Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki sulaikymo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, paleistas bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu;

4. Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį laisvės atėmimu 10 metų, taikant 1961 m. BK 43 straipsnį, bausmės subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų;

5. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (16 veikų), 24 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 7 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, (duomenys neskelbtini) paleistas atlikęs bausmę;

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, laisvės atėmimu 1 metams, (duomenys neskelbtini) paleistas atlikęs bausmę;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant 64¹ straipsnį, areštu 60 parų bausmė, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);

8. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį, areštu 60 parų;

9. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį, areštu 60 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, paskirta galutinė subendrinta arešto 90 parų bausmė, (duomenys neskelbtini) paleistas bausmę atlikęs,

10. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašo „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Jame matomas gyvenamasis daugiabutis namas (duomenys neskelbtini). Šio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) bute policijos pareigūnus pasitinka M. U. Paklaustas, kas atsitiko, jis nurodo, kad nieko. Po kiek laiko iš koridoriaus ateina R. V. Matyti, kad moteris sužalota – ištinęs veidas, pamėlynavę. Paklausta, ar buvo sužalota, moteris patvirtina, kad tą pačią dieną, nurodo, kad M. U. sumušė šiandien, iš niekur nieko. Moteris skundėsi skausmu, guzu ant veido. Smūgiai buvo suduoti bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje, bute nieko nevyko, smūgis buvo kumščiu, vyriškas. Pats vyriškis nurodo, kad viskas vyko kambaryje, davė vieną smūgį (1 t., b. l. 12 – 14).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jie jau gana ilgą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Kaltinamasis M. U. neigė tyčia sudavęs smūgį R. V., tvirtino, kad abiem sėdint ant sofos, jis norėjo nuo stalo paimti pinigus, stojosi ir vėl sėsdamasis atgal dėl girtumo neišlaikė pusiausvyros ir, visu kūno svoriu krisdamas atgal į sėdėtą vietą, dešine ranka bandė atsiremti į sofos atlošą, bet netyčia plaštakos išorine puse pataikė (duomenys neskelbtini) į veidą. Teisme jis teigė, kad šis smūgis buvo tai kaip atsirėmimas, kurio pats nė nejuto, kad atsiremia į (duomenys neskelbtini), tai jau kaip girto žmogaus kritimas visu svoriu, bet nuo šio smūgio jokių žymių (duomenys neskelbtini) neliko. Ikiteisminio tyrimo metu jis irgi aiškino dešiniu kumščiu netyčia sudavęs (duomenys neskelbtini) į skruostą, bandydamas atsistoti nuo lovos, teigė, kad smūgis buvo toks silpnas, jog negalėjo nei sukelti fizinio skausmo, nei padaryti sužalojimų. Teisme jis aiškino kėlęsis nuo sofos, nes norėjo paimti (duomenys neskelbtini) ant stalo, prie kurio jie sėdėjo, numestus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad norėjo pinigus paimti (duomenys neskelbtini) iš rankos. Abi kaltinamojo išsakytos įvykio versijos kelia pagrįstas abejones jų tikrumu, nes neįtikima, kad kaltinamajam būtų reikėję atsistoti tam, kad jis paimtų pinigus nuo priešais esančio stalo ar juos paimtų iš greta sėdinčios nukentėjusiosios rankos. Be to, kaltinamasis tvirtino, kad jo suduotas smūgis buvo labai silpnas, tuo tarpu R. V. apžiūrėjęs teismo medicinos specialistas nurodė, kad R. V. suduotas smūgis turėjo būti tikrai pakankamai stiprus, suduotas su didesne jėga, nes nukentėjusiajai nustatyta kraujosruva buvo masyvi ir ryškiai patinusi. Iš tiesų nukentėjusiajai užfiksuota kraujosruva veide yra net 12x14 cm dydžio, apimanti kairį skruostą, kairės akies apatinį voką ir smakrą, kaip nurodė specialistas, labai plati. Be to, užfiksuota ir antra tokios pačios spalvos kraujosruva kaklo kairėje, kuri, kaip parodė specialistas, negalėjo būti padaryta nukentėjusiajai krentant ir į ką nors atsitrenkiant, neatmestina, jog padaryta sugriebiant už kaklo. Policijos pareigūno po įvykio padarytose nukentėjusiosios veido nuotraukose, taip pat vaizdo registratoriumi užfiksuotame vaizdo įraše akivaizdžiai matomas stiprus veido kairės pusės patinimas, kaip parodė liudytoja O. Č., policijos pareigūnų pamatytas labai didelis nukentėjusiosios veido ištinimas juos netgi išgąsdino dėl R. V. sveikatos būklės. Taigi kaltinamojo parodymai, kad jis įvykio metu, po jo esą netyčia atgalia plaštaka suduoto silpno smūgio, netgi nematė jokių sužalojimų ant (duomenys neskelbtini) veido, irgi visiškai neįtikinami, nes tokių sužalojimų ant nukentėjusiosios veido, kokie buvo užfiksuoti atvykusių policijos pareigūnų, neįmanoma nepastebėti. Pastebėtina ir tai, kad policijos pareigūno vaizdo registratoriaus įraše užfiksuota, jog M. U. atvykusiems pareigūnams pats nurodo sudavęs vieną smūgį, nes jis yra „(duomenys neskelbtini)“, jam „užtenka vieno“ (suduoti), „nuo (duomenys neskelbtini) seno gavo“.

Todėl teismas, įvertindamas ir kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, ne tik nelogiškumą, netiki kaltinamojo nurodyta R. V. sužalojimo versija. Juo labiau, kad ši versija nepaaiškino, kaip atsirado kraujosruva R. V. kaklo kairėje pusėje.

Tuo tarpu nukentėjusioji R. V. tiek atvykus iškviestiems policijos pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad M. U. ją sumušė, konflikto dėl pinigų metu tyčia suduodamas kumščiu, smūgis buvo stiprus, „vyriškas“. Teismas nenustatė pagrindo netikėti nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiosios R. V. parodymais, juo labiau, kad juos atitinka ir specialisto išvada bei jo paaiškinimai. Netgi ir R. V. kaklo kairėje nustatyta pailgos formos kraujosruva neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytoms jos sužalojimo aplinkybėms, jog kaltinamasis ją, sugriebdamas už plaukų iš nugaros, parvertė ant nugaros ant grindų ir tuomet sudavė kumščiu jai į kairį skruostą, nes, kaip nurodė specialistas, neatmestina, kad tokia kraujosruva galėjo gautis nuo sugriebimo už kaklo, o nukentėjusioji nurodė, jog dėl didelio girtumo ji netgi iškart nejautė skausmo, taigi galėjo nepajausti ir jai daromo fizinio poveikio parverčiant ant grindų.

Taigi šie duomenys paneigia kaltinamojo versiją apie netyčinį jo veiksmą nukentėjusiosios atžvilgiu ir patvirtina, kad M. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu tempdamas už plaukų, R. V. paguldė ant grindų ir tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jai į kairį skruostą.

Veika baigta, sukelti BK 140 straipsnyje numatyti padariniai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo R. V. – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas M. U. veiksmus, sprendžia, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui kumščiu į veidą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas. Įvertinus kaltinamojo suduoto smūgio stiprumą, vietą, į kurią jis buvo suduotas, paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus apie prieš tai kilusį jų konfliktą, nėra abejonių, kad M. U. veikė tiesiogine tyčia ir tokiais veiksmais siekė konkrečių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir/ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini).

Todėl teismas daro išvadą, kad šie tyčiniai kaltinamojo M. U. veiksmai, padaryti (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) R. V. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (nustatytas net 2,98 promilių girtumas (1 t., b. l. 21 – 22)), be to, nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai, 27 straipsnio 1 dalis). M. U. teistas jau dešimt kartų, paskutinius tris kartus nuteistas už analogiškus nusikaltimus to paties asmens – R. V. atžvilgiu, šį naują nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui, be to, kai jo atžvilgiu iš esmės buvo baigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl analogiško nusikaltimo (1 t., b. l. 148 – 165, 2 t., b. l. 21 – 26), todėl tai kaltinamąjį charakterizuoja kaip itin linkusį nusikalsti, ypač fiziškai smurtaujant, asmenį, nedarantį jokių tinkamų išvadų iš jam anksčiau skirtų bausmių. Per paskutinius penkerius metus M. U. administracinėmis nuobaudomis nubaustas net 41 kartą, iš viso nesumokėjęs 49 jam paskirtų baudų (2 t., b. l. 166 – 187), girtauja, nusikaltimo padarymo metu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1 – 2, 3). Kaltinamasis neįrašytas (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 17, 20).

Įvertinęs bylos aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus M. U. laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, neigiamą kaltinamojo asmenybę, dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatytina didesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis.

Šią nusikalstamą veiką M. U. padarė iki jo atžvilgiu priimant Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taigi dėl analogiško nesunkaus nusikaltimo. Todėl jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant didesnę nei 1/2 dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvertinus tai, kad kaltinamasis nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas, visiškai nekeičia savo antivisuomeninių nuostatų. Į galutinės bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal minėtą ankstesnį Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo M. U. laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikas (dvi dienos) (1 t., b. l. 103 – 107, 108 – 110) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu M. U. paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirtas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142 – 145), ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, paskirtas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137 – 139). Perdavus baudžiamąją bylą teismui su kaltinamuoju aktu, kaltinamasis M. U. jau buvo pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl nebuvo tikslinga pratęsti šios kardomosios priemonės terminą, ji yra pasibaigusi nuo (duomenys neskelbtini), o rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą pagal šį nuosprendį, panaikintinas.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo du kompaktiniai diskai su policijos pareigūnų nešiojamo vaizdo registratoriaus (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu bei su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu paliktini saugoti su byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

(Duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 96,52 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 84 – 89). Ieškinyje nurodė, jog už R. V. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 96,52 Eur.

(Duomenys neskelbtini) pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 86) patvirtina, kad R. V. (duomenys neskelbtini) iš PSDF biudžeto suteikta gydymo paslaugų už 96,52 Eur. Tarp M. U. nusikalstamų veiksmų ir dėl R. V. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka atlyginti dėl sužalojimo padarytą žalą. Ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš M. U. priteistina 96,52 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš M. U. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

(Duomenys neskelbtini) pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 304,16 Eur (2 t., b. l. 92). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini), būtent dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, be to, jis (duomenys neskelbtini), turto (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, M. U. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. U. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. U. laikino sulaikymo laiką – dvi dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir su garso įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. U. 96,52 eurų (devyniasdešimt šešis eurus 52 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (96,52 eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. U. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam kaltinamajam – per 20 dienų nuo jo nuorašo ar kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.