- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 2-5136-1093/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00430-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- G. T.
- Advokatai
- Regina Šaltinienė, Lina Breskuvienė, Renarda Daubarienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Linai Baranauskienei, Jūratei Dilienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui G. T. bei pagal atsakovo G. T. priešieškinį ieškovei D. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. J. 2019 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų A. T. ir L. T. gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo G. T. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 170 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir ieškovę paskiriant turto tvarkytoja uzufrukto teise; patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1) tėvas G. T. bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, t. y. vaikus paima penktadienį nuo 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį iki 15 vai. į vaikų gyvenamąją vietą,
2) tėvas G. T. bendrauja su vaikais kalendoriniais neporiniais metais per Šv. Velykų šventes pirmą dieną ir per Šv. Kalėdų šventes antrą dieną nuo 10 val. iki 15 val., o kalendoriniais poriniais ketais per Šv. Velykų šventes antrą dieną ir per Šv. Kalėdų šventes pirmą dieną nuo 10 val. iki 15 val., vaikus pasiimant su savimi iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą,
3) tėvas G. T. bendrauja su vaikais tėvo dieną, t. y. birželio pirmąjį sekmadienį vaikus paima nuo 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina iki 15 val. į vaikų gyvenamąją vietą.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas G. T. yra (duomenys neskelbtini) gimusio A. T. ir (duomenys neskelbtini) gimusios L. T. tėvas. Santuoka su atsakovu nebuvo sudaryta, šalys gyvena atskirai. Sūnus ir dukra gyvena kartu su ieškove. Ieškovė vykdo savo motinos teises ir pareigas: vaikus auklėja, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir doriniu ugdymu, bendrauja su vaikais. Atsakovas vaikais mažai domisi, nepakankamai prisideda prie jų išlaikymo. Todėl ieškovė prašo nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Ieškovė su vaikais gyvena jos motinai priklausančiame name. Ieškovės pajamos 140 eurų, finansiškai padeda tėvai. Ieškovė planuoja įsidarbinti. Nepilnamečio vaiko tėvų pareiga aprūpinti savo vaiką ne tik minimaliai maistu ir rūbais, bet ir užtikrinti teisę į visapusišką vystymąsi, lavinimą, gyvenamąjį būstą. Nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalinga skirti maistui apie 130 eurų, vaistams ir vitaminams apie 10 eurų, rūbams ir avalynei apie 70 eurų, komunaliniams patarnavimams ir transportui apie 50 eurų, buities apyvokos daiktams ir asmens higienos priemonėms apie 60 eurų, papildomos būtinos išlaidos lavinimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir pramogoms apie 20 eurų (žaislai, knygutės, baseinas, rogutės, lavinimo priemonės ir pan.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui ir auginimui per mėnesį iš viso reikalinga apie 340 eurų. Tėvo pareiga prisidėti prie vaikų auginimo kas mėnesį skiriant kiekvienam po 170 eurų. Atsakovas yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas ir yra pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove bei siekiant užtikrinti vaikų interesus turėti nuolatinį ryšį su tėvu, su juo bendrauti, bei sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaikus, būtina nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.
Atsakovas G. T. 2019 m. spalio 3 d. teismui pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų A. T. ir L. T. gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo nuo 2019 m. spalio 1 d. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir paskiriant ieškovę priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1) Tėvas G. T. ir motina D. J. susitaria savo nepilnamečius vaikus - sūnų A. T. ir dukrą L. T. - auklėti bendru sutarimu, laikantis geros moralės normų, kartu aktyviai dalyvauti juos auklėjant, ugdant bei materialiai išlaikant.
2) Tėvai susitaria, kad visi su jų nepilnamečiais vaikais susiję klausimai bus sprendžiami abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į vaikų amžių, interesus ir vaikų norus.
3) Nuo kiekvieno pirmadienio vakaro iki trečiadienio ryto nepilnamečiai vaikai leidžia laiką globojami ir prižiūrimi tėvo G. T., t. y. tėvas kiekvieną pirmadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos(-ų), kurią(-as) jie lanko, pasibaigus ugdymo programoje numatytoms veikloms, ir po to vaikai lieka nakvynei pas tėvą; antradienį tėvas ugdymo įstaigos(-ų) nustatytu laiku pristato vaikus į ugdymo įstaigą(-as), o pasibaigus ugdymo programoje numatytoms veikloms, pasiima vaikus iš jos(-ų) ir vaikai lieka nakvynei pas tėvą; trečiadienį tėvas ugdymo įstaigos(-ų) nustatytu laiku pristato vaikus į ugdymo įstaigą(-as).
4) Tėvas G. T. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, t. y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tėvų abipusiai sutartos kitos vietos penktadienį, ne anksčiau nei 18.00 val., ir grąžina vaikus motinai D. J. sekmadienį iki 18.00 val. jos gyvenamosios vietos adresu ar į kitą abipusiai sutartą vietą.
5) Tėvas G. T. su nepilnamečiais vaikais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bendrauja poriniais metais, t. y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tėvų abipusiai sutartos kitos vietos porinių metų Šv. Kūčių išvakarėse, ne anksčiau nei 18.00 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją arba į kitą abipusiai sutartą vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 18.00 val.
6) Tėvas G. T. su nepilnamečiais vaikais per Šv. Velykas bendrauja neporiniais metais, t. y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tėvų abipusiai sutartos kitos vietos neporinių metų Šv. Velykų išvakarėse, ne anksčiau nei 18.00 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją arba į kitą abipusiai sutartą vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18.00 val.
7) Tėvas G. T. su nepilnamečiais vaikais Naujųjų metų išvakarėse bendrauja neporiniais metais ir pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba tėvų abipusiai sutartos kitos vietos neporinių metų Naujųjų metų išvakarėse, ne anksčiau nei 18.00 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją arba kitą abipusiai sutartą vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 18 val.
8) Tėvas G. T. bendrauja su nepilnamečiais vaikais per Tėvo dieną - kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, t. y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba tėvų abipusiai sutartos kitos vietos Tėvo dieną ne anksčiau nei 10.00 val. ir grąžina juos atgal į gyvenamąją vietą arba į kitą abipusiai sutartą vietą tos pačios dienos 18 val.
9) Motinos dienos savaitgalį, t. y. kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį, tėvo G. T. bendravimo laikas su nepilnamečiais vaikais yra perkeliamas ateinančiam savaitgaliui, t. y. antrajam gegužės savaitgaliui.
10) Tėvas G. T. jo atostogų metu pasiima nepilnamečius vaikus ne mažiau kaip 2 savaitėms. Apie numatomą atostogų terminą G. T. įsipareigoja informuoti vaikų motiną D. J. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.
11) Kai nepilnamečiai vaikai lankys mokyklą, jų mokymosi (rudens, žiemos, pavasario) atostogų ir vasaros atostogų metu tėvas G. T. gali pasiimti vaikus ne trumpesniam, kaip pusė, šių atostogų laikotarpiui.
12) Nepilnamečių vaikų gimtadienius tėvai organizuoja ir apmoka pakaitomis, t. y. kiekvienas kas antrais metais.
13) Šalių sutarta bendravimo tvarka netaikoma nepilnamečių vaikų ligos laikotarpiu. Tėvas G. T. turi teisę lankyti vaikus jų ligos laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip iki 19.00 val. vakaro. Lankymo laikas turi būti iš anksto suderintas su vaikų motina D. J..
14) Apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą D. J. įsipareigoja iš anksto, prieš 1 (vieną) mėnesį, raštu (arba G. T. nurodytu elektroniniu paštu) pranešti G. T..
15) Abu tėvai sudaro galimybę vienas kitam ir vaikams bendrauti tarpusavyje visomis ryšio priemonėmis. Jokių kliūčių skyriumi gyvenančiai tėvui matytis su vaikais nenustatoma.
16) Abu tėvai įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaikų sveikatos būklę, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.
17) Bendru tėvų susitarimu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti keičiama.
18) Tuo atveju, jeigu tėvai neinicijuoja bendravimo tvarkos pakeitimo, laikoma, kad ji galioja iki vaikų pilnametystės.
Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės D. J. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ieškove. Tačiau ieškovės ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nepakankama atsakovui (tėvui) palaikyti glaudžius nuolatinius ryšius su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, dėl to atsakovas prašo teismo nustatyti jo priešieškinyje siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarką. Atsakovas ne tik domisi vaikais, nuolat su jais bendrauja, pasiima juos pas save, į savo gyvenamąją vietą, puikiai susidoroja net ir su dar itin mažos dukros priežiūra, bet ir nuolat periodiškai teikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kurio nenutraukė net ir jam su ieškove pradėjus gyventi skyrium. Atsakovas kas mėnesį į ieškovės sąskaitą perveda 200 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui (po 100 Eur kiekvienam vaikui). Taip pat atsakovas pasirūpina ir kitomis išlaidomis, kai vaikai leidžia laiką su juo: perka maistą, būtinus reikmenis (sauskelnes bei kitas priemones), apmoka vaikų pramogas. Atsakovas sutinka teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą pagal savo turimas finansines galimybes, tačiau mažesnį, nei reikalauja ieškovė. Nors atsakovas ir yra dirbantis, jo pajamos (darbo užmokestis) 2019 m. buvo apie 346,03 Eur per mėn., iš šios sumos dar yra mokamas 86,89 Eur išlaikymas atsakovo nepilnamečiam sūnui iš pirmosios santuokos A. T. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-38-335/2010. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas pagal atsakovo gaunamas pajamas yra neįmanomas. Ieškovės pajamos yra, kaip ji pati nurodė, tik 140 Eur. Tai reiškia, jog ji iš esmės negali vaikams teikti išlaikymo, proporcingo tam, kokio reikalauja iš atsakovo, nors ji, kaip ir atsakovas, turi tokią pat pareigą išlaikyti savo vaikus. Atsakovas mano, kad 100 Eur išlaikymo suma kiekvienam iš nepilnamečių vaikų yra maksimali, kurią jis galėtų mokėti, nes būtent tokią sumą vaikams išlaikyti mokėjo ir iki šiol (iš viso abiems vaikams - 200 Eur).
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo siūlomu 100 Eur dydžio išlaikymu kiekvienam vaikui, o dėl priešieškinyje siūlomos bendravimo tvarka sutinka iš dalies.
Šalies argumentai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) pateikė išvadas dėl ieškinio ir dėl priešieškinio, kuriose nurodė, kad pritaria vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, kad vaikams turėtų būti priteistas ieškovės ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymas, o tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktos bendravimo tvarkos yra tikslintinos.
Išvadoje dėl ieškinio Skyrius, be kita ko, nurodė, kad ieškinyje siūloma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra nepakankama. Vaikų ryšys su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų turi išlikti artimas ir glaudus, nenutrūkstamas, todėl siūloma nustatyti maksimalią, platesnę bendravimo tvarką, kuri atitiktų vaikų interesus.
Išvadoje dėl priešieškinio Skyrius, be kita ko, nurodė, kad šalių sūnui yra 5 metai 9 mėn., o dukrai - 1 metai 6 mėn. Tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas. Motina tokio amžiaus vaikams yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiams vaikams yra reikalinga didesnė kasdieninė motinos globa. Vaikams būtina užtikrinti tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprastą namų aplinką, nes tokiu būdu vaikams užtikrinamas kasdieninis stabilumas, kuris turi įtakos emocinei, socialinei vaiko raidai. Nestabili, kintanti gyvenamoji vieta gali turėti neigiamos įtakos vaikų socialinei, psichinei raidai, visuotinai suprantamos namų sąvokos formavimuisi. Skyriaus atstovės 2019 m. spalio 28 d. lankėsi tėvo G. T. gyvenamojoje vietoje, tačiau jis, nuvykus į gyvenamąją vietą, atsisakė bendrauti, įsileisti į namus, neketino bendrauti su vaikais susijusiais klausimais, todėl išsiaiškinti kitų reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų turėti reikšmės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymui, nebuvo galimybės. Skyriaus nuomone, tėvo prašymas, t. y. kad nuo kiekvieno pirmadienio vakaro iki trečiadienio ryto nepilnamečiai vaikai leidžia laiką prižiūrimi tėvo, neatitiktų vaikų teisių bei jų geriausių interesų.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, patikslino, kad su atsakovu nebegyvena nuo 2019 m. birželio 29 d., nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. kartu su vaikais gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), už nuomą moka 30 Eur, komunaliniai mokesčiai yra apie 100 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamas sudaro 264 Eur bedarbio pašalpa ir vaikų pinigai 70 Eur. Jokio turto neturi. Planuoja įsidarbinti. Patvirtino, kad atsakovas vaikams yra tris kartus pervedęs po 200 Eur. Atsakovas mažai domisi vaikais, atvažiuoja į svečius su jais pabūti, būna ir išgėręs, o jei pasiima vaikus, perduoda juos savo motinos ar sesers žiniai.
Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė savo prašymo nustatyti, kad nuo kiekvieno pirmadienio vakaro iki trečiadienio ryto nepilnamečiai vaikai leidžia laiką prižiūrimi tėvo, taip pat sutiko, kad visoje jo siūlomoje bendravimo su vaikais tvarkoje vaikų gražinimo mamai valanda būtų ne 18, bet 15 val. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 11 d. pradėjo dirbti naujoje darbovietėje, dar negavo atlyginimo, bet jo atlyginimas ir šioje darbovietėje yra minimalus. Jo išsilavinimas vidurinis. Darbas (duomenys neskelbtini). Gyvena mamos bute kartu su broliais. Duoda seseriai 50 Eur komunaliniams mokesčiams apmokėti. Turi tik automobilį, jokio kito turto neturi. Kai vaikai leidžia laiką su juo, jis kartu su jais važiuoja į kaimą pas motiną, nes ten geresnės sąlygos vaikams, gyvena ir pusbrolių. Sveikata iš esmės atsakovo gera, tik kitais metais planuojama riešo operacija, o po jos ir reabilitacija, dėl ko atsakovas nedirbs kelis mėnesius.
Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. T., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. T., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 5, 6). Ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir
2 dalimis, tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nes ji su vaikais gyvena, jais rūpinasi, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir doriniu ugdymu, bendrauja su vaikais. Atsakovas priešieškinyje sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, ir pareiškė atitinkamą reikalavimą priešieškinyje. Skyriaus pateiktoje išvadoje (b. l. 21-23), parengtoje apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodoma, kad ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. kartu su vaikais persikėlė gyventi į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini); gyvenamųjų kambarių yra du, tačiau vienas iš jų apjungtas į virtuve; butas su patogumais; apsilankymo metu namuose tvarkinga, švaru, buvo šviežiai pagaminto maisto; vaikai dalijasi kambariu su mama, turi atskiras lovas, kitus baldus, skirtus vaikų asmeniniams daiktams susidėti, taip pat ugdymui skirtų daiktų, vaikų drabužių pagal sezoną; apsilankymo metu įvertinus gyvenimo sąlygas vaikams, nustatyta, kad jiems sudarytos tinkamos, saugios sąlygos vaikams augti, ilsėtis, būti lavinamiems bei vystytis; stebimas šeimoje artimas, saugus ryšys tarp motinos ir vaikų; bendraujant su atsakovu išsiaiškinta, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nekyla ir jis neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas mano, kad tai būtų geriausia vaikams; atsakovas gyvena trijų kambarių bute, tačiau asmeniškai naudojasi vienu kambariu, nes kituose kambariuose gyvena jo broliai; atsižvelgęs į tai, Skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaikai dėl savo amžiaus nuomonės, su kuo norėtų gyventi, išreikšti negali. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų vaikų interesų, kad nebus užtikrinti vaikų poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 170 eurų per mėnesį.
Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro 264 Eur bedarbio pašalpa ir vaikų pinigai 70 Eur, t. y. iš viso 334 Eur per mėnesį. Jokio turto ieškovė neturi. Ji su vaikais gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą moka 30 Eur ir dar 100 Eur išleidžia komunaliniams mokesčiams. Ieškovei finansiškai padeda tėvai, taip pat atsakovas po to, kai pradėjo gyventi skyrium 2019 m. birželio 29 d., iki teismo posėdžio buvo tris kartus pervedęs po 200 Eur vaikų išlaikymui. Ieškovės žodžiais, ji yra baigusi (duomenys neskelbtini) mokslus, bet pagal specialybę nedirbo, artimiausiu metu ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi. Ieškovė nenurodė turinti sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribotas jos darbingumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi lengvąjį automobilį, jokio kito turto neturi. Jis gyvena jo motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) kartu su dar dviem savo broliais ir naudojasi vienu kambariu. 50 Eur per mėnesį prisideda prie komunalinių mokesčių apmokėjimo. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką iš buvusios santuokos, kuris gyvena užsienyje su savo mama. Nors priešieškinyje atsakovas nurodė, kad teikia šiam vaikui 86 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra susitaręs su vaiko motina, jog periodinio išlaikymo vaikui neteiks, tačiau vasaromis jį pasiims į Lietuvą, juo rūpinsis ir visiškai išlaikys. Atsakovas nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 11 d. dirba naujoje darbovietėje (duomenys neskelbtini) tą patvirtina ir išrašas iš SODRA (b. l. 52-55). Atsakovas nurodė, kad šioje darbovietėje uždirbs minimalų užmokestį, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, net ir po to, kai teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė tokius duomenis pateikti. Svarbu ir tai, kad atsakovas teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kiek tiksliai gauna į rankas darbo užmokesčio. Iki 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) jo vidutinis darbo užmokestis buvo 346 Eur po mokesčių (b. l. 31). Atsakovo teigimu, ir naujoje darbovietėje jo darbo užmokestis bus panašus. Atsakovas sveikas, visiškai darbingas, išsilavinimas vidurinis. G. T. taip pat nurodė ir pateikė įrodymus, kad 2020 m. vasario mėnesį jam bus atlikta riešo operacija, po kurios jis kelis mėnesius bus nedarbingas. Atsakovas teigia, kad nuperka vaikam ko reikia, tris kartus po to, kai pradėjo gyventi skyrium, pervedė ieškovei po 200 Eur vaikų išlaikymui – kiekvienam po 100 Eur. Aplinkybę, kad atsakovas tris kartus ieškovei pervedė po 200 Eur vaikų išlaikymui, iš dalies patvirtina ne tik atsakovo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas (b. l. 32), bet patvirtino ir pati ieškovė teisme, nurodydama, kad atsakovas jai po 200 Eur pervedė liepą, rugpjūtį ir 2019 m. gruodžio 3 d.
Sprendžiant dėl šalių nepilnamečių vaikų poreikių ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, atsižvelgtina į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės atstovės paaiškinimus per teismo posėdį. Ieškinyje pateiktoje vaikų poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad vieno nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 340 eurų suma: maistui – 130 eurų, vaistams/vitaminams – 10 Eur, higienos priemonėms - 30 Eur, vasarinei avalynei - 6 Eur, žieminei avalynei - 4 Eur, pavasario/rudens avalynei - 6 Eur, striukėms - 10 Eur, viršutiniams drabužiams - 30 Eur, apatiniams drabužiams - 14 Eur, buities apyvokos daiktams - 30 Eur, papildomoms išlaidoms - 20 Eur, komunalinėms išlaidoms, transportui - 50 Eur (b. l. 4). Ieškovė taip pat pateikė teismui įrodymus, kad šias išlaidas iš tiesų patiria (b. l. 15), moka už vaikų lankomą vaikų lopšelį-darželį (b. l. 69). Atsakovas vaikų poreikių teisme neginčijo.
Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (tiek rašytinius, tiek ieškovės paaiškinimus per teismo posėdį), darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad šalių vaikams kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 340 eurų per mėnesį išlaikymas vieno vaiko.
Įvertinęs bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį, jų sveikatą ir turimus išlaikytinius, teismas daro išvadą, kad abi šalys turi prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis, t. y. pagal apskaičiuotus vaiko poreikius (tiek minimalius, tiek ir papildomus) po 170 eurų kiekvienam vaikui.
Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek ir teismo posėdyje teigė, kad jis neišgali teikti 170 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo kievienam vaikui dėl savo finansinės padėties. Tačiau teismui kyla abejonių dėl atsakovo nurodomos jo finansinės būklės ir galimybių teikti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą vaikams. Tokias abejones kelia ne tik jo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2019 m. liepos 26 d. jo darbdavys kaip avansą jam pervedė 1 000 Eur (b. l. 32), bet ir gyvenimiška situacija – atsakovas teigia dirbantis (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), taigi vien tam, kad kiekvieną dieną galėtų nuvažiuoti ir grįžti į darbą ir bent minimaliai pasimaitinti jam pačiam, atsakovas turėtų uždirbti daugiau nei jo nurodomas vidutinis 346 Eur mėnesinis atlyginimas, be to, kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdyje, kol gyveno kartu, atsakovas vienas išlaikė šeimą, nes ieškovė gimdė ir augino vaikus, ir pinigų pakako. Atsakovas nenurodė jokių esminių pokyčių, kodėl dabar jo uždirbamų pinigų nebeužtenka išlaikyti savo vaikams. Atsakovas taip pat teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jo darbingumo lygis yra sumažėjęs (pavyzdžiui, Nedarbingumo lygio nustatymo pažymą, medicinos įstaigos pažymą apie negalimumą dirbti konkretų darbą ir pan.), kad jis dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, tačiau jam to dėl subjektyvių (pavyzdžiui, konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pavyzdžiui, amžiaus) aplinkybių nepavyko padaryti. Pareigos teikti vaikams išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų visų jo trijų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas yra jaunas darbingo amžiaus geros sveikatos vyras, todėl nėra suprantama, kodėl jis, turėdamas tris nepilnamečius vaikus, dirba tik menkai apmokamą darbą. Atsakovas gyvena vienas, taigi turi laisvo laiko, todėl turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją, ieškotis geriau apmokamo ar papildomo darbo. Sūnaus iš buvusios santuokos atsakovas periodiškai kiekvieną mėnesį neišlaiko. Tuo tarpu ieškovė gyvena su mažais vaikais, kuriais turi kiekvieną dieną rūpintis, jiems skirti laiko, kas objektyviai mažina jos galimybes papildomai užsidirbti ar šiuo metu kelti savo kvalifikaciją. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, po kurių, kaip ji nurodė teisme, ieškosis darbo. Taigi šiuo metu ji nedirba dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, o netikėti ieškove, kad ji artimiausiu metu ar po vaiko priežiūros atostogų įsidarbins, teismas neturi jokio pagrindo.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus vaikų poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po
170 eurų periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį. Todėl atitinkamas atsakovo priešieškinio reikalavimas atmetamas.
Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185 straipsnio, 3.190 straipsnio nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Kaip nurodė ieškovė, ji su vaikais skyrium nuo atsakovo gyvena nuo 2019 m. birželio 29 d. Nuo tada iki teismo posėdžio 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovas iš viso sumokėjo 600 Eur vaikų išlaikymui. Tokia suma yra maždaug dviejų mėnesių mokėtino išlaikymo vaikams suma. Atitinkamai, ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., todėl jos prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas - išlaikymas priteisiamas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės.
Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečių vaikų poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Teismui susipažinus su ginčo šalių siūlomomis bendravimo tvarkomis matyti, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaikų interesą ir teisę nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, kadangi ji yra platesnė ir užtikrina maksimalų atsakovo bendravimą su vaikais. Tuo tarpu ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka nėra pakankama, ji neapima vaikų ir tėvo bendravimo tam tikrų šventinių dienų ir atostogų metu. Dėl to teismas tvirtina atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką su atitinkamomis korekcijomis, atsižvelgęs į teismo posėdžio metu išsakytus šalių paaiškinimus, Skyriaus nuomonę bei vaikų amžių.
Teismas atsižvelgia į ieškovės prašymą, su kuriuo sutinka ir atsakovas, kad vaikų grąžinimo valanda būtų paankstinta (ne 18 val., bet 15 val.), pritaria ieškovės nuomonei, kad vaikai per didžiąsias metų šventes bendrautų tiek su motina, tiek ir su tėvu. Teismas pakoreguoja vaikų paėmimo ir grąžinimo motinai laiką šventinėmis dienomis, atsižvelgęs į tokių švenčių tradicijas (pavyzdžiui, Šv. Kūčios švenčiamos vakare, o kita diena yra nedarbo diena, todėl vaikai motinai grąžinami vakare). Įvertinus vaikų amžių ir tai, kad tėvas gyvena skyrium, teismas sutinka su Skyriaus išvada, kad 2 savaičių atostogas su tėvu vaikai galėtų leisti, kai jiems sukaks 10 metų, nes šiuo metu atsakovo siūlomas atostogų laikas dėl vaikų amžiaus ypatumų yra per ilgas. Teismas netenkina ieškovės prašymo į bendravimo tvarką įvesti sąlygą, kad tėvas su vaikais bendrauja, kai yra blaivas. Ieškovė nepateikė įrodymų į bylą, kad atsakovas piktnaudžiautų alkoholiu. Todėl teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas yra nerūpestingas tėvas ir kad jis nevykdo savo pareigos bendrauti su vaikais taip, kad jiems nekiltų pavojus. Teismas atkreipia ginčo šalių dėmesį į tai, kad teismo nustatytos bendravimo su vaiku sąlygos turi būti įgyvendinamos kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į vaikų interesus. Esant aplinkybėms, dėl kurių šiuo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų savo turimas teises privalo įgyvendinti taip, kad nepažeistų vaikų teisių ir teisėtų interesų. Tai reiškia, kad ieškovė, matydama, kad atsakovas bendravimo tvarkoje nustatytu laiku yra neblaivus, turi ne tik teisę, bet ir pareigą neleisti jam bendrauti su vaikais.
Remdamasis tuo, kad paminėta, teismas konstatuoja, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka su korekcijomis (CPK 376 straipsnio 3 dalis) atitiks tiek nepilnamečių vaikų, tiek ir abiejų tėvų interesus, todėl tvirtinama, o atsitinkamas ieškovės reikalavimas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Tiek ieškinio, tiek priešieškinio tenkinami po du iš trijų reikalavimai.
Už ieškinį mokėtinas 322 Eur žyminis mokestis: 100 Eur už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, 122 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą dviems vaikams ((170 eurų x 12 mėn. x 3 proc.) + (170 eurų x 12 mėn. x 3 proc.)) ir 100 Eur už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 12) ir šio mokesčio nemokėjo.
Už priešieškinį mokėtinas 204 žyminis mokestis: 75 Eur už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, 54 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą dviems vaikams ((100 eurų x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + (100 eurų x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)) ir 75 Eur už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais. Atsakovas sumokėjo per mažai žyminio mokesčio – tik 75 Eur (b. l. 27).
Tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove buvo patenkinti ir dėl šio reikalavimo patirtos išlaidos (tiek žyminio mokesčio, tiek teisinei pagalbai) viena kitai šaliai bei valstybei neatlyginamos.
Teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, o tokį atsakovo reikalavimą atmetė, todėl atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 54 Eur už savo nepatenkintą reikalavimą ir 122 Eur už ieškovės patenkintą reikalavimą, t. y. iš viso 176 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, o tokį ieškinio reikalavimą atmetė, todėl jam turi būti atlygintas jo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Taigi įvertinus, kiek jis turi sumokėti valstybei žyminio mokesčio už ieškovės patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams (176 Eur), kiek atsakovas sumokėjo žyminio mokesčio už priešieškinį (75 Eur) ir kiek jis turi atgauti sumokėto žyminio mokesčio už patenkintą priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (75 Eur), teismas valstybei iš atsakovo priteisia 101 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas byloje turėjo 10,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl pusę jų (5,20 Eur) priteisia iš atsakovo valstybės naudai.
Taigi iš atsakovo į valstybės biudžetą iš viso priteistina 106,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Byloje ieškovei teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo paskirtos advokatės Reginos Šaltinienės leidimu advokato padėjėja Lina Breskuvienė (b. l. 12-14). Valstybės garantuojama teisinė pagalba pateikė į bylą 2019 m. gruodžio 6 d. pažymą, patvirtinančią, kad užmokestis advokato padėjėjui sudaro 426,40 euro (b. l. 67). Taigi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 142,13 euro (vienas trečdalis) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos ieškovei byloje teikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Byloje atsakovui teisinę pagalbą teikė advokato padėjėja Renarda Daubarienė (b. l. 28-29). Atsakovo atstovė pateikė į bylą prašymą su priedais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš kurio matyti, kad atsakovas patyrė 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 72-78). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 166,66 Eur (vienas trečdalis) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos atsakovui byloje teikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti nepilnamečiam vaikui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą po 170 (vienas šimtas septyniasdešimt) eurų kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės.
Priteisti nepilnamečiam vaikui L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą po 170 (vienas šimtas septyniasdešimt) eurų kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės.
Paskirti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) Tėvas G. T. ir motina D. J. susitaria savo nepilnamečius vaikus - sūnų A. T. ir dukrą L. T. - auklėti bendru sutarimu, laikantis geros moralės normų, kartu aktyviai dalyvauti juos auklėjant, ugdant bei materialiai išlaikant;
2) Tėvai susitaria, kad visi su jų nepilnamečiais vaikais susiję klausimai bus sprendžiami abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į vaikų amžių, interesus ir vaikų norus;
3) Tėvas G. T. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, t. y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tėvų abipusiai sutartos kitos vietos penktadienį ne anksčiau nei 18.00 val. ir grąžina vaikus motinai D. J. sekmadienį iki 15.00 val. jos gyvenamosios vietos adresu ar į kitą abipusiai sutartą vietą.
