- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-182-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00627-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Baltijos pirkliai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 8 700 000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2006 m. BUAB „Baltijos pirkliai“ Šventojoje pradėjo vystyti viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „(duomenys neskelbtini)“ statybos projektą. 2008 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (toliau – ir Prokuroras), gindamas tariamai pažeistą viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo. Prokuroras taip pat prašė taikyti reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemones – iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 dalies ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005 m. lapkričio 15 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 statybai, 2006 m. balandžio 27 d. statybos leidimo Nr. 5/1 (9 pastatai) galiojimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi tenkino Prokuroro prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė Prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Prokuroro apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 18 d. priėmė nutartį, kuria Prokuroro apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl Prokuroro nepagrįstai inicijuotų administracinių bylų ir taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių bei dėl to visuomenės informavimo priemonėse pasklidusios neigiamos informacijos tiek apie patį poilsio komplekso „(duomenys neskelbtini)“ projektą, tiek apie jo vystytoją, atsirado potencialių pirkėjų nepasitikėjimas projektu, lėmęs sumenkusį susidomėjimą statomais ir ieškovės ketinamais parduoti nekilnojamojo turto objektais. Ieškovės turtinė padėtis nebuvo atstatyta į tokią, kokia buvo planuota iki Prokuroro nepagrįstai ir neteisėtai inicijuotos administracinės bylos. Minėtos administracinių teismų nutartys turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, todėl Prokuroro neteisėti veiksmai yra įrodyti prejudicinę galią turinčiais teismų procesiniais sprendimais, o ieškovė yra atleista nuo jų papildomo įrodinėjimo. Nepaisydamas turimų dokumentų, patvirtinančių statybos dokumentų teisėtumą, Prokuroras netinkamai vykdė pareigą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Tuo atveju, jei Prokuroras nebūtų nepagrįstai, neteisėtai inicijavęs administracinės bylos dėl statybos dokumentų panaikinimo, ieškovė iš poilsio komplekse „(duomenys neskelbtini)“ esančių objektų pardavimo būtų gavusi 25 643 000 Eur įplaukų, tačiau realizuojant turto objektus ieškovės restruktūrizavimo ir bankroto proceso metu, nekilnojamasis turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei tikėtasi vystant projektą iki Prokuroro nepagrįstai inicijuotos administracinės bylos ir ieškovė gavo tik 16 899 000 Eur įplaukų, t. y. 8 700 000 Eur mažiau, nei būtų gavusi nesant Prokuroro neteisėtų veiksmų. Būtent šie ieškovės patirti 8 700 000 Eur turtinio pobūdžio praradimai yra ieškovei neteisėtais Prokuroro veiksmais padaryta žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Kreipimosi į teismą su reikalavimais dėl Prokuroro neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos atlyginimo diena laikytina 2017 m. rugsėjo 15 d., t. y. ieškovės skundo prašymo pateikimo diena, todėl ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto senaties termino.
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Prokuroro kreipimasis į teismą viešajam interesui ginti savaime negali būti laikomas neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad pareikštas ieškinys ar prašymas atmestas. CK atskirai nereglamentuoja atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, pareiškiant ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio ar prašymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio nustatyta tvarka, todėl Prokuroro atsakomybei taikytinos bendros deliktinės atsakomybės normos. Prokuroras, išnagrinėjęs institucijų, atsakingų tiek už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, tiek už statybos valstybinę priežiūrą, pateiktą medžiagą, specialistų išvadas, savo iniciatyva papildomai surinktą medžiagą, turėjo pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu nebuvo draudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu, sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius, vystyti projektą. Ieškovė neįrodė, jog dėl Prokuroro veiksmų buvo sužlugdytas sėkmingas projekto vystymas, ženkliai sumažėjo potencialių pirkėjų susidomėjimas ir pirkimas ar, kad restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto bylos iškėlimą lėmė Prokuroro inicijuota administracine byla. Ieškovės minimose administracinėse bylose nagrinėjimo dalykas buvo ne Prokuroro teisėtų ar neteisėtų veiksmų vertinimas, o administracinių aktų teisėtumo vertinimas, todėl laikyti šiuos teismų sprendimus turinčius prejudicinę galią šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Pats žalos dydžio pagrindimas yra tik teorinio pobūdžio, ieškovės sunkumai kilo dėl sutartinių teisinių santykių ir dėl prasidėjusios ekonominės krizės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo diena – 2014 m. rugsėjo 18 d. – yra terminas nuo kurio skaičiuotinas 3 metų terminas bylai dėl žalos atlyginimo, todėl ieškinys pateiktas praleidus senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2006 m. BUAB „Baltijos pirkliai“ Šventojoje pradėjo vystyti viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „(duomenys neskelbtini)“ statybos projektą. 2008 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo. Prokuroras taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas detalusis planas sklypams Nr. 7, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Šventosios gyv., Palanga, ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005 m. lapkričio 15 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „(duomenys neskelbtini)“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, (duomenys neskelbtini) statybai, 2006 m. balandžio 27 d. statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ statybai (9 pastatai) galiojimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi tenkino Prokuroro prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemones. 2008 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-502-470/2008 priimta nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. 2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1819-125/2009, ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla. 2014 m. sausio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė Prokuroro prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo. 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Prokuroro apeliacinį skundą dėl 2014 m. sausio 27 d. sprendimo, administracinėje byloje Nr. A-502-1542/2014 priėmė nutartį, kuria Prokuroro apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-47-163/2014, buvo nutraukta ieškovės restruktūrizavimo byla ir ieškovei iškelta bankroto byla.
6. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad tiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria pripažinta, kad Prokuroras pareiškė nepagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, nes minimose bylose nagrinėjimo dalykas buvo ne Prokuroro teisėtų ar neteisėtų veiksmų vertinimas, o administracinių aktų teisėtumo vertinimas, todėl teismas nelaikė, kad šie sprendimai turi prejudicinę galią šioje byloje.
7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2008 m. kovo 3 d. buvo gauti duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir VTPSI) 2008 m. vasario 28 d. rašte Nr. 6-163 prašoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl sprendimo Nr. 254 dalies bei jo pagrindu išduotų dokumentų (Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. lapkričio 15 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 ir 2006 m. sausio 4 d. išduoto statybos leidimo Nr. 5) panaikinimo. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2008 m. sausio 3 d. raštu Nr. (I-19)-D8-64 „Dėl Ministro Pirmininko pavedimo“ paprašė Klaipėdos apskrities viršininko patikrinti statinių, esančių minėtu detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje, projektavimo ir statybos leidimų išdavimo teisėtumą. 2008 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas VTPSI 2008 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2-1.6-269 siųstas 2008 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos surašytas projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo atitikties aktų reikalavimams patikrinimo aktas, kuriame pateiktos išvados dėl administracinių aktų neatitikimo įstatymų nuostatomis. Teismas taip pat nustatė, kad Prokuroras vertino viešąjį interesą atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovei priklausantys pastatai pastatyti Šventojoje. Teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra turėjo pagrindą manyti, kad buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, todėl Prokuroras turėjo pagrindą kreiptis į teismą, gavęs pranešimus apie teisės aktų pažeidimus, ir manydamas, kad tais teisės aktų pažeidimais yra pažeidžiamas viešasis interesas. Teismas ieškovės argumentus, kad Prokuroras visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą, nes byloje nėra viešojo intereso, pripažino teisiškai nepagrįstais ir atmetė.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškinio, prašymo pareiškimas, nors teismas jį ir atmeta, negali būti laikomi neteisėtais veiksmais, už kuriuos taikytina civilinė atsakomybė. Taip pat pažymėjo, kad nors teismai ir atmetė Prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad Prokuroras buvo pareiškęs akivaizdžiai nesąžiningą ieškinį.
9. Teismas, vertindamas Prokuroro veiksmų neteisėtumą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojo labai trumpą laikotarpį, taip pat teismas nenustatė, kad BUAB „Baltijos pirkliai“ bylos nagrinėjimo metu nebuvo draudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu, sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius, vystyti projektą. Be to, didžioji dalis asmenų ginčo objektuose nekilnojamąjį turtą įsigijo 2010-2013 m. laikotarpiu, 7 asmenys turtą įsigijo 2008 m., t. y. po Prokuroro prašymo pateikimo teismui. Taip pat iki 2014 m. vasario 10 d. ne mažiau nei 67 asmenys įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ginčo objektuose. Teismas darė išvadą, kad buvo vykdomos statybos, išduodami nauji statybos leidimai, statinys pripažintas tinkamu naudoti, vyko pastatų pardavimas. 2009 m. sausio 19 d. SEB bankas suteikė ieškovei papildomai kreditą 2 300 000 Lt sumai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto bylos iškėlimą, lėmė Prokuroro inicijuota administracinė byla.
Šalies argumentai
10. Teismas darė išvadą, kad Prokuroras neatliko neteisėtų veiksmų, pateikdamas prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl administracinių aktų panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Kadangi teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškinio senaties termino nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Dėl Prokuroro neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino Prokurorui nustatytų pareigų apimtį: (i) norint Prokurorui inicijuoti bylą dėl viešojo intereso gynimo Prokurorui neužtenka manyti, kad buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, o reikalinga iki kreipiantis į teismą nustatyti, kad buvo įstatymų reikalavimų pažeidimas; (ii) Prokuroras į teismą gali kreiptis ne esant viešajam interesui apskritai (kaip nurodoma sprendime), o nustatęs pagrindą, spręsti, kad buvo pažeistas viešasis interesas.
11.2. Egzistuoja visos CPK 182 straipsnio 2 dalyje, 279 straipsnio 4 dalyje nustatytos 2014 m. sausio 27 d. teismo sprendimą ir 2014 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartį, kuriais konstatuotos faktinės aplinkybės, laikyti prejudicinėmis šioje civilinėje byloje: (i) Prokuroro prašymo pagrindu iniciuotoje administracinėje byloje dalyvavo tiek Prokuroras, veikdamas kaip