Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) rajono ribų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Ž. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 4 d., apie 20–21val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, įsibrovęs į R. M. priklausančią fermą, pagrobė 41 vnt. 5 ir 5 cm pločio, 2,2 m ilgio, bendro 0,2255 kub. m tūrio medinius tašelius, t. y. nedidelės, 31,86 Eur, vertės turtą, priklausantį nukentėjusiajam A. E..

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmiausia pažymima tai, kad išskyrus deklaratyvų ir visiškai nemotyvuotą nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimą – jį išteisinti, nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodyti jokie teisiniai argumentai, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Antra, nors nuteistasis D. Ž., kaip galima suprasti iš jo apeliacinio skundo reikalavimo, ir neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau jo kaltę padarius šį nusikaltimą, t. y, kad būtent jis įsibrovęs į R. M. priklausančią fermą pagrobė 41 vnt. 5 ir 5 cm pločio, 2,2 m ilgio, bendro 0,2255 kub. m. tūrio medinius tašelius, patvirtina: daiktų apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad vežime, rastame D. Ž. kieme, buvo rasti sudėti 41 vnt. 5 ir 5 cm pločio ir 2.2 m ilgio mediniai tašeliai (18–21 b. l.); liudytojo E. P. parodymai, kai jis apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad pamačius D. Ž. ir paklausus jo, iš kur mediena, jis aiškino: „tai (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini)“ (114–115 b. l.); liudytojo A. P. parodymai, kai jis teisme paaiškino, kad matė vėžes, kurios vedė į fermą, nes buvo ką tik prisnigę, o D. Ž., pamatęs šviesas, bėgo, jo šviečianti liemenė buvo numesta į griovį (115 b. l.); liudytojo A. S. parodymai, kai jis parodė, kad D. Ž. jam sakė, kad prisidirbo, prašė jam padėti, ir paprašė jo išrašyti sąskaitą tašeliams (116 b. l.); nukentėjusiojo A. E. parodymai, kai jis teisme paaiškino, kad nuvykęs į kaimą pamatė, kad nėra tašelių, o pagal vėžes nuvažiavo link D. Ž. namų ir rado vežime pakrautus tašelius, kurie buvo jo – banguoto pjovimo, iš pušies ir eglės (129 b. l.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl D. Ž. kaltės jam įvykdžius kvalifikuotą vagystę, tai patvirtina ir visų anksčiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo D. Ž. kaltė, įvykdžius jo apeliaciniu skundu ginčijamą nusikalstamą veiką – įrodyta, o apeliacinis skundas – atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.