- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- 1-399-443/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01421-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kaltinamasis
- P. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Š. rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis su drauge G. K., turintis vidurinį išsilavinimą, verčiasi individualia veikla statybų srityje, teistas:
1) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) padarymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;
2) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;
3) Šakių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;
4) Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus; Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi panaikintas Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nusprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
5) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu;
6) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
7) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus; Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų| arešto bausmę;
8) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį areštu 60 parų (paskirtą bausmę atlikęs),
9) Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I) laisvės atėmimu 10 (dešimt mėnesių) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (II) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, tai yra prie griežčiausios bausmės pridedant 3 (tris) mėnesius švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta 1(vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10) Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (prieš J. S.) paskiriant jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir P. B. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityta visiškai ar iš dalies atliktos bausmės dalis pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį; 2024 m. vasario 2 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, 2024 m. rugpjūčio 23 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. B. 2025 m. sausio 11 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė kumščiu D. M. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus ir odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis P. B. teisiamajame posėdyje atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad D. M., su kuriuo yra tik pažįstamas, pasikvietė pas jį ateiti sausio 10 d. vakare. Nuėjo ten kartu su savo drauge G. K. ir A. R.. Prieš tai buvo pas G. K. jos namuose P. – kaltinamasis buvo truputį išgėręs, A. R. buvo jau gerai apsvaigęs, G. K. buvo negėrusi. Kaltinamasis visgi jautėsi apgirtęs. G. K. paskambino jos tėvas A. M.. Kai nuėjo ten, kur buvo pakviesti, rado D. M. ir A. M. gerai apsvaigusius – kaltinamajam ten jie „baltą“ siūlė, bet P. B. negėrė. Nevartojo ten nuėję alkoholio. A. M. ar D. M. – nežino tiksliai kuris, visaip negražiais žodžiais pradėjo vadinti G. K., kad su kaltinamuoju yra susidėjusi ir pan. P. B. žodžiu gynė G. K. ir tada, neatsimena, ar D., ar A. trenkė jam į nugarą, tas smūgis labai nepasijautė – tas smūgis buvo kaip koks užkabinimo, kaip konflikto pradėjimo. P. B. atsisukęs trenkė pirma A., tada D., nes jis jau norėjo trenkti kaltinamajam ir viskas. Ar. parkrito ir daugiau nekėlė, o D. dar buvo atsikėlęs. A. A. nukrito ant grindų ir net nekėlė, o po to viskas, jis su G. K. išėjo. Taip, sudavė tiek vienam, tiek kitam ir abu nukrito, tik po to dar D. atsistojo, o A. nekėlė. Darius dar atsikėlęs puolė kaltinamąjį, smūgiavo, bet jam ten nelabai sekėsi. Nežino, kokį ten vaidmenį atliko A. R. – kiek matė, tai jis tik stovėjo, su jais kartu neišėjo, ten pasiliko. Kaltinamasis su drauge dar buvo grįžę jo megztinį pasiimti – nelabai ir ėjo į tą vidų, prie slenksčio pastovėjo, ten G. K. įėjo pasiimti tą megztinį ir išėjo. Vertina dabar, jog blogai padarė, iš karto reikėjo išeiti ir viskas. Nežino, bet greičiausiai apsvaigimas trukdė priimti tokį sprendimą (dėl iškart išėjimo, nesimušant). Sutinka su abiem ieškiniais, tikriausiai buvo kažkoks nesutikimas civilinių ieškinių klausimu – dėl teisinių žinių stokos. Atlyginti žalas, jeigu liktų laisvėje, problemų nebūtų. Civiliniams ieškiniams atlyginti pakanka laiko – 3 mėnesių ligonių kasai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per kokį pusmetį nukentėjusiajam. Iš viso – tai tuomet jam nereikėjo smurtaut. Sutiktų, kad teismas paskelbtų trumpą pertrauką tam, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis galėtų susitarti dėl civilinio ieškinio atlyginimo ir pasirašyti tokį susitarimą. Gailisi nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo. Gali teismas vertinti šiandienos įvykius taip, jog nuo šiol galima pasitikėti P. B. – jo gyvenime teigiamas lūžis įvyks ir daugiau kaltinamasis nebedarys naujų nusikaltimų (2 t., b. l. 3-5).
Kadangi kaltinamasis nurodė, jog visiškai prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas, prokurorui išreiškus nuomonę, jog įrodymų tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį byloje gali būti sutrumpintas, tam pritarė ir pats kaltinamasis bei nukentėjusysis, nusprendė įrodymus tirti sutrumpinta tvarka.
Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu protokolų matyti, kad nukentėjęs D. M. ikiteismino tyrimo metu parodė, jog 2025 m sausio 11 d. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su broliu A. M. vartojo alkoholį. Apie 1 val. pas jį į butą atėjo A. dukra G. K. su savo draugais P. B. ir A. R.. Visi trys jie atrodė neblaivūs. Nuo atėjimo praėjus apie 10-15 min., P. B. pradėjo kelti konfliktą su A. P. reiškė priekaištus A., kad jis nesirūpina tinkamai savo dukra G., tai išgirdęs užgynė savo brolį ir ramino P., tačiau šis pradėjo muštis. Neatsimena tiksliai, ar pirmiau P. sudavė smūgį A. į lūpą ir tada jis įsikišo, tačiau atsimena, kai P. sudavė jam rankomis nesuskaičiuojamą kiekį smūgių į galvos sritį. Visą įvykį matė brolis A., A. dukra G. ir jos pažįstamas, kuris kartu atėjo – A. R., kuris, kiek atsimena, nesudavė nei vieno smūgio. Po muštynių pirmiausia išėjo G. K. su savo draugu P., A. dar šiek tiek su juo ir broliu pakalbėjo, sakė nekviesti policijos, nesikreipti pagalbos. B. A. iškvietė pagalbą. Nuvykus į Šakių ligoninę nustatė nosies lūžį, smegenų sukrėtimą ir galvos paviršinį sužalojimą. Daugiau nieko pasakyti negali, buvo neblaivus ir muštynių metu buvo praradęs sąmonę, dėl to daugiau pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 24-27);
liudytojas A. M. parodė, kad 2025 m. sausio 10 d. vakare, jau būdamas neblaivus, nuėjo pas savo brolį D. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Pas brolį nusinešė degtinės 0,7 l ir išgėrė. Sugalvojo, kad reikia pasikviesti savo dukrą G. K., su kuria santykius palaiko kaip tėvas labai minimalius. Žinojo, kad dukra draugauja su P. B.. Galėjo būti jau vidurnaktis, atėjo dukra G. su P., buvo ir A. R.. Atrodė iš pažiūros buvo išgėrę, tas Paulius atrodo tik atėjęs iš karto buvo ne nuotaikoje ir iš karto prie jo pradėjo kibti žodžiais, kad šis nesirūpina savo dukra. P. P. kiek papriekaištavęs jam nei iš šio, nei iš to priėjęs prie jo sėdinčio ir sudavė kumščiu smūgį į veidą, suskaudo trumpam, dėl to jokių pretenzijų P. B. neturi, pareiškimo neteikia, pas medikus nebuvo. Tai pamatęs puolė jį ginti brolis D., tačiau P. tai tik supykdė ir jis pradėjo smūgiuoti sėdinčiam broliui kumščiu į galvą, daugiau tikrai nei du smūgius. Brolis nuvirto ant grindų, tada P. jį mušė gulintį, jau smūgiuodamas jam kojomis į įvairias kūno vietas. Tik pasakius, kad kviečia policiją, liovėsi mušęs brolį ir išėjo. Kartu su P. iš buto išėjo ir G. A. R. prašė, kad nekviestų policijos. Neilgai trukus į butą pagrįžo P. vienas, be G., ir priėjęs prie jo sėdinčio sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, pasakęs, kad čia už dukrą. Neilgai trukus atvyko į namus atvyko pareigūnai, greitoji, kuri apžiūrėjo brolį, jo neapžiūrėjo, nes nebuvo reikalo. Broliui po sumušimo stipriai kraujavo iš nosies, paskui medikai jį išsivežė į ligoninę (1 t., b. l. 56-59);
liudytoja G. K. parodė, kad 2025 m. sausio 10 d. vakare būnant pas ją namuose draugui P. B. ir kitam pažįstamui A. R., gavo per Facebook pakvietimą iš savo tėvo A. M. brolio D. M. vaizdo skambutį, kad ateitų pas tėvą ir jo brolį į svečius. Iš pokalbio girdėjosi, kad juo abu buvo išgėrę. Tą pokalbį-pakvietimą girdėjo ir P. B. su A., tada pasakė, kad eina visi trys. Kai nuėjo, A. buvo jau stipriai girtas, o P. buvo šiek tiek apgirtęs. Nuėjus į butą rado du brolius M. begeriančius ir abu stipriai apgirtusius, iš karto atėjus D. pradėjo juos vadinti gaidžiais, ereliais, paskui dar tėvas A. dar ant jos pasakė negražiai, išvadino ją ,,kurva", kaip ir mama, ir tada kilo konfliktas, D. pastūmė P., kad išeitų lauk, bet jis nėjo, nors D. varė lauk P., tačiau tėvas likti pasiūlė P. ir kartu išgerti. D. su P. nesiliovė konfliktavę ir tada P. davė smūgį į veidą delnu, paskui matė, kad sukonfliktavo P. su A., kuris bandė ginti, užstoti savo brolį. Ir tada matė, kaip P. mušė A. rankomis į įvairias kūno vietas, iš pradžių mušė stovintį, kai šis parkrito ant grindų, P. daugiau jo nemušė, nes pasakė D., kad kviečia policiją. A. į konfliktą nesikišo. Tik išėjus iš namų kartu su P. tuojau pagrįžo atgal, nes P. buvo palikęs megztinį, bet tada jis jau jokio smūgio niekam nesudavė. Kai išėjo iš namų matė, kad D. bėgo kraujas, kaip atrodė A., nematė, nes kai grįžo pasiimti megztinio, pati buvo koridoriuje į kambario vidų nebuvo užėjusi (1 t., b. l. 62-66);
liudytojas A. R. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytoja G. K.. Matė, kad D. su P. apsistumdė, jokių smūgių nebuvo, kuris pirma kurį stūmė, nematė. Pamatęs, kad juodu stumdosi, juodu išskyrė. P. D. pavadino G. kurva, neišlaikęs P. trenkė D. ranka į veidą. Atrodo, kad buvo du smūgiai ir dar įsikabinęs į P. D. šiek tiek laikėsi, nepargriuvo ant grindų, bandė dar D. pulti P., užsimojo prieš jį, bet jam nepavyko suduoti ir tada P. davė jam dar vieną smūgį į veidą ir tada jis nukrito ant grindų ir užsidengė rankomis galvą. Tada puolė brolio ginti kartu buvęs A., atrodo, kad kad jam įsikabino į atlapus, dėl smūgių negali pasakyti, tikrai neprisimena, ar smūgiavo P. A., to nežino, nematė, tuo metu dar šiek tiek ramino G. nuo to vaizdo. Ant grindų nukrito pats A., galimai nuo P. smūgio ar pastūmimo, to nematė. Pats dar liko namuose pas M., prašė, kad nekviestų policijos, matė, kad kraujavo D. nosis. O P. su G. iš karto po sumušimo iš namų išėjo, dar po kelių minučių jis pagrįžo pasiimti savo palikto rūbo. Grįžus jam trumpam jokių muštynių nebuvo (1 t., b. l. 69-72).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Marijampolės AVPK Šakių RPK tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 11 d. 1.38 val. gautas A. M. pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pas pranešėjo brolį D. M., gimusį (duomenys neskelbtini) į namus atėjęs pažįstamas asmuo P. B., gimęs (duomenys neskelbtini) sumušė D. M., kuriam Šakių ligoninės priėmimo skyriuje nustatyta diagnozė: nosies kaulo lūžis, galvos paviršinis sužalojimas, smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 7-9);
įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo butas. Į daugiabučio namo laiptinę įeinama pro praviras tamsiai rudos spalvos metalines duris. Prie pravirų rudos spalvos metalinių durų, kairėje pusėje matomos šviesiai rudos spalvos, medinės rudos spalvos durys, kurios veda į daugiabučio namo rūsį. Įėjus į daugiabučio laiptinę priešais matomi 7 laiptai, kuriais užlipus, kairėje pusėje, matomos tamsiai rudos spalvos, šarvinės duris. Pravėrus tamsiai rudos spalvos duris patenkama į butą Nr. 5. Patenkama pro buto duris į koridorių, kurio dešinėje pusėje tiesiai matomas tuščias nenaudojamas kambarys. Atsistojus priešais tuščią kambarį, dešinėje pusėje matomas miegamojo kambarys. Ant koridoriaus grindų, matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmes, kurios yra sudžiuvusios ir veda į miegamojo kambarį. Į miegamojo kambarį patenkama pro atviras rudos spalvos, medines duris. Ant grindų, prie atvirų durų, matoma raudonos spalvos, galimai kraujo dėmes, kurios yra sudžiuvusios. Priešais kambaryje matomas žalios spalvos krėslas ant kurio padėti įvairūs rūbai ir daiktai, prie krėslo ant grindų padėta garso kolonėlė. Kambario kairėje pusėje matoma žalios spalvos išskleista sofa/lova, ant kurios matomi sudėti įvairūs patalai. Atsisukus tiesiai priešais sofą/lovą, kambario dešinėje pusėje, prie sienos matoma pristumta baltos spalvos medinė kėdė ant kurios padėti maisto likučiai, prie kėdės matoma rudos spalvos spintelė, ant kurios viršaus ir lentynoje matomi padėti įvairūs daiktus ir vaistai. Tarp kėdės ir sofos/lovos ant grindų taip pat matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės, kurios taip pat sudžiūvusios. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Kriminalistinis lagaminėlis nenaudotas (1 t., b. l. 10-21);
iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto pateiktos išvados Nr. G185/2025(02) nustatyta, kad D. M. minkštųjų audinių sumušimai ir odos nubrozdinimai, pakaušio bei dešinio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas padaryti mažiausiai trimis poveikiais kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tiek dėl nosies kaulų lūžio, tiek dėl galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdoma ilgiau dešimties parų. Nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 39-40);
kaltinamasis ir nukentėjusysis 2025 m. gegužės 29 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 1 000 eurų neturtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 1).
BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Kaltinamasis P. B. baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimo metu visiškai prisipažino kaltu, visiškai pripažino jam pareikštus Kauno teritorinės ligonių kasos 222,65 eurų (b. l. 45-50) ir D. M. 1 000 eurų (b. l. 41-44) civilinius ieškinius atitinkamai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat ir baudžiamojoje byloje surinkti bei teismo vertintini duomenys – pirmiausia objektyvios aplinkybės, tokios kaip medicininė specialisto išvada nukentėjusiojo atžvilgiu, paties nukentėjusiojo, kaltinamojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kiti bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis savo kaltais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, – įrodymai įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant įrodymus, konstatuotina, kad jie yra vieni kitiems neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys, o tai įpareigoja teismą neabejoti jais ir vertinti įrodymus kaip patikimus, padedančius nustatyti byloje objektyvią tiesą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis 2025 m. sausio 11 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė kumščiu D. M. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus ir odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikinai sulaikytas, 2025 m. sausio 17 d. jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146-149).
Byloje nėra informacijos, kad kaltinamasis būtų gydytas psichiatro arba įrašytas atitinkamon įskaiton, kaip ir nėra duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje ar gydytas dėl šių ligų.
Kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 126-127).
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė turtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį 222,65 eurų sumai (1 t., b. l. 45-50) dėl nukentėjusiam suteiktų medicininių paslaugų atlyginimo, kurį kaltinamasis visiškai pripažįsta ir žada ateityje atlyginti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjęs D. M. pareiškė 1 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 41-44), kurį kaltinamasis taip pat visiškai pripažįsta ir žada ateityje atlyginti, pasirašė susitarimą dėl atlyginimo per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, Kauno teritorinės ligonių kasos 222,65 eurų byloje pareikštas turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys turi būti atlygintas kaltinamojo, kaip kalto dėl padaryto sužalojimo atsakingo asmens. Tokiu pagrindu iš kaltinamojo priteistini 222,65 eurai Kauno teritorinei ligonių kasai.
Nukentėjęs D. M. yra pateikęs byloje 1 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir raštu įsipareigojo jį atlyginti. Teismas vertina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, pagal nusikalstama veika sukeltas pasekmės, kurios yra vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant atlygintinos padarytos neturtinės žalos dydį, toks civilinis ieškinys neviršija dydžio pagal Lietuvos Aukčiausiojo teismo išnagrinėtose bylose suformuotą tuo klausimu praktiką (iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. primtose nutartyse baudžiamosiose bylose praktikos matyti, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatytomis aplinkybėmis tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 700 Eur iki 1 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtos nutartys baudžiamosiose bylose 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017 ir kt.), todėl civilinis ieškinys vertintinas kaip pagrįstas bei tenkintinas visiškai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnį, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus (BK 138 straipsnio 1 dalis); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl girtavimo, dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, dėl nemotyvuotai padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į tai, kad kaltinamasis, iš esmės be jokios svarios tam priežasties, padarė nusikalstamą veiką; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamasis yra jau pakankamai brandaus amžiaus, anksčiau ne kartą teistas, jam jau buvę skirtos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, nors yra nevedęs, bet gyvena su sugyventine, turintis vidurinį išsilavinimą, verčiasi individualia veikla statybų srityje, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į tai, kad pripažįsta abu civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau kolkas dar nėra atlyginęs jokios ieškinio dalies; į tai, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas turės galimybę atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Teismo vertinimu, kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė būtų didesnė nei bausmės vidurkis. Įrodymus tyrus sutrumpinta tvarka, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis ir galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bausmės vykdymas, atsižvelgus į tai, kad teismui yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam supratus savo nusikalstamo elgesio pragaištingumą, nuoširdžiai gailintis dėl nusikaltimo padarymo, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėtinas (BK 75 straipsnio 2 dalis) su BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktuose, 8 dalyje, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir BK 72² straipsnyje numatytais atitinkamais įpareigojimais (dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo nuosprnedžio įsiteisėjimo per 3 mėn. laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per 6 mėn. laikotarpį atlyginti neturtinę žalą).
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 m. (dvejiems metams).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 1 m. (vienerius metus) 4 mėn. (keturis mėnesius) laisvės atėmimo.
Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 6 ir 10 punktuose, 8 dalį, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir BK 72² straipsnį – paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dvejiems metams), įpareigoti: ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (dvejus metus) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius atlyginti 222,65 eurų turtinę žalą Kauno teritorinėms ligonių kasoms ir ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius atlyginti 1 000 eurų turtinę žalą nukentėjusiam D. M..
Civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
Priteisti iš P. B. 222,65 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 65 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš P. B. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo D. M..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (Šakiuose).