Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Č. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 pagal pareiškėjų R. Č. ir I. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 ir iš dalies pakeisti 2012 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, pakeičiant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punktą.

Nurodo, kad 2012 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 buvo patenkintas sutuoktinų prašymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. 2019 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai nutarė išieškoti solidariai iš R. Č. ir I. Č. 6 688,48 Eur skolos, 776,50 Eur palūkanų, 2 379,69 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymas pareiškėjai buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 9 d. ar 2019 m. lapkričio 11 d., pareiškėjai pateikus prieštaravimus, įsakymas buvo panaikintas. 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kreipėsi į pareiškėją su raginimu vykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo 2012 m. kovo 28 d. iki NMA kreipimosi 2019 m. lapkričio mėn. pareiškėjai nebuvo žinoma, kad buvęs sutuoktinis R. Č. nevykdo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį, taip pat nebuvo žinoma, kad pareiškėja yra solidari skolininkė pagal 2009 m. gruodžio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. S-7332 (toliau – sutartis). Pareiškėja įsitikinusi, kad minėtas reikalavimas yra nepagrįstas, nes nutraukiant santuoką, tas turtas atiteko pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui ir jis buvo atsakingas už įsipareigojimus kylančius iš to turto.

Pareiškėjai susipažinus su sprendimu dėl santuokos nutraukimo, tapo žinoma, kad nutraukiant santuoką, sprendimo 9 p. yra nustatyta, kad sutartimi įgytas turtas neatlygintinai atitenka R. Č., tačiau 18 p. yra nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju atsako solidariai ir pareiškėja. Pareiškėja nurodo, kad nutraukiant santuoką ir sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jai nebuvo išaiškintos santuokos nutraukimo pasekmės, skyrybų dokumentus tvarkanti įmonė nesupažindino kokius įsipareigojimus ji prisiimanti, pareiškėjai nėra suprantama teisinė kalba ir teisiniai tekstai, jai nebuvo suprantami įsipareigojimai ir pasekmės, kurios gali kilti. Pareiškėjos manymu, jie su buvusiu sutuoktiniu pasidalino santuokos metu įgytą turtą ir daugiau jokių bendrų turtinių santykių ar interesų neturėjo. Jei pareiškėja būtų supratusi, kad ji bus solidariai atsakinga už sutartimi įsigytą turtą, ji nebūtų sutikusi, kad turtas atitektų R. Č., tokiu atveju ji būtų buvusi turto bendrasavininkė, kaip ir sutarties sudarymo metu. Pareiškėja pažymi, jog nors ir yra praėjęs 5 m. senaties terminas dėl proceso atnaujinimo, tačiau apie aukščiau dėstomas aplinkybes tapo žinoma tik visai nesenai – 2019 m. lapkričio mėn. Pareiškėja patvirtina, kad nei R. Č., nei pareiškėja nėra įregistravę naujų santuokų ar partnerysčių.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo byloje neteikė. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Faktinės aplinkybės

Civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2012 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjų I. Č. ir R. Č. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino ir santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp I. Č. ir R. Č., nutraukė bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sprendimas įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d.

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto matyti, kad santuokos metu R. Č. vardu 2009 m. gruodžio 24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-7332 ir 2009 m. gruodžio 24 d. Priėmimo-perdavimo akto Nr. PPA-556 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas ? žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise neatlygintinai atitenka R. Č.. Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 18 punktą visus sutartinius įsipareigojimus pagal R. Č. su Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriumi sudarytą 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S-7332 po santuokos nutraukimo prisiima ir įmokas moka asmeniškai R. Č., o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju atsako solidariai I. Č. ir R. Č..

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 procesą motyvuodama tuo, kad, nutraukiant santuoką ir sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jai nebuvo žinomos ir suprantamos aplinkybės, jog po santuokos nutraukimo pagal 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S-7332 likusių įsipareigojimų nevykdymo atveju atsako solidariai pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis R. Č.. Todėl pareiškėja prašo atnaujinti procesą dėl 2019 m. lapkričio mėn. naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių.

Dėl termino prašymui pateikti

CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad tik 2019 m. lapkričio 9 d. gavusi 2019 m. lapkričio 6 d. priimtą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo įsakymą, kuriame nutarta solidariai išieškoti iš pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio R. Č. skolą pagal 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S-7332, sužinojo aplinkybę, kad ir ji yra solidariai atsakinga pagal minėtą sutartį. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė per EPP sistemą 2020 m. vasario 10 d. Kadangi 2020 m. vasario 9 d. buvo ne darbo diena, tai 3 mėnesių termino paskutinė diena laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. vasario 10 d. (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Taigi, pareiškėja CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino pateikti prašymui atnaujinti procesą nepraleido.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas yra naikinamasis terminas. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.117 straipsnio 6 dalis). Taigi, CPK 368 straipsnio kontekste, asmuo dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, nuo kurios prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, šis terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis). Tačiau praėjus penkeriems metams po sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas (CPK 368 straipsnio 2 dalis) (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-121-856/2020).

Teismas pažymi, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2012 m. kovo 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d. Pareiškėja savo reikalavimą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl termino prašymui pateikti pradžia laikytina sprendimo įsiteisėjimo diena (2012 m. balandžio 30 d.). Pareiškėja CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą penkerių metų terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą praleido. Remiantis aukščiau išdėstytu, praleistą penkerių metų terminą atsisakytina atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikusi pareiškėja kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė tai, kad ji apie įsipareigojimą solidariai su buvusiu sutuoktiniu atsakyti už 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. S-7332 likusių įsipareigojimų nevykdymą sužinojo tik 2019 m. lapkričio 9 d., gavusi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų priimtą teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma ir galėjo būti žinoma priimant 2012 m. kovo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, kadangi teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka dalyvaujant abiem pareiškėjams I. Č. ir R. Č.. Pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis patys teismui pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje minėta aplinkybė, jog abu sutuoktiniai solidariai atsako už 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. S-7332 įsipareigojimų nevykdymą, buvo nurodyta sutarties 18 punkte. Pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu turėjo visas galimybes susipažinti su teismo sprendimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatomis. Todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų kriterijų, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bei, kad aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

Teismas nei iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nei iš byloje pateiktų duomenų neturi pagrindo konstatuoti, kad įsipareigojimas solidariai su buvusiu sutuoktiniu atsakyti už 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. S-7332 likusių įsipareigojimų nevykdymą, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios procesas turėtų būti atnaujintas (CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 369 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjos nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Nesant įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, o taip pat praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytą penkerių metų naikinamąjį terminą, pareiškėjos prašymas atmestinas, procesą civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012 atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Pašto išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu,

nutaria:

Prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2506-812/2012.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.