Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir M. U. paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas M. U. laikino sulaikymo laikas – dvi dienos, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. U. priteista 96,52 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. U. nuteistas už tai, kad 2024 m. gegužės 22 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpoje, III aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. V., t. y. tempdamas ją už plaukų, paguldė ant grindų ir kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, tuo nukentėjusiajai R. V. dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinant į smakro kairę pusę bei viršutinės lūpos kairę pusę, kairės akies apatiniame voke ir kaklo kairėje nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje konstatuota, kad M. U. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad, įvertinus kaltinamojo suduoto smūgio stiprumą, vietą, į kurią jis buvo suduotas, paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus apie prieš tai kilusį jų konfliktą, nėra abejonių, kad M. U. veikė tiesiogine tyčia ir tokiais veiksmais siekė konkrečių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir/ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sugyventinei.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo M. U. gynėjas advokatas Gintaras Andrijauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Arūnas Juknevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. U. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant, kad byloje esantys įrodymai patvirtina nuteistojo M. U. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad M. U. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. V.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad M. U. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. U. kaltės.

8. Nuteistasis M. U., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir teigė, kad kaltinime nurodytą dieną ryte jis su R. V. išgėrė 0,7 l butelį degtinės ir jos paprašė pinigų dar vienam buteliui alkoholio. Teigė, kad nukentėjusioji iš pradžių nesutiko, bet vėliau iš piniginės paėmė 20 eurų ir numetė juos ant stalo. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji sėdėjo šalia svetainėje ant sofos ir jis, atsistojęs ir bandydamas paimti pinigus, ranka jai netyčia sudavė, nes apsvaigęs nuo alkoholio susvyravo ir tiesiog bandė atsiremti į sofos kraštą. Nuteistasis tvirtino, kad už plaukų ar už kaklo nukentėjusiosios R. V. nebuvo suėmęs ir parvertęs ant žemės. Analogiškos pozicijos nuteistasis laikosi ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad nors nuteistasis M. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, tačiau pateikta versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

9. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad įvykio dieną sugyventinis M. U. grįžo namo ir jai ant stalo padėjo gautą atlyginimą. Nukentėjusioji teigė nepamenanti, ar pinigus įsidėjo į piniginę, ar į vazą tame pačiame kambaryje. Jiedu savo bute sėdėjo ant sofos ir gėrė degtinę. Kai baigėsi degtinė, nuteistasis paprašė jos pinigų, tačiau ji nedavė ir kilo konfliktas. Nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis jai sugriebė už plaukų ir sudavė jai stiprų smūgį kumščiu į kairę veido pusę. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad įvykio dieną apie 10 val. neblaivus sugyventinis atėjo į namus ir atsinešė degtinės butelį, nebuvo agresyvus. Jie abu gėrė kaltinamojo atsineštą alkoholį. Apie 11.00 val., sėdint ant lovos, M. pradėjo su ja konfliktuoti dėl to, kad ji diena anksčiau policijos pareigūnams davė jo telefono numerį, jog šie galėtų su juo susisiekti. M. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, rėkti. Ji suprato, kad žodinis konfliktas gali peraugti į smurtinį, nes tai ne pirmas kartas, ir, nieko nesakiusi, atsistojo eiti link bendro naudojimo virtuvės. Tačiau vos tik atsidarius duris ir įžengus į bendro naudojimo koridorių, M. iš nugaros rankomis suėmė jai už plaukų ir ją pervertė ant žemės ant nugaros, tada, jai gulint, jis priklaupęs kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairį skruostą (1 t., b. l. 43-47).

10. Nukentėjusiosios R. V. parodymus patvirtina ir liudytojos O. Č. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, apie tai, kad pagal gautą iškvietimą atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji nurodė, kad šalia buto durų jai sugyventinis dešine ranka sudavė smūgį į veidą. Moteris įvykio metu atrodė labai susijaudinusi, sakė, kad jai labai skauda skruostą. Bute buvęs vyras (nuteistasis M. U.) pripažino sudavęs nukentėjusiajai vieną smūgį. Abiems asmenims įvykio metu nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nukentėjusiosios veidas buvo labai ištinęs, todėl ją nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir šios liudytojos tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 21-22). Kartu į įvykio vietą atvykęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas T. N. 2024 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksavo, kad R. V. matomi sužalojimai – patinimas, nubrozdinimas veide – nosis, kairys skruostas ir kaklo kairėje, prie jo pateiktose trijose nuotraukose užfiksuoti minėti sužalojimai R. V., matyti, kad jos kairys skuostas labai stipriai sutinęs (1 t., b. l. 23 – 25, 26-28). 2024 m. liepos 11 d. apžiūros protokole aprašyta policijos pareigūnų nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašo „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Užfiksuota, kad policijos pareigūnus pasitikęs M. U. paaiškino, kad nieko neatsitiko. Po kiek laiko iš koridoriaus ateina R. V.. Matyti, kad moteris sužalota – ištinęs veidas, pamėlynavę. Paklausta, ar buvo sužalota, moteris patvirtina, kad ją šiandien sumušė M. U.. Nukentėjusioji skundėsi skausmu, guzu ant veido, teigė, kad smūgis buvo kumščiu, vyriškas. Nuteistasis patvirtino, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai (1 t., b. l. 12-14).

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajai R. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinant į smakro kairę pusę bei viršutinės lūpos kairę pusę, kairės akies apatiniame voke, kaklo kairėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, dėl jų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 73-74). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas L. U. patvirtino savo specialisto išvadą ir nurodė, kad R. V. tyrimui atvyko gegužės 23 d. 9.20 val. Ant jos veido matėsi kairiame skruoste, pereinant į smakro kairę pusę bei viršutinės lūpos kairę pusę, 12x14 cm dydžio poodinė melsvai violetinės spalvos kraujosruva. Jos aplinka ryškiai patinusi. Nurodė, kad tai buvo labai plati kraujosruva, susiliejanti ir apimanti kairės akies apatinį voką, smakrą ir skruostą. Kairės akies apatiniame voke melsvai violetinės spalvos poodinė kraujosruva. Kaklo vidurinėje dalyje, kairėje, apie 13 cm žemiau ausies lezgelio buvo 3,5x1 cm poodinė kraujosruva, su skruosto kraujosruva nesusiliejo, jos atsiradę dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Abi kraujosruvos padarytos paveikus kietu buku daiktu, galėjo būti padarytos kumščiu.

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl M. U. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė įrodyta visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir padarius išsamiai motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kad kaltinančių įrodymų visuma sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį M. U. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai vieni kitus papildo, nėra tarpusavyje prieštaringi ir sudaro vientisą įrodymų grandinę. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad nukentėjusioji R. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad nuteistasis M. U. kumščiu jai sudavė smūgį į kairį skruostą. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo M. U. kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiosios R. V. parodymai, tačiau ir liudytojos O. Č. parodymai, kad nukentėjusioji įvykio vietoje teigė, kad jai sugyventinis ranka sudavė smūgį į veidą, šią aplinkybę patvirtino ir pats nuteistasis. Liudytoja taip pat teigė, kad nukentėjusiosios R. V. veidas buvo labai ištinęs. Šios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir apžiūros protokole (1 t., b. l. 12-14, 21-22, 23-25). Iš byloje esančių policijos pareigūno nuotraukų, užfiksuotų įvykio vietoje, matyti, kad nukentėjusiosios R. V. kairė veido pusė yra smarkiai ištinusi, matomi odos nubrozdinimai kakle (1 t., b. l. 26-28). Byloje esančia specialisto išvada konstatuoti nukentėjusiajai R. V. padaryti sužalojimai. Šią specialisto išvadą pateikęs specialistas L. U. patvirtino, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (suduodant kumščiu į veidą). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad M. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

13. Apelianto versiją, kad sužalojimus nukentėjusioji R. V. galėjo patirti dėl to, kad jis, apsvaigęs nuo alkoholio, susvirduliavo ir krisdamas atgal galėjo netyčia jai suduoti atbula ranka, paneigia byloje esanti įrodymų visuma. Kaip minėta, nukentėjusioji nuosekliai viso proceso metu teigė, kad sužalojimus ji patyrė dėl nuteistojo suduoto smūgio į veidą. Šį sužalojimo mechanizmą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, t. y. kad sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas L. U. paaiškino, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios veido galėjo atsirasti dėl kumščiu suduoto smūgio. Specialistas nurodė, kad kraujosruva skruoste yra masyvi, jos srityje buvo ryškus patinimas, todėl trauminis poveikis turėjo būti padarytas didesne jėga, smūgiuojant, nei tik atsiremiant ranka. Taip pat pažymėjo, kad ant nukentėjusiosios kaklo esanti kraujosruva galėjo atsirasti nuo sugriebimo už kaklo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis M. U. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūno po įvykio padarytose nukentėjusiosios veido nuotraukose, byloje esančiame vaizdo įraše akivaizdžiai matomas stiprus veido kairės pusės patinimas, kaip parodė liudytoja O. Č., policijos pareigūnų pamatytas labai didelis nukentėjusiosios veido ištinimas juos netgi išgąsdino dėl R. V. sveikatos būklės. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo keliama versija atmetama kaip visiškai nepagrįsta, kadangi ją paneigia aukščiau aptarti įrodymai.

14. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Arūno Juknevičiaus ir apylinkės teismo tariamas šališkumas apeliaciniame skunde grindžiamas tuo, kad tas pats prokuroras palaikė valstybinį kaltinimą ir kitoje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje byloje procesinį sprendimą priėmė ta pati teisėja, kaip ir šioje byloje. Atsakant į šiuos argumentus pažymėtina, kad nuteistojo M. U. veiksmai bylą nagrinėjusio apylinkės teismo, o šiuo atveju – apygardos teismo teisėjų kolegijos buvo išsamiai ištirti ir dėl įrodymų vertinimo pasisakyta tiek skundžiamame teismo procesiniame sprendime, tiek ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Pažymėtina, kad šioje byloje prokuroro vaidmuo pradedant ikiteisminį tyrimą buvo pasyvus – būtent nukentėjusioji R. V. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl prokuroro veiksmai neturėjo įtakos kreipiantis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tai, kad keliose bylose to paties asmens atžvilgiu baudžiamąją bylą nagrinėja tas pats teisėjas ar valstybinį kaltinimą palaiko tas pats prokuroras, nerodo bylą nagrinėjančio teisėjo ar prokuroro šališkumo. Kiekvienu konkrečiu atveju atliekamas įrodymų tyrimas, kurio metu vertinami konkrečioje byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu priimamas procesinis sprendimas. Taigi, aplinkybė, kad M. U. praeityje ne kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, neturi įtakos sprendžiant jo kaltės klausimą šioje byloje, kadangi ši aplinkybė yra svarbi skiriant bausmę ir vertinama kaip asmenybę charakterizuojanti.

15. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 4 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. U. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 132,86 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis M. U., bylos duomenimis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

16. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nuteistojo M. U. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. U..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.