Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovui advokato padėjėjui T. N., institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui D. R. de O. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą. Nurodė, kad Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu: Druskininkų g. 4, Alytus, bendravo su ieškove ir šalių nepilnamete dukra. Ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame 10 kambarių name, kuriame dukra A. A. naudojasi dviem kambariais, mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos jos poreikiams tenkinti. Motina nurodė, kad vaiko tėvas su dukra nebendrauja, materialinio išlaikymo jai neteikė nuo gimimo, neteikia ir dabar, dėl ko susikaupė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Skyriaus manymu, siekiant užtikrinti nepilnametės A. A. D. prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną, žinoti savo tėvus, tikslinga teisme vertinti visus įrodymus, pagrindžiančius D. D. ieškinio reikalavimus. Skyrius neprieštaravo, kad atsakovui D. R. de O. nepripažinus A. A. D. tėvystės, būtų skirta ekspertizė tėvystei nustatyti, arba teismas sprendimą priimtų vadovaudamasis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nustačius, kad D. R. de O. yra nepilnametės A. A. D. tėvas, Skyrius ieškovės D. D. ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš atsakovo D. R. de O. pritaria. Priteisus ieškovės prašomą sumą, šiuo metu būtų užtikrinamas vaiko poreikių tenkinimas. Nustačius pagrįstą išlaikymo įsiskolinimą, jis taip pat turi būti priteistas. Nepilnametė A. A. D. S. atstovams paaiškino, jog žino, kad tėčio vardas R., pavardė O. Jį matė ir bendravo per Messenger programėlę 2020 metais. Tėvas jai neskambina, žinutės ar laiško neparašo, su gimtadieniu ar šventėmis nesveikina, pinigų ar dovanų neatsiunčia. Pas tėtį gyventi nenorėtų, norėtų gyventi pas mamą, bet su tėčiu norėtų artimiau susipažinti, bendrauti, nuvykti į svečius. Taip pat norėtų susipažinti su močiute iš tėčio pusės. Skyriaus atstovas Virginijus Viduolis teismo posėdžio metu nurodė, kad pritaria ieškinio reikalavimams. Vertina, kad tėvystė įrodyta kitais įrodymais.

Atsakovas D. R. De O. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), jokių prašymų teismui nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškovės nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Brazilija, tačiau grįžo į teismą neįteikti. Taip pat buvo siųsti ieškovės nurodytais jo el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei D. D. Jungtinėje Karalystėje, Londone gimė dukra A. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytais duomenimis vaiko motina yra ieškovė D. D., o duomenų apie vaiko tėvą nėra (2022-04-15 CBP-1650, priedas Nr. 3).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t. y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK nustatytos įrodinėjimo priemonės. Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas D. R. De O. yra nepilnamečio vaiko A. A. D. tėvas. Ji su atsakovu susipažino 2009 m. rugsėjo mėn. Brazilijoje, turėjo intymius santykius. Iš byloje pateiktų ieškovės paso kopijų matyti, kad ieškovė į Braziliją atvyko 2009-08-27, išvyko 2009-10-05 (2022-04-15 CBP-1650, priedai Nr. 4_1, Nr. 4_2). Ieškovė 2009 m. spalio mėn., būdama Jungtinėje Karalystėje, sužinojo, jog laukiasi, apie tai informavo atsakovą. Gimus vaikui, atsakovas buvo atvykęs į Londoną, kur leido laiką su ieškove ir vaiku, byloje pateiktos fotonuotraukos (2022-04-15 CBP-1650, priedai Nr. 4_4 – 4_15), iš kurių matyti, kad atsakovas su vaiku bendravo, kartu leido laiką. Taip pat matyti išorinis atsakovo ir nepilnamečio vaiko panašumas: tamsi oda, akys, plaukai, veidas (CPK 179 straipsnis).

Ieškovė teismui taip pat nurodė, kad atsakovas su vaiku bendravo per internetinę programėlę Messenger. Šias aplinkybes Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams patvirtino ir pats vaikas. Mergaitė nurodė žinanti, kas yra jos tėvas, bendravusi su juo per internetinę programėlę Messenger 2020 m. bei teigė norinti palaikyti ryšį su tėvu ir seneliais iš jo pusės.

Byloje nebuvo paskirta DNR ekspertizė, nes atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Be to, ieškovės teigimu, ji informavo atsakovą elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai, kad kreipsis į teismą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei patvirtino, kad atsakovas jos žinutes gavo, tačiau atsakovas byloje pasirinko pasyvų elgesį.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės, arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovei nurodžius aplinkybes apie jos ir atsakovo intymius santykius, o atsakovui šių aplinkybių neginčijant, neteikiant atsiliepimo, nevykstant į teismo posėdžius, yra prielaida tokį atsakovo elgesį vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymus atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės, jos atstovo paaiškinimus, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą byloje, pripažintina, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko A. A. D. biologiniu tėvu yra atsakovas D. R. De O., gimęs (duomenys neskelbtini), o vaikas A. A. D,, gimusi (duomenys neskelbtini) yra atsakovo D. R. De O. dukra (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė detalizavo vaiko poreikius, ji turto neturi, yra bedarbė, gaunamas pajamas sudaro: 312,00 Eur bedarbio pašalpa, 380,00 Eur vaikų pinigai iš valstybės bei alimentai už kitus du vaikus. Ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba kineziterapeutu, turi būstą, automobilį. Atsakovas teismui neišreiškė savo pozicijos dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos pagrįstumo, teismui nenurodė savo turtinės padėties, todėl visos abejonės dėl jo turtinės padėties yra vertinamos vaiko naudai. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo dydžio, įvertinus Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų kainas, vaiko amžių, orientacines išlaidas, tenkančias tokio amžiaus vaikui, vertina, kad išlaikymas po 250,00 Eur yra pagrįstas, todėl iš atsakovo D. R. De O. priteistina po 250,00 Eur jo dukros A. A. D. išlaikymui kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 15 d., ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.192 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 9 000,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį, išlaikymą skaičiuojant po 250,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo 2010 m. birželio 1 d. išlaikymo vaikui neteikia, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovo D. R. De O. priteistinas 9 000,00 Eur vaiko A. A. D. išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesių laikotarpį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 88,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 750,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2022-04-15 CBP-1650, priedas Nr. 5, 2022-12-05 Nr. DOK-46734). Ieškovės patirtos advokato padėjėjo pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 838,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas 67,50 Eur žyminis mokestis už išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %) ir 202,50 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (9 000,00 Eur x 3 % x 75 %). Taip pat iš atsakovo priteistinos 5,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Nustatyti, kad atsakovas D. R. De O., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametė A. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo D. R. De O. dukra.

Priteisti iš atsakovo D. R. De O., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 15 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. R. De O., gim. (duomenys neskelbtini), 9 000,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai A. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečio vaiko A. A. D. atstovę motiną D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. R. De O., gim. 1986 m. liepos 6 d., 838,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. R. De O., gim. (duomenys neskelbtini), 270,00 Eur žyminį mokestį, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, 5,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.