Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-09-20 · Civilinė byla Nr. 2VP-22738-433/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-20
Bylos Nr.
2VP-22738-433/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17909-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Edvardas Juozėnas (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
O. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-22738-433/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17909-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės prašymą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuotieji asmenys O. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo ir nurodė, kad vykdymo procese 2022 m. balandžio 4 d. priėmė pakartotinį patvarkymą dėl reikalavimo pristatyti transporto priemonę, kuris buvo išsiųstas skolininkui O. P. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodo, kad skolininkas iki kreipimosi į teismą dienos antstolės pakartotinio reikalavimo neįvykdė, todėl prašo skirti jam 300 Eur dydžio baudą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateiktame atsiliepime nurodė, kad su antstolės pareiškimu sutinka.

Suinteresuotieji asmenys O. P., UAB „Legal Balance“ atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismui nenustačius būtinumo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo skolų/baudų išieškojimą iš skolininko O. P. išieškotojų VMI prie FM, UAB „Legal Balance“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. 2022 m. kovo 30 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-22-33-5964, kuriuo įpareigojo skolininką per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos į automobilių stovėjimo aikštelę pristatyti areštuotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. 0033/21/01448 l. 43). Minėtas patvarkymas 2022 m. balandžio 4 d. buvo išsiųstas skolininkui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. 0033/21/01448 l. 43).

Pirmiausia pažymėtina, jog teisinė valstybė grindžiama visuotiniu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas inter alia užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vienas iš tokių subjektų yra antstolis. Antstolis, tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 645 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų. Vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalimis asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Antstolio reikalavimų nevykdymas laikomas vykdymo proceso pažeidimu, o tokie veiksmai pripažintini neteisėtais, už kuriuos gali būti taikoma procesinė atsakomybė – piniginė bauda arba areštas (CPK 616 straipsnis). Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą pagal CPK 616 straipsnį yra viena iš civilinio proceso kodekse įtvirtintų teismo nuobaudų rūšių (CPK 103 straipsnis). Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, baudos kaip priemonės, palengvinančios išieškojimo procesą, už antstolės patvarkymo nevykdymą taikymas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei šios piniginės sankcijos taikymo tikslus. Pažymėtina, kad CPK 616 straipsnyje numatyta procesinė atsakomybė gali būti taikoma esant šioms būtinoms sąlygoms: asmuo apie antstolio reikalavimą ar įpareigojimą buvo tinkami informuotas, t. y. žinojo apie tokį antstolio reikalavimą (objektyvusis elementas) bei asmuo be pateisinamų priežasčių antstolio reikalavimo ar įpareigojimo neįvykdė (subjektyvusis elementas). Nesant šių abiejų sąlygų, CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės poveikio priemonės taikymas yra negalimas. Taigi antstolio priimtame patvarkyme nurodytus veiksmus asmuo gali įvykdyti tik tuomet, kai jam yra žinomas patvarkymo turinys.

Procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 604 – 605 straipsniai. CPK 604 straipsnyje nustatyta, kad CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

Iš teismui pateiktų antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad antstolės 2022 m. kovo 30 d. patvarkymas Nr. S-22-33-5964 išsiųstas skolininkui tik elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas elektroninis laiškas buvo perskaitytas adresato, t. y. ar adresatas buvo susipažinęs su procesinio dokumento turiniu. Tuo labiau, kad iš vykdomųjų bylų turinio matyti, kad tokio pobūdžio prašymo – gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, skolininkas antstolei neteikė. Vadovaujantis CPK 605 straipsnio 4 dalimi ir anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju procesinių dokumentų išsiuntimas skolininkui tik elektroninio pašto adresu, nėra laikomas tinkamu įteikimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie antstolio reikalavimą. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti skolininkui baudą už antstolio reikalavimų 2022 m. kovo 30 d. patvarkyme nevykdymą, nesant būtinos sąlygos baudai skirti – kaltės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsniu, 645 straipsniu,

nutaria:

Atmesti antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui O. P..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas