- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- eA2-445-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01560-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- I. Č., R. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės I. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2274-940/2020 pagal pareiškėjos I. Č. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 pagal pareiškėjų R. Č. ir I. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir R. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 ir iš dalies pakeisti 2012 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, pakeičiant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punktą.
2. Nurodo, kad 2012 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 buvo patenkintas sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Teigia, kad santuokos nutraukimo sutartis neatitiko jos valios. Ji nesuprato, kad net ir atsisakiusi dalies savo turto, su buvusiu sutuoktiniu liks solidariai atsakinga kreditoriui, jei buvęs sutuoktinis nevykdys savo prievolių ir nemokės įmokų už įsigytą turtą (žemės sklypą).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi I. Č. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje .
4. Nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2012 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjų I. Č. ir R. Č. prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino ir santuoką nutraukė bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sprendimas įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d.
5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkte nurodyta, kad santuokos metu R. Č. vardu 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009 m. gruodžio 24 d. Priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas ? žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai atitenka R. Č.. Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 18 punktą visus sutartinius įsipareigojimus pagal R. Č. su Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriumi sudarytą 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo prisiima ir įmokas moka asmeniškai R. Č., o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju atsako solidariai bus I. Č. ir R. Č..
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėja CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą penkerių metų terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą praleido ir jį atsisakė atnaujinti.
7. Teismas sprendė, kad nei pareiškėjos nurodytos aplinkybės, nei byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įsipareigojimas solidariai su buvusiu sutuoktiniu atsakyti už 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)likusių įsipareigojimų nevykdymą, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios procesas turėtų būti atnaujintas, nes pareiškėja turėjo visas galimybes susipažinti su teismo sprendimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatomis (CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 369 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu I. Č. prašo panaikinti 2020-04-06 Panevėžio apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-2274-940/2020 ir atnaujinti civilinį procesą byloje Nr. 2-2506-812/2012.
9. Nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje ji apie tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – sutartis) neatitinka jos valios, sužinojo tik 2019 m. lapkričio 9 d., kai jai buvo įteiktas teismo įsakymas, kuriuo buvo reikalaujama sumokėti buvusio sutuoktinio R. Č. skolą už žemę. Todėl mano, kad 5 metų senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios.
10. Mano, kad teismas reikiamai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji nesuprato ir jai nebuvo išaiškinta kokias teisines pasekmes sukels sutartis, o priešingai – buvo užtikrinta, kad sutartis sudaroma kitomis sąlygomis. Tai, kad vyko žodinis nagrinėjimas nereiškia, kad pareiškėjai buvo išaiškintas jos įsipareigojimas, kad R. Č. įsipareigojimų nevykdymo atveju atsakys ji.
11. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad buvusių sutuoktinių tikroji valia nutraukiant santuoką buvo pasidalinti turtą ir daugiau neturėti jokių bendrų įsipareigojimų. Prieš santuokos nutraukimą pareiškėjai priklausė pusė 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)perkamos žemės, o ji santuokos nutraukimo sutartimi atsisakė jai priklausančios žemės neatlygintinai, tačiau prisiėmė pareigą atsiskaityti su pardavėju, jei R. Č. nevykdys savo įsipareigojimų pardavėjui. Joks protingas asmuo, žinodamas apie tikrąsias sandorio sąlygas, jo nepriimtų.
12. Tačiau tikrosios sutarties pasekmės pareiškėjai tapo žinomos tik tuomet, kai praėjus daugiau kaip 7 metams po santuokos nutraukimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į ją dėl R. Č. įsiskolinimo padengimo.
Šalies argumentai
13. Pareiškėja galėtų prašyti teismo pakeisti sutarties punktą, kuriuo ji yra laikoma solidari skolininkė, tačiau supranta, kad dėl tokio jos prašymo prieštarautų NŽT, todėl pareiškėjos manymu, šios situacijos geriausias teisinis sprendimas būtų - pareiškėjai įvykdyti R. Č. pareigą sumokėti NŽT žemės pirkimo mokestį ir neatsisakyti teisės į išmokėto turto dalį, kaip tai būtų buvę prieš santuokos nutraukimo sutarties pasirašymą.
14. Teigia, kad ją galėjo suklaidinti ir sutuoktinis, kuris rado įmonę ruošusią skyrybų dokumentus bei su ja atsiskaitė. Pareiškėjai buvo nurodyta ir patikinta, kad, nutraukus santuoką, jos ir R. Č. nesies jokie turtiniai santykiai ir bendrų įsipareigojimų už turtą jie neturės, tačiau santuokos nutraukimo sutartyje buvo nurodyta priešingai.
15. Pažymi, kad R. Č. įsipareigojimų pagal 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)tinkamai nevykdo jau nuo 2012 m., tačiau NŽT nuo to laiko iki pat 2019 m. lapkričio 9 d., nei karto nesikreipė į pareiškėją kaip į solidariąją skolininkę su reikalavimu, nors tai galėjo padaryti dar 2012 m. Tokia situacija, kokia gali būti sukuriama yra iš esmės teisiškai ydinga, kai asmeniui užkertamas kelias teisėtų interesų ir teisių apgynimui teismine tvarka ir sudaroma prielaida neatlygintinai pasipelnyti vienam asmeniui, kito asmens lėšomis.
16. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl aplinkybių, jog sutartis neatitiko tikrosios sandorio šalių valios ir tai buvo esminis suklydimas. Jei pareiškėja būtų supratusi ir jai būtų buvusi išaiškinta tikroji sutarties esmė, ji tokio sandorio nebūtų priėmusi. Neatnaujinus proceso ,pareiškėja nebegalės apginti savo pažeistų teisių kitais būdais. Pažymi, kad R. Č. yra nemokus.
17. Teigia, kad teismas neįsigilino į aplinkybę, kad sutartis neatitiko tikrosios sandorio šalių valios ir tai buvo esminis suklydimas, apie aplinkybes, kokia buvo tikroji sandorio esmė, pareiškėja sužinojo tik tuomet, kaip praėjus daugiau kaip 7 metams po santuokos nutraukimo NŽT kreipėsi dėl įsiskolinimo padengimo.
Atsiliepimas
18. Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino aplinkybės, kad ne tik pareiškėjos, bet ir R. Č. pateiktame atsiliepime nurodoma, kad ir jis buvo įsitikinęs, jog turtas atitenka jam ir už jo įsipareigojimų tinkamą vykdymą atsako tik jis pats, todėl sutartis neatitiko abiejų dabar jau sutuoktinių tikrosios valios.
19. Teigia, kad tik atnaujinus procesą bei pakeitus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punktą, kuriuo ji neatlygintinai atsisako turto, bet prisiima įsipareigojimus atsakyti už R. Č. įsipareigojimus to turto atžvilgiu, būtų atstatytos jos pažeistos teisės, būtų išvengta neteisėtos sutarties padarinių ir taip būtų įvykdytas teisingumas bei atstatyta teisinė pusiausvyra tarp šalių.
20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. Č. prašo jį tenkinti. Mano, kad neteisinga, kad už jo skolas turi atsakyti buvusi sutuoktinė. Nurodo, kad visas jo turtas areštuotas ir jis neturės galimybių atsiskaityti su buvusia sutuoktine.
21. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, nes skunde nurodyti teiginiai, kad apie įsipareigojimą atsakyti solidariai su sutuoktiniu pareiškėja sužinojo 2019 m. neatitinka bylos duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais ekonomiškumo, koncentruotumo ir protingumo principais. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
25. Pareiškėjos teigimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitiko jos valios ir apie tai ji sužinojo tik 2019 m. lapkričio 9 d., kai jai buvo įteiktas teismo įsakymas, kuriuo buvo reikalaujama sumokėti buvusio sutuoktinio R. Č. skolą už žemę.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
27. Nustatyta, kad 2012 m. kovo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nurodyta, kad abu sutuoktiniai solidariai atsako už 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)įsipareigojimų nevykdymą (18 punktas). Sprendimas įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d. Pareiškėja santuoka nutraukė bendru sutarimu, prieš pateikiant tvirtinti pareiškimą ir sutartį teismui, šalys turėjo derinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, sutartį pasirašyti, todėl daroma išvada, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos buvo žinomos dar iki priimto teismo sprendimo (2012 m. kovo 28 d.), vėliausiai 2012 m. balandžio 30 d., gavus įsiteisėjusį teismo sprendimą.
28. CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018). Nustačius, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau nei 5 metai, konstatuotina, kad pareiškėja nebeturi teisės kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.
29. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad pagal prievoles UAB „P. F.", UAB „Swedbank lizingas", Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį atsako solidariai I. Č. ir R. Č., taigi, ne tik pagal sutarties ginčo punktą 18 punkte nurodytą prievolę, bet ir pagal visas santuokos metu įgytas skolines prievoles, pareiškėjai jų valia liko solidariai atsakingi kreditoriams.
30. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
31. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tekstas aiškus, pareiškėja turinti pakankamai gyvenimiškos patirties ir žinių, buvo sprendusi turto pasidalinimo klausimus, tad galėjo ir turėjo suprasti, kad buvusio sutuoktinio prievolių kreditoriams nevykdymas, gali sukelti jai neigiamas teisines pasekmes.
32. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypas yra įkeistas priverstine hipoteka, hipotekos sandoryje skolininkais nurodyti I. Č. ir R. Č.. Taigi, hipoteka užtikrino abiejų bendraskolių solidariųjų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą pagal žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Hipoteka nebuvo ir nėra pasibaigusi (CK 4.197 straipsnis). Šiuo atveju, NŽT sutikimo modifikuoti prievolės nėra davusi nei nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, nei nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo.
33. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutarties sąlygos, kad ji lieka solidariai atsakinga su buvusiu sutuoktiniu, atitiko faktinį prievolių pobūdį.
34. Pareiškėja, tik gavusi teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, dėl kitų sutarties punktų, kuriais ji nurodyta kaip solidari skolininkė, proceso atnaujinti neprašė ir neprašo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja, nutraukdama santuoką ir prašydama patvirtinti santuokos nutraukimo sutartį žinojo ir suprato, kad ji lieka solidariai atsakinga pagal R. Č. prievolę, tik nesitikėjo, kad jis jų nevykdys ir pareiškėjai teks prievolė už jas atsakyti.
35. Pastebima, jog įstatymas numato, kad kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
36. Pareiškėja įvykdžiusi solidarią prievolę( jos dalį), turi teisę regreso tvarka reikalauti iš buvusio sutuoktinio, to ką ji įvykdė. Tai, kad R. Č. turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir galimai pareiškėjos reikalavimų patenkinimas gali būti apsunkintas, nėra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą. Apeliantė savo galimai pažeistas teises gali ginti kitais būdais.
37. Kiti apeliantės skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
38. Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. Č. atskirojo skundo netenkinti.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.