Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. L. ieškinį atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracija, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovas palaikė prašymą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paaiškino, kad sutuoktinė kartu negyvena nuo 2021 m. liepos mėn. Žino apie automobilio konfiskavimą, motoroleriai šiuo metu pas jį. Vaikai gyvena kartu su ieškovu, kartais bendrauja su motina.

3. Atsakovė L. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, asmeniškai įteikiant patikslinto ieškinio, trečiojo asmens atsiliepimo kopijas, atsakovė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, atidėti teismo posėdžio neprašė, todėl byla, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) pateikė išvadą, nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu vaikų interesai nebūtų pažeisti, prašoma priteisti išlaikymo suma gali būti pakankama, kad būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai ir interesai. Teismo posėdžio metu išvadą palaikė, nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas nepažeistų geriausių vaikų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė apsisprendęs nutraukti santuoką, atsakovė nuo 2021 m. liepos mėn. gyvena atskirai nuo ieškovo ir vaikų, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, atsakovė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo nepareiškė, sutuoktiniai taikytis nepageidauja. Tai rodo, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra pasibaigusi, todėl nutrauktina.

8. Ieškovas prašo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių kaltės, šalių kaltę grindžia tuo, kad abu kaip sutuoktiniai nesugebėjo suderinti interesų šeimoje, nesutapo požiūriai į šeimos vertybes, teismo posėdžio metu prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės palaikė. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad abi šalys nesistengė, kad šeima gyventų kartu, būtų artimi vienas kitam, atsakovė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo, jo pagrindo nepareiškė. Visa tai patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę.

9. Įvertinus šias aplinkybes ieškovo ir atsakovės, santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama, nustatant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tarpusavio išlaikymo

10. Ieškovas nurodė nereikalaujantis iš atsakovės išlaikymo, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga, todėl išlaikymas šalims nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

11. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, ieškovui paliktina pavardė - ,,L.“, atsakovei - ,,L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

12. Šalys yra nepilnamečių vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. L., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

13. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu. Atsakovė nuo 2021 m. liepos mėn. gyvena skyriumi nuo ieškovo ir vaikų. Nepilnamečių nuomonė dėl jų gyvenamosios vietos buvo išklausyta per vaiko teisių apsaugos institucijos atstovus, nepilnamečiai aiškiai nurodė norintys gyventi su tėvu. Vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais ir atsižvelgiant į Įvaikinimo tarnybos išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu atitinka nepilnamečių vaikų interesus, ieškovas tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, ieškinio dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkinama ir A. L., D. L., R. L. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. L. (CK 3.169 straipsnis).

14. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymą klausimus. Ieškovas neprašė nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvena skyriumi nuo vaikų, tačiau vaikus mato, su jais bendrauja, ieškovas iš esmės vaikų bendravimui su motina neprieštarauja, išklausius Įvaikinimo tarnybos išvadą šiuo klausimu, teismas skyrium gyvenančios atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nenustato. Šalys turi teisę bendravimo su vaikais tvarką nustatyti bendru sutarimu, o, nesutarus dėl bendravimo tvarkos, kreiptis į teismą dėl jos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

15. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius.

16. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

17. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

18. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

19. Nuo 2022-01-01 minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 730 Eur neatskaičius mokesčių (priklausomai nuo mokestinės naštos apie 518 Eur atskaičius mokesčius).

20. Ieškovas nurodo, kad įvertinęs atsakovės turtinę padėtį prašo priteisti iš atsakovės kiekvieno vaikui išlaikymui po 150 Eur per mėnesį, t. y. neįrodinėjo vaikų poreikių, reikalaujančių didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų. Atsakovė neįrodinėjo, kokie yra konkretūs vaikų poreikiai, kad jie būtų mažesni nei minimalioji mėnesinė alga ar būtų tokie, kuriems patenkinti reikėtų mažesnės nei ieškovo nurodytos sumos (vertinant, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaikus).

21. Nereikia įrodinėti ir teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu, vaistų pagal poreikį išlaidas ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra realios ir užtikrinančios tik minimalius ir būtiniausius poreikius, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma, ne mažesnė nei viena minimali mėnesinė alga.

22. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, byloje, nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kad šalių turtinė padėtis leistų jiems ir be valstybės pagalbos tenkinti visus nepilnamečių vaikų poreikius, ne tik būtinuosius, vaikams reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, kurios bazinis dydis nuo 2022-01-01 siekė 73,50 Eur, o nuo 2022-06-01, bazinės socialinės išmokos dydį padidinus iki 46 Eur, sudaro 80,50 Eur, šeimoms, auginančioms tris vaikus – 127,88 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

23. Bylos duomenimis, ieškovas dirba, jam mokamas apie 600 Eur darbo užmokestis. Ieškovo vardu registruotas motoroleris BAOTIANBT49QT-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto nekilnojamojo turto nėra. Byloje esančiais duomenimis, ieškovas neturi kitų išlaikytinių, kreditorių.

24. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos turtinę padėtį. Teismo išreikalautais duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba. Atsakovės vardu registruotas motoroleris Gilera SMT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto nekilnojamojo turto nėra. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių dirbti. Duomenų apie kitus atsakovės išlaikytinius ar turimus kreditorius nėra.

25. Įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, bendruosius poreikius, specialių poreikių neturėjimą, vaikams reikalingo išlaikymo dydį mažinant pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės priteisiamas 150 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, mokamas kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos 2022-04-12 iki vaikų pilnametystės.

26. Ieškovas skiriamas priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

27. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

28. VĮ „Registrų centras“ pažymos duomenimis ieškovo ir atsakovės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Reikalavimų dėl kilnojamojo neregistruotino turto padalijimo nepareikšta.

29. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise įgijo motorolerius BAOTIANBT49QT-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas ieškovo vardu) ir Gilera SMT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas atsakovės vardu), taip pat lengvąjį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio konfiskavimo, L. L. padarius nusikalstamą veiką, yra priimtas ir įsiteisėjęs 2022 m. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Byloje nėra ginčo, kad tai yra bendras sutuoktinių turtas.

31. Ieškovo vertinimu, kiekvieno motorolerio vertė po 165 Eur, konfiskuoto automobilio Opel Astra vertė buvo 460 Eur, transporto priemonių vertėms pagrįsti pateikė viešai prieinamus interneto tinklalapio www.m.autogidas.lt duomenis. Atsakovė nurodytų verčių neginčijo, todėl transporto priemonių įvertinimas pagal ieškovo nurodomas vertes, įvertinus transporto priemonių pagaminimo metus, laikytinas pagrįstu.

32. Tokiu būdu santuokos nutraukimo metu bendrą dalintiną turtą sudaro motoroleris BAOTIANBT49QT-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 165 Eur vertės, ir motoroleris Gilera SMT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 165 Eur vertės, bendra dalintino turto vertė 330 Eur.

33. Ieškovas pareiškė reikalavimą jam natūra priteisti motorolerius BAOTIANBT49QT-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 165 Eur vertės, ir Gilera SMT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 165 Eur vertės, kadangi šis turtas reikalingas ieškovui ir vaikams, nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo atsakovei kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnio santuokinio turto dalį nepriteisti, kadangi sutuoktiniams bendrai priklausęs lengvasis automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės, buvo prarastas dėl atsakovės kaltės, transporto priemonės reikalingos ieškovui ir vaikams, su ieškovu lieka gyventi vaikai.

34. Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022). Tokiu būdu ieškovo nurodyti motyvai (transporto priemonės reikalingos ieškovui ir vaikams, su ieškovu lieka gyventi vaikai, dėl atsakovės kaltės sumažintas bendras turtas) nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo nepakankami.

35. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Nors dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra, tačiau nagrinėjamu atveju toks padalinimas nebūtų tinkamas. Bylos duomenimis, ieškovas gyvena su vaikais, užtikrina jų kasdienius poreikius, motoroleris yra transporto priemonė, kuria ieškovas naudojasi, atsakovei 2022 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu 3 metams uždrausta vairuoti transporto priemones. Įvertinus šias aplinkybes, šalių bendras turtas - transporto priemonės BAOTIANBT49QT-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Gilera SMT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur arba 330 Eur bendros vertės, natūra priteistinas ieškovui.

36. Vertinant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, atsakovei priklausytų 165 Eur kompensacija už ieškovui tenkantį bendrą turtą. Tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo konfiskuotas šalims priklausęs automobilis Opel Astra, taip sumažėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovės veika nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, todėl atsakovė privalėtų šį sumažėjimą kompensuoti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė ieškovo pateiktais transporto priemonės vertės duomenimis 460 Eur, todėl atsakovė ieškovui privalėtų kompensuoti 230 Eur (460/2) ieškovui tenkančio bendro turto vertės sumažėjimą.

37. Ieškovas reikalavimo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą nereiškė, tačiau nurodė manantis esant pagrindui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Įvertinus CPK 376 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą, pareikštus reikalavimus, nustatytas faktines aplinkybes, dalintino ir dėl atsakovės kaltės prarasto bendro turto verčių santykį, atsakovei piniginė kompensacija už santuokoje įgytą turtą, atitenkantį ieškovo asmeninėn nuosavybėn, nenustatoma (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuomininko teisių perkėlimo

38. Šeimos turtu pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3.84 straipsnio 3 dalis). Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.86 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniai šeimos gyvenamąją patalpą nuomojosi, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai.

39. Tarp L. L. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria nauja redakcija išdėstyta (duomenys neskelbtini) Savivaldybių butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). L. L. suteikta teisė už užmokestį naudotis socialiniu būstu – gyvenamuoju namu su žemės sklypu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini), kartu su jos šeimos nariais – D. L. (vyru) ir vaikais (A., D. ir R. L.). Atsižvelgiant į tai, atsakovei suteiktas socialinis būstas pripažintinas šeimos gyvenamąją patalpa, teisė juo naudotis – šeimos turtu, o ieškovui, su kuriuo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. L., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CK 3.86 straipsnio 3 dalies nuostatomis, perkeliamos nuomininko teisės pagal L. L. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria nauja redakcija išdėstyta (duomenys neskelbtini) Savivaldybių butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

41. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-3471-12542 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, pagal pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 409,84 Eur išlaidų advokato užmokesčiui.

42. Ieškinio dalis dėl reikalavimo nutraukti santuoką ir su tuo susijusių kitų neturtinio pobūdžio reikalavimų apmokėtina 88 Eur žyminiu mokesčiu (pagal ieškinio pateikimo metu taikytą VKI), už turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtinas 129 Eur žyminis mokestis ((150 Eurx12mėn.x3 + 330 Eur) x3proc.x75proc., ieškinio suma 5730 Eur). Byloje susidarė 22,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

43. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 22,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 217 Eur žyminio mokesčio bei 409,84 Eur (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. L. palikti pavardę – ,,L.“, atsakovei L. L. – ,,L.“.

Nustatyti nepilnamečių A. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. L gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. L., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2022-04-12 iki vaiko, kuriam išlaikymas priteistas, pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. L., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti motorolerį BAOTIANBT49QT-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 165 Eur vertės, motorolerį Gilera SMT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 165 Eur vertės, iš viso turto už 330 Eur.

Perkelti ieškovui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuomininko teises pagal L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Utenos rajono savivaldybės administracijos, kodas 188710442, (duomenys neskelbtini) Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria nauja redakcija išdėstyta (duomenys neskelbtini) Savivaldybių butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 22,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 217 Eur žyminio mokesčio bei 409,84 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke; išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.