- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- 1A-497-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01101-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria R. I. pripažintas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padaręs būdamas nepakaltinamas. R. I. už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, nutarta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. I. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas už tai, kad jis mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, tai yra 2021 m. sausio 5 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė L. S. už dešinės rankos ir ją suko, po to prispaudė L. S. prie spintos ir vieną kartą įspyrė jai į dešinę blauzdą ir vieną kartą į šoną, L. S. išėjus iš kambario į koridorių, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną kartą kumščiu smogė L. S. į galvą ir du kartus įspyrė jai į kairę blauzdą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, dešinio riešo sąnario sumušimą ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą L. S..
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi, atmesdamas civilinio ieškovo civilinį ieškinį nurodė, kad R. I. nėra kaltinamasis, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra baudžiama. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011). Taigi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taiko atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja. CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Atsižvelgiant į tai, kad R. I. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
3. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymines nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje, kurioje žala padaryta nepakaltinamo asmens pavojingais veiksmais. Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarka reglamentuojama BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Akivaizdu, jog civilinis ieškinys gali būti atmestas tik tais atvejais, kai civilinis ieškinys ir jo dydis nepagrįstas (apkaltinamojo nuosprendžio atveju), arba, jei neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (išteisinamojo nuosprendžio atveju). Kadangi tokių aplinkybių teismo nutartyje nenustatyta, teismas nepagrįstai nutarė civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atmesti.
3.2. Apeliantas nurodo, kad nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tai neužkerta kelio civiliniams ieškovams ateityje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys, nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pagal susiformavusią teismų praktiką, esant šioms aplinkybėms, kai byloje pareikštas civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, jis paliktinas nenagrinėtu, nes tai neužkerta kelio civilinei ieškovei pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010).
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) prašo nepakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties dalies dėl civilinio ieškinio.
5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi, kadangi šis Marijampolės skyrius prijungtas prie Kauno skyriaus, kuriam perėjo visos Marijampolės skyriaus teisės ir pareigos.
6. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria jo civilinis ieškinys atmestas, ir prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis patikrinama tik civilinio ieškinio aspektu.
8. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė civilinis ieškovas, kuriuo buvo pripažintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius. 2021 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė prašymą pakeisti proceso šalį šioje baudžiamojoje byloje, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius prijungtas prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, kuriam perėjo visos Marijampolės skyriaus teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavus biudžetinę įstaigą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių, prijungiant jį prie Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus, kuriam po reorganizacijos perėjo visos teritorinio skyriaus teisės ir pareigos, sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu bei asmeniu padavusiu apeliacinį skundą pripažintinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
9. Iš civilinio ieškovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria byloje buvo išspręstas civilinio ieškinio klausimas ir mano, jog civilinis ieškinys turėjo būti ne atmestas, o paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad CK 6.268 straipsnis numato, jog asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, tačiau nepagrįstai sprendė, jog civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas.
10. Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarka reglamentuojama BPK 115 straipsnis. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalis 2 punktas).
11. Taigi, pagal minėtas nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu, nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgus į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, šiuo klausimu turi būti taikoma artimiausia teisės norma, tai yra BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui ateityje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
12. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, tačiau to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.
13. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas civilinio ieškovo civilinis ieškinys keistina, pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys atmestas pakeisti ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.