- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-121-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00788-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- M. N.
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- M. N.
- Trečiasis asmuo
- Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-13138-874/2019 pagal pareiškėjo M. N. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-73-02/2004, išnagrinėtoje pagal ieškovės G. S. (A.) ieškinį atsakovui M. N. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, kuria atmesti pareiškėjo prašymai dėl praleisto termino atnaujinimo bei proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (toliau – ir atsakovas) M. N. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus terminus prašymui atnaujinti procesą pateikti; vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-73-02/2004, baigtą įsiteisėjusiu galutiniu Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. sprendimu, ir ieškovės G. S. (A.) ieškinį atmesti; priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad M. N. ieškovės prieš teismo posėdį buvo įtikintas, jog teismo sprendimas yra tik formalumas, kuris nesukels jam visiškai jokių pasekmių. Ieškovė teigė, kad kol nėra nustatyta tėvystė, ji ir jos dukra negali gauti lengvatų, socialinių pašalpų, todėl formaliai reikia nustatyti F. S. tėvystę ir priteisti jai išlaikymą. Ieškovė tvirtino, kad išlaikymo iš atsakovo neprašys. Atsitiktinius lytinius santykius su ieškove atsakovas turėjo būdamas labai jaunas, nežinojo, kad ieškovė laukiasi kūdikio. Po F. S. gimimo ieškovė atsitiktinio susitikimo metu parodė neseniai gimusį vaiką ir pasakė, kad ji yra atsakovo dukra. Atsakovas nesutiko pripažinti tėvystę. Likus dviem dienoms iki teismo posėdžio, kita moteris pagimdė atsakovo sūnų (duomenys neskelbtini). Prieš 2004 m. vasario 9 d. teismo posėdį ieškovė pareiškėją įtikino, kad neprotinga ir nereikalinga prašyti teismo ekspertizės F. S. kilmei nustatyti: ekspertizė kainuosianti labai brangiai, už ją sumokėti turės atsakovas. M. N. neturėjo byloje advokato, todėl visiškai sutiko su G. S. ieškiniu. 2012 m. pareiškėjas išvyko gyventi ir dirbti į Danijos Karalystę, 2017 m. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką, jam gimė sūnus.
3. 2018 m. balandžio pradžioje atsakovas gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. kovo 30 d. pretenziją dėl valstybės išmokėtų išmokų vaikui išlaikyti grąžinimo. Paaiškėjo, kad pareiškėjas yra skolingas už vaikui F. S. laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2018-02-28 išmokėtas išmokas – 3 860,15 Eur, 627,74 Eur palūkanų. Tik tuomet pareiškėjas suprato, kokias pasekmes jam sukelia 2004 m. vasario 9 d. teismo sprendimas ir jo neapgalvotas sutikimas su ieškiniu. Pareiškėjas pasiūlė ieškovei atlikti tėvystės tyrimą. Tuomet atsakovas antrą kartą pamatė mergaitę. Pagal 2018-05-10 laboratorinį ištyrimą nustatyta, kad tikimybė, jog M. N. ir F. S. yra tėvas ir dukra, lygi 0. Gavęs tyrimo rezultatus pareiškėjas kreipėsi į VSDFV skyrių su prašymu perskaičiuoti skolą valstybės biudžetui. Pareiškėjo prašymas buvo atmestas. F. S. turi teisę žinoti, kas yra tikrasis jos tėvas, turi teisę ir pareigą pareikalauti iš jo išlaikymo. Neteisėtas, nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės teismo sprendimas pažeidžia ir mažamečio pareiškėjo sūnaus (duomenys neskelbtini) teises ir teisėtus interesus, nes dėl išlaikymo F. S. įsiskolinimo išieškojimo atsakovo šeima šiuo metu atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Pareiškėjas niekuomet nelaikė F. S. savo dukra, su ja nebendravo, ja nesirūpino ir neteikė išlaikymo. Tarp pareiškėjo ir F. S. nėra susiformavęs psichologinis ryšys, būdingas vaiko ir tėvo ryšiui, todėl spręstina, jog net ir socialinė tėvystė nėra susiformavusi. Taigi, nuginčijus tėvystę, nepilnametės F. S. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
4. Pareiškėjas visuomet abejojo galima tėvyste F. S., tačiau dėl amžiaus, nepatyrimo, socialinio nebrandumo, sunkios turtinės padėties, atstovo neturėjimo proceso metu, negalėjo tinkamai teisiškai įvertinti padėties. Nors pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą žinojo nuo Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. sprendimo priėmimo, tačiau neturėjo patikimų ir neginčytinų duomenų, kurie patvirtintų, kad jis nėra biologinis F. S. tėvas. Tik 2018 m. gegužės 17 d. gavęs teismo medicinos specialisto išvadą pareiškėjas sužinojo, kad jis nėra biologinis F. S. tėvas. Neturėdamas teisinių žinių, pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog šis mokslinis įrodymas pats savaime panaikina F. S. tėvystės nustatymą ir visas su tuo susijusias pasekmes. 