4) Tėvas G. T. su nepilnamečiais vaikais kalendoriniais neporiniais metais bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Velykų antrą dieną, t. y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tėvų abipusiai sutartos kitos vietos neporinių metų Šv. Kūčių dieną ne anksčiau 16 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją arba į kitą abipusiai sutartą vietą tą pačią dieną 20 val., o neporinių metų Šv. Velykų antrą dieną 10 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tėvų abipusiai sutartos kitos vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją arba į kitą abipusiai sutartą vietą iki 15.00 val.
5) Tėvas G. T. su nepilnamečiais vaikais kalendoriniais poriniais metais bendrauja per Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną, t. y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tėvų abipusiai sutartos kitos vietos porinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją arba į kitą abipusiai sutartą vietą iki 18.00 val.
6) Tėvas G. T. su nepilnamečiais vaikais Naujųjų metų išvakarėse bendrauja neporiniais metais ir pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba tėvų abipusiai sutartos kitos vietos neporinių metų Naujųjų metų išvakarėse, ne anksčiau nei 18.00 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją arba kitą abipusiai sutartą vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 15 val.
7) Tėvas G. T. bendrauja su nepilnamečiais vaikais per Tėvo dieną - kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, t. y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba tėvų abipusiai sutartos kitos vietos Tėvo dieną ne anksčiau nei 10.00 val. ir grąžina juos atgal į gyvenamąją vietą arba į kitą abipusiai sutartą vietą tos pačios dienos 15 val.
8) Motinos dienos savaitgalį, t. y. kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį, tėvo G. T. bendravimo laikas su nepilnamečiais vaikais yra perkeliamas ateinančiam savaitgaliui, t. y. antrajam gegužės savaitgaliui.
9) Kai vaikams sueis 10 metų, tėvas G. T. jo atostogų metu pasiima nepilnamečius vaikus ne mažiau kaip 2 savaitėms. Apie numatomą atostogų terminą G. T. įsipareigoja informuoti vaikų motiną D. J. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.
10) Kai nepilnamečiai vaikai lankys mokyklą, jų mokymosi (rudens, žiemos, pavasario) atostogų ir vasaros atostogų metu tėvas G. T. gali pasiimti vaikus ne trumpesniam, kaip pusė šių atostogų laikotarpiui.
11) Nepilnamečių vaikų gimtadienius tėvai organizuoja ir apmoka pakaitomis, t. y. kiekvienas kas antrais metais – tėvas kalendoriniais poriniais metais, motina kalendoriniais neporiniais metais.
12) Šalių sutarta bendravimo tvarka netaikoma nepilnamečių vaikų ligos laikotarpiu. Tėvas G. T. turi teisę lankyti vaikus jų ligos laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip iki 19.00 val. vakaro. Lankymo laikas turi būti iš anksto suderintas su vaikų motina D. J..
13) Apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą D. J. įsipareigoja iš anksto, prieš 1 (vieną) mėnesį, raštu (arba G. T. nurodytu elektroniniu paštu) pranešti G. T..
14) Abu tėvai sudaro galimybę vienas kitam ir vaikams bendrauti tarpusavyje visomis ryšio priemonėmis. Jokių kliūčių skyriumi gyvenančiai tėvui matytis su vaikais nenustatoma.
15) Abu tėvai įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaikų sveikatos būklę, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.
16) Bendru tėvų susitarimu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti keičiama.
17) Tuo atveju, jeigu tėvai neinicijuoja bendravimo tvarkos pakeitimo, laikoma, kad ji galioja iki vaikų pilnametystės.
Nepatenkintoje dalyje ieškinį atmesti.
Nepatenkintoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 166,66 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir 66 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų (išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą) atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 106,20 euro (vieną šimtą šešis eurus ir 20 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 142,13 euro (vienas šimtas keturiasdešimt du eurai ir 13 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų (už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą) atlyginimo.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.