- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1689-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07121-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- G. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei G. V. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 11 491 Eur piniginę kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės 6 160 Eur piniginę kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų, viršijančių 6 160 Eur sumą.
Ieškovas nurodė, kad po tėvo E. D. mirties 1999 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 6410, pagrindu ieškovas paveldėjo 34/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o Z. K. – 66/100 dalis šio namo. Taip pat ieškovas ir Z. K. paveldėjo pagal įstatymą ir kitą turtą, kuris nebuvo velionio paskirtas testamentu. Šį turtą, be kita ko, sudarė 72,36 Lt piniginė įmoka, 1992 m. birželio 26 d. E. D. sumokėta už 600 kv. m namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią įmoką ieškovas ir Z. K. paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po 36,18 Lt. Tarp ieškovo ir Z. K. 2002 m. liepos 23 d. buvo sudarytas susitarimas pirkti žemės sklypą. Kiekvienai šaliai priskirtas žemės sklypo dalies dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į šalims priklausančio paveldėto namo dalį. Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 02-01-3489 nuspręsta ieškovui ir Z. K. parduoti 600 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu įsakymu buvo užskaitytos už žemės sklypą sumokėtos piniginės įmokos, nurodant, kad ieškovas sumokėjo 24,6 Lt, Z. K. – 47,76 Lt. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad žemės sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise tokiomis dalimis: ieškovo dalis sudaro 204 kv. m, o Z. K. – 396 kv. m. Taigi nors ieškovas paveldėjo 1/2 dalį piniginių įmokų, tačiau įsigijo ne 1/2 dalį žemės sklypo, o 204/600 dalis (ne 300 kv. m, bet 204 kv. m), t. y. 96 kv. m (0,96 aro) mažiau, nei ieškovas galėjo įsigyti panaudodamas visas iš tėvo paveldėtas pinigines įmokas. Dalis ieškovo paveldėtų piniginių įmokų buvo panaudota Z. K. naudai. Ieškovas Z. K. šių įmokų nedovanojo, nepardavė, neatlygintinai neperleido kitokiu sandoriu, o Z. K. jokiais būdais nekompensavo ieškovui dalies jo paveldėtų Z. K. naudai panaudotų įmokų. Atlikus vertinimą, nustatyta, kad 600 kv. m žemės sklypo rinkos vertė yra 38 500 Eur, atitinkamai 96 kv. m rinkos vertė sudaro 6 160 Eur.
Atsiliepimas
Z. K. teisių perėmėja atsakovė G. V. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Teigė, kad 2002 m. liepos 23 d. susitarimas pirkti žemės sklypą (ieškovas – 204/600 dalis, Z. K. – 396/600 dalis) buvo sudarytas laisva valia, ieškovas pasirašė tokį susitarimą ir jam neprieštaravo. Z. K. paveldėjo 66/100 dalis, o ieškovas – 34/100 dalis gyvenamojo namo, kitų statinių ir tapo gyvenamojo namo, kitų statinių bendraturčiais. Ieškovui ir Z. K. su įsigyta statinių nuosavybės teise kaip bendraturčiams perėjo susijusi teisė išpirkti naudojamą privačios namų valdos žemę tokios apimties, kokia ji tenka pagal bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje į gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti jam piniginę kompensaciją, kurią grindžia 1 aro vidutine žemės sklypo rinkos kaina (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad jis paveldėjo 36,18 Lt įmoką, iš kurios 24,6 Lt buvo sumokėta už ieškovo žemės sklypo dalį, o 11,58 Lt buvo užskaityta už Z. K. žemės sklypo dalį. Dėl to ieškovas galėtų prašyti priteisti jam 11,58 Lt (3,35 Eur) įmokos skirtumą, nes ieškovas paveldėjo įmokas, o ne žemę. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas į teismą dėl piniginės kompensacijos priteisimo kreipėsi praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (sutartis sudaryta 2003 m. birželio 18 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl 5 331 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo, atmetė kitą ieškinio dalį.
Teismas nutraukė bylos dalį dėl 5 331 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo, ieškovui atsisakius šios ieškinio reikalavimo dalies. Teismas nustatė, kad ieškovas į teismą dėl piniginės kompensacijos priteisimo kreipėsi praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo susitarimo pirkti žemę ir valstybinės žemės pirkimopardavimo sutarties sudarymo. Sprendė, kad ieškovo reikalavimui priteisti kompensaciją yra suėjęs ieškinio senaties terminas, per kurį jis galėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises, jeigu manė, jog jos yra pažeistos (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovas dvylika metų nesiekė apginti savo teises, neprašė priteisti ar grąžinti dalį piniginės įmokos už sumokėtą E. D. žemę. Atsakovės prašymu teismas taikė ieškinio senatį ieškinio reikalavimui priteisti iš atsakovės 6 160 Eur kompensaciją ir atmetė šį ieškinio reikalavimą. Teismas nenustatė pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, jis patvirtino, jog, pasirašydamas susitarimą su seserimi, žinojo apie įmokos dalių dydžio panaudojimą žemės sklypui įgyti, 2009 m. lapkričio 9 d. reikšdamas ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-7781-454/2010, naudojosi kvalifikuoto advokato pagalba, aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises, tačiau jo ieškinio dalykas buvo susijęs su pusės žemės sklypo dalies natūra ieškovui įgijimu. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinio senaties termino metu, kuris skaičiuotinas nuo susitarimo pasirašymo dienos (2002 m. liepos 23 d.), ieškovas pasirinko paminėtą savo pažeistų teisių gynimo būdą, laikė, jog ieškovas yra išnaudojęs galimybes įstatymų nustatytu terminu reikšti ieškinius, susijusius su paveldėta įmoka. Teismas nenustatė ieškovo teisių pažeidimo, pažymėdamas, kad 2000 m. rugsėjo 27 d. sutartimi šalių motina V. D. ieškovui, kaip gavusiam mažesnę palikimo dalį po tėvo mirties, perleido atstatomą nuosavybės teisę į 491 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu Kaune. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė yra konstatuota Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu būtų laikoma, kad jis yra praleistas, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Neteisingai pritaikytos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos, nepagrįstai spręsta, kad ieškinio senatis prasidėjo ieškovui ir Z. K. pasirašius 2002 m. liepos 23 d. susitarimą pirkti žemės sklypą, 2003 m. birželio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3347. Šios bylos ginčas – piniginės kompensacijos priteisimas, o ne kompensacijos natūra priteisimas, žemės dalies grąžinimas ar kiti klausimai, susiję su žemės grąžinimu natūra. Ieškovas, 2009 m. lapkričio 9 d. kreipdamasis į teismą, neprašė piniginės kompensacijos priteisimo, prašė teismo pakeisti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės 1999 m. lapkričio 16 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 6411, nustatant, kad J. D. ir Z. K. lygiomis dalimis paveldėjo teisę įsigyti iš valstybės 600 kv. m namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį 1992 m. birželio 26 d. yra sumokėta 72,36 Lt įmoka grynaisiais; pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento J. D. ir Z. K. 2002 m. liepos 23 d. pasirašytą susitarimą tarp bendrasavininkų pirkti žemės sklypą; pakeisti Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 02-01-3489, nustatant, kad J. D. ir Z. K. kiekvienam bendrosios dalinės nuosavybės teise parduodama po 300 kv. m sklypo ploto; pakeisti 2003 m. birželio 18 d. valstybinę žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3347, ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 535, nustatant, kad J. D. ir Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nesiekia žemės grąžinimo natūra, neginčija 2002 m. liepos 23 d. susitarimo, paveldėjimo teisės liudijimų, žemės pirkimo aktų turinio. Dėl to teismas ieškinio senaties pradžią nepagrįstai sieja su 2002 m. liepos 23 d. susitarimo pirkti žemės sklypą pasirašymu. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi palikus nepakeistais žemesnių instancijų teismų sprendimus (Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimu byloje Nr. 2-7781-454/2010 ieškovo ieškinys buvo atmestas, Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas), tapo aišku, kad žemės įgijimo procese atsiradusi neteisybė nebuvo pašalinta ir ieškovas prarado teisę įgyti žemės sklypo dalį natūra, kurį ieškovo tėvas nusipirko (sumokėjo įmokas) ir iš kurio ieškovas paveldėjo visas jo daliai tenkančias velionio sumokėtas įmokas (pusę įmokų), o išpirkimo procedūroje ieškovas įgijo ne pusę žemės, o mažiau, tuo tarpu Z. K. įgijo daugiau žemės, nei ji turėjo teisę įgyti pagal paveldėtas E. D. įmokas, tačiau nurodytose bylose nebuvo kalbama apie kompensacinius klausimus. Tai, kad iš esmės buvo nusavintos ir Z. K. naudai panaudotos ieškovo paveldėtos piniginės įmokos, ieškovas suprato tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties priėmimo. Teismas, formaliai taikydamas ieškinio senatį ir/arba neatnaujindamas ieškinio senaties termino, nevykdė teisingumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Neteisybė, atsiradusi žemės įforminimo procedūros metu, kuri nebuvo teismų ištaisyta, nuvedė ieškovą ir jo seserį Z. K. į nuolatinius konfliktus, sprendžiamus teismuose, policijos įstaigose. Dėl to negalima teigti, kad tarp šalių yra nusistovėjęs teisinių santykių stabilumas, kuris, nepritaikius ieškinio senaties, būtų pažeistas.
Nepagrįstai akcentuotas ieškovo teisių nepažeidimas. V. D. valia yra disponuoti savo turtu, perleisti, dovanoti sūnui vienokį ar kitokį turtą. Velionio E. D. valia palikti po mirties įpėdiniams vienokį ar kitokį turtą vienokiu ar kitokiu būdu. E. D. mirė (duomenys neskelbtini), V. D. – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011 konstatuodamas, kad 2000 m. rugsėjo 27 d. sutartimi šalių motina V. D. ieškovui, kaip gavusiam mažesnę palikimo dalį po tėvo mirties, perleido atstatomą nuosavybės teisę į 491 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu Kaune, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, iškraipė velionių tėvų valią paskirstyti savo turtą vaikams. Susitarime tarp V. D. ir ieškovo nėra nurodyta, kad V. D. perleidžianti teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, nes ieškovas po tėvo mirties gavo mažesnę palikimo dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios aplinkybės taip pat nepasisakė.
Atsiliepimas
Z. K. teisių perėmėja atsakovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2016 m. vasario 24 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2002 metais susitarimas buvo pasirašytas pas notarą, ieškovas jį skaitė, tikėjosi, kad bus pasidalinta lygiomis dalimis. Į klausimą, kodėl ieškovas iš karto nesikreipė į teismą dėl kompensacijos priteisimo, jeigu matė, kad susitarimas pasidalinti žemę surašytas nelygiomis dalimis, ieškovas atsakė, jog nekreipė į tai dėmesio. 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dėl žemės pirkimo (žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2003 m. birželio 18 d.) nelygiomis dalimis kreipėsi į žemėtvarkos viršininką, specialistus, teritorijų planavimą, registrų centrą, archyvus, ėjo pas merą, jam buvo paaiškinta kreiptis į teismą, bet negalėjo, nes tėvas buvo silpnos sveikatos. Taigi ieškovui buvo žinoma apie teisių pažeidimą, jeigu ieškovas manė, jog jo teisės yra pažeidžiamos, tačiau ieškovas dvylika metų nesiėmė aktyvių veiksmų ir neprašė piniginės kompensacijos iš Z. K. Be to, paskutiniojo teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jam nereikia pinigų, jis nori 1 aro žemės sklypo. Taigi ieškovas reiškia norą turėti 1 aro žemės sklypą natūra, tačiau šis klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi. Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad šalių motina V. D. ieškovui, kaip gavusiam mažesnę palikimo dalį po tėvo mirties, perleido atstatomą nuosavybės teisę į 491 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu Kaune, yra įsiteisėjęs, ieškovas dalyvavo šioje byloje, jam buvo žinoma apie teismo sprendimą, todėl šis teismo sprendimas ieškovui įgijo prejudicinę reikšmę ir res judicata galią. Nuo 2009 metų ieškovo interesus atstovavo ne vienas advokatas, todėl jam buvo žinomos galimybės ginti savo pažeistas teises, jeigu manė, kad jos yra pažeistos. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo išnagrinėjimo pabaigos ieškovas nereiškė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tik baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė paprašė atnaujinti minėtą terminą. Tai rodo, jog ieškovui buvo žinoma apie ieškinio senaties termino pasibaigimą, o, prašant jį atnaujinti, nebuvo nurodyta svarbių termino praleidimo priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektą sudaro 2016 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir jo sesuo Z. K. pagal 1999 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6410, išduotą pagal šalių tėvo surašytą testamentą, įgijo atitinkamai 34/100 ir 66/100 dalis gyvenamojo namo (1A1m (p)), (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir Z. K. pagal 1999 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 6411, paveldėjo pagal įstatymą ir kitą turtą, kuris nebuvo velionio paskirtas testamentu. Šį turtą sudarė ir 72,36 Lt piniginė įmoka grynais, 1992 m. birželio 26 d. sumokėta E. D. už 600 kv. m namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šią įmoką ieškovas su Z. K. paveldėjo lygiomis dalimis. 2002 m. liepos 23 d. ieškovas ir Z. K. pasirašė susitarimą pirkti žemės sklypą (perkamo sklypo dalys paskaičiuotos pagal paveldėtą gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį). 2003 m. gegužės 26 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ Nr. 02-01-3489, nusprendė parduoti ieškovui ir Z. K. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 600 kv. m žemės sklypą. 2003 m. birželio 18 d. sutartimi Nr. 3347 ieškovas ir Z. K. nupirko minėtą žemės sklypą. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovo sumokėta suma grynaisiais pinigais be kainos priedo dėl inžinerinių statinių sudaro 24,60 Lt, Z. K. – 47,76 Lt, J. D. nuosavybės teise perka 204 kv. m, o Z. K. – 396 kv. m žemės sklypo dalis.
12. J. D. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7781-454/2010 prašė pakeisti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės 1999 m. lapkričio 16 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą notarinio registro Nr. 6411, nustatant, kad J. D. ir Z. K. lygiomis dalimis paveldėjo teisę įsigyti iš valstybės 600 kv. m namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį 1992 m. birželio 26 d. sumokėta 72,36 Lt įmoka grynaisiais; pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento J. D. ir Z. K. 2002 m. liepos 23 d. pasirašytą susitarimą tarp bendrasavininkų pirkti žemės sklypą; pakeisti Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 02-01-3489 nustatant, kad J. D. ir Z. K. kiekvienam parduodama po 300 kv. m parduodamo sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise ploto; pakeisti 2003 m. birželio 18 d. valstybinę žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3347, ir valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą Nr. 535, nustatant, kad J. D. ir Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Sprendimas 2011 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011 paliktas nepakeistas. Kauno apygardos teismo nutartis 2011 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje 3K-3-434/2011 palikta nepakeista.
13. Ieškovas, manydamas, kad žemės sklypo įgijimo procese liko nuskriaustas, kreipėsi į teismą dėl piniginės kompensacijos už 96 kv. m žemės sklypo dalį priteisimo (patikslinęs reikalavimus prašė priteisti 6 160 Eur kompensaciją).
14. Pirmosios instancijos teismas, prašant atsakovei, pritaikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.
15. Su sprendimu nesutinka ieškovas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį, o, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, nepagrįstai jo neatnaujino. Apelianto teigimu, 2009 m. lapkričio 9 d. kreipdamasis į teismą jis neprašė piniginės kompensacijos priteisimo, o šiuo ieškiniu nesiekia žemės grąžinimo natūra, neginčija susitarimo, paveldėjimo teisės liudijimo, žemės pirkimo aktų turinio. Kad jis liko nuskriaustas, kad iš jo buvo nusavintos ir atsakovės naudai panaudotos jo paveldėtos piniginės įmokos, jis suprato tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, todėl mano, kad ieškinio senaties termino jis nepraleido. Jei teismas laikytų ieškinio senaties terminą praleistu, prašo jį atnaujinti.
16. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, nemato svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).
19. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra siejamas su ieškovo (terminą atnaujinti prašančiojo) asmeniu, todėl kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs bylos šalių elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-516/2010).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo susitarimo pasirašymo dienos, t. y. nuo 2002 m. liepos 23 d. Byloje neginčytinai nustatyta, kad, pasirašydamas šį susitarimą J. D. suprato, jog sklypas perkamas nelygiomis dalimis ir tai pažeidžia jo teises. Ieškovo aiškinimu (2016 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašas), susitarimas buvo pasirašytas pas notarą, jis pats skaitė susitarimą, matė, kad perkama nelygiomis dalimis, nenorėjo pasirašyti, bet tikėjosi, kad bus pasidalinta lygiomis dalimis, nes sesuo sakė, kad pasidalins. 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dėl žemės pirkimo nelygiomis dalimis kreipėsi visur, t. y. į žemėtvarkos viršininką, specialistus, teritorijų planavimą, registrų centrą, jam buvo paaiškinta kreiptis į teismą. Iš ieškovo paaiškinimų akivaizdu, kad jam buvo žinoma apie teisių pažeidimą. Apeliantas, manydamas, kad jog jo teisės yra pažeidžiamos, dvylika metų jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir piniginės kompensacijos iš atsakovės neprašė. Pastebėtina tai, kad nagrinėjant bylą teisme J. D. tvirtino, kad jam pinigų nereikia, o nori tik papildomai 1 aro žemės, t. y. kad žemė būtų padalinta lygiomis dalimis.
21. Teisėjų kolegija pastebi, kad J. D. reikalavimas padalinti žemės sklypą lygiomis dalimis, be kitų reikalavimų, išnagrinėtas ir galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi (nutarties 12 punktas).
22. Apelianto teigimu, nepagrįstai akcentuotas ieškovo teisių nepažeidimas, vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo, kuris viršijo bylos nagrinėjimo ribas, nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011. Anot apelianto, jo tėvų valia yra disponuoti savo turtu, perleisti, dovanoti, palikti po mirties vienokį ar kitokį turtą.
23. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais sutikti negali. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovo mama V. D., ieškovui, kaip gavusiam mažesnę palikimo dalį po tėvo mirties, perleido atstatomą nuosavybės teisę į 491 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu Kaune, konstatuota Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011. Teismo nutartis, kuria nustatyta minėta aplinkybė, yra įsiteisėjusi, J. D. buvo šioje byloje dalyvaujantis asmuo, apie nutartį jam buvo žinoma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. D. skundė minėtą Kauno apygardos teismo nutartį kasacine tvarka, tačiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo motyvų neskundė, todėl kasacinis teismas dėl jų ir nepasisakė. Taigi įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis J. D. įgijo tiek prejudicinę reikšmę, tiek res judicata galią. Prejudicinis faktas – tai faktas ar aplinkybė, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliantas yra aukštojo išsilavinimo. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad jis nuo 2002 m. liepos 23 d. susitarimo pasirašymo žinojo, kad žemės sklypą įgyja nelygiomis dalimis. Siekdamas apginti savo teises naudojosi profesionalių advokatų pagalba, pasirinko kitus teisių gynimo būdus. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodyta ir apeliaciniame skunde.
25. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų apelianto teiginių, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
27. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.