- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1717-722/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01202-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (skolininkės) G. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese (padavus skundą dėl antstolio veiksmų),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jonavos rajono apylinkės teisme 2017 m. gegužės 5 d. gautas pareiškėjos (skolininkės) G. K. skundo egzempliorius dėl antstolio A. Š. veiksmų ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus vykdymo veiksmus antstolio A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0110/17/00209 iki sprendimo, kuriuo bus išspręstas klausimas dėl antstolio veiksmų, įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja tuo, kad ji iki priverstinio vykdymo pradžios su antstoliu A. Š. buvo sutarusi dėl priešpriešinių įskaitymų, todėl tolimesnis priverstinio vykdymo procesas (skolos antstolio išlaidų priverstinis išieškojimas) yra nepagrįstas ir gali sukelti neigiamų pasekmių bei finansinių nuostolių pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikomas tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480/2011), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. CPK 18 straipsnyje reglamentuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime, nutartyje ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Todėl išieškojimas, vykdant teismo spendimą (nutartį), gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo) užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Kitaip teismo sprendimo (nutarties) privalomumas prarastų prasmę.
CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, t. y. CPK XI skyriaus penktame skirsnyje (144–152 straipsniai) nustatyta tvarka. Prašymas turi būti pagrįstas. Teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės, netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Teismas nagrinėja tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečiu atveju tikslingumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus pareiškėjai, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tiesiogiai siejamas su antstoliui pateikto skundo dėl antstolio veiksmų turiniu ir pagrindu.
Pareiškėjos reikalavimai yra grindžiami iš esmės tik tuo, kad ji iki priverstinio vykdymo pradžios buvo abipusiai susitarusi dėl įskaitymo vykdymo procese atlikimo, tačiau antstolis, nepaisydamas šalių abipusio susitarimo, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.
Vertindamas pareiškėjos prašymo dėl vykdymo proceso sustabdymo pagrįstumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei nesustabdžius vykdymo proceso bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Todėl, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikytini proporcingumo ir interesų derinimo principai. Pripažinus antstolio veiksmus, kuriais išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, neteisėtais, antstolis konkrečias išieškotas lėšų sumas turėtų grąžinti pareiškėjai (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1919-613/2016). Pažymėtina, jog vien tai, kad pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindas taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – visų antstolio vykdymo veiksmų sustabdymą. Sustabdžius vykdymo veiksmus, būtų apsunkintas bet kokių tarpinių procesinių sprendimų priėmimas vykdomojoje byloje, o tai prieštarautų teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principui bei išieškotojos interesams. Pažymėtina ir tai, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami sutrumpintais terminais, o dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia būtinumo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas (CPK 144, 178, 185 straipsniai, 510 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147, 290–290, 510 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos (skolininkės) G. K. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.