Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-12-17 · Civilinė byla Nr. 2-2078-548/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-17
Bylos Nr.
2-2078-548/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kategorijos
  • 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2078-548/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 95.5; 117.2; 129.1. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 17 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Darius Jonaitis kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) į jo teisių ir pareigų perėmėją Valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių, j.a.k. 188635324, Bažnyčios g. 4, LT-56121 Kaišiadorys. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 13/117/2002 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-3-669/1999 dėl 14806,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės A. T. išieškotojos Kaišiadorių miškų urėdijos naudai. Nustatyta, jog skolininkė A. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Užklausus Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą, nustatyta, kad po A. T. mirties palikimą pagal įstatymą 2010-02-25 priėmė Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. Skolos palikimą priėmęs asmuo nesumokėjo. Apie esamą skolą antstolis pranešė palikimą priėmusiam asmeniui, sudarydamas paveldimo turto mirties aprašą bei 2013-05-15 raštu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 13/117/2002, esančių duomenų nustatyta, kad:

- Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 1999-06-17 išdavė teismo įsakymą Nr. L2-3-669/1999 dėl 14806,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Kaišiadorių miškų urėdijos naudai.

- Vykdant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999-06-17 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-3-669/1999 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. T., skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė (2014-12-01 Gyventojų registro duomenų išrašas apie asmenį).

- Pagal 2012-11-28 Testamentų registro išrašą matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, o iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2012-12-11 rašto Nr. 137 matyti, kad po A. T. mirties palikimą pagal įstatymą 2010-02-25 priėmė Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nei A. T., nei Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus, skolos išieškotojui nesumokėjo.

- Pagal teismo savo iniciatyva gautus ir patikrintus duomenis iš VĮ Registrų centro, matyti, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-12-16 išrašą žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0566-3069), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2005-05-11 iki šiol registruotas A. T. vardu, duomenų apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo liudijimo išdavimą nėra.

Šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos FM ar atstovaujamai Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos ŽŪM, notaro nėra išduotas, tačiau iš byloje esančių duomenų – Centrinės hipotekos įstaigos išrašo – matyti, kad nurodyta palikimo priėmimo data – 2009-10-22, palikimo priėmimo fakto įregistravimo Testamentų registre data – 2010-02-25, palikimą priėmęs asmuo nenurodytas. Iš Kaišiadorių rajono savivakdybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. 2012-12-11 rašto matyti, kad palikimą priėmė Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ŽŪM.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. CK 5.62 str. 1 d. reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 str.1 d. 2 p.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Kai turtas valstybės nuosavybėn pereina paveldėjimo teise, atitinkama mokesčių inspekcija (pagal turto buvimo vietą) atstovauja valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo 5 dalyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad palikimas priimamas dviem būdais - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis, kuris priėmėm palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, atsako už palikėjo skolas (CK 5.52 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-7-468/2009). Nors nei Valstybė, atstovaujama Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM ar atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ŽŪM teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinę, tačiau faktas, kad buvo kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo ir tai lemia jos iš įstatymo kildinamą prievolę atsakyti už palikėjos skolas, kadangi, palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 str. 1 d.). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011).

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 str., kurio 1 d. numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinis teisių perėmimas negalimas tais atvejais, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles.

Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Visų pirma būtina nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.

Tam tikrus ypatumus procesinių teisių perėmimui nustato materialiosios paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Taigi tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 str., reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Aiškindamas CK 5.63 str. nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), o kartu minėtame straipsnyje nustatyti terminai sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad egzistuoja objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 str. (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 str. nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 str. nustatytų procedūrų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, skolininkės A. T. kreditorė Kaišiadorių miškų urėdija, kurios naudai antstolis Darius Jonaitis vykdė priverstinį išieškojimą, siekdama, kad jos reikalavimas būtų patenkintas iš palikėjos turto, taip pat turėjo laikytis CK 5.63 str. nustatytų procedūrų ir per minėtame straipsnyje nurodytą terminą pareikšti apie savo reikalavimą. Antstolis, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nepateikė duomenų, kurių nėra ir vykdomojoje byloje Nr. 13-117/2002, patvirtinančių ir įrodančių, kad palikimą priėmusiam skolininkės įpėdiniui kreditorės Kaišiadorių miškų urėdijos reikalavimas buvo pareikštas tinkamai, pareiškime antstolis tik nurodė, kad apie esamą skolą jis palikimą priėmusį asmenį – Valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM, informavo tik 2013-05-15 raštu, prieš tai sudaręs paveldimo turto po A. T. mirties, apyrašą. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra net ir antstolio minimų rašytinių įrodymų, t.y. antstolio 2013-05-15 rašto Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM, tuo tarpu sprendžiant teisių perėmimo klausimą būtina nustatyti, ar šis veiksmas buvo atliktas nepraleidus CK 5.63 str. 1 d. numatyto termino ar šis terminas, jei jis buvo praleistas, teismo buvo pratęstas.

Nustatyta, kad skolininkė A. T. vykdymo procese mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 str.1 d. numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2008 m. vasario 6 d. (CK 5.3 str. 1 d.). Pasibaigus CK 5.63 str. 1 d. numatytam terminui, kreditorių reikalavimams pareikšti, jie nebuvo pareikšti, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos FM palikimą priėmė tik 2010-02-25, papildomai apie skolininkę ir iš jo išieškomą skolą buvo informuota tik 2013-05-15, t.y. jau po to, kai Lietuvos Respublikos valstybė priėmė palikimą, atsiradusį po skolininkės A. T. mirties, pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, šios aplinkybės, kadangi yra praleistas CK 5.63 str. 1 d. numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, negali sudaryti pagrindo pripažinti kreditorę tinkamai realizavus savo teisę išieškoti skolą iš palikėjos turto. Kadangi veiksmai, kuriais buvo pareikšta apie kreditorės Kaišiadorių miškų urėdijos reikalavimą skolininkei, buvo atlikti pasibaigus CK 5.63 str. 1 d. numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, o byloje duomenų apie tai, kad teismas šį terminą būtų pratęsęs nėra, esant pasibaigusiam naikinamajam CK 5.63 str.4 d. numatytam 3 metų terminui, negalima pripažinti, kad palikėjos, (skolininkės) A. T. įsipareigojimas Kaišiadorių miškų urėdijai perėjo jos įpėdinei, t.y. Lietuvos Respublikos valstybei. Nesant įvykusiam materialiajam teisių ir pareigų perėmimui tarp išieškotojos ir skolininkės įpėdinės, procesinis teisių perėmimas nėra galimas.

Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, taip pat į materialines teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, tesimas laiko, jog nėra pagrindo tenkinti antstolio Dariaus Jonaičio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (CPK 596 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str. ir 596 str. 1 d., teismas

nutaria:

Antstolio Dariaus Jonaičio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkinti.

Nutarties pavirtintą kopiją išsiųsti antstoliui Dariui Jonaičiui, Kaišiadorių miškų urėdijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis