- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- 1-192-634/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20930-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- M. C.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. C., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2014 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 straipsnį 10 MGL dydžio bauda; 2) 2017 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį 4 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams,
kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. C., nuo 2019 m. vasario 11 d. dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), direktoriumi, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir jo žinioje esantį Bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2021 m. liepos 23 d. į Bendrovės sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančias „(duomenys neskelbtini)“, gautas pinigines lėšas: 2019 m. kovo 12 d. iš (duomenys neskelbtini) - 1877,20 eurų; 2019 m. kovo 25 d. iš (duomenys neskelbtini) - 1566 eurų; 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 16 d. iš (duomenys neskelbtini) -7380 eurų; 2019 m. gegužės 8 d. iš (duomenys neskelbtini) - 2147,60 eurų; laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. iš (duomenys neskelbtini) – 10 610 eurų; 2021 m. liepos 23 d. iš (duomenys neskelbtini) - 2000 eurų, viso 25 580,80 eurų, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2021 m. liepos 23 d., veikdamas vieninga tyčia, dalį šių piniginių lėšų - 18 820 EUR per 21 kartą išėmė, o būtent:
1. 2019 m. kovo 13 d. 1000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
2. 2019 m. kovo 13 d. 870 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
3. 2019 m. kovo 26 d. 1000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
4. 2019 m. kovo 26 d. 500 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
5. 2019 m. balandžio 11 d. 600 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
6. 2019 m. balandžio 11 d. 1000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
7. 2019 m. balandžio 11 d. 1000EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
8. 2019 m. balandžio 12 d. 1000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
9. 2019 m. balandžio 17 d. 1000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
10. 2019 m. balandžio 17 d. 1000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
11. 2019 m. balandžio 17 d. 1000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
12. 2019 m. balandžio 17 d. 630 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
13. 2019 m. gegužės 9 d. 1000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
14. 2019 m. gegužės 9 d.1000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
15. 2019 m. gegužės 9 d.100 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);
16. 2020 m. rugsėjo 17 d. 20 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
17. 2020 m. rugsėjo 21 d. 200 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
18. 2020 m. rugsėjo 22 d. 200 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
19. 2020 m. rugsėjo 24 d. 2000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
20. 2020 m. rugsėjo 25 d. 2000 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
21. 2020 m.rugsėjo28 d. 1700 EUR, bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
iš Bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) nesant jokio pagrindo į sūnaus O. C. asmeninę „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) per 2 kartus pervedė 2110 EUR (2020 m. rugsėjo 30 d. - 1510 EUR, 2021 m. liepos 23 d. - 600 EUR), į sūnaus N. C. asmeninę „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) per 3 kartus pervedė 3400 EUR (2020 m. rugsėjo 30 d. - 1510 EUR, 2020 m. spalio 1 d. - 560 EUR, 2021 m. liepos 23 d. - 1330 EUR), viso 5510 Eur, iš kurių 4790 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 23 d. per 7 kartus išgrynino bankomatuose, likusius - 720 EUR paliko O. ir N. C. priklausančiose banko sąskaitose;
iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 30 d. bankiniais pavedimais asmeninėms reikmėms apmokėjo 598 EUR parduotuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) bevieles ausines su įkrovimo dėklu ir rankinį laikrodį (duomenys neskelbtini) ir 95 EUR parduotuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už moterišką megztinį;
taip laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2021 m. liepos 23 d. Bendrovės pinigines lėšas – 25 023 EUR panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą Bendrovei priklausantį turtą - 25 023 EUR, tuo padarydamas Bendrovei didelę 25 023 EUR turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais M. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Be to, M. C. nuo 2019 m. vasario 11 d. dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo ((Nr. IX-574) - toliau BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas vieninga tyčia, pažeidė BAĮ 4 straipsnį, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 punktą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 punktą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalį, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalį, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“; Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalį, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalį, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, nes laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2021 m. liepos 23 d. Bendrovei gavus 25 580,80 eurų pajamų iš skirtingų fizinių ir juridinių asmenų, o būtent: 2019 m. kovo 12 d. iš (duomenys neskelbtini) - 1877,20 eurų; 2019 m. kovo 25 d. iš (duomenys neskelbtini) - 1566 eurų; 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 16 d. iš (duomenys neskelbtini) -7380 eurų; 2019 m. gegužės 8 d. iš (duomenys neskelbtini) - 2147,60 eurų; 2020 m. rugsėjo 14 d. – rugsėjo 30 d. laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) – 10 610 eurų; 2021 m. liepos 23 d. iš (duomenys neskelbtini) - 2000 eurų, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nepildė registrų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko negalima visiškai nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2021 m. liepos 23 d..
Šiais savo veiksmais M. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. C. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis M. C. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus tyrėjai, nieko naujo pasakyti negali. Nori, kad teismas vadovautųsi ankstesniais jo parodymais Nuo 2019 m. vasario 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nuo 2021 rugpjūčio mėnesio iki 2022 kovo mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pagal sutartį dirbo nuotoliniu būdu, būdamas Lietuvoje. Anksčiau, tai yra nuo 2019 rugpjūčio, nepilnus du metus išdirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Tikslių datų, kada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Nuo 2018 vasario ar kovo mėnesio įsigijo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, buvo vienintelis akcininkas. Dirbo 4 mėnesius, buvo mokami mokesčiai SODRAI, buvo vienintelis darbuotojas. Lėšos, kurios buvo pervestos į įmonės sąskaitą, buvo už tai, kad nurodytos įmonės įsigijo naudotus padėklus, jie visi pirko naudotus padėklus. Aplinkybės dėl pinigų išėmimo nurodytos teisingai, nebuvo vykdoma jokia buhalterinė apskaita, neturėjo buhalterės, SODRAI mokėjo pats savarankiškai, pildė deklaracijas. Į abiejų sūnų sąskaitas pinigus pervedė tam, kad išgryninti pinigus, padarė bankinį pavedimą pasinaudodamas internetine bankininkyste. Tada paėmė pinigus iš sūnų ir išgrynino. Kodėl iš įmonės sąskaitų pinigus išsigrynino, paaiškinimų neturi. Dalis buvo panaudota tiems padėklams, tačiau nei dokumentaliai, nei kaip kitaip įrodyti negali. Kas liečia (duomenys neskelbtini), bankiniai pavedimai buvo padaryti iš (duomenys neskelbtini) piliečio, šito niekaip negali nei pagrįsti, nei įrodyti. Negali dokumentais patvirtinti, kad savo lėšomis apmokėjo už tuos padėklus. Ten buvo per fizinį ne Lietuvos Respublikos pilietį, neturi jo kontaktų, nenori jo nurodyti. Jis iš to piliečio pirko už grynus pinigus. Negali įrodyti, kad pinigai, nuimti nuo sąskaitų, buvo panaudoti įmonės veikloje. Pripažįsta kaltinimus, kad savavališkai buvo nuimtos ir panaudotos įmonės finansinės lėšos, be jokių apskaitos dokumentų. Visos išgrynintos lėšos buvo panaudotos asmeniniam naudojimui su mintim, kad kažkada bus grąžintos į įmonės sąskaitą atgal. Tuos pinigus laikė namuose, planavo juos grąžinti. Šiuo metu jų neturi. Buvo išduota viena įmonės mokėjimo kortelė, jis ją turėjo, naudojosi prisijungimo kodais. Nesamdė buhalterės, nes buvo neatsakingo požiūrio, vėliau suprato, kad esamos situacijos nepakeis. Nebeplanavo tęsti jokios veiklos, bet nesugebėjo grąžinti tų lėšų. Sutinka su specialisto išvadomis. Anksčiau yra buvęs kitų įmonių vadovu. 2014 metais buvo, buvo paskirta 10 MGL dydžio bauda. Žinojo, kokius dokumentus turiu pildyti, apie registrus nelabai žinojo. Kaip reikia tvarkyti buhalterinę apskaitą, su niekuo nesikonsultavo, galbūt tai ir yra klaida. Buvo sulaukęs kelių skambučių iš VMI, sakė, kad reikia pateikti metinę deklaraciją, mėgino ją pateikti, susidūrė su problemomis, vėliau taip ir liko nepateikta. Tai buvo momentiniai sandoriai, lengva ranka buvo atidėta į šoną, nebuvo padaryta tai, kas turėjo būti padaryta pagal įstatymą. Turi norą grąžinti pinigines lėšas atgal įmonei. Įmonė neturi darbuotojų, bet nėra uždaryta, statusas aktyvi. Jis yra likęs akcininku. Darbuotojų nėra, jis yra vienintelis darbuotojas.
2022 m. rugsėjo 05 d. įtariamuoju apklaustas M. C. parodė, kad dėl aplaidaus „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymo kaltu prisipažįsta pilnai ir labai gailisi. 2019 m. vasario 11 d. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslu būti tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo medienos srityje. Įmonėje buvo įdarbintas tik jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. birželio 28 d., kadangi verslui nepavykus dirbo tik iki 2019 m. birželio 28 d. Nors oficialiai įmonėje nedirba, tačiau įmonė dokumentaliai veiklą vykdo iki šios dienos. Įmonė turėjo tris banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) banke, kuriomis galėjo naudotis tik jis vienas. Dirbo su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, Olandijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašyti sandoriai, bet jų nebeturi. Įmonės atsiskaitydavo už naudotus europadėklus pavedimais pagal sąskaitas faktūras. Užsakymai buvo vykdomi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), telefonu, užsakydavo prekes, jis jas surasdavo, nusiųsdavo sąskaitą faktūrą, o įmonės pervesdavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šių sąskaitų faktūrų nesaugojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio nebuvo, todėl nuo 2019 metų vasario mėnesio buhalterinę apskaitą vykdė pats kaip mokėjo, stengėsi pateikti visus duomenis VMI, teikė deklaracijas, konsultavosi su VMI telefonu. Sąskaitų faktūrų neregistravo VMI sistemoje, kadangi nemokėjo. Per laikotarpį nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2021 m. liepos 23 d. į įmonės sąskaitą buvo pervesta 25 580, 80 eurų už euro padėklus. Gautos piniginės lėšos panaudotos euro padėklų iš (duomenys neskelbtini) įmonių, kurių pavadinimo neatsimena, pirkimui. Kadangi šalyje buvo pandeminis laikotarpis, išsigandęs, kad neuždarytų sąskaitų, įmonės pinigus išgrynino. Vienu metu buvo užblokuota banko kortelė, todėl tam, kad verslas toliau vyktų, pinigus pervedė sūnums O. ir N., po to tuos pinigus nuėmė bankomate (duomenys neskelbtini). Jo sūnūs apie tai net nežinojo. Nuimti įmonės pinigai visada buvo laikomi jo namuose, šeimos nariams nežinant. Planavo juos 2022 metų spalio mėnesį grąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (2 t. b. l. 145-150).
2022 m. spalio 11 d. įtariamasis M. C. parodė, kad ankstesnius parodymus tvirtina, papildomai parodo, kad pinigus nuimdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiuose bankomatuose. Kiek nuėmė pinigų, ar visus, nepamena. Jų neišleido, jie yra namuose ir planuoja 2022 metų spalio 18-19 d. įnešti juos į įmonės sąskaitą. Su partneriais bendraudavo elektroniniais laiškais, telefonu, tačiau jų pateikti negali nes nebeturi (2 t., b. l. 153-156).
2022 m. gruodžio 1 d. įtariamasis M. C. parodė, kad savo ankstesnius parodymus tvirtina, papildo, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos atliko pavedimą į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, pirko ausines ir rankinį išmanųjį laikrodį, kaina buvo apie 600 eurų. Šiuos daiktus pirko sau. Kadangi pats negalėjo nuvykti paimti prekių, informavo parduotuvės vadybininką, kad prekių atvyks žmona L. C.. Todėl užsakymas buvo pakeistas, nurodant, kad mokėtojas L. C. ir jo kontaktai. Taip pat tą pačią dieną iš įmonės banko sąskaitos apmokėjo apie 95 eur už moterišką megztinį, užsakymą atlikdamas L. C. vardu. Abu pavedimus atliko jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir ne įmonės reikmėms (2 t., b. l. 159-160).
2022 m. gruodžio 8 d. įtariamasis M. C. parodė, kad dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo prisipažįsta ir labai gailisi. Prašo vadovautis anksčiau duotais parodymais (2 t., b. l. 181).
Byloje surinkti kiti įrodymai ištirti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:
2022 m. birželio 27 d. M. C. rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pateikti negali, kadangi neturi. Buhalterinių dokumentų taip pat pateikti negali, kadangi buhalterinė apskaita nebuvo vykdoma. Prisiima atsakomybę dėl neatsakingo požiūrio bei dėl dokumentų nevedimo (1 t., b. l. 33).
2022 m. spalio 11 d. M. C. rašte nurodoma, kad kompiuterio ar kitų įrenginių, kuriais buvo bendraujama su įmonėmis, pateikti negali, nes neturi (1 t., b. l. 36).
Juridinio asmenų registro duomenys patvirtina kad nuo 2019 m. vasario 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas yra M. C. (1 t., b. l. 63-64).
Specialistė A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad įvertinusi 2022 m. birželio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. C. nurodė, kad dokumentų pateikti negali, kadangi įmonės buhalterinė apskaita vedama nebuvo; VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė steigimo aktą, prašymą registruoti juridinių asmenų registre, įstatus; VMI duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė mokesčių mokėtojų registre tvarkomų dokumentų išrašą bei mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas už 4 mėnesius. Remiantis VMI duomenų baze, įmonė turi atsidariusi sąskaitas tik „(duomenys neskelbtini)“ banke. Pagal atliktą banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) analizę nustatyta, kad iš viso laikotarpiu nuo 2019-03-12 iki 2021-07-23 įmonė gavo 25580,80 Eur iš skirtingų fizinių ir juridinių asmenų, mokėjimo detalėse dažnai nurodoma, kad mokama pagal sąskaitas faktūras, jai nepateikti jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai ir finansinės atskaitomybės dokumentai, nurodo, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai nesurašyti, apskaitos registrai nepildyti, finansinės ataskaitos neteiktos, tai direktorius M. C. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatų, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ nuostatų, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ nuostatų, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ nuostatų, kad „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ nuostatų: 1 d. „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“; Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatų, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalies nuostatų, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“. Atsižvelgiant į Rašte nurodytas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nevesta ir į teisės aktų nuostatas, ūkio subjekto veiklos, struktūros ir finansinės ataskaitos elementų (turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio) visiškai negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2021 m. liepos 23 d.:
Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Įrodyta, kad M. C., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisavino bendrovei priklausančius pinigus. Tai patvirtina jo paties prisipažinimas, kad jis valdė bendrovės banko sąskaitas, nuėmė grynaisiais pinigais iš bankomato bendrovei priklausiusias lėšas ir panaudojo jas asmeniniams poreikiams, taip pat iš banko sąskaitos apmokėjo asmeninius pirkinius. Banko „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys patvirtina, kad teisė valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas buvo suteikta M. C., o bankų sąskaitos išrašai patvirtina, kad M. C. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2021 m. liepos 23 d. dalį bendrovės lėšų išėmė grynaisiais bankomatuose, dalį lėšų pervedė sūnums, dalį lėšų panaudojo asmeniniams pirkiniams apmokėti. Taip pat įrodyta, kad M. C., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aukščiau paminėtu laikotarpiu, bendrovei gavus pajamų iš skirtingų juridinių ir fizinių asmenų, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė buhalterinės apskaitos dokumentų, nepildė registrų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Tai patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas, kad jis apskritai neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos, taip pat specialistės paaiškinimas dėl negalėjimo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2021 m. liepos 23 d. nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Turtas yra laikomas turintis didelę vertę, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Taigi kaltinamajam M. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo svetimas. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Nustatyta, kad bendrovės turtas buvo panaudotas asmeninių poreikių tenkinimui, taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, siekdamas pasisavinti svetimą turtą. Kadangi pasisavinto turto vertė yra didesnė, nei 250 MGL (12500 Eur), kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, 2K-139-628/2019, 2K-158-689/2020, 2K-189-689/2020).
Teismas nustatė, kad tyrimui nepateikti jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kaltinamasis M. C. nurodė, kad buhalterinė apskaita apskritai nebuvo organizuota ir vykdoma. Byloje nenustatyta, kad M. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą būtų tvarkęs – ją vedęs ir klastojęs visus ar tam tikrus ūkinės veiklos faktus, kaltinime taip pat nėra formuluotės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia padarinius – negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo atveju nustatyta, kad buhalterinė apskaita apskritai nebuvo tvarkoma, o tai patvirtinančios aplinkybės išdėstytos kaltinamajame akte, kaltinime, pareikštame pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Taigi kaltinamojo padaryta veika perkvalifikuotina iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį.
BK 223 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kaip jau minėta aukščiau, iš specialistės paaiškinimų matyti, jog tokiais atvejais, kada apskritai netvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi M. C., būdamas įmonės vadovu, privalėjo organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą, taip pat buvo atsakingas už bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, jis yra tinkamas subjektas, o jo veiksmai (neveikimas), sukėlę įstatyme numatytas pasekmes, kvalifikuotini pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis M. C., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistas už analogiškas veikas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis, vedęs. Psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, todėl švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta tik taikant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo nuomone, skirti kaltinamajam švelnesnę, nei įstatyme numatyta bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų. Teismų praktikoje skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstama veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Teismas jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytai veikai ar kaltininko asmenybei taip pat nenustatė.
Už veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę, į rūšinį nusikalstamų veikų pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad asmuo praeityje jau teistas už analogiško pobūdžio veikas. Bausmės dydis nustatytinas žemesnis nei sankcijos vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
M. C. 2017 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsniu, atidedant 3 metams. BK 64 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. C. vėl nusikalto, bausmės bendrintinos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kadangi M. C. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, padarė veikas, analogiškas veikoms, už kurias yra teistas anksčiau, viena iš jo padarytų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, taigi nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismo vertinimu, M. C. veiksmai pasisavinus įmonės turtą yra įrodyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis buvo bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas; civilinis ieškinys dėl įmonės patirtos žalos byloje nėra pareikštas. Todėl siekiant paimti iš nusikalstamos veikos gautą naudą, taikytinas turto konfiskavimas.
Kaltinamajam M. C. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti iš M. C. nusikalstamu būdu įgytus 25 023 eurus.
M. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.