Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-163-390/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-13
Bylos Nr.: e2A-163-390/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Atsakovas: A. Č.
Ieškovas: M. M.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-163-390/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11498-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1(S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui A. Č. dėl tikrovės neatitinkančių bei ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. M. ieškiniu atsakovui A. Č. prašė: 1) pripažinti, kad 2023 m. gegužės 29 d. viešoje elektroninėje erdvėje, LRT naudojamoje socialinio tinklo „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT viešoje komentarų skiltyje, ties 2023 m. gegužės 29 d. nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį, atsakovo paskelbtame komentare „Labai įdomu... ir apie tai kalba asmuo, kuris nuo pat pirmųjų metų buvo to paties daugiabučio gyventojas, bendrijos pirmininkas, stekenantis daugiau kaip 10 metų visą bendriją bei jos gyventojus, valdęs bendriją savo naudai, grobstęs bendrijos turtą ne tik pats, bet ir savo žmonos / partnerės ar kt. dėka ir padedamas, staiga netekęs nieko pradeda skųstis visuomenei kaip kažkas jį menkina ar mažina jo turto vertę (...) Žmogus, nemokantis garbingai pralaimėti, iš gyventojų atėmęs parkavimo vietas dėl savo aplaidumo ar nekompetencijos (kaip advokatas, dirbęs sau, bet ne bendrijos naudai), toliau bando juodinti tuos, kurie siekia po jo išgelbėti tai, kas beliko ir ką pavyko per prievartą bei teismus teisėtai atsiimti“ paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą – viešoje elektroninėje erdvėje, LRT naudojamoje socialinio tinklo „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT viešoje komentarų skiltyje, ties 2023 m. gegužės 29 d. nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį, paskelbti tokio turinio komentarą: „2023 m. gegužės 29 d. LRT naudojamoje socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT ties 2023 m. gegužės 29 d. nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį mano komentare paskleisti duomenys apie tai, kad M. M. grobstė bendrijos turtą ir aplaidžiai, nekompetentingai ir savanaudiškai vadovavo bendrijai – neatitinka tikrovės“; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) savo naudojamoje socialinio tinklo „Facebook“ viešoje paskyroje https://www.facebook.com/LRT.LT 2023 m. gegužės 29 d. paskelbė nuorodą, kurią paspaudus galima buvo perskaityti žurnalistės G. S. publikuotą straipsnį, kuriame publikuojamas ieškovo interviu dėl elektros tiekimo daugiabučiam namui, adresu (duomenys neskelbtini) problemų. Tą pačią dieną atsakovas ties minėta nuoroda į straipsnį, paskelbė komentarą kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis apie tai, kad ieškovas valdė bendriją tik savo naudai, grobstė daugiabučio namo bendrijos turtą ir per savo aplaidumą, nekompetenciją atėmė gyventojų parkavimo vietas. Atsakovas viešoje žiniasklaidos paskyroje, kurią skaito didelis skaičius žmonių, išsakė kategorišką, vienareikšmę žinią apie tai, kad ieškovas padarė nusikaltimą ir kad dėl nelojalumo, aplaidumo ar nekompetencijos atėmė iš gyventojų parkavimo vietas. Duomenys paskelbti kaip neginčytini faktai. Ieškovas saugo savo reputaciją, gerą vardą, o paskelbus tokius teiginius buvo pakirstas pasitikėjimas juo. Ieškovas yra advokatas, todėl jam taikomi aukščiausi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir standartai. Atsakovas, skleisdamas tokius teiginius, piktnaudžiavo informacijos laisve, negerbė ieškovo teisių, pažemino jo garbę ir orumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. Č. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad straipsnyje aptariama informacija, susijusi su atsakovo valdomu turtu. Daugiabučio namo savininkų bendrijos vardu paaiškinimus davė buvęs bendrijos pirmininkas ieškovas. Atsakovo žiniomis, ieškovas netinkamai vykdė bendrijos pirmininko pareigas. Dėl netinkamai atliktų pareigų bendrija, jos nariai patyrė turtinę žalą, vyko teisminiai ginčai. Dėl neteisėtų veiksmų bendrija iš ieškovo reikalavo atlyginti 178 093,57 Eur nuostolius (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2972-1089/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo padengti dalį žalos. Ieškovas neįrodė, jog paskleista informacija neatitinka tikrovės. Ginčo komentare nepanaudotas nei vienas nepagarbus, necenzūrinis ir (ar) šmeižiančio žodžio išsireiškimas. Jame aptarti ne konkretūs faktai, o tik atsakovo nuomonė apie ieškovo netinkamą veiklą. Teiginiai suformuoti kaip abejonės, pamąstymai. Nuomonės pateikimas nelaikytinas garbės ir orumo įžeidimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 4 309 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo valstybei 22,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.

6. Teismas vadovavosi teismų praktikoje esančiu išaiškinimu, kad pripažįstama, jog garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovo įkeltą ginčo komentarą perskaitė tretieji asmenys, kad ginčo komentaras buvo apie ieškovą, nes jis buvo parašytas komentuojant G. S. straipsnį, kuriame buvo pateiktas ieškovo interviu.

8. Pažymėjo, jog atsakovas pripažino, kad nėra įrodyta, jog ieškovas grobstė, jis parašė atitinkančią tai dienai turimą informaciją, taip pat, jog reikėjo rašyti „galimai grobstė“. Teismas sprendė, kad atsakovas, rašydamas ginčo komentarą, žinojo, jog bendrijos turto grobstymo faktas nėra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau nepaisant to, tokio pobūdžio informaciją apie ieškovą pateikė viešai kaip objektyvią tiesą.

Atsiliepimas

9. Atsakovas teigė, jog ginčo komentare pateikė savo nuomonę, tačiau teismas sprendė, kad atsakovas paskelbė žinią, nes atsakovas informaciją pateikė detaliai: nurodė kokias pareigas ieškovas ėjo bendrijoje (bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka paaiškėjo, kad ieškovas nebuvo bendrijos pirmininkas, tačiau daugiabučio namo gyventojai tokiu jį laikė), kokį laikotarpį „valdė“ bendrijos turtą, kad ieškovas, eidamas šias pareigas, grobstė turtą, valdė savo naudai, kokių žmonių pagalba buvo grobstomas bendrijos turtas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčo komentaru informavo ieškovą ir visuomenę apie tai, kad jis disponuoja tam tikra informacija, kurios pagrindu ir parašė komentarą, o tai leido sudaryti įspūdį, kad atsakovas žino tikslią informaciją, kaip ieškovas „valdė“ Daugiabučio namo bendrijos turtą. Teismo vertinimu, ginčo komentare vartojami žodžių junginiai: „valdęs bendriją savo naudai“, „grobstęs bendrijos turtą“; formuoja nuomonę, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, todėl tokie vieši pasisakymai blogina ieškovo reputaciją, formuoja įsitikinimą, kad ieškovas yra nesąžiningas, savanaudiškas, kuriuo negalima pasitikėti, kad yra nusikaltėlis. Teismas darė išvadą, kad tokiais viešais pasisakymais atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis, kurie turi būti paneigti.

11. Teismas pažymėjo, kad duomenų, kuriais būtų įrodinėjamas ieškovo aplaidumas ir nekompetencija teikiant bendrijai teisines paslaugas, atsakovas neteikė, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad ieškovas pralaimėjo bylas, kuriose pats save pasiskyrė bendrijos advokatu, nesikonsultuodamas su gyventojais pats nusprendė bylinėtis, taip pat nurodė, jog supyko, kad ieškovas atskleidė, kas buvo sprendžiama 2023 m. gegužės 25 d. daugiabučio namo bendrijos susirinkime, sunerimo, kad dėl ieškovo pasisakymų vėl AB „Hanner“ paduos bendriją į teismą. Teismas sprendė, kad ginčo komentaras dėl ieškovo aplaidaus ir nekompetentingo teisinių paslaugų suteikimo (bei jau minėto Bendrijos turto grobstymo) buvo atsakovo parašytas apėmus pykčiui dėl ieškovo teikto žurnalistei interviu, kad atsakovo tikslas buvo viešai ieškovą pažeminti, apie jį paskleidžiant neigiamą informaciją, o komentaras dėl automobilių parkavimo vietų praradimo buvo parašytas išimtinai kaip subjektyvus situacijos įvertinimas.

