- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-487-241/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltik sport“
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.3.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Gudžiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltik sport“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltik sport“ ieškinį atsakovėms Telšių rajono savivaldybės administracijai, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dovirma“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti Telšių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Dovirma“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą atliktų darbų aktą Nr. 20 negaliojančiu, įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančios 5 863,00 kv. m sintetinės dangos, esančios Telšių miesto centriniame stadione, Birutės g. 7, Telšiai, arba įpareigoti atsakovę atlyginti sintetinės dangos vertę pinigais, t. y. 153 686,40 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad UAB „Dovirma“ (toliau – rangovė arba atsakovė) laimėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – užsakovė arba atsakovė) paskelbtą viešąjį supaprastintą atvirą konkursą dėl Telšių miesto centrinio stadiono, esančio Birutės g. 7, Telšiuose, rekonstravimo ir išplėtimo. Atsakovės 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė rangos sutartį dėl stadiono rekonstravimo ir išplėtimo. 2011 m. lapkričio 10 d. atsakovė UAB „Dovirma“ su ieškove sudarė subrangos sutartį, kuria ieškovė (toliau – arba subrangovė) įsipareigojo pagaminti ir patiesti 13 368,16 kv. m sintetinės dangos už 350 418,62 Eur, o UAB „Dovirma“ įsipareigojo apmokėti ieškovei sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė iki 2012 m. spalio mėnesio patiesė tik 5 900 kv. m sintetinės dangos, todėl subrangos sutarties šalys 2012 m. spalio 30 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriame konstatavo, kad ieškovė tinkamai ir kokybiškai atliko dalį sutartyje numatytų darbų; UAB „Dovirma“ papildomo susitarimo sudarymo dieną yra skolinga ieškovei 142 646,26 Eur; darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2013 m. liepos 1 d. UAB „Dovirma“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. perdavė, o Telšių rajono savivaldybės administracija priėmė beveik visą kiekį numatytos pakloti sintetinės dangos, nors tuo metu danga ne tik nebuvo ieškovės perduota atsakovei UAB „Dovirma“, bet ir nebuvo padengta. Atsižvelgiant į tai, kad terminas sintetinei dangai patiesti šalių susitarimu buvo pratęstas dar beveik metams iki 2013 m. liepos 1 d., kad ieškovė dar 2012 metų spalį pirko reikiamas medžiagas likusiai sintetinei dangai pagaminti, priėmimo perdavimo aktas, dėl darbų perdavimo – tarp jų sintetinės dangos – kurios perdavimo atsakovei momentu nebuvo – yra neteisėtas, nes realiai nebuvo perduotas nurodytas objektas. Perdavimo akto dalimis dėl neegzistuojančio objekto perdavimo yra negaliojanti nuo jo sudarymo momento. Ieškovė į objektą pristatė sintetinę dangą visa apimtimi, kurią paliko objekte iki pavasario, kada bus galima pabaigti darbus. 2013 m. sausio 2 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Dovirma“ sudarytame papildomas susitarime Nr. 2 numatyta, kad nuosavybės teisė į medžiagas, įrengimus ir darbų rezultatą pereina UAB „Dovirma“ tik pilnai atsiskaičius pagal tarp šalių sudarytą sutartį; šalys susitaria, kad šis sutarties punktas galioja visiems atliktiems darbams iki papildomo susitarimo Nr. 2 sudarymo dienos ir galioja iki pilno abiejų šalių įsipareigojimų įvykdymo pagal subrangos sutartį. Šiuo susitarimu UAB „Dovirma“ prisiėmė visą atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių ir prieš trečiuosius asmenis. Neapmokėjus už sintetinę dangą ieškovė pagal sutartį galės dangą pasiimti, o dėl sintetinės dangos paėmimo kilusias pasekmes prisiims ir už jas pilnai atsakys UAB „Dovirma“ prieš kitus asmenis. Sintetinės dangos perdavimo aktas yra neteisėtas ir negaliojantis, kadangi Telšių rajono savivaldybės administracija nesąžiningai priėmė sintetinę dangą iš asmens, neturinčio teisės jos perduoti, ir apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Teismui atmetus ieškovės prašomą taikyti teisinį gynimo pagrindą – vindikaciją, ieškovė prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei BUAB „Dovirma“ iš ieškovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 47,85 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad byloje įrodytas užsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atsiskaitymas su rangove UAB „Dovirma“ už atliktus stadiono sintetinės dangos paklojimo darbus pagal tris sąskaitas faktūras. Teismas pažymėjo, kad užsakovės įrodinėjamas faktines aplinkybes apie 2012 metais rugpjūčio mėnesį atliktus ir priimtus darbus patvirtina 2012 m. rugsėjo mėnesio techninės priežiūros ketvirtinė ataskaita, kurioje užfiksuotas 95,38 procentų stadiono dangų įrengimo darbų baigtumas, 2013 m. balandžio 26 d. raštas rangovei UAB „Dovirma“ patvirtina, kad paskutiniai atliktų darbų aktai už 1 ir 2 etapus pasirašyti 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. gegužės 21 d. susitarime konstatuota, kad rangovė nuo 2012 m. rugpjūčio neatlieka jokių darbų. Teismas padarė išvadą, kad užsakovė pagal rangos sutartį nebuvo įsipareigojusi nupirkti iš rangovės UAB „Dovirma“ sintetinės dangos už konkrečią 114 228,74 Eur (be PVM) sumą. Užsakovė nepirko atskirų darbų už rangovės UAB „Dovirma“ lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų kainą, o pirko darbų kiekius, nurodytus atskiroje įkainotos veiklos sąrašo eilutėje už fiksuotą kainą. Darbai dėl sintetinės dangos įrengimą buvo priskirti prie teritorijos tvarkymo darbų, kuriuos užsakovė įsipareigojo nupirkti už galutinę fiksuotą 737 603,33 Eur be PVM sumą, neišskiriant atskirų Teritorijos tvarkymui priklausančių darbų. Teismas sprendė, jog byloje nepaneigta, kad užsakovė atsiskaitė su rangove UAB „Dovirma“ už sintetinę dangą ir kitus tuo metu atliktus teritorijos tvarkymo darbus ir pagal sutartį liko neatlikta 4,3 procentai teritorijos tvarkymo darbų už 31 715,65 Eur (2 546 796,79-2 437 289), tarp kurių jau nebebuvo darbų, susijusių su sintetinės dangos paklojimu.
Teismas pažymėjo, kad ieškovės įrodinėjama pozicija dėl darbų atlikimo 2012 metų rugsėjo-spalio mėnesį nėra patvirtinta statybos darbų žurnalo įrašais, nes šie įrašai apie sportinės dangos įrengimą nėra detalizuoti ir nepatvirtina darbų atlikimo būtent stadione, o ne kitame objekte. Liudytojų nuoroda apie 2012 metais spalio mėnesį dirbtus darbus, nepaneigia užsakovės įrodinėjamų aplinkybių dėl priimto darbų rezultato ir apmokėjimo už darbus iki 2012 m. rugsėjo mėn. Teismo posėdyje apklaustų liudytojų T. M., M. K., V. V., T. Z., A. D. parodymai iš esmės patvirtina apie 2012 metais nebaigtus stadiono bėgimo takų dangos sluoksnių įrengimo darbus.
Užsakovės poziciją, kad pagal CK 6.650 straipsnio 4 dalį ieškovė neturi teisės reikšti piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, pripažino pagrįsta. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nėra rangovė, o BUAB „Dovirma“ neperleido ieškovei savo, kaip rangovės, reikalavimo teisės užsakovei. Ieškovė yra trečiasis asmuo rangos sutarties atžvilgiu, rangos sutartyje nėra numatyta, kad ieškovė būtų įgijusi reikalavimo teisę į užsakovę pagal rangos sutartį. Teismas atsižvelgė į CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teismas taip pat atsižvelgė į FIDIC Konkrečiųjų sąlygų 4.4 punktą, kur numatyta, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Atsižvelgęs į aptartą reguliavimą, teismas sprendė, kad užsakovė nėra tinkama atsakovė sutartinei civilinei atsakomybei kilti rangos sutarties pagrindu, taip pat nėra pagrindo taikyti ir deliktinę civilinę atsakomybę.
Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo išreikalauti daiktą iš neteisėto valdymo, vadovaudamasis CK 6.645 straipsnio 1 ir 2 dalimi, teismas nurodė, kad nuosavybės teisės perėjimas siejamas su šio daikto perdavimu užsakovui, kad subrangovas bei rangovas, natūra perdavę darbo rezultatus užsakovui, jokių nuosavybės teisių į juos neišsaugo ir negali išsaugoti. Teismas nurodė, kad užsakovė rangos sutarties pagrindu pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 20 teisėtai įgijo stadione esančią visą sintetinę dangą. Aplinkybė, kad šiuo aktu nebuvo perduota ginčo danga atsakovės nuosavybėn, neturi esminės reikšmės, nes taikant CK 6.645 straipsnio nuostatas pripažintina, kad rangovė, atlikdama sintetinės dangos paklojimo darbus, kartu su šio daikto pagaminimu perdavė ir nuosavybės teisę į daiktą. Teismas konstatavo, kad perdavusi darbo rezultatus, ieškovė neišsaugo nuosavybės teisės į juos, todėl nėra pagrindo taikyti vindikacinio ieškinio instituto.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ginčo daikto valdymo teisės praradimą be savo valios ir užsakovės dangos valdymo neteisėtumą, pabrėžė, kad ieškovė ginčo daikto valdymo teisę prarado savo valia, o atsakovė ją įgijo teisėtai, todėl pagal vindikacinį reikalavimą ginčo daiktą išreikalauti nėra pagrindo, nesant vindikacinio ieškinio faktinių aplinkybių visumos.
Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo daiktas gali būti grąžinamas ieškovei ne tik įrodžius CK 4.95-4.97 straipsniuose įtvirtintus pagrindus, bet ir tai, kad užsakovė buvo nesąžininga, tačiau ieškovė neįrodė, kad ginčo daikto valdymas yra nesąžiningas. Teismas sprendė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Ieškovės argumentą, kad užsakovė buvo nesąžininga, nes D. K. tuo pat metu atstovavo ir rangovės UAB „Dovirma“, ir užsakovės interesams, teismas pripažino nepagrįstu, kadangi neįrodyta, kokia gali būti minėto asmens įtaka užsakovės sprendimams. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės UAB „Dovirma“ argumentus, kad prašydama pripažinti sutartį (atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą) negaliojančia, ieškovė negali pažeistos teisės ginti reikalaudama grąžinti daiktą taikant restituciją, nes ieškovės ir užsakovės nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, o daiktiniam teisiniam reikalavimui restitucija netaikoma.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, kadangi užsakovė visą sintetinę dangą įgijo rangos sutarties pagrindu, už ją atsiskaitė t. y. įgijo esant teisiniam pagrindui ir nepraturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovės teiginius, kad užsakovė nesąžiningai priėmė sintetinę dangą iš asmens, neturinčio teisės jos perduoti, ir apie tai žinojo arba turėjo žinoti, teismas pripažino neįrodytais. Teismas nurodė, kad ginčo daiktą užsakovė įgijo kaip rangos darbų rezultatą pagal sutartį, užsakovė su ieškove nebuvo saistoma sutartiniais santykiais, todėl nepagristo praturtėjimo institutas, nagrinėjamu atveju yra negalimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad užsakovė įrodė, jog yra sąžininga ginčo objekto įgijėja, kad pagal rangos sutartį neprivalėjo matuoti atliktų darbų kiekių. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.1.11 punkto negalima vertinti kaip teisės pagal sutartį nematuoti atliktų darbų. Rangos sutarties 7 punkte nurodyta, kad rangovui bus mokama už per mėnesį faktiškai atliktus darbus, tai reiškia, kad užsakovė turėjo pareigą fiksuoti atliktų darbų kiekius konkrečiu laikotarpiu ir priimti tik per tą laikotarpį atliktus darbus ir apmokėti už juos. Užsakovė fiksavo konkrečius „Teritorijos tvarkymo darbų“ eilutės įvykdymo kiekius, akte nurodė jų įvykdymą procentine išraiška, tačiau teismas šiais kiekiais nesivadovavo ir nenustatė, kokį kiekį sintetinės dangos pateiktais aktais įgijo užsakovė, todėl nepagrįstai sprendė, kad visą dangą ji įgijo atliktų darbų aktų Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20 pagrindu. Pagal ieškovės 2015 m. rugpjūčio 21 d. ir 2015 m. spalio 12 d. rašytiniuose paaiškintuose pateiktus skaičiavimus užsakovė negalėjo įgyti 5 863 kv. m ginčo dangos, tačiau neteisingai aiškindamas sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.1.11 punktą, teismas ieškovės atliktais skaičiavimais nesivadovavo ir dėl jų nepasisakė.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad užsakovė atsiskaitė su rangove UAB „Dovirma“ už sintetinę dangą ir teritorijos tvarkymo darbus. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes nepagristai perkėlė ieškovei įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, kad ieškovė nepaneigė, kad užsakovė atsiskaitė su rangove UAB „Dovirma“ už visus teritorijos tvarkymo darbus, t. y. sumokėjo 737 603,33 Eur. Užsakovė turi pareigą įrodyti, kad atlikti darbai yra apmokėti.
3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atliktų darbų akto Nr. 20 sudarymo metu sintetinės dangos objekte nebuvo ir atitinkamai ši danga negalėjo būti perduota. Rangovės UAB „Dovirma“ pranešimas patvirtina, kad dangos klojimo darbai vyko 2012 m. spalio mėnesį. Atsakovės pateiktame statybos darbų žurnale fiksuojami sintetinės dangos klojimo darbai iki 2012 m. rugsėjo 21 d., nors atsakovė teigia, kad visą sintetinę dangą įgijo 2012 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 20 pagrindu. Teismas nemotyvavo pagal kokius dokumentus ir kuo remdamasis padarė išvadą, kad atsakovė teisėtai įgijo ginčo objektą.
4. Teismo teiginys, kad statybos darbų žurnalo Nr. 1-5 įrašais negalima vadovautis, kadangi šie įrašai apie sportinės dangos įrengimą nėra detalizuoti ir nepatvirtina darbų atlikimo Telšių miesto centriniame stadione, o ne kitame objekte, yra neteisingas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Statybos darbų žurnalus pateikė užsakovė. Abiejų žurnalų tituliniuose puslapiuose yra aiškiai nurodytas objektas ir šio objekto adresas, tie patys sintetinės dangos klojimo darbai nurodyti abiejuose žurnaluose. Tiek atsakovė, tiek liudytoju apklaustas techninės priežiūros inžinierius T. M. patvirtino, kad šiuose žurnaluose buvo fiksuojami Telšių miesto centriniame stadione atlikti darbai, kur ir yra paklota 5 863 kv. m ginčo danga.
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė užsakovės nesąžiningumo. D. K. ėjo Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, o UAB „Dovirma“ direktorius de jure buvo jo sūnus. Šis faktas patvirtina, kad atsakovėms atstovavo artimi giminaičiai, per kuriuos atsakovės buvo yra susijusios.
Atsiliepimas
6. Atsakovė teigė, kad ginčo objektą įgijo 2012 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 20 pagrindu. Ieškovė prašė šį aktą pripažinti negaliojančiu ta apimtimi, kuria 2012 m. rugpjūčio 30 d. neva priimama ir perduodama 5 863 kv. m ginčo dangos, kadangi šio akto sudarymo momentu ginčo objekto dar nebuvo. Taigi užsakovė laikoma nesąžininga ir dėl to, jog sudarė negaliojantį sandorį. Teismas nepasisakė dėl ieškovės atliktų skaičiavimų, kad atsakovė įgijo sintetinę dangą už daugiau nei tris kartu mažesnę nei rinkos kaina bei daug mažesnę negu yra nurodyta tarp atsakovių sudarytos rangos sutarties normatyviniuose dokumentuose. Dėl šios priežasties užsakovė negali būti laikoma sąžininga įgijėja.
7. Nepagrįsta teismo išvada, kad atlikdama sintetinės dangos paklojimo darbus ieškovė kartu su šio daikto pagaminimu perdavė ir nuosavybės teisę į daiktą, o ieškovės ginčijama aplinkybė, kad atsakovė atliktų darbų aktu Nr. 20 negalėjo įgyti ginčo objekto, neturi esminės reikšmės. Ieškovė iki šiol niekam nėra perdavusi ginčo objekto, todėl teismas neteisingai aiškino CK 6.645 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad ieškovė perdavė nuosavybės teisę į ginčo objektą nuo jo pagaminimo momento. CK 6.645 straipsnio 2 dalyje nėra reglamentuojamas nuosavybės perėjimo momentas, todėl toks aiškinimas yra neteisingas ir nepagrįstas.
8. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė prarado valdymo teisę į ginčo objektą savo valia. Ieškovė prarado valdymo teisę į jai priklausančią 5 863 kv. m sintetinę dangą ne savo valia, kadangi 2013 m. balandžio 30 d. buvo sudarytos fizinės kliūtys jai patekti į objektą, nors pagal galiojusią sutartį ji turėjo tokią teisę.
9. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad nagrinėjome byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto. Vien sutartinių santykių tarp atsakovių dėl ginčo objekto buvimas nereiškia, kad ginčo objektas yra įgytas šios sutarties pagrindu. Iš atsakovės pateiktų ginčo objekto įsigijimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad jie neatitinka rangos sutarties nuostatų, todėl pagal rangos sutartį šis turtas negalėjo būti įgytas. Pagal atsakovių sudarytą rangos sutartį atsakovė privalėjo mokėti tik už faktiškai atliktus darbus, tačiau iš atsakovės pateiktų ginčo objekto įsigijimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad atliktų darbų aktas Nr. 20 ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos apmokėjimas atliktas ginčo objektui dar neegzistuojant.
10. Teismas pripažino atsakovės UAB „Dovirma“ bankroto administratorės įgalioto asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau neužtikrino jo dalyvavimo bylos nagrinėjime ir išnagrinėjo bylą be įgalioto asmens. Ieškovei buvo užkirsta galimybė užduoti šiam asmeniui klausimus, turinčius esminės reikšmės bylos aplinkybėms nustatyti. Kilus pagrįstiems įtarimams dėl statybos darbų žurnalo Nr. 1.5 suklastojimo, ieškovė teikė prašymus skirti ekspertizę, tačiau teismas šių prašymų nesprendė.
Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Teismas teisingai nurodė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido. Pagal nurodytą asmenų procesinio subjektiškumo reglamentavimą ir materialiojo teisinio santykio pobūdį, iš kurio ieškovė kildina ginčą, teisę reikšti atsakovei (užsakovei) reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sutarties netinkamo vykdymo, turi tik kita sutarties šalis – rangovė UAB „Dovirma“. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų įgijusi iš rangovės iš rangos sutarties kylančią reikalavimo užsakovei teisę, todėl savo reikalavimo neturi teisės grįsti tariamais sutarties pažeidimais. Konstatavus šia aplinkybę, neaktualūs ir nenagrinėtini apeliacinio skundo argumentai dėl tariamų rangos sutarties iš užsakovės pusės pažeidimų.
2. Ginčo sintetinę dangą užsakovė įgijo rangos sutarties pagrindu, todėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas yra negalimas, todėl visi ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo šioje byloje yra nepagrįsti.
3. Teismas teisingai nurodė, kad vindikacinio ieškinio tenkinimui nėra dviejų būtinųjų sąlygų. Užsakovė sintetinę dangą įgijo teisėtai kaip sutarties rezultatą, o ieškovė neįrodė, jog ginčo sintetinę dangą prarado be savo valios. Formuluodama ieškinio dalyką tinkamam atsakovui atsižvelgiant į materialinį teisinį santykį, ieškovė turėjo vadovautis prievolių teisės taisyklėmis, nes vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, kai ieškinys kyla iš prievolinių teisinių santykių. Ieškovei nebuvo apmokėta už ginčo dangą pažeidžiant subrangos sutartį, todėl daiktinis teisinis reikalavimas užsakovei negali būti reiškiamas, nes užsakovę sutartiniai santykiai siejo tik su rangove UAB „Dovirma“.
4. Prašydama taikyti restituciją ieškovė pripažįsta, kad šios bylos materialusis teisinis santykis yra kilęs iš sutartinės civilinės atsakomybės, nes restitucija taikoma tik prievoliniams teisiniams santykiams. Užsakovė nėra atsakinga už tai, kad rangovei UAB „Dovirma“ iškelta bankroto byla. Dėl rangovės bankroto liko neužbaigti objekto darbai pagal sutartį pabrango beveik 3 mln. Eur.
5. Ieškovė neturi daiktinio reikalavimo, kuris grindžiamas tik sutarties pažeidimu, užsakovei. Kitokio ieškinio teisinio pagrindimo ieškovė negalėjo pateikti, nes materialusis teisinis santykis nagrinėjamoje byloje yra kvalifikuotinas sutartinės civilinės atsakomybės teisiniu santykiu. Konstatavus šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas nebeturėtų nagrinėti apeliacinio skundo argumentų, susijusių su daiktiniu reikalavimu. Reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris pagal ieškinį neatsako, todėl buvo pagrindas ieškinį atmesti.
6. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.
Atsakovė BUAB „Dovirma“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Nors tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo susitarta, jog nuosavybės teisė į medžiagas, įrengimus ir darbų rezultatą rangovei UAB „Dovirma“ pereina tik pilnai atsiskaičius pagal tarp šalių sudarytą subrangos sutartį, tačiau CK 6.645 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį. Ši teisės norma yra imperatyvi. Tai reiškia, kad šalys neturi teisės susitarti priešingai, t. y. taip, kad rangovas išlaikytų teises į daiktą po jo perdavimo užsakovui arba užsakovas įgytų teises į daiktą dar iki tol, kol šis daiktas tebėra rangovo žinioje. Tiesioginių sutartinių santykių tarp užsakovės ir ieškovės nebuvo. Teismas teisingai nustatė, jog ieškovė nėra rangovė, jos nesieja tarpusavio sutartiniai santykiai su užsakove, o rangovė UAB „Dovirma“ neperleido savo kaip rangovės reikalavimo teisės ieškovei. Ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių iš šios rangos sutarties tiesiogiai užsakovei, todėl ieškinys ir apeliacinis skundas negali būti tenkinami.
2. Ginčo daiktai turėtų būti grąžinami ieškovei tik nustačius, kad užsakovė buvo nesąžininga (CK 4.95 str.). Užsakovės nesąžiningumą ieškovė įrodinėja tuo, jog Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu yra D. K., kuris tuo pačiu de facto veikė ir UAB „Dovirma“ vardu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip D. K. buvimas Telšių rajono savivaldybės nariu nulėmė užsakovės nesąžiningumą. Nei Telšių rajono savivaldybės taryba, nei asmeniškai D. K. nepriėmė sprendimų, tiesiogiai susijusių su ginčo objekto perėmimu. Ieškovė turėjo įrodinėti užsakovės, o ne atskirų savivaldybėje dirbančių asmenų nesąžiningumą.
3. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ginčo daikto valdymo teisės praradimą be savo valios ir kad dangą užsakovė valdo neteisėtai. Neįrodžius užsakovės nesąžiningumo ir esant neginčijamoms aplinkybėms, kad atsakovės buvo sudariusios rangos sutartį, pagal kurią užsakovė įgijo stadione suklotą sintetinę dangą kaip darbų vykdymo rezultatą – įrodo, jog ginčo objektą užsakovė įgijo teisėtu būdu. Nenustačius abiejų vindikacinio ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių, negali būti pripažinta, jog egzistuoja vindikacinio ieškinio faktinių aplinkybių visetas.
4. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą ieškovė įvardina 2012 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų aktą, kuriuo rangovė perdavė užsakovei rangos sutartyje numatytus darbus. Ieškovės argumentai, kad nėra įrodytas užsakovės atsiskaitymo su rangove faktas yra ne šios bylos dalykas ir yra teisiškai nereikšmingas. Net ir tokiu atveju, jeigu pasitvirtintų, kad užsakovė nėra atsiskaičiusi su rangove – ieškovė dėl to nei įgyja, nei praranda atitinkamų pareigų ar teisių. Ieškovė neįrodė, kad tuo metu kai buvo sudarytas 2012 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų aktas ir užsakovei perduoti darbai, darbų iš tikro atlikta nebuvo. Šiuos argumentus paneigia ieškovės pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad stadione yra patiesta visa sintetinė danga ir ji yra sėkmingai naudojama.
5. Tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė pagrįstas išvadas, jog užsakovė yra įgijusi sintetinę dangą pagal su rangove UAB „Dovirma“ sudarytą rangos sutartį, todėl ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai. Pasak atsakovės, likę apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi ir nedaro įtakos sprendimo teistumui, todėl dėl jų nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį supaprastintą atvirą konkursą dėl Telšių miesto centrinio stadiono rekonstravimo ir išplėtimo darbų, kurį laimėjo atsakovė UAB „Dovirma“. Atsakovės 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti Telšių miesto centrinio stadiono rekonstravimo ir išplėtimo darbus, o užsakovė įsipareigojo sumokėti rangos sutarties kainą (2 t., 76-102 b. l.). Ieškovė ir rangovė 2011 m. lapkričio 10 d. sudarė subrangos sutartį, kuria subrangovė įsipareigojo Telšių stadiono bėgimo takuose ir sektoriuose, universaliose žaidimų aikštelėse įrengti 13 368,16 kv. m sintetinės dangos už 350 418,62 Eur, o rangovė įsipareigojo apmokėti subrangovei subrangos sutartyje numatyta tvarka (1 t., 12-16 b. l.). Papildomu 2012 m. spalio 30 d. susitarimu Nr. 1 subrangos sutarties šalys susitarė, kad subrangovė tinkamai ir kokybiškai atliko dalį subrangos sutartyje numatytų darbų, rangovė yra skolinga subrangovei 142 646,26 Eur, subrangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą šalys sutarė pratęsti iki 2013 m. liepos 1 d. (1 t. 22 b. l.), 2013 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu Nr. 2 šalys susitarė, kad susitarimo pasirašymo dieną rangovė yra skolinga subrangovei 90 514,65 Eur, subrangovė atidėjo skolos mokėjimo terminą iki 2013 m. liepos 31 d., šalys taip pat susitarė, kad nuosavybės teisė į medžiagas, įrengimus ir darbų rezultatą rangovei pereina tik visiškai atsiskaičius pagal subrangos sutartį (1 t., 23 b. l.). Užsakovė ir rangovė pasirašė tris atliktų darbų aktus – 2012 m. birželio 29 d. aktą Nr. 18; 2012 m. liepos 30 d. aktą Nr. 19 ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. aktą Nr. 20. Už atliktus darbus užsakovė atsiskaitė su rangove pagal jos pateiktas tris sąskaitas faktūras (2 t., 142-161b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė rangovei UAB „Dovirma“ bankroto bylą, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtino ieškovės 95 030,28 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudarė įsiskolinimas už atliktus darbus pagal 2011 m. lapkričio 10 d. subrangos sutartį. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-218-304/2014, patvirtinta taikos sutartis tarp rangovės BUAB „Dovirma“, ieškovės ir UAB „Ežerūna“, kurios pagrindu ieškovė atsisakė 95 030,28 Eur reikalavimo rangovės bankroto byloje. Bankrutavus rangovei, liko neatlikta 4,3 procentai teritorijos tvarkymo darbų už 31 715,65 Eur (5 t., 90-92, 93 b. l.).
Atsakovės (užsakovė ir rangovė) buvo sudariusios stadiono rekonstravimo ir išplėtimo rangos sutartį, o atsakovė UAB „Dovirma“ su ieškove buvo sudariusi subrangos sutartį dėl stadiono sintetinės dangos įrengimo. Ieškovė atliko beveik visus darbus pagal subrangos sutartį, tačiau dėl dalies atliktų darbų nesudarė atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų ir susitarė su atsakove UAB „Dovirma“, kad nuosavybės teisė į medžiagas, įrenginius ir darbų rezultatą pereis atsakovei tik visiškai atsiskaičius už atliktus darbus. Už ieškovės atliktus darbus atsakovei UAB „Dovirma“ neatsiskaičius ir jai iškėlus bankroto bylą, ieškovė įrodinėja, kad neperduota darbų dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o užsakovė nepagrįstai naudojasi darbų rezultatu, todėl neperduotą dangos dalį prašo išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo arba priteisti iš užsakovės įrengtos dangos vertę pinigais. Pirmosios instancijos teismas ieškovės skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinkto netinkamus savo pažeistų teisių gynybos būdus.
Dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu
Ieškovė prašė teismo pripažinti užsakovės ir rangovės 2012 m. rugpjūčio 30 d. pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 20 negaliojančiu, įrodinėdama, kad akte nurodytas ieškovės darbo – 13 368,16 kv. m sintetinės dangos, kiekis negalėjo būti perduotas užsakovei, kadangi tuo metu danga ne tik nebuvo perduota rangovei, bet apskritai nebuvo įrengta tokia apimtimi. Ieškovė teigia, kad ginčo dangą 5 863 kv. m stadiono bėgimo takuose paklojo 2012 m. spalio/lapkričio mėnesiais.
2012 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų akte Nr. 20 užfiksuota už 16 573,17 Lt atliktų darbų, iš kurių teritorijos tvarkymo darbai sudarė 15 281 Lt, o darbų vertė nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį – 2 437 289 Lt (1 t., 34-35 b. l.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau juo nekeičiamos sutarties sąlygos, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Atliktų darbų priėmimas nesiejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo apie sutarties uždarumo principą. Ieškovė neturi pagrindo ginčyti nurodyto darbų perdavimo priėmimo, kadangi nebuvo akto šalis siejusio teisinio santykio dalyvė. Šio akto ginčijimas ieškovei nesukels teisinių padarinių. Ieškinį dėl darbų akto pripažinimo negaliojančiu galėtų reikšti užsakovė rangovei. Atliktų darbų aktas, nors ir yra sandoris, tačiau sprendžiant dėl užsakovo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus jis yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimą, jų perdavimą, darbų kiekius ir kokybę jų perdavimo metu. Atliktų darbų akto ginčijimas nėra savarankiškas reikalavimas, kadangi pagrindinis reikalavimas turėtų būti susijęs su prievolės sumokėti tam tikrą pinigų sumą už atliktus darbus nebuvimą arba mokėjimo prievolės dydžio ginčijamą, įrodinėjant, kad darbai neatlikti arba jų atlikta mažiau nei nurodyta akte, ar atlikti netinkamai ir prievolė už juos atsiskaityti neatsiranda. Atliktų darbų aktas gali būti nepasirašytas ar šalių nesudarytas, tačiau tai nėra juridinis faktas, atleidžiantis užsakovą nuo prievolės apmokėti už darbus, jeigu byloje konstatuojamas atliktų darbų faktas.
Statybos darbų žurnale 2012 m. rugsėjo mėnesį yra užfiksuoti atliekami sintetinės dangos įrengimo darbai (2 t., 140-141 b. l.). Byloje nustatytas faktas, jog sintetinės dangos įrengimo darbai atlikti, danga paklota, taigi net jeigu akte nurodyta data nėra teisinga, ši aplinkybė ieškovės teisėms ir pareigoms neturi įtakos. Esant nustatytam sintetinės dangos įrengimo faktui, atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu vien formaliais pagrindais negalima. Aplinkybė, kad aktuose nenurodytas konkretus sintetinės dangos kiekis, šių aktų neteisėtais ir negaliojančiais nedaro. Pagal užsakovės užduotį rangovės UAB „Dovirma“ atliekami darbai nebuvo matuojami kiekiais, buvo nurodomas atliktų darbų baigtumo procentas nuo bendros rangos sutartyje numatytos darbų vertės, todėl iš esmės sutiktina su atsakovių argumentais, kad užsakovė neprivalėjo matuoti atliktų darbų kiekių. FIDIC konkrečiųjų sąlygų 1.1.1.11 papunktis numato, kad tokio tipo sutartyse atsakomybė už darbus ir jų kiekius, kuriuos rangovas privalo numatyti pagal konkurso sąlygas, tačiau jų nenumato, tenka rangovui. Ginčijamame akte Nr. 20 nurodyta, kad atlikti 95,7 procentai visų teritorijos tvarkymo darbų, tarp kurių įskaičiuoti ir stadiono dangų tiesimo darbai (1 t., 34 b. l.). Užsakovė neįsipareigojo už 12 370 m² sintetinės dangos sumokėti rangovei 394 409 Lt (be PVM), tačiau įsipareigojo nupirkti statybos rangos darbus, tarpe jų ir teritorijos tvarkymo darbus, už galutinę fiksuotą 737 603,33 Eur be PVM sumą, neišskiriant atskirų teritorijos tvarkymui priklausančių darbų, tarp jų sintetinės dangos darbų. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad pagal rangos sutartį rangovė įsipareigojo atlikti darbus, kurių vertė daug mažesnė už rinkos kainą, kadangi lokalinėse sąmatose atskirai nurodytų darbų užsakovė nepirko. Ieškinyje ieškovė pati nurodo, kad pagal rangovės 2013 m. gegužės 20 d. raštą objekte yra faktiškai paklota 11 763 kv. m sintetinės dangos (1 t., 41 b. l.). Tai, kad ieškovė ir rangovė tarpusavyje nėra sudariusios dalies ieškovės atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų, nereiškia, kad šie darbai nėra perduoti, ar, kad ieškovė yra atliktų darbų savininkė.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
Įvertinęs tai, kad byloje nustatytas ginčo dangos įrengimo faktas ir užsakovės faktinis disponavimas šiuo darbų rezultatu, kad ieškovė nėra atsakovių sudarytos rangos sutarties dalyvė, kad reikalavimo pripažinti atsakovių sudaryto darbų perdavimo priėmimo akto negaliojimą tenkinimas ieškovei nesukeltų materialinių teisinių pasekmių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šis ieškovės reikalavimas netenkintas pagrįstai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės pateiktais skaičiavimais dėl aktais perduotų darbų, atliktų darbų kiekių matavimo, kadangi byloje nėra ginčo, kad ieškovė ginčo darbus (stadiono bėgimų takų dangą, 5 863 kv. m) įrengė.
Dėl vindikacijos taikymo
Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).
CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Vadovaudamasi nurodytu straipsniu, ieškovė prašo išreikalauti iš užsakovės stadiono bėgimo takelio sintetinę dangą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl stadiono bėgimo takelių sintetinės dangos išreikalavimo negali būti tenkinamas pirmiausia dėl to, kad ieškovė nėra laikytina sintetinės dangos savininke, o paklota sintetinė danga nėra daiktas, kurį galima išreikalauti iš neteisėto valdymo vadovaujantis CK 4.95 straipsniu.
Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas (CK 4.38 str.). CK 4.1 straipsnyje nurodyta, kad daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Pagal CK 4.2 straipsnio 3 dalį kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
CK 6.644 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Pagal CK 6.645 straipsnio 2 dalį, jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį. Nagrinėjamu atveju dėl daikto pagaminimo nebuvo susitarta. Sintetinė danga įrengta subrangos sutarties pagrindu yra statybos rangos darbų rezultatas. Danga nelaikytina kilnojamuoju daiktu. Eksperto V. Š. išvadoje nurodytas sintetinės dangos pagaminimo būdas – sintetinė danga paklota ant asfalto pagrindo klotuvu maišant gumos granules su klijais. Nors eksperto V. Š. išvadoje nurodyta, kad sintetinę dangą galima nuimti, pjaustant tapetams pjaustyti skirtu peiliu (5 t., 49-51 b. l.), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši išvada nesudaro pagrindo teigti, kad bėgimo takelio sintetinė danga yra kilnojamasis daiktas, kadangi jos perkėlimas iš vienos vietos į kitą sąlygotų dangos vertės sumažėjimą, nes ji skirta konkrečių išmatavimų bėgimo takeliui.
Ieškovė nėra patiestos sintetinės dangos savininkė pirmiausia dėl to, kad ieškovė nesukūrė daikto, kurio savininke galėtų būti. Nors sintetinė danga turi materialinę išraišką kaip tam tikras objektas, tačiau ji vertintina kaip statybos rangos darbų rezultatas. Pagal subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo pakloti stadiono sintetinę dangą ir darbų rezultatą perduoti rangovei, darbus ieškovė įsipareigojo atlikti iš savo medžiagos ir savo jėgomis. Medžiagos, iš kurių ieškovė įsipareigojo įrengti dangą, galėjo priklausyti ieškovei nuosavybės teise, tačiau įrengta stadiono bėgimo takelių danga yra ieškovės medžiagų ir jos darbo pagal subrangos sutartį rezultatas, kurį atlikusi CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ieškovė įgyja reikalavimo teisę apmokėti už atliktą darbą.
Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.645 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į ieškovės ir atsakovės UAB „Dovirma“ 2013 m. sausio 2 d. papildomą susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į sintetinę dangą pereina atsakovei tik nuo visiško atsiskaitymo už ją momento. Apeliantės įsitikinimu, ji iki šios dienos nėra niekam perdavusi 5 863 kv. m sintetinės dangos, todėl laikytina teisėta ginčo dangos savininke. Minėta, kad CK 6.645 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas perduoda užsakovui kartu su pagamintu daiktu ir teises į jį. Ieškovė pagal su atsakove UAB „Dovirma“ sudarytą subrangos sutartį įsipareigojo stadiono bėgimo takuose ir sektoriuose, universaliose žaidimų aikštelėse įrengti sintetines dangas savo medžiagomis, darbo jėga ir mechanizmais bei priduoti kompetentingoms institucijoms, o atsakovė įsipareigojo sumokėti subrangovei sutartyje nustatyta tvarka. Taigi šalys susitarė dėl darbų rezultato – dangos įrengimo, o ne dėl tam tikro daikto sukūrimo. Aplinkybė, kad 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo 3 punktu šalys susitarė, jog nuosavybės teisė į medžiagas, įrengimus ir darbų rezultatą pereina atsakovei UAB „Dovirma“ tik visiškai atsiskaičius pagal tarp šalių sudarytą sutartį, nereiškia, kad ieškovė yra atliktų darbų savininkė. Ieškovė nereiškia reikalavimo atsakovėms dėl pas jas esančių ieškovei priklausančių medžiagų ar įrenginių grąžinimo, neįrodinėja, kad atsakovės turi ieškovei nuosavybės teise priklausančių medžiagų ar įrenginių. Susitarimo 3 punkto dalis, kurioje susitarta, jog darbų rezultatas pereina užsakovui tik visiškai atsiskaičius pagal šalių sudarytą sutartį, neturi teisinės reikšmės, kadangi sudaryta netinkamai suprantant ir aiškinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir prieštarauja subrangos sutarties, kuria susitarta dėl darbų rezultato, esmei. Konstatavus, kad šalys nebuvo susitarusios dėl daikto sukūrimo, ieškovė, patiesusi stadiono bėgimo takų dangą, nuosavybės teisės į ją neįgijo, o įgijo reikalavimą apmokėti už atliktus darbus, todėl nepagrįstais pripažintini apeliantės argumentai, kad jos nuosavybės teisę į sintetinę dangą patvirtina 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo 3 punktas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal rangos sutartį jokio daikto, kurio savininke ji taptų, nesukūrė, kad įrengta danga CK 4.2 straipsnio 3 dalies prasme nėra laikytina kilnojamuoju daiktu, ieškovė negali reikšti vindikacinio ieškinio, kadangi jo pareiškimui nėra CK 4.95 straipsnyje įtvirtintų sąlygų – danga nėra kilnojamasis daiktas, o ieškovė nėra jos savininkė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su užsakovės nesąžiningumu, ar nuosavybės teisių į dangą neturėjimu.
Aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Davirma“ atliktų darbų akto dėl stadiono bėgimo takelių dangos nepasirašė, nepaneigia atliktų darbų fakto ir atliktų darbų rezultato naudojimo. Minėta, kad darbų priėmimo-perdavimo akto paskirtis yra fiksuoti atliktų darbų faktą, jų kokybę, baigtumo procentą ir tokiu būdu sumažinti ginčų tarp šalių kilimo tikimybę, kadangi su darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymu siejamas tam tikrų rangos sutarties šalių teisių ir pareigų atsiradimas (CK 6.694 str.). Šalių pasirašytų atliktų darbų aktų nebuvimas nereiškia, jog darbai neatlikti, jeigu nustatomas darbų atlikimo faktas ir faktinis rezultato naudojimas. Tai, kad pagal subrangos sutartį dalies darbų ieškovė neperdavė atsakovei, nesudaro pagrindo ieškovę pripažinti stadione įrengtos dangos savininke.
Nors reikalavimą dėl vindikacinio ieškinio teismas atmetė nenustatęs, kad daiktą ieškovė prarado prieš savo valią ir, kad užsakovė sintetinę dangą valdo neteisėtai, tačiau iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad toks ieškovės reikalavimas negali būti patenkintas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo dalies, susijusios su galimybe byloje taikyti vindikaciją, nepagrįstumo ir neteisėtumo, pripažintini nepagrįstais.
Dėl nepragrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų taikymo
Netenkinus vindikacinio ieškinio, alternatyviu reikalavimu ieškovė prašė priteisti iš užsakovės 5 863 kv. m sintetinės dangos vertę pinigais – 153 686,40 Eur, taikant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutus. Teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad užsakovė visą sintetinę dangą įgijo rangos sutarties pagrindu, už ją atsiskaitė, todėl dangą įgijo esant teisiniam pagrindui ir nepraturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovės argumentus, kad sintetinę dangą užsakovė priėmė iš asmens, neturinčio teisės jos perduoti, teismas pripažino neįrodytais.
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovę su atsakove UAB „Dovirma“ siejo subrangos teisiniai santykiai dėl stadiono sintetinės dangos įrengimo. Atlikusi darbus pagal subrangos sutartį ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė UAB „Dovirma“ už juos atsiskaitytų. Atsakovė UAB „Dovirma“ kaip rangovė buvo sudariusi su užsakove rangos sutartį dėl stadiono rekonstrukcijos. Minėta, kad stadiono bėgimo takelio dangos įrengimas yra užsakovės ir rangovės sudarytos rangos sutarties darbų rezultatas. Rangos sutartis nėra nuginčyta, todėl negalima teigti, kad ieškovės atliktų darbų pagal subrangos sutartį rezultatą užsakovė įgijo be teisinio pagrindo.
Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika ir pagrįstai sprendė, kad pareikštas ieškinys neatitinka nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad stadiono bėgimo takelio dangą užsakovė įgijo su rangove sudarytos rangos sutarties pagrindu, todėl negalima daryti išvados, kad šią dangą ji įgijo be teisinio pagrindo. Faktinės ieškinio aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog už dalį ieškovės atliktų darbų atsakovė UAB „Dovirma“ nėra atsiskaičiusi. Sutiktina, kad tokiu atveju ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, tačiau savo pažeistas teises ieškovė turi ginti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Dovirma“ susiklosčiusius sutartinius subrangos teisinius santykius reglamentuojančių normų kontekste. Taigi užsakovei pareikštas nepagrįsto praturtėjimo ieškinys netenkina šio instituto taikymui būtinų sąlygų – praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo ir ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.
Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama aiškinant, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas turėtų būti taikomas subsidiariai. Šis institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Minėtoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo. Konstatavus, kad ieškovė savo pažeistas teises turėtų ginti ieškovės su atsakove UAB „Dovirma“ sudarytą subrangos sutartį reglamentuojančių teisės normų kontekste, darytina išvada, kad ieškovė turi galimybę savo pažeistas teises apginti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais, todėl ir nepagrįsto praturtėjimo pagrindu rangos sutarties užsakovei pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsakovės UAB „Dovirma“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės 95 030,28 Eur kreditorinis reikalavimas, kurį sudarė įsiskolinimas už atliktus darbus pagal 2011 m. lapkričio 10 d. subrangos sutartį, tačiau Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-218-304/2014, patvirtinus taikos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Dovirma“, ieškovės ir UAB „Ežerūna“, ieškovė atsisakė 95 030,28 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Dovirma“ bankroto byloje (1 t., 160-162 b. l.).
Apeliantės įsitikinimu, vien sutartinių santykių tarp atsakovių buvimas nereiškia, kad ginčo objektas įgytas sutarties pagrindu. Ieškovės teigimu, pagal atsakovių sudarytos rangos sutarties sąlygas prie ginčo dangos įsigijimą patvirtinančių dokumentų turi būti pateikiami ne tik atliktų darbų aktai, bet ir atliktų darbų ataskaita, fotonuotraukos, pažyma ir kiti dokumentai, kurie nėra pateikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog stadiono bėgimo takelių danga yra patiesta, užsakovė faktiškai naudojasi darbų rezultatu, todėl ieškovės argumentai, kad danga nėra įgyta rangos sutarties pagrindu, yra nepagrįsti. Tam tikrų rangos sutartyje nurodytų formalių dokumentų nepateikimas nepaneigia atliktų darbų fakto ir jų rezultato faktinio naudojimo.
Apeliantės argumentai dėl teismo išvados, kad užsakovė atsiskaitė už visą sintetinę dangą, nepagrįstumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje yra pateikti atliktų darbų aktai Nr. 18, Nr. 19 ir Nr. 20, jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (2 t., 142-161 b. l.). Ieškovės teigimu, šie dokumentai nepatvirtina, kad yra apmokėta už visą sintetinę dangą, tarp jų ir už 5 863 kv. m ginčo dangą. Net jeigu užsakovė ir nebūtų atsiskaičiusi už dalies darbų pagal rangos sutartį atlikimą, ieškovė neturėtų teisės reikšti reikalavimo dėl apmokėjimo už atliktus darbus tiesiogiai užsakovei, kadangi tokią teisę turi tik rangos sutarties šalis UAB „Dovirma“. Tokią išvadą patvirtina ir įstatyminis reguliavimas.
CK 6.650 straipsnyje reglamentuoti generalinio rangovo ir subrangovo teisiniai santykiai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Atsakovės UAB „Dovirma“ ir ieškovės sudarytoje subrangos sutartyje nenumatyta subrangovės teisė reikšti reikalavimus tiesiogiai užsakovei.
Apeliantė teigia, jog teismas be pagrindo taikė CK 6.650 straipsnio 4 dalį, nes ieškinys pareikštas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo ir nurodyti abiejų teisių gynimo būdų taikymo pagrindai ir sąlygas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino abiejų ieškovės pareikštų reikalavimų tiek teisinius, tiek faktinius pagrindus, o CK 6.650 straipsnio 4 dalies taikymu teisiškai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl CPK 330 straipsnyje numatyto pažeidimo nepadarė.
Atsižvelgiant į tai, kas konstatuota, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.242 straipsnį, teisingai vadovavosi kasacinio teismo suformuluotais šio instituto taikymo kriterijais, todėl ieškovės ieškinį nurodytu pagrindu atmetė pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šios teismo sprendimo dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo
Apeliantės teigimu, pripažinęs atsakovės bankroto administratorės įgalioto asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, teismas neužtikrino šio asmens dalyvavimo teismo posėdyje, todėl ieškovė neturėjo galimybės užduoti jam svarbių klausimų, susijusių su esminėmis ginčo aplinkybėmis, taip pat teismas netenkino ieškovės prašymo dėl ekspertizė statybos darbų žurnalo tikrumui nustatyti skyrimo.
Atsižvelgus į tai, kad byloje konstatuotas netinkamas ieškovės pažeistų teisinių gynybos būdo pasirinkimas, atsakovės UAB „Dovirma“ bankroto administratorės parodymai ar ekspertizės išvados neturėtų įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kita vertus, apeliantė nenurodo, kokius klausimus siekė užduoti administratorei, o statybos darbų žurnalas neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, padarė teisingas išvadas, jog nei vindikacija, nei nepagrįsto praturtėjimo institutas šioje byloje negali būti taikomi, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 265 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).
Atsakovė BUAB „Dovirma“ prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (6 t., 143, 144 b. l.). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dovirma“ skyrimo, j. a. k. 180355427, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltik sport“, j. a. k. 300589893, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.