienos iš šalių iniciatyva dėl kitos šalies kaltės galėjo būti nutraukta CK numatytais pagrindais, t. y. CK 6.217 straipsnyje įtvirtintu pagrindu dėl esminio kitos šalies pažeidimo, įspėjus kitą šalį prieš 30 d. (CK 6.218 str.). Atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį nesilaikant nei sutartyje numatytų sąlygų, nei CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, todėl sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir teismas pagrįstai pripažino tokius atsakovo veiksmus neteisėtais.

4. Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, rėmėsi tariamu ieškovo padarytu sutarties pažeidimu, t. y. termino sutarčiai įvykdyti praleidimu bei CK 6.658 straipsnio 2 dalimi, tačiau darbų atlikimo terminus išskirtinai sąlygojo atsakovo vykdomi veiksmai. Atsakovui nevykdant rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių įsipareigojimų, ieškovas turėjo teisę nepradėti darbų ir/arba sustabdyti pradėtus darbus, todėl atsakovui nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį dėl tariamo termino praleidimo.

5. Atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškovu, nutraukdamas sutartį elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Ieškovui nustatytais terminais pabaigus numatytus darbus bei kreipusis į atsakovą dėl trūkstamos informacijos pateikimo, atsakovas nereagavo į šiuos prašymus. 2009 m. spalio 17 d. ieškovas el. laišku buvo informuotas, kad už projektą atsakingas atsakovo darbuotojas, nepateikęs aukščiau minėtos informacijos, nuo spalio 19 d. iki lapkričio 2 d. „darbe nebus“, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas jau 2009 m. lapkričio 6 d. naudojosi Hotel Systems sukurta sistema bei taip pažeidė bendruosius teisės principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtini apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) 2006 m. rugsėjo 5 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. G-2006-060 (toliau – paslaugų sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti sutarties prieduose nurodytus darbus ir/arba suteikti nurodytas paslaugas numatytais terminais už minėtuose prieduose nurodytą bendrąją kainą, o atsakovas įsipareigojo pateikti visus ieškovui reikalingus duomenis ir informaciją reikalingą darbams atlikti ir/arba paslaugoms suteikti bei sumokėti ieškovui už atliktus darbus ir/arba suteiktas paslaugas šios sutarties prieduose numatytas sumas (1 t., 10-13 b. l.). Šalys susitarė, kad šios sutarties pagrindu bus sudaromi atskiri nuolatinio pobūdžio paslaugų teikimo ir/ar tam tikro projekto vykdymo užsakymai, kuriuose nurodomi šalių įsipareigojimai, jų atlikimo eiliškumas, kainos ir terminai (paslaugų sutarties 1.1 p.). 2007 m. gruodžio 21 d. šalys pasirašė užsakymą Nr. G-2006- 060-U3 (toliau – užsakymas), kuriuo susitarė dėl projekto – tinklapio www.spavilnius.lt su jame veikiančios kambarių bei paslaugų rezervacijos sistemos (toliau – sistema arba projektas) atsakovui priklausančiame objekte įgyvendinimo: ieškovas įsipareigojo numatytais terminais už nustatytą kainą sukurti užsakymo prieduose Nr. 3 ir Nr. 4 esančius vertinimo ir informacijos pateikimo reikalavimus atitinkančią sistemą, jos dizainą pagal priede Nr. 1 esančias informacijos išdėstymo schemas (html prototipai), sistemos funkcionalumą ir ją apjungti su vidine užsakymų sistema pagal funkcinius reikalavimus, numatytus užsakymo Priede Nr. 2 (t 1, 14-17 b. l.). 2009 m. gegužės 28 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl užsakymo Nr. G-2006-060-U3 pakeitimo (toliau – susitarimas), kuriame šalys įtvirtino papildomus įsipareigojimus ir pakeitė užsakymo įvykdymo terminus (1 t., 18-20 b. l.). 2009 m. lapkričio 5 d. atsakovas pranešė ieškovui apie užsakymo ir susitarimo nutraukimą dėl projekto apjungimo su vidine užsakymų sistema darbų atlikimo termino pažeidimo (1 t., 21 b. l.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo vienašališko užsakymo ir susitarimo dėl užsakymo pakeitimo nutraukimo teisėtumo ir iš to kylančių teisių pasekmių – ieškovo nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovą akivaizdžiai praleidusiu sutarties įvykdymo terminą, tačiau konstatavęs atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 50 000 Lt nuostoliams atlyginti. Šalių apeliacinių skundų, kuriais kvestionuojamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentai yra susiję su teismo išvadų dėl vienašališko sutartinių santykių nutraukimo neteisėtumo, dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų ginčijimu, motyvuojant įrodymų vertinimo pažeidimu.

Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009, ir kt.). Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia apie pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą nebuvimą.

Dėl sutartinių santykių nutraukimo (ne)teisėtumo

Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, pirmiausia pažymėtina, kad bendrasis civilinių teisinių santykių principas – „sutarčių reikia laikytis“ (lot. pacta sunt servanda) įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (sutartimi). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas, įskaitant ir įvykdymo termino praleidimą, reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (CK 6.205 str.). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 5 d. atsakovas pranešė ieškovui apie užsakymo ir susitarimo nutraukimą dėl projekto apjungimo su vidine užsakymų sistema darbų atlikimo termino pažeidimo.

Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1, 2 d.). CK 6.217 straipsnio 5 dalimi leidžiama sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nurodytais atvejais, kurie sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.).

Užsakyme ir jo pakeitimo susitarime šalys nesusitarė dėl tinklapio www.spavilnius.lt su jame veikiančios kambarių bei paslaugų rezervacijos sistemos sukūrimo vienašališko nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Šalių sudarytos paslaugų sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad kiekviena šalis turi teisę nutraukti šią sutartį vienašališkai, pranešdama kitai šaliai raštiškai prieš 14 dienų iki nutraukimo termino; sutarties nutraukimą inicijavusi šalis atlygina kitai šaliai visus dėl to patirtus nuostolius, tačiau ir šioje sutartyje šalys nesusitarė dėl konkrečių atvejų, kada leidžiama vienašališkai nutraukti sutartį. Tokiu atveju taikytini CK 6.217 straipsnyje nustatyti bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar sutarties pažeidimas buvo esminis ar ne. Užsakymo nutraukimą atsakovas grindė tuo, kad ieškovas praleido projekto apjungimo su vidine užsakymų sistema darbų atlikimo terminą ir dėl šio pažeidimo atsakovas iš esmės negavo to, ką pagal užsakymą per visą jo galiojimo terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Sutartinių santykių nutraukimą atsakovas grindė CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu kriterijumi ir CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatyta užsakovo teise atsisakyti sutarties, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Tuo tarpu pasak ieškovo, apjungimo darbų atlikimo termino jis nepažeidė, nes šiuos darbus turėjo atlikti per vieną mėnesį nuo sistemos „Web.Newhotel Web Services“ iš atsakovo gavimo, kurią gavo 2009 m. rugsėjo 21 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas akivaizdžiai praleido sutarties įvykdymo terminą, tačiau šio pažeidimo nepripažino esminiu, konstatavo paslaugų sutartyje ir įstatyme (CK 6.217 str. 3 d., 6.218 str. 1 d.) nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymą ir užsakymo bei jo pakeitimo nutraukimą pripažino neteisėtu. Ieškovas nesutinka su teismo išvada dėl darbų atlikimo termino pažeidimo, o atsakovas kvestionuoja sutarties nutraukimo pripažinimą neteisėtu, pasisako dėl teismo motyvų sutarties pažeidimo esmingumo aspektu vertinimo stygiaus.

2009 m. gegužės 28 d. susitarime dėl užsakymo pakeitimo šalys numatė, kad projekto apjungimui su vidine užsakymų sistema ieškovas naudos atsakovo pateiktas nustatytus kriterijus atitinkančias „Web.Newhotel Web Services“ ir „Web.Newhotel SPA Web Services“ sistemas, kurias atsakovas įsigis iš UAB „NewHotel East Europe“ (susitarimo 1, 3 p.). Šio susitarimo 5 punktu šalys pakeitė užsakymo 3.1.1 punkte nustatytą darbų atlikimo terminą ir nustatė, kad darbus, susijusius su projekto apjungimu su vidine užsakymų sistema, naudojant atsakovo pateiktą „Web.Newhotel Web Services“ sistemą, ieškovas įsipareigoja atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo dienos, tačiau ne anksčiau kaip per vieną mėnesį nuo UAB „NewHotel East Europe" darbo rezultato „Web.Newhotel Web Services" pateikimo ieškovui dienos. Bylos duomenys liudija, kad prisijungimą prie „Web.Newhotel Web Services" sistemos bandomosios aplinkos iš sistemą valdančios užsienio įmonės ieškovas gavo 2009 m. liepos 13 d., iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. komunikavo su sistemos gamintoju užsienyje ir jos pardavėju UAB „NewHotel East Europe" dėl sistemos bandymų ( t. 1, 53, 129-162 b. l.). Susirašinėjimo turinys ir byloje apklaustų liudytojų parodymai leido teismui pagrįstai spręsti, kad darbams pradėti reikalinga programa ieškovui buvo perduota 2009 m. liepos 13 d., suteikus priėjimą prie reikiamos aplinkos. Tokiu atveju pagal susitarimo 5 punktą apjungimo darbus ieškovas turėjo atlikti iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad veikdamas kaip savo srities profesionalas ieškovas pagal turimą patirtį turėjo suvokti ir įvertinti per susitarime nustatytą terminą atliekant darbus galimus įprastus techninių derinimų nesklandumus. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas nebuvo pagal susitarimą vykdyto darbo profesionalas, o tik jo užsakovas; kad ieškovas nereiškė atsakovui pretenzijų dėl netinkamo sistemos „Web.Newhotel Web Services“ pateikimo, neinformavo atsakovo, kad 2009 m. liepos 13 d. gautas prisijungimas prie sistemos nėra tinkamas atsakovo įsipareigojimo pateikti iš UAB „NewHotel East Europe“ pirkto darbo rezultato įvykdymas. Priešingai, dėl sistemos naudojimo ieškovas kontaktavo su jo atsakovui pasiūlytu sistemos pardavėju UAB „NewHotel East Europe". Įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad ieškovas praleido sutarties įvykdymo terminą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos teismo išvados dėl atsakovo atsikirtimų į ieškinį sutarties nutraukimo aspektu atmetimo, nelaikytini pagrįstais. Nors skundžiamame sprendime teismas plačiai ir neišdėstė savo argumentų dėl sutarties pažeidimo esminiu vertinimo, tačiau glausti motyvai leidžia spręsti, kad darbų atlikimo termino praleidimo teismas nepripažino esminiu sutarties pažeidimu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vienašališkai nutraukdamas sutartį atsakovas pažeidė CK 6.217 straipsnio 3 dalyje ir 6.218 straipsnio 1 dalyje bei paslaugų sutarties 7.2 punkte nustatytą sutarties nutraukimo tvarką. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo duomenų teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neįspėjo ieškovo apie sutarties termino praleidimą ir praleisto termino reikšmę tolesniam šalių bendradarbiavimui, nenustatė ieškovui papildomo termino sutarčiai įvykdyti. Šių teismo išvadų atsakovas neginčija. Tai, kad termino praleidimas tolesniam užsakymo vykdymui atsakovui nebuvo esminis liudija ne tik įspėjimo apie termino praleidimą ieškovui nebuvimas, bet ir paskutiniai iki pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovo darbuotojo elektroniniai laiškai, kuriais pranešama ieškovui apie sutvarkytą sistemą „Web.Newhotel Web Services" ir duomenų projekto apjungimui su vidine užsakymų sistema vėlesnį pateikimą dėl šio darbuotojo atostogų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertindamas sutarties nutraukimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje reglamentuotų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai aiškino ir taikė vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo tuo klausimu suformuotos teismų praktikos ir pagrįstai sprendė dėl užsakymo ir susitarimo dėl jo pakeitimo vienašališko nutraukimo neteisėtumo. Iš byloje esančių įrodymų visumos teisėjų kolegija įžvelgia pagrindą išvadai apie abiejų sutartinių santykių šalių bendradarbiavimo stoką (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.).

Dėl nuostolių atlyginimo

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Šis principas inkorporuotas ir į sutarčių teisės nuostatas (CK 6.158 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo atsiradusių ir ieškovo prašomų priteisti negautų pajamų atlyginimo, reikšminga aplinkybė yra tai, kad sutartis nutraukta neteisėtai. Byloje konstatavus, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės.

Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria faktiniais bylos duomenimis ir teisiniais argumentais pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl priteistų nuostolių. Apeliacinių skundų argumentai šių išvadų nepaneigia.

Byloje konstatuota, kad atsakovas vienašališkai, nesant įstatyme ir sutartyje nustatyto teisinio pagrindo, nutraukė užsakymą ir susitarimą dėl jo pakeitimo. Atsakovui neteisėtai nutraukus sutartį, ieškovas patyrė nuostolių – negavo atlygio už padarytą darbą, kuris atsakovui nebuvo perduotas dėl neteisėto sutarties nutraukimo (CK 6.249 str. 1 d.), todėl teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovui 50 000 Lt iš numatytos darbų rezultato kainos.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl ieškovo reikalavimų priteisti 70 800 Lt nuolaidą, 144 000 Lt negautų pajamų ir 1 000 EUR (3 453 Lt) avansą nepagrįstumo. Užsakymo 7.2 punkte numatytą pareigą mokėti ieškovui 70 800 Lt nuolaidą ir 2 procentus nuo visų praėjusio mėnesio rezervacijų, atliktų naudojant ieškovo sukurtą projektą, sumos atsakovas turėtų vykdyti, jeigu sutartis būtų nutraukta po ieškovo parengto projekto viešo starto ieškovui toliau vykdant projekto priežiūros ir optimizavimo darbus. Ginčo atveju ieškovo rengtas projektas viešai nestartavo, jo priežiūros ir optimizavimo darbų ieškovas neatliko, todėl užsakymo 7.2.1 ir 7.2.2 punktuose numatyti mokėjimai ieškovui nepriteisti pagrįstai. Pagal susitarimo dėl užsakymo pakeitimo 2 punktą ieškovas sumokėjo UAB „NewHotel East Europe“ 1 000 EUR avansą, taip finansuodamas „Web.Newhotel Web Services“ ir „Web.Newhotel SPA Web Services“ sistemų pirkimo išlaidų dalį. Teismas teisingai nustatė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl šio mokėjimo kompensavimo. Be to, į priteistą 50 000 Lt nuostolių atlyginimą teismas įskaitė ir šio avanso sumą. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteistų nuostolių sumą didinti avanso suma.

Šalių apeliacinius skundus atmetus, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėDanguolė Martinavičienė