12. Teismas pritarė ieškovui, kad ginčo teiginius vertinant viso komentaro kontekste, atsakovas siekė plačiam skaitytojų ratui suformuoti nepagrįstai neigiamą ieškovo įvaizdį. Pažymėjo, kad atsakovas informaciją teikia kaip asmuo, gerai žinantis visus įvykius Bendrijoje, ir apie tai informuoja visuomenę. Todėl teismas sprendė, kad ginčo pasisakymais atsakovas pažemino ieškovo garbę ir orumą, formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į ieškovą, kaip advokatą, kelia abejones jo sąžiningumu ir kompetencija, blogina jo reputaciją ir ieškinį tenkino.

13. Ieškinį tenkinus, teismas iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas, vertindamas komentare pateiktus teiginius kaip žinią ar nuomonę, nesivadovavo nuosekliai suformuotais teismų praktikos išaiškinimais, vertino pavienius komentaro žodžius, netinkamai įvertino atsakovo turėtą informaciją apie ieškovą, kurios pagrindu išreiškė savo susiformavusią nuomonę. Atsakovas komentare pateikė vertinimą, nuomonę, turinčią pakankamą faktinį pagrindą, bet ne konstatuojamojo pobūdžio teiginius apie ieškovą.

Šalies argumentai

14.2. Atsakovo išreikšta nuomonė pagrįsta atsakovo turėtais duomenimis, t. y. turimų žinių apie ieškovą bei jo elgesį. Ieškovas dešimtmetį de facto ėjo Bendrijos pirmininko pareigas (valdė Bendrijos sąskaitas), kai de jure Bendrijos pirmininku buvo išrinktas kitas asmuo. Ieškovas pasirašė su Bendrija teisinių paslaugų sutartį su fiksuotu mėnesiniu atlygiu. 2018 metais atsakovas, kaip ir visi kiti Bendrijos nariai, gavo nepriklausomo auditoriaus Audito išvadą (DOK-72744 priedas Nr. 10), kuria buvo vertintas laikotarpis, kai Ieškovas de facto ėjo Bendrijos pirmininko pareigas. Joje buvo konstatuota eilė faktų apie nepagrįstą piniginių lėšų pervedimą į ieškovo sąskaitą, ieškovo žmonos sąskaitą, grynųjų pinigų išėmimą iš Bendrijos sąskaitos, bei pažymėta, kad nėra duomenų apie Bendrijai suteiktas teisines paslaugas, nėra nei vienos advokatui privalomos teikti atliktų darbų išklotinės. Taip pat 2019 m. vasario 11 d. www.delfi.lt pasirodė straipsnis „Žinomą Vilniaus advokatą užgriuvo nemalonumai: susivieniję gyventojai siekia atgauti didžiulę sumą“. Vien tokios informacijos turėjimas, taip pat Bendrijos susirinkimuose gauta informacija Atsakovui leido susidaryti pagrįstą nuomonę apie ieškovą ir jo veiklą Bendrijoje. Atsakovo turėti duomenys laikytini pagrįstais, kadangi Audito išvada nėra nuginčyta, 2019 m. vasario 11 d. paskelbtame straipsnyje „Žinomą Vilniaus advokatą užgriuvo nemalonumai: susivieniję gyventojai siekia atgauti didžiulę sumą“ (DOK-72744 priedas Nr. 1) paviešinta informacija nėra pripažinta neatitinkančia tikrovės. Ieškovas savo elgesiu yra plačiai žinomas ir atsakovas ginčo komentaruose neišreiškė niekuo nepagrįstos nuomonės. Taip pat teismo vertinimas, kad „grobstymo faktas nėra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“ yra perteklinis ir nepagrįstai apribojantis žodžio laisvę, t. y. kad asmenys, netgi žinodami apie neteisėtus veiksmus, negalėtų apie juos skelbti nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Teismas vertino ne bendrą pasisakymo kontekstą, tačiau konkrečias ieškovo nurodytas frazes, nors teismų praktika draudžia tokį vertinimą. Teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnį, nes neįvertino išsakytų teiginių žinios bei nuomonės atskyrimo aspektu, t. y. teiginių visumos, viso komentaro turinio, neįvertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu buvo išsakyti teiginiai ir kurie patvirtina, kad atsakovas komentare pateikė savo nuomonę, o ne paskleidė žinią apie ieškovą.

