Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-26 · Civilinė byla Nr. e2A-494-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
e2A-494-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
S. K.
Kategorijos
Civilinės bylos numeris e2A-494-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-49-3-00264-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 689,99 EUR negrąžinto kredito, 163,34 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 689,41 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovės 689,99 Eur negrąžinto kredito, 163,34 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 251,85 Eur mokėjimo palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1105,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014-12-04 atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, iš viso atsakovei buvo suteiktas 724,05 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė liko skolinga ieškovui 689,99 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 163,34 Eur bendros vartojimo kredito kainos. Šios sumos priteistinos iš atsakovės.

Šalies argumentai

4. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 689,41 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma –101,90 proc. Nors šalys palūkanas nustatė savo susitarimu ir atsakovė sutiko skolintis pinigus tokiomis sąlygomis, tačiau teismas nurodė, kad vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalimi jis turi teisę mažinti palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovė (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 72,36 proc. kredito kainos metinę normą, sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra neprotingai didelis, todėl mažintinas iki 36,5 proc. metinių palūkanų ir priteistinos už metus. Ieškovui iš atsakovės priteistina 251,85 EUR palūkanų, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmestina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

6.1. Teismas mažindamas palūkanas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aptarta kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais.

6.2. Teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Atsakovės prašymo nebuvo.

6.3. Apeliantas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo taikydamas ne 101,90 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet geranoriškai ją sumažindamas iki 72,36 proc. metinės palūkanų normos.

6.4. Pažymėtina ir tai, kad Teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą sumažino iki 36,50 proc., kai, tuo tarpu, net ir šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta 75 procentų palūkanų norma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-12-04 atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovei nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti vartojimo sutarties priedai, iš viso atsakovei buvo suteiktas 724,05 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis. Atsakovė liko skolinga ieškovui 689,99 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 163,34 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal Sutarties grafiką iki Sutarties nutraukimo.

10. Sprendžiant ginčus dėl vartojimo sutarties vykdymo, taip pat jos nutraukimo, svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

11. Civilinio kodekso 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, Civiliniame kodekse nėra įtvirtinta, tačiau, sistemiškai aiškinant šį institutą reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvejopo pobūdžio palūkanas: palūkanas, atliekančias užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), ir palūkanas, atliekančias minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos).

12. Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 75 procentų (21 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai. Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams neprieštarauja nei 11 procentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006), nei 14,75 proc. metinių palūkanų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

13. Apeliantė pažymėjo, jog ieškiniu prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties termino pasibaigimo dienos konkrečią sumą. Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Sutiktina su apeliante, kad kol skolininkas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, laikoma, kad jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Kaip jau buvo minėta Sutarties neįvykdymo atveju atsakovas įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, kuri sudarė 101,90 proc. bendros vartojimo kredito kainos. Apeliantė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties termino pasibaigimo dienos paskaičiavo taikydama ne Sutartyje įtvirtintą 101,90 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 72,36 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą ir tik už 504 kalendorines dienas, nors atsakovė pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 2 metus.

14. Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad vartojimo kredito kainos metinė norma šių reikalavimų neatitiko. Atsakovei buvo suteiktas iš viso 724,05 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, o Sutartyje įtvirtinta bendra kredito kainos metinė norma – 101,90 proc. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakove, nepažeidė Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

15. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nurodė, jog nors apeliantė ir geranoriškai sumažino bendrą vartojimo kredito kainą nuo 101,90 procentų iki 72,36 procentų, tačiau paskaičiuotos palūkanos siekia daugiau nei pusė kredito sumos, todėl jos yra neprotingai didelės bei vartojimo kredito kainą sumažino iki 36,5 procentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors atsakovė pripažintina silpnąja ginčo šalimi, ji teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

16. Iš pateiktų duomenų, darytina išvada, kad skolininkas iš esmės nevykdė savo sutartinės prievolės. Šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai. Apeliantė vartojimo kredito kainą paskaičiavo sumažindama kainą iki 72,36 procentų. Įstatyme nustatyta, jog tokia vartojimo kredito kaina yra leistina, todėl ji negali būti laikoma neprotinga ir neteisinga, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti apeliantės pritaikytą vartojimo kredito kainą.

17. Kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog Sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą ieškovės reikalavimą dėl 689,41 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo tenkinti. Pats faktas, kad palūkanų suma savo dydžiu atitinka negrąžintą kredito dydį, savaime nesudaro pagrindo mažinti palūkanas, ypač atsižvelgiant į nevykdymo terminą, t.y. terminą, kurį atsakovė neteisėtai naudojasi kredito lėšomis.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

19. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą tenkino. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Apeliantė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių antrą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 689,99 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 99 centus) negrąžinto kredito, 163,34 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 34 centus) bendros vartojimo kredito kainos, 689,41 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro 85 centų) mokėjimo palūkanas, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1105,28 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,40 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovės S. K. 15,00 Eur apeliantės UAB „Legal Balance“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Vytautas Zelianka