2018 m. spalio 30 d. VSDFV Mažeikių skyrius pareiškėjui išaiškino, jog tėvystę nuginčyti leidžiama tik teismo tvarka. Pareiškėjo manymu, vienerių metų terminas tėvystei nuginčyti turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2018 m. spalio 30 d., nes būtent nuo šios dienos pareiškėjui tapo žinoma, kad ekspertizė nėra pakankamas dokumentas teismo sprendimui nuginčyti. Viena iš svarbių priežasčių, kuri turėtų lemti teismo įsitikinimą dėl terminų atnaujinimo, yra ta, jog atsakovas nuolat gyvena ne Lietuvoje, bet Danijoje. Dėl darbo pobūdžio pareiškėjas į Lietuvą turi galimybę atvykti ne daugiau kaip porą kartų per metus. Visi dokumentai, surašyti danų kalba, turėjo būti išversti į lietuvių kalbą, tai pareikalavo papildomo laiko. Pareiškėjas protingais terminais, kaip galėdamas greičiau kreipėsi į advokatę, kad galėtų susipažinti su archyvinės bylos medžiaga. Vieneri metai po susipažinimo su archyvo dokumentais nėra praėję.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, priimdamas 2004 m. vasario 9 d. sprendimą, padarė akivaizdžią materialinės ir procesinės teisės taikymo klaidą, nes nesilaikė įstatymo reikalavimų – bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta nei mokslinių įrodymų (ekspertizės išvados), nei kokių nors kitų įstatymo reikalaujamų įrodymų, patikimai patvirtinančių tėvystę. Įstatymas nenumato galimybės teismo sprendimu nustatyti tėvystę, jeigu spėjamas vaiko tėvas ją pripažįsta. Tokiu atveju teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei ir atsakovui nuvykti į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu apie tėvystės pripažinimą ir įregistruoti tėvystę. Ieškinys dėl tėvystės nustatymo tokiu atveju yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo tenkinti ir nagrinėti neleidžia procesinės teisės normos, nes ieškinys gali būti reiškiamas tik esant ginčui, kurio nagrinėjamu atveju nebuvo. Pareiškėjas ieškinio ir jo priedų kopijų negavo, jam siųsti teismo dokumentai buvo sugrąžinti teismui. Atsakovas apie 2004 m. vasario 9 d. teismo posėdį sužinojo visiškai atsitiktinai, todėl atvyko į jį nepasirengęs ir gerai neapgalvojęs savo pozicijos. Tokiu būdu buvo padaryta materialinės teisės normų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.141 straipsnio 1 dalies ir 3.148 straipsnio, taikymo klaida, kuri lėmė iš esmės neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistus terminus pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti pripažinus svarbiomis aukščiau nurodytas priežastis, susijusias su naujų duomenų ir dokumentų gavimu, taip pat su pareiškėjo teisinių žinių spragomis, o taip pat su tuo, kad teismas iš esmės netikrino ir neišnaudojo visų galimybių byloje nustatyti objektyvią tiesą, kad buvo priimtas akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis objektyviems duomenims ir dokumentams teismo sprendimas, kad teismo sprendimas priimtas grubiai pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nustatymą ir tėvystės pripažinimą, be to, šis teismo sprendimas pažeidžia esmines F. S. teises ir teisėtus interesus, prieštarauja įstatyme įtvirtintiems vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo apsaugos principams, ypač biologinės šeimos prioriteto principui, pagal kurį priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo G. A. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Nurodė, kad neegzistuoja sąlygos pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, nes nuo sprendimo ar nutarties priėmimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Be to, pareiškėjui iki priimant ginčijamą sprendimą ir jį priėmus buvo žinoma, kad egzistuoja tam tikra tikimybė, jog jis gali nebūti vaiko tėvu. F. S. turi teisėtą interesą turėti tėvą, nepaisant to, kad jis gali nebūti biologiniu tėvu. Šiuo metu nėra jokios galimybės nustatyti F. S. biologinį tėvą. Jei pareiškėjas būtų ginčijęs savo tėvystę, galbūt tokia galimybė būtų atsiradusi civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nesant galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą, teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvystė, peržiūrėjimas neatitinka vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymus atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus CPK 368 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus terminus prašymui atnaujinti procesą pateikti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-73-02/2004, baigtą įsiteisėjusiu galutiniu Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. sprendimu, atmetė.
9. Teismas nurodė, kad prašymą dėl CPK 368 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų terminų atnaujinimo pareiškėjo atstovė iš esmės grindžia pareiškėjo teisinių žinių trūkumu ir tuo, kad pareiškėjas nuolat gyvena ne Lietuvoje, bet Danijoje, ir dėl darbo pobūdžio į Lietuvą turi galimybę atvykti ne daugiau kaip porą kartų per metus. Pareiškėjo atstovės manymu, vienerių metų terminas tėvystei nuginčyti turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. spalio 30 d., nes būtent nuo šios dienos pareiškėjui tapo žinoma, kad ekspertizė nėra pakankamas dokumentas teismo sprendimui nuginčyti, tik susipažinęs su bylos kopija pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl sprendimo nuginčijimo. Įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia būtinybę atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad yra išskirtinė ar neįtikėtina teisinė situacija, lemianti naikinamojo termino atnaujinimą.
10. Teismas nurodė, kad šioje byloje pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas žymiai praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą ir tai nėra išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios jis turėtų būti atnaujintas. Tokio trūkumo nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kadangi turi egzistuoti dviejų sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, o šiuo atveju nenustatyta viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlyga, teismas neanalizavo kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje negali būti pateikiamas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, visos kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir atitinkamai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų konkrečių pagrindų įrodinėjimu, teismo buvo pripažintos teisiškai nereikšmingomis, nebegalinčiomis turėti reikšmės proceso atnaujinimui, todėl teismas dėl jų nepasisakė.
11. Teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas praleidus terminus, nustatytus CPK 368 straipsnyje, konstatavo, jog yra CPK 368 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai, todėl procesą atnaujinti atsisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės; pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių praleisti terminai kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, ir šiuos praleistus terminus atnaujinti; atnaujinti procesą byloje, baigtoje įsiteisėjusiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. sprendimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą pagrindinę teismo funkciją – teisingai išspręsti šalių ginčą, ir nurodytas teisines nuostatas bei teismų praktiką, teismas privalėjo atnaujinti praleistą terminą pripažinus svarbiomis aukščiau nurodytas priežastis, susijusias su naujų duomenų ir dokumentų gavimu, taip pat su pareiškėjo teisinių žinių spragomis, o taip pat su tuo, kad teismas neįvykdė pareigos remtis įstatymu, išnagrinėjo bylą ginčo teisenos tvarka, kai ginčo apskritai nebuvo, o nustatytomis sąlygomis turėjo būti priimtas procesinis sprendimas reikalavimą dėl tėvystės nustatymo palikti nenagrinėtą, nes atsakovas pripažino tėvystę.
12.2. Buvo priimtas akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis objektyviems duomenims ir dokumentams teismo sprendimas, grubiai pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančias tėvystės nustatymą ir tėvystės pripažinimą, grubiai pažeistos CPK normos, reglamentuojančios ginčo teisenos bylų nagrinėjimą, be to, šis teismo sprendimas pažeidžia esmines vaiko F. S. teises ir teisėtus interesus, prieštarauja įstatyme įtvirtintiems vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo apsaugos principams, ypač biologinės šeimos prioriteto principui, pagal kurį priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.
12.3. Negalima sutikti su teismo argumentu, jog priežastys, dėl kurių praleistas naikinamasis penkerių metų terminas, nėra ekstraordinarios: būtent dėl ekstraordinarių priežasčių – naujai paaiškėjusių esminių, ypač reikšmingų bylos aplinkybių (mokslinių tyrimų dėl vaiko kilmės), siekiama atnaujinti procesą. Tokia priežastis yra neabejotinai ne tik labai svarbi, bet ir esminė: tuo atveju, jeigu aplinkybė dėl vaiko kilmės būtų buvusi žinoma sprendimo priėmimo metu, toks teismo sprendimas nebūtų buvęs priimtas, o tai ir yra esminė sąlyga procesui atnaujinti.