14.4. Remiantis kasacinio teismo praktika atsakovo komentaruose nurodytiems teiginiams, kurie vertintini viso komentarų teksto kontekste, netaikytinas tiesos ir tikslumo kriterijus, atsakovo nuomonė yra subjektyvi, o jos teisingumas neįrodinėtinas. Atsakovo nuomonė apie ieškovą, nors ir suponuoja neigiamas jos nuostatas apie ieškovą, tačiau turi pakankamą faktinį pagrindą ir nepripažintina nesąžininga, nors ir pateikiama vartojant šokiruojančio pobūdžio stilistines priemones, provokacijas.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Atsakovas pats savo apeliacinio skundo argumentais patvirtina, kad jis išsakė ne subjektyvią nuomonę apie ieškovą, o labai konkrečią žinią, kad ieškovas grobstė bendrijos turtą. Atsakovas pripažįsta, kad jis skleidė viešajame komentare žinią apie ieškovo neva padarytus neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo sudėties požymių. Taip pat jis neneigia, kad jo paskelbto komentaro turinys gali žeminti ieškovo garbę ir orumą, tačiau vertina, kad jis turi teisę (žodžio laisvę) tai paskelbti.

15.2. Atsakovas iš esmės neginčija, kad jo paskelbtame komentare išsakyti duomenys neatitinka tikrovės. Net ir atsakovo nurodytuose jo informacijos šaltiniuose (Audito išvadoje, 2019 m. „Delfi“ straipsnyje) nėra duomenų, kad ieškovas tikrai grobstė turtą ar dėl aplaidumo prarado parkavimo vietas. Būtent atsakovas paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius teiginius, kurių neįrodė, todėl privalo juos paneigti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pripažinti, kad 2023 m. gegužės 29 d. viešoje elektroninėje erdvėje, LRT naudojamoje socialinio tinklo „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT viešoje komentarų skiltyje, ties 2023 m. gegužės 29 d. nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį, atsakovo paskelbtame komentare „Labai įdomu... ir apie tai kalba asmuo, kuris nuo pat pirmųjų metų buvo to paties daugiabučio gyventojas, bendrijos pirmininkas, stekenantis daugiau kaip 10 metų visą bendriją bei jos gyventojus, valdęs bendriją savo naudai, grobstęs bendrijos turtą ne tik pats, bet ir savo žmonos / partnerės ar kt. dėka ir padedamas, staiga netekęs nieko pradeda skųstis visuomenei kaip kažkas jį menkina ar mažina jo turto vertę (...) Žmogus, nemokantis garbingai pralaimėti, iš gyventojų atėmęs parkavimo vietas dėl savo aplaidumo ar nekompetencijos (kaip advokatas, dirbęs sau, bet ne bendrijos naudai), toliau bando juodinti tuos, kurie siekia po jo išgelbėti tai, kas beliko ir ką pavyko per prievartą bei teismus teisėtai atsiimti“ paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą – viešoje elektroninėje erdvėje, LRT naudojamoje socialinio tinklo „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT viešoje komentarų skiltyje, ties 2023 m. gegužės 29 d. nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį, paskelbti tokio turinio komentarą: „2023 m. gegužės 29 d. LRT naudojamoje socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT ties 2023 m. gegužės 29 d. nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį mano komentare paskleisti duomenys apie tai, kad M. M. grobstė bendrijos turtą ir aplaidžiai, nekompetentingai ir savanaudiškai vadovavo bendrijai – neatitinka tikrovės“.

18. Atsakovas atsikirtinėjo, kad paskleista informacija atitinka tikrovę, nėra melaginga, be to, tikrovę atitinkamos informacijos paskleidimas nepažeidžia asmens garbės ir orumo. Atsakovas teigia, kad jo žiniomis ieškovas netinkamai vykdė bendrijos pirmininko pareigas. Dėl ieškovo netinkamai atliktų pareigų, bendrija ir jos nariai patyrė turtinę žalą. Atsakovas viešai paskelbė teisingą informaciją, susijusią su ieškovo neteisėtais veiksmais, o teisingos informacijos paskleidimas negali būti neteisėtas. Atsakovas komentarą parašė turėdamas informaciją, gautą iš trečiųjų asmenų ir ieškovas neįrodo, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės, komentaruose paskleisti faktai ne konkretūs, o tik yra atsakovo nuomonė apie ieškovo netinkamą veiklą.

19. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Teismas padarė išvadą, kad 2023-05-29 viešoje elektroninėje erdvėje, LRT naudojamoje socialinio tinklo „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT viešoje komentarų skiltyje, ties 2023-05-29 nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį, atsakovo paskelbtame komentare: „Labai įdomu... ir apie tai kalba asmuo, kuris nuo pat pirmųjų metų buvo to paties daugiabučio gyventojas, bendrijos pirmininkas, stekenantis daugiau kaip 10 metų visą bendriją bei jos gyventojus, valdęs bendriją savo naudai, grobstęs bendrijos turtą ne tik pats, bet ir savo žmonos / partnerės ar. kt. dėka ir padedamas, staiga netekęs nieko pradeda skųstis visuomenei kaip kažkas jį menkina ar mažina jo turto vertę (...) Žmogus, nemokantis garbingai pralaimėti, iš gyventojų atėmęs parkavimo vietas dėl savo aplaidumo ar nekompetencijos (kaip advokatas, dirbęs sau, bet ne bendrijos naudai), toliau bando juodinti tuos, kurie siekia po jo išgelbėti tai, kas beliko ir ką pavyko per prievartą bei teismus teisėtai atsiimti“ paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl atsakovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigojamas paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą – viešoje elektroninėje erdvėje, LRT naudojamoje socialinio tinklo „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT viešoje komentarų skiltyje, ties 2023-05-29 nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį, paskelbti tokio turinio komentarą: „2023-05-09 LRT naudojamoje socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT ties 2023-05-29 nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį mano komentare paskleisti duomenys apie tai, kad M. M. grobstė bendrijos turtą ir aplaidžiai, nekompetentingai ir savanaudiškai vadovavo bendrijai – neatitinka tikrovės“.

20. Atsakovas ginčija teismo priimtą sprendimą iš esmės nurodydamas, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius kaip paskleistą žinią, o ne kaip atsakovo nuomonę, turinčią pakankamą faktinį pagrindą, ir tokiu būdu pažeidė CK 2. 24 straipsnio 1 dalį bei suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Apelianto nuomone, neteisingas faktinių bylos aplinkybių nustatymas lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 34 punktas). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).

25. Kaip jau minėta apeliantas apeliaciniu skundu kelia klausimą, kad ginčo teiginiais buvo paskleista apie ieškovą atsakovo nuomonė, o ne žinia.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad tai, ar konkrečiu teiginiu yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

28. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

30. Kasacinis teismas naujausioje teisminėje praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025m. vasario 27d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-4-403/2025) yra nurodęs, kad EŽTT yra išaiškinęs, kad bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis (žr. EŽTT 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 13071/03; Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją [DK], peticijos Nr. 29369/10; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje E. E. prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15; 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Balaskas prieš Graikiją, peticijos Nr. 73087/17; 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20).

