- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- M1-1420-1135/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04825-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Stanislovas Jankauskas
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, besimokančiam (duomenys neskelbtini) dažytoju - tinkuotoju, dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) pagalbininku, neteistam,
kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 151-1 straipsnio 1 dalį, būnant ribotai pakaltinamam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S., būdamas pilnametis ir žinodamas, kad nukentėjusioji S. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, 2023 m. sausio 13 d., apie 14:00 val., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų S. S., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.
Be to, M. S. 2023 m. sausio 13 d., apie 14:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiaudamas su jaunesne negu šešiolikos metų S. S., gimusia (duomenys neskelbtini) m., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, padarė mažametei nukentėjusiajai S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., nesunkų sveikatos sutrikdymą - (duomenys neskelbtini).
Asmuo, kuriam prašyta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gavęs žinutę, kai buvo (duomenys neskelbtini). Atsiuntė nukentėjusioji jam tiesiog juodą nuotrauką, jam rašė, kad apie kažką galvoja ir nori pabandyti. Jis iš pradžių net nepagalvojo apie tokius dalykus, kad ji kažko rimto norės. Pranešė jai, kad penktadienį grįš anksti namo, ji parašė, kad nori išbandyti, pati parašė laiką, kada ateis. Jis nelabai ką suprato, nes jam buvo sunku, mokykla spaudė su egzaminais, nebuvo suvokiantis, ką daro. Ji atėjo pas jį, iš pradžių jie sėdėjo, tada ji pasakė, kad „einam po kaldra“ ir pradėjo nusirenginėti. Jis nebuvo pilnai viską suvokiantis. Po to įvykio ji išėjo namo. Sekmadienį ruošėsi jis išvažiuoti į mokyklą, kai gavo žinutę, kurioje buvo klausiama, ar jam kažkas blogai, ar nori dar kartą pakartoti. Tada jis mažiau atrašinėjo jai, nes neturėjo laiko būti prie telefono. Gavo žinutę iš S. mamos, kad prisidarė problemų, reikia pasikalbėti. Grįžęs pasikalbėjo. Nukentėjusioji jam savo metų nesakė, nei kur mokėsi, po mėnesio laiko pasakė, kur mokosi. Jos draugės pasakė, kiek jai metų. Galvojo, kad jai bus 15-16 metų, taip atrodė iš išvaizdos. Sutinka gydytis. Turtinę žalą sutinka atlyginti, bet 5000 eurų niekaip negalėtų sumokėti, sutiktų sumokėti iki 1000 eurų neturtinę žalą. Sutinka, kad nukentėjusioji galėjo išgyventi stresą.
Liudytoja apklausta nukentėjusiosios įstatyminė atstovė R. S. parodė, kad buvo pakviesta į mokyklą, kadangi socialinė darbuotoja pas dukrą rado nėštumo testą. Mergaitės sakė, kad norėjo pabandyti, pažiūrėti, kas tai per daiktas. Namuose vedė su dukra pokalbį, kurio metu dukra pradėjo verkti ir prisipažino. Ji pasakė, kad sausio 13 d. po mokyklos nuėjo pas jį. Peržiūrėjo tą vakarą dukros žinutes, kurios buvo tikrai negražios, kaip rašomos nepilnamečiam vaikui. Tada parašė M. S., kad yra problemų ir reikia susitikti, pasikalbėti. Tada nuvažiavo pas jo mamą pasikalbėti. Ji suprato, kad yra daugiau tų nepilnamečių, su kuriomis susitinka M. S., tad nusprendė parašyti pareiškimą. Ji suprato, kad jie bandė draugauti, kartais susitikdavo, toliau ėjo kalba apie lytinius santykius, kad jau reikia čia pabandyti. Iš jo pusės buvo daug negražių žinučių, ką turės daryti. Jos dukra yra šiek tiek atstumta klasėje, todėl jautėsi geriau turinti vaikiną. Ji sakė, kad galvojo, jog jis ją paliks, jei to nepadarys. Jautėsi ji blogai po to, kai važiavo į (duomenys neskelbtini) pas ginekologą, ten žvėriškai verkė, per apklausą (duomenys neskelbtini) vėmė, buvo didelis stresas. Vežė į (duomenys neskelbtini), tai ten psichologė sakė, kad jaučiasi stresas. Stresą sukėlė ir tas aiškinimasis, ypač per ginekologinę apžiūrą, nes ekspertas buvo vyras. Kai tą reikalą padarė, turbūt nesuprato, kad čia blogai, kai jau pradėjo aiškintis, tada prasidėjo ašaros, supratimas, kas atsitiko. Suprato, kad negerai padarė, kad yra dar vaikas, kad mamos nepaklausė. Stresas ir dėl to, kas įvyko. Buvo labai daug pokalbių, ir su psichologe apie tai kalbėjo ir suprato. Šiuo metu kalta jaučiasi ir vakarais nerami. Apie M. S. nekalba iš vis. Suprato, kad tokių dalykų daryti negalima, kad yra vaikas. Jaučia kaltę dėl to, kad taip daryti nebuvo galima. Mokykloje nutekėjo informacija, buvo patyčios. Mokykloje pas psichologę lankėsi, vežė į (duomenys neskelbtini) trims dienoms, ten bendravo su psichologe. Dabar tylesnė, uždaresnė jaučiasi. Turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos. Dėl neturtinės žalos, tai dukra patyrė pažeminimą, klasėje buvo stiprus pažeminimas. Rugsėjo 1 dieną reikėjo eiti į mokyklą, tai sakė: „ mama nenoriu“. Ta žinia pasklido per „feisbuką“ klasiokų grupėje. Ten įdėjo seną straipsnį, kad (duomenys neskelbtini) pasigimdė, uždėjo S. nuotrauką ir paskelbė grupėje. Mano, kad draugė, kuri nupirko nėštumo testą, paviešino informaciją. Mergaitė patyrė stresą, nerami dabar. Žada eiti pas daktarus, nes jai vis toks virpulys jaučiasi, vakarais būna jautriausia. Sumažėjo bendravimas su aplinkiniais, turi dvi drauges, kurios nieko nežino, tai su jomis ir bendrauja. Ji gailisi visko - ir kad susitiko tą dieną, kad buvo tie planai.
Liudytoja apklausta M. S. šeimos narė K. P. parodė, kad jai R. S. parašė žinutę, kad reikia susitikti, atvažiavo ir pasakė jai, kad jos sūnus M. S. permiegojo su jos dukra jų namuose. Pasakė datą, ji tą dieną tikrai buvo namuose, vykdant individualią (duomenys neskelbtini). Kai M. būdavo namuose, tai ir S. visada buvo. Jos kuprinė būdavo palikta prie durų, o jie būdavo M. kambaryje. Ji jos nepažinojo, tik matydavo, kad ji ateidavo, ji tik kartais įkišdavo galvą, pasisveikindavo ir viskas. Atėjo draugė pas jį, klausdavo M., ar nereikia jai į mokyklą, nes būdavo, kad ir nuo 12 val. būdavo pas juos, sakydavo, kad jau po pamokų. Nežinojo, kiek jai metų. Galvojo, kad jai apie 15 metų, pagal išvaizdą atrodė subrendusi. Suprato, kad ji yra mokinė. Galvojo, kad tai tik draugystė, nepagalvojo, kad gali taip būti, juolab jų namuose. Kalbėjo su M. po to, jis sakė, kad žino, jog blogai padarė. Paskui skaitė tas žinutes jo telefone. Jie abudu kalti, abiejų buvo noras. M. gal daugiau kaltės, nes jis yra pilnametis. Jis turi prisiimti daugiau atsakomybės. Pas sūnų viena draugė su berniuku ateidavo, daugiau mergaitės vienos neidavo. Girdėdavo balsus ir muzika grodavo, žaisdavo žaidimus, nes jo kambaryje buvo du kompiuteriai, todėl nekilo mintis, kad kažkas gali vykti. Iki (duomenys neskelbtini) m. sūnus turėjo (duomenys neskelbtini) grupę, mokyklą baigė pagal palengvintą programą, o suėjus 18 metų jau skaitosi visiškai sveikas, bet problemos niekur nedingo. Jis dirba kaip pagalbinis darbuotojas, jo alga yra maža, taip pat dar mokosi, negali dirbti kaip normalus žmogus. Nuo pat mažens jam yra (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jis kartais net nesuvokia, vienas nevažiuoja, ji turi kartu važiuoti, turi būti šalia, rimtų sprendimų jis pats nepriima, žiūri į ją ir laukia kol atsakys. Ji pasakė, kad eitų dirbti, nors šiek tiek užsidirbs pinigėlių. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini), bet būdavo sugalvoja pasiimti išeiginę ir neina į darbą. Ji tik po to sužinojo, kad jam yra per sunku, didelis darbo krūvis, tuo metu jis dar turėjo (duomenys neskelbtini). Jis nėra pilnai sveikas žmogus, yra (duomenys neskelbtini). Sutinka atlyginti turtinę žalą, dėl neturtinės nesutinka, jei čia yra jų abiejų kaltė, jis neprivertė jos. Ji pati irgi to norėjo. Neturtinę žalą iš dalies sutiktų atlyginti. Nesusitvarkę šiuo metu (duomenys neskelbtini) grupės. Jis bandė įsidarbinti ir visur kliuvo tai, kad jis turi grupę, todėl jis nusprendė, kad geriau eis dirbti, bent užsidirbs daugiau pinigų, nutraukė grupę.
Ekspertė Sandrina Šakavičienė teismo posėdžio metu parodė, kad M. S. ekspertizė buvo atlikta 2023 m. gegužės 19-30 d., tai buvo kompleksinė ekspertizė, dirbo su psichologu. Įvertinus visus pateiktus medicininius dokumentus, tiriamą psichinę būseną, jam konstatavo (duomenys neskelbtini), reikalaujančiais dėmesio ir gydymo, dėl ko įtariamasis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Tas nevisiškas supratimas kaip ribotas pakaltinamumas. Dėl vyraujančio nepakankamo intelekto išsivystymo, mąstymo konkretumo, jaunuolis nuo vaikystės yra protiškai atsilikęs, ką patvirtino ir mama, ir diagnozės buvo jam nustatytos, mokėsi pagal palengvintą programą, neatitinka savo amžiaus. Mąstymo konkretumas, primityvumas, ekspresijos kalbos sutrikimai, šalia intelekto neišsivystymo ir valios ir emocijos sutrikimai, tai yra toks primityvumas ir įtaigumas, pasidavimas neigiamai aplinkos įtaigai, negalvojant apie tolimesnes poelgių pasekmes, tai kas gali įvykti. Primityvios žinios apie tą lytinę sferą, kas gali būti, jau nekalbant apie nepilnametį asmenį, lengvabūdiškai, primityviai teisinamasi, kalbama, kad nežinojo, galvojo, kad vyresnė. Visa tai išplaukia iš to intelekto nepakankamumo. Asmens menkos žinios apie lytinę tematiką ir socialinis supratingumas yra menkas. Ir dėl baudžiamumo nelabai supranta, kas galėjo būti. Visa tai ir yra (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl ko negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų prasmės ir dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamą medicinos priemonę – psichiatrinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centro sąlygomis. Dėl grėsmės visuomenei, taip ji yra. Ir tėvai turi žinoti, kad yra tokios problemos. Turbūt vengia lankytis pas gydytojus. Reikia lankytis reguliariai, jeigu teismas paskirs, reikalinga elgesio korekcija. Reikalinga artimųjų priežiūra ir psichiatro kontrolė. Koreguoti elgesį, žiūrėti tą būseną, kad tokie dalykai nesikartotų. Jis suprato, kad ji nepilnametė. Išvaizda galbūt apgaulinga, nurodė, kad galbūt vyresnė. Nesidomėjo, kiek tų metų. Ribotai pakaltinamas, nėra, kad asmuo būtų visiškai nepakaltinamas, iš dalies, nėra visiškai sveikas jaunuolis. Jis turėjo (duomenys neskelbtini), turi kreiptis dėl grupės nustatymo, turi spręsti gydytojai. Manau, kad galėtų turėti dėl savo negalios (duomenys neskelbtini).
Tai, jog M. S. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:
2023 m. vasario 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad R. S. parodė, kad 2023 m. vasario 2 d., apie 08:26 val., buvo darbe, kai jai į mobilų telefoną paskambino iš (duomenys neskelbtini) m., esančios (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė ir pakvietė ją atvykti į mokyklą pokalbiui dėl jos nepilnametės dukros S. S.. Jai atvykus į mokyklą ir nuėjus pas socialinę pedagogę, ši paaiškino, kad 2023 m. vasario 1 d., pertraukos metu tualete ji užtiko jos nepilnametę dukrą S. S. kuprinėje kažko beieškančią, todėl manydama, kad kuprinėje galimai slepia elektroninę cigaretę, paprašė jos parodyti kuprinės turinį. Apžiūrinėdama jos dukros kuprinę socialinė darbuotoja rado neišpakuotą nėštumo testą. Kaip teigia socialinė darbuotoja jos dukra paaiškino, kad jai testą nusipirko draugė, todėl, kad norėjo išbandyti, kaip jis veikia. Vėliau socialinės darbuotojos teigimu iš kitų mokinių sužinojo, kad jos dukra S. turi pilnametį draugą, kuris galimai santykiauja su jos nepilnamete dukra. Tuo jos pokalbis su socialine darbuotoja baigėsi. Grįžusi į namus ir pabendravus su nepilnamete dukra S. ši iš pradžių viską neigė, o tik vėliau jai pasakius, kad užregistravo ją pas ginekologę apžiūrai, ši prisipažino, kad turėjo lytinius santykius su pilnamečiu M.. Kaip vėliau išsiaiškino asmuo, kuris santykiavo su jos dukra, yra M. S. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), gyv. (duomenys neskelbtini). Jos dukros teigimu, ji su M. S. santykiavo abipusiu sutikimu vieną kartą. Dukros teigimu ji sutiko su juo santykiauti todėl, kad bijojo, jog M. S. ją paliks, nes kaip ji jai paaiškino ji su M. S. buvo neva pora jau du mėnesius. Dukros S. teigimu lytiniais santykiais jie užsiiminėjo pas M. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Norėdama sužinoti, ką susirašinėja jos dukra su M. S., rado jų susirašinėjimo žinutes, kuriose buvo rašoma, kaip jie santykiaus jai atėjus pas jį į namus, žinutėse M. S. rašė gašlias ir pasibjaurėjimą keliančias žinutes skirtas jos nepilnametei dukrai. Tą patį vakarą susisiekusi per Facebook „Messenger“ programėlę su M. S. mama K. P. paaiškino, kad nori su ja susitikti ir pakalbėti dėl jos sūnaus M. S.. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. vasario 2 d., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kieme susitiko jo M. S. mama K. P., kuriai papasakojo visą situaciją, susijusią jos dukra S. S. ir K. P. sūnumi M. S.. K. P. pasakė, kad savo sūnų buvo perspėjusi, kad neprasidėtų su nepilnametėmis. Tuo jų pokalbis baigėsi. Sekančią dieną, t.y. 2023 m. vasario 3 d., adresu (duomenys neskelbtini) K. P. leidimu susitiko su jos sūnumi M. S., kurio pasiteiravo, ar jis žino, kiek yra jos dukrai metų ir kad jis būdamas pilnametis santykiavo su nepilnamete. M. S. atrodė sutrikęs ir neneigė, kad santykiavo su jos nepilnamete dukra S., teigdamas, kad santykiavo tik kartą abipusiu sutikimu. (1 t., b. l. 38-44).
2023 m. vasario 7 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 25-33).
2023 m. kovo 16 d. -17 d. S. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Redmi Note 11“ apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, susiję nukentėjusiosios S. S. bendravimu žinutėmis „Messenger“ programėle su M. S. apie 2023 m. sausio 13 d. planuojamus lytinius santykius. (2 t., b. l. 1- 58).
2023 m. kovo 2 – 3 d., 2023 m. kovo 7 d. M. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A52S“ apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, susiję su M. S. bendravimu su nukentėjusiąja S. S. (3 t., b. l. 97-125, 126-129).
VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2023 m. vasario 27 d. atlikus nukentėjusiosios S. S. kūno tyrimą, nustatyta, kad S. S. mergystės plėvėje yra defektas be gijimo požymių, t. y. padarytas daugiau nei prieš 2 savaites (1 t., b. l. 77).
2023 m. kovo 6 d mažametės nukentėjusiosios S. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad ji su M. susipažino 2022 m. rugpjūčio pirmą savaitę, dienos nežino. Kai susipažino, ėjo su drauge pasivaikščioti prie prūdelio, ten buvo M., ji su juo susipažino. M. žinojo, kur ji mokosi, kiek jai metų. Jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Pradžioje draugavo, paskui jis jai pradėjo patikti. Lapkričio mėnesį jis pasiūlė būti pora. Pradžioje buvo sunku bendrauti, po to geriau, kartais susitikdavo. Po truputį jis užsiminė, ji užsiminė, jis buvo pasakęs, kad ji neišdrįstų to padaryti. Per Naujus Metus susitiko, tuomet M. jai pasakė, kad nori intymių ryšių su ja. Ji jo klausdavo „ar norėtum?". Dažniausiai susirašydavo per „Messenger“, ten yra užsivadinusi vardu ir pavarde, ir „Snapchat“. Ką rašydavo, ji nepamena. Intymūs santykiai įvyko vieną kartą, tai sausio 13 dieną. Per Naujus, kai užsiminė, ji pasakė, kad pagalvos. Jis sakė, kad negali daugiau laukti, išprotės ir pan. Ji jam gyvai pasakė, kad pagalvos. Nebuvo taip, kad ji pati labai norėjo turėti intymius ryšius. Sausio 13 d. jis ją pasitiko, paskui nuėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Jis paklausė, ar ji norėtų intymių ryšių, pasakė „aš nežinau“. Jis pasakė: „man toks atsakymas netinka“, ji buvo pasimetusi ir atsakė „taip". Tuomet jis pradėjo po truputį nusirengti ir sakė, kad ji nusirengtų. Ji nusirengė nepilnai, liko su džemperiu. Tuomet įvyko intymūs ryšiai. Namuose buvo jo mama, mažoji sesuo ir brolis. Ji sutiko su intymiais ryšiais. Po to apsirengė, pagulėjo lovoje, ir ji išėjo namo. Po to nekalbėjo apie tai, kas buvo, nesusirašė. Buvo adresu (duomenys neskelbtini), butas lyg Nr. (duomenys neskelbtini). Ji atsigulė ant lovos, kalbėjo, kad nori užsikloti kaldra, kad būtų jaukiau. Ji buvo užsiklojusi, po kaldra nusirengė, jis savo lytinius organus įkišo jai į lytinius organus. Jis naudojo prezervatyvą. Tai buvo pirmi jos lytiniai santykiai. Ji bendraudama jam sakė, kad jai (duomenys neskelbtini). Su M. per „Messenger" kalbėjo apie intymius ryšius, tarėsi, ką tiksliai, nepamena, buvo senokai. Ji sutiko turėti lytinius santykius sausio 13 dieną ir dar sutikimą dėl jų buvo davusi ir truputį anksčiau. Jis bandė gražiai bendrauti dėl lytinių santykių. Sausio 13 dieną jis elgėsi švelniai, po tos dienos jis ją bandė atstumti. Po lytinių santykių dar šiek tiek susirašė. Būdavo, kad paklausdavo, kaip jam sekasi, pasikalbėdavo. „Snapchat“ jis ją buvo pavadinęs (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar po lytinių santykių bendravo. Nesitarė juos pakartoti. Ankščiau, dar prieš lytinius santykius jis klausė: „ar norėtum pakartoti?". Nebebendravo, kad nepasikartotų visa tai ir, kad nebeprisidirbtų. Jai mama uždraudė bendrauti su juo. Kad jis ja pasinaudojo, pradėjo suprasti, kai sumažėjo žinučių, ir kartais jis neatrašydavo. Mama sužinojusi pasakė, kad jis ja pasinaudojo. Po to intymių santykių karto, jis iniciatyvos dėl kitų kartų nerodė. Ją pradėjo pykinti, tai buvo gerą savaitę, jai turėjo būti mėnesinės, jos pradėjo vėluoti, pakalbėjo su draugėmis. Draugė E. nupirko testą, ji pasidarė, jis buvo neigiamas. Jos buvo tualete, tuo metu į tualetą užėjo socialinė pedagogė ir draugės pasakė, kad testas jos. Socialinė pedagogė paskambino mamai, ir tuomet ji viską mamai paaiškino. Sausio 12 d. susirašinėjime dėl foto-video kalba ėjo apie krūtinę. Jis norėdavo, kad atsiųstų, ji išsisukinėjo. Ji pati atsiųsti nesiūlė. Būdavo, kad jis jai atsiųsdavo savo lytinio organo nuotrauką, ji jam savo krūtinę, jis sakė, kad tai pakelia jam nuotaiką. Kelis kartus jam nusiuntė savo krūtinės nuotrauką, daugiau nei 5 kartus. Jis taip pat jai atsiuntė daugiau nei 5 nuotraukas. Iš pradžių jis prašė, po to būdavo, kad ir pati nusiųsdavo, kad pakeltų jam nuotaiką. Jis jos to gražiai prašydavo. Susirašinėjimai išlikę „Messenger“, mama viską perskaitė. Jos mama paprašė telefono ir viską perskaitė. Po įvykio jautėsi keistai, nes truputį pykino, buvo daug galvojimo. Dabar jaučiasi labai baisiai. Dabar vyrauja neapykanta tiek sau, tiek jam. Nežino žodžių, kad apibūdinti savo jausmus, lankosi pas psichologę ir kartais eina pas socialinę pedagogę (2 t., b. l. 101-103).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos tokios išvados:
1. S. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, vieta, laikas), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. S. S. nėra nustatytas toks psichikos sutrikimas, dėl kurio ji negalėtų suvokti bylai reikšmingų aplinkybių bei duoti apie tai parodymų.
2. Šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį S. S. parodymams. S. S. parodymus duoda jai būdingu žodynu, jų turinyje atsiskleidžia jai būdingos reakcijos, parodymus ji iš esmės pakartoja ir ekspertizės metu, t. y. turimų duomenų analizė rodo, kad duodama parodymus S. S. remiasi asmenine patirtimi, todėl toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksmus, rekomenduojama remtis jos parodymais ir daugiau jos neapklausti.
3. S. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas; melavimas yra bendražmogiška ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama), dėl kurių ji negalėtų būti liudytoja šioje byloje.
4. S. S. protinis išsivystymas, pažintinės veiklos ypatumai atitinka jos amžiaus normas. S. S. turimos žinios (suvokimas apie lytinius santykius, seksualinę prievartą) taip pat atitiko jos amžiaus normas - jos žinios iki byloje tiriamų įvykių buvo teorinės, formalios, ribotos, t. y. nepilnos. S. S. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams dėl savo mažo amžiaus, turimų žinių stokos, jai būdingų individualių ypatumų, santykių su įtariamuoju, savo būsenos (buvo romantiniuose santykiuose).
5. Dėl jai nustatyto sutrikimo bei išliekančio psichotraumuojančio byloje tiriamo įvykio poveikio jos psichoemocinei būsenai, toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose S. S. nerekomenduojama.
6. Šiuo metu S. S. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 145-152).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos tokios išvados:
1. Tiriamos nusikalstamos veikos metu (2023 m. sausio mėn.) M. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini).
2, 3.Tiriamos veikos metu M. S. negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.
4. Šiuo metu tiriamajam M. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas- (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tiriamasis M. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
5. M. S. gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės tyrimui ir duoti parodymus, jis gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, dalyvauti teismo procese, atlikti bausmę.
6. M. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis.
7. 8, 9. Kategoriškai konstatuoti, kad M. S. pagal amžių prilygsta nepilnamečiui arba pilnamečiui asmeniui nėra galimybės, kadangi psichologijoje ir psichiatrijoje operuojama amžiaus tarpsnių sąvokomis, kurių ribos nėra griežtai nužymėtos ir negali būti įspraustos į apibrėžtus laiko rėmus ir standartus. Protiniai atsilikusiųjų asmenų išsivystymą prilyginti sveikų asmenų protiniam pagal amžių išsivystymui yra moksliškai nepagrįsta, kadangi psichologinių kriterijų, kurie leistų protiniai atsilikusius asmenis lyginti su normaliai išsivysčiusiais asmenimis, remiantis jų amžiumi, nėra. (3 t., 36-40)
Nukentėjusios S. S. įstatyminė atstovė R. S. pareiškė ieškinį dėl 173,16 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš M. S. (3 t., b. l. 160-161).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti nukentėjusiojo nepilnamečio savanorišką sutikimą lytiškai santykiauti. Veikos subjektu gali būti tik pilnametis asmuo. Nukentėjusiuoju pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį yra nepilnametis, t. y. asmuo, jaunesnis negu 16 metų, ir kaltininkas tai žinojo arba turėjo ir galėjo tai numatyti. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia sąmoningai siekiant, kad nepilnametis asmuo lytiškai santykiautų su kaltininku ar kitaip tenkintų jo lytinę aistrą. BK 151¹ straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad aukščiau nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį. Atsakomybė dėl tokios veikos padarymo asmeniui yra tada, kai šioje normoje numatytos pasekmės yra sukeliamos tyčiniais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su pasekmėmis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. S. 2023 m. sausio 13 d., apie 14:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų S. S., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, tuo sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą - (duomenys neskelbtini).
Byloje esančiais įrodymais (M. S. prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, M. S. ir nukentėjusiosios susirašinėjimo žinutės apie 2023 m. sausio 13 d. planuojamus lytinius santykius) įrodyti M. S. atlikti seksualiniai veiksmai su nukentėjusiąja S. S., tarp jų teismas nenustatė didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo, ekspertizės akte nurodyta, kad S. S. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), kad šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl M. S. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, objektyviuosius požymius.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės (BK 18 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje yra išaiškina, kad BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2012)
Teismas sprendžia, kad įrodyta, jog M. S. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis riboto pakaltinamumo kriterijai, darytina išvada, kad darydamas įstatymo uždraustą veiką, M. S. dėl psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir juos tinkamai valdyti, psichikos sutrikimas yra lėtinis, todėl šiuo metu jam reikalingas stebėjimas ir gydymas. Sirgdamas psichine liga, M. S. nepadarė tyčinių neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmę suprato tik iš dalies, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimų sudėties. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad BK uždraustą veiką M. S. padarė būdamas ribotai pakaltinamas.
Asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kurių viena - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą ir teismo posėdžio metu teismo ekspertės rekomendacijas, į tai, kad M. S., būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kurios atitinka apysunkių nusikaltimų objektyviuosius požymius, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į padarytų įstatymo draudžiamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, darytina išvada, kad M. S. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarka reglamentuojama BPK 115 straipsnio. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal minėtas nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu ribotai pakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, dėl kurios padarymo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo už padarytą pavojingą veiką pagal BK neatsako. Taigi, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys yra nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, todėl gali būti nagrinėjamas tik civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 2K-77/2011).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina įstatymo analogija, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012).
Nagrinėjamoje byloje M. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas, kaip minėta, reiškia, jog jo padaryta veika nėra baudžiama. Išdėstyto pagrindu, nukentėjusios S. S. įstatyminės atstovės R. S. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Teismas pažymi, kad tai, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra įstatyminio pagrindo išspręsti civilinio ieškinio klausimą, savaime nereiškia, kad toks civilinis ieškinys yra nepagrįstas ar kad civilinio ieškinio nukentėjusioji per atstovę neturi teisę reikšti teisme kitame procese. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.268 straipsnis numato, jog asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Vis tik, tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 115 straipsnio 3 dalis 2 punktas, CK 6.268 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad remiantis CK 6.268 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2005). Taigi, nukentėjusioji per atstovę turi teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, taip pat M. S. ar jo šeimos narys, sutikdami su reikalavimu atlyginti žalą (ar jos prašomą jos dalį) turi teisę tai padaryti savanoriškai (kreipiantis tiesiogiai į nukentėjusios atstovę), t. y. ir nesant priimto teismo sprendimo dėl žalos priteisimo (be kita ko, taip išvengiant papildomų bylinėjimosi išlaidų (advokatui ir kt.), kurios gali būti teismo priteistos, jeigu ieškinys dėl žalos priteisimo būtų patenkintas).
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje M. S. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, M. S. nepripažintas kaltu, o atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teikiant pagalbą M. S. bei nukentėjusiajai S. S. iš jo nepriteistinos.
M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 83-86), nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti, t.y. S. S. pateiktą telefoną „Redmi Note 11“ (1 t., b. l. 162-165) 2023 m. balandžio 6 d. grąžintą saugojimui R. S. (2 t., b. l. 68-72), bei M. S. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A52S“ ( 3 t., b. l. 94 - 96) 2023 m. balandžio 6 d. grąžintą saugojimui M. S. (2 t., b. l. 63-67), nutarčiai įsiteisėjus, palikti neribotam jų disponavimui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313, 318, 403, 405 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, teismas
nutaria:
pripažinti, kad M. S. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 151-1 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Paskirti M. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės S. S. įstatyminės atstovės R. S. pateiktą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nutarčiai įsiteisėjus, R. S. grąžintą iš nukentėjusiosios paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Redmi Note 11“, palikti jos neribotam disponavimui.
Nutarčiai įsiteisėjus, M. S. grąžintą iš jo paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A52S“, palikti jo neribotam disponavimui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. S. nepriteisti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.