- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- 1-111-604/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38098-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Vitalijus Vitkovskis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-06-08 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą,
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Kaltinamasis D. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2024-09-29 apie 00.10 val. Šv. Jono Pauliaus II ir Nepriklausomybės gatvių sankryžoje, Šalčininkų m., Šalčininkų r. neturėdamas teisės vairuoti vairavo motorinę transporto priemonę - A. D. priklausantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija, bei nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis D. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad 2024-09-28 kartu su pažįstamu A. D. buvo Šalčininkuose, nes A. D. ketino įsigyti automobilį. Šalčininkuose abu vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l trauktinės. Po to A. D. už 600 Eur nusipirko automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi nupirktą automobilį reikėjo nuvairuoti prie A. D. namų ir nebuvo kam vairuoti, prie vairo sėdo jis, nors teisės vairuoti jis neturi ir niekada neturėjo. Važiavo pro Šalčininkų mokyklą. Bevažiuodamas pas A. D. prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu. Šie apsisuko, įjungė švyturėlius ir pradėjo jį stabdyti, dėl to labai išsigando, persėdo ant keleivio sėdynės ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio ženklą. Policijos pareigūnai nustatė jam neblaivumą, su kuriuo sutiko. Dėl padaryto labai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti mamos atsakomybei, pasižada daugiau nenusikalsti.
Liudytojas (transporto priemonės savininkas) A. D. parodė, kad įvykio dieną kartu su D. V. išgėrė alkoholio, po to už savo lėšas įsigijo automobilį. Nutarė šiuo automobiliu važiuoti namo. Prie vairo sėdo D. V.. Leido jam vairuoti, nes pats neturi teisės vairuoti. Pravažiavus neilgą atstumą, buvo stabdomi policijos pareigūnų. Pamatęs policijos pareigūnus D. V. išsigando ir persėdo ant keleivio sėdynės. Šiuo metu automobilis saugomas pas jį. Sutinka, kad jo automobilis būtų konfiskuotas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. V. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūno D. Čibiro tarnybinis pranešimas ir parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, eismo įvykio vietos schema, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, VĮ Regitra duomenys, liudytojo A. D. parodymai, kaltinamojo D. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.
Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo D. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis D. V. 2024-09-29 apie 00.10 val. Šv. Jono Pauliaus II ir Nepriklausomybės gatvių sankryžoje, Šalčininkų m., Šalčininkų r. vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,95 promilės neblaivumas.
Kaltinamojo D. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Teisiamojo posėdžio metu L. V. pateikė teismui prašymą atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. L. V. prašyme nurodė, teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad D. V. yra jos sūnus. Apie trejus metus sūnus gyvena atskirai, nuomojasi butą, dirba. Santykiai su sūnumi geri, bendrauja dažnai. Sūnus jos klauso. Bendravo su sūnumi apie jo veiksmus, jis gailisi, dėl šio įvykio labai išgyvena, supranta savo veiksmų pasekmes ir žalą, pasižada daugiau nepažeidinėti įstatymų. Pati anksčiau neteista, pareiginga. Apie sūnaus padarytus ankstesnius nusižengimus ir nusikaltimus žino. Todėl mano, kad gali daryti sūnui teigiamą poveikį ir užtikrinti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes šiuo metu nedirba.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. V. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Neblaivus prie automobilio vairo kaltinamasis sėdo prieš tai išgėręs nemažą kiekį stiprių alkoholinių gėrimų, be to, be jokios svarbios priežasties, vairavo automobilį važiuodamas miesto gatvėmis, kuriose eismas paprastai yra intensyvesnis, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,95 promilės), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, ypač pavojingai (peršokęs ant keleivio sėdynės), be to, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kelio ženklą. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad D. V. anksčiau neteistas, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-06-08 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, tai yra kartą jam jau buvo išreikštas teismo pasitikėjimas, tačiau tai kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Be to, iš administracinių nusižengimų registro duomenų taip pat matyti, kad D. V. ne kartą baustas ir administracine tvarka už tyčinius nusižengimus, taip pat ne kartą baustas ir už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimas neturint teisės vairuoti, apsvaigus nuo alkoholio). Šių aplinkybių visuma rodo kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir neleidžia manyti, jog kaltinamasis po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kritiškai įvertins savo elgesį ir padarys atitinkamas išvadas. Tuo remiantis, darytina išvada, jog kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, o ankstesnis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baustumas neužkirto kelio naujų įstatymų pažeidimų darymui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog D. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl nesant visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nėra pagrindo D. V. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl bausmės
Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.
Kaltinamojo D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam D. V. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, tačiau kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus tyčinius nusižengimus, dirbantis, nevedęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas skiria kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnę arešto bausmę. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, anksčiau neteistas, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymą atideda 12 mėnesių be intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju D. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės jos vairuoti, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,95 promilės). Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką jis vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, sėdo už vairo be jokios svarbios priežasties, vairavo automobilį važiuodamas miesto gatvėmis, kuriose eismas paprastai yra intensyvesnis, vairavo automobilį ypač pavojingai (peršokęs ant keleivio sėdynės), be to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė žalos. Šios aplinkybės rodo, kad D. V. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Be to, už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Remiantis tuo, D. V. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, į tai, kad D. V. praeityje buvo padaręs analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesnis už minimalų – 2 metai ir 6 mėnesiai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2024-10-02. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).
Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju D. V. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas transporto priemonę „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, D. V. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, be to, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai, anksčiau baustas už analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą. Todėl, teismo vertinimu, D. V. atžvilgiu yra pagrindas taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.
Bylos duomenimis, transporto priemonė „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-04-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise faktiškai priklauso trečiajam asmeniui A. D.. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Aptariamu atveju transporto priemonės savininkas 2024-09-29 kartu su kaltinamuoju vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, jo vartojo pakankamai gausiai, taip pat važiavo kartu su kaltinamuoju šio vairuojamu automobiliu, kas rodo, jog šiuo atveju leisdamas automobilį vairuoti kaltinamajam, transporto priemonės savininkas neabejotinai žinojo, kad D. V. vairuoja transporto priemonę akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, be to, ir neturėdamas teisės vairuoti. Todėl kliūčių taikyti aptariamąją baudžiamojo priemonę teismas neįžvelgia.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,
Nusprendžia:
Pripažinti D. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti D. V. sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Taikant BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalis, D. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Taikant BK 68 straipsnį, skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti D. V. 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2024-10-02.
Taikant BK 72 straipsnį, skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.
Išaiškinti D. V., kad vengiant įvykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.