12.4. Įstatymo nuostata, užkertanti kelią asmeniui ginti savo pažeistas teises ir nenumatanti išimčių, nenustatanti galimybės siekti teisių gynimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pagrindas kreiptis su šiuo klausimu į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu pašalinti abejones dėl šio prieštaravimo.
12.5. Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.). Taigi, termino praleidimas iš esmės nebuvo kliūtis nagrinėti prašymą ir atnaujinti prašomus terminus, todėl teismas, nusprendęs kitaip, pažeidė aukščiau nurodytus principus.
12.6. Teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų argumentų, taip pažeisdamas CPK 338 straipsnį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
13. G. A. (S.) atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2004 m. vasario 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-73-02/2004 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės G. S. (dabar – A.) ieškinį, pripažino, kad F. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. N., gim. (duomenys neskelbtini), paliekant F. S. tą patį vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, gimimo vietą, tautybę bei įrašo numerį gimimo metrikų knygoje; priteisė iš M. N. išlaikymą dukrai F. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 125 Lt, kiekvieną mėnesį nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki dukros (duomenys neskelbtini) pilnametystės.
16. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė dviem pagrindais: dėl materialinių teisės normos taikymo klaidų, kurios turėjo įtakos priimant teismo sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; S. H. v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje 3K-3-303/2007; kt.). Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši suteikta teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
18. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.
19. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Taigi, matyti, jog minėtoje normoje nurodyti dviejų rūšių terminai – atnaujinamasis ir naikinamasis. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.117 straipsnio 4 dalis), o naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Taigi, CPK 368 straipsnio kontekste, asmuo dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, nuo kurios prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, šis terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis). Tačiau praėjus penkeriems metams po sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-73-02/2004 įsiteisėjo 2004 m. kovo 12 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė teismui 2019 m. spalio 6 d. Taigi, kaip matyti, pareiškėjas pareiškimą pateikė praėjus daugiau nei penkiolikai metų nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).
22. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas, Joniškio rajono apylinkės teismui 2004 m. priėmus minėtą sprendimą, jau žinojo, kad jis galimai nėra biologinis F. S. tėvas, tačiau jis pripažino teismo sprendimą, jo neskundė. Taigi, pareiškėjas, turėdamas abejonių dėl savo tėvystės, elgėsi aplaidžiai ir nedėjo jokių pastangų įrodyti, kad nėra F. S. tėvas. Pareiškėjo nurodytos priežastys, kad dėl amžiaus, nepatyrimo, socialinio nebrandumo, sunkios turtinės padėties, atstovo neturėjimo proceso metu, negalėjimo tinkamai teisiškai įvertinti padėties, šiuo atveju negali būti pripažįstamos svarbiomis ir pateisinti jo neveikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas neturėjo teisinių žinių bei gyveno užsienyje, dėl ko anksčiau negalėjo pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo, savaime neatleidžia jo nuo pareigos laikytis procesinių terminų, kuriais užtikrinamas civilinio proceso koncentruotumas, bylos šalių teisėti lūkesčiai. Be to, spręstina, kad apeliantas nuo 2004 metais priimto sprendimo turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl teisinių konsultacijų, esant sunkiai turtinei padėčiai turėjo galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas žymiai praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą ir tai nėra išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios jis turėtų būti atnaujintas.
23. Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad, kaip pagrįstai nurodė suinteresuotas asmuo G. A. (S.) atsiliepime į pareiškimą, F. S. turi teisėtą interesą turėti tėvą, nepaisant to, kad jis gali nebūti biologiniu tėvu. Šiuo metu nėra jokios galimybės nustatyti F. S. biologinį tėvą. Nesant galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą, teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvystė, peržiūrėjimas neatitinka vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, vaiko interesų pirmumas vyrauja (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją (pareiškimo Nr. 34308/96); 2007 m. sausio 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 39277/06); 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08); ir kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
24. Nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje negali būti tenkinamas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, visos kitos apelianto skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir atitinkamai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų konkrečių pagrindų įrodinėjimu, apeliacinės instancijos teismo pripažįstamos teisiškai nereikšmingomis, nebegalinčiomis turėti reikšmės proceso atnaujinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Apeliantas taip pat nurodo, kad įstatymo nuostata, užkertanti kelią asmeniui ginti savo pažeistas teises ir nenumatanti išimčių, nenustatanti galimybės siekti teisių gynimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu pašalinti abejones dėl šio prieštaravimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.