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktą medžiagą nustatė ir sprendė, kad atsakovo komentaras dėl ieškovo aplaidaus ir nekompetentingo teisinių paslaugų suteikimo ( minėto bendrijos turto grobstymo) buvo parašytas apėmus pykčiui dėl ieškovo teikto žurnalistei interviu. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas Ginčo komentare pasisakė dėl kitų įvykių, kurie nebuvo aptariami 2023-05-25 Daugiabučio namo bendrijos susirinkime ir sprendė, kad atsakovo tikslas buvo viešai ieškovą pažeminti, apie jį paskleidžiant neigiamą informaciją, o komentaras dėl automobilių parkavimo vietų praradimo buvo parašytas išimtinai kaip subjektyvus situacijos įvertinimas. Teismo vertinimu, išsakant nuomonę, vertinimą viešai tam tikrais klausimais apie konkretų asmenį, neabejotinai yra formuojamas komentaras skaitančių asmenų požiūris (nuomonė, vertinimas) apie tą asmenį. Nagrinėjamu atveju atsakovas, Ginčo komentare vartodamas frazes: „iš gyventojų atėmęs parkavimo vietas“; „siekia po jo išgelbėti tai, kas beliko ir ką pavyko per prievartą bei teismus teisėtai atsiimti“, kuriose yra vartojami žodžiai „atėmė“ ir „išgelbėti“, eiliniam žmogui gali padaryti įspūdį, jog asmuo, kuriam yra taikomi šie žodžiai, atliko tokį veiksmą – t. y. atėmė automobilių stovėjimo (parkavimo) vietas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas Ginčo komentare nurodė, kad tai ieškovas padarė „dėl aplaidumo ar nekompetencijos“, tokiais žodžiais viešai išreikšdamas savo nuomonę apie ieškovo teikiamų teisinių paslaugų kokybę, vėlgi skliausteliuose nurodė, kad ieškovas dirbo sau, bet ne bendrijos naudai. Teismo vertinimu, neabejotinai tokiais žodžiais yra formuojamas tam tikras ieškovo įvaizdis – t. y. kad jis yra nepatikimas, dirbantis tik savo, o ne atstovaujamojo interesais, galbūt net atima tai, kas kitam priklauso, teisines paslaugas teikia nekompetentingai. Teismo vertinimu, atsakovo komentaras toje dalyje, kurioje nurodyta, kad „žmogus, nemokantis garbingai pralaimėti, iš gyventojų atėmęs parkavimo vietas dėl savo aplaidumo ar nekompetencijos (kaip advokatas, dirbęs sau, bet ne bendrijos naudai)“ buvo suformuluota kaip žinia, nes paminėta konkreti situacija (dėl parkavimo vietų), kokios atsirado pasekmės (buvo atimtos parkavimo vietos) ir kas buvo tokių pasekmių priežastis (ieškovo aplaidus ir nekompetentingas teisinių paslaugų teikimas). Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad atsakovo netenkino aukštesnės instancijos teismo sprendimas, nesudarė pagrindo atsakovui viešai pasisakyti apie tai, kad ieškovas buvo nelojalus bendrijai, kad jis dėl aplaidumo ir nekompetencijos atėmė parkavimo vietas, kad „dirbo sau“.

32. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismo sprendimo turinį, apelianto apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentaciją bei visą bylos medžiagą pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybės ir padarytoms išvadoms, kad atsakovo komentaruose pateikta informacija buvo pagrįstai kvalifikuota kaip žinia, o ne kaip nuomonė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendime atlikta motyvacija nagrinėjamu klausimu bei vertinimu ir konstatuoja, kad teismo išvados yra pakankamai motyvuotos ir argumentuotos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Vertinant atsakovo išsakytus teiginius viso ginčo kontekste ir ne abstrakčiai, bet sistemiškai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ginčo teiginius kvalifikuoti ne kaip nuomonę, o kaip žinią. Taigi, apelianto visi apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu pripažintini nepagrįstai ir atmestini.

33. Byloje įrodžius žinių paskleidimo faktą apie ieškovą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo 2023-05-29 LRT naudojamoje socialinio tinklo „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT viešoje komentarų skiltyje paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą viešoje elektroninėje erdvėje LRT naudojamoje socialinio tinklo „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT viešoje komentarų skiltyje, ties 2023-05-29 nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį, paskelbti tokio turinio komentarą: „2023-05-09 LRT naudojamoje socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/LRT.LT ties 2023-05-29 nuoroda apie žurnalistės G. S. straipsnį mano komentare paskleisti duomenys apie tai, kad M. M. grobstė bendrijos turtą ir aplaidžiai, nekompetentingai ir savanaudiškai vadovavo bendrijai – neatitinka tikrovės“.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą ( CK 2.24 straipsnis) bei suformuotą teisminę praktiką, vertindamas įrodymus visumoje teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis), savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo bei priėmė teisingą sprendimą.

35. Pagal kasacinio teismo praktiką, atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

36. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio1 dalis).

38. Ieškovas pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių tokių bylinėjimosi išlaidų turėjimą, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024m. rugsėjo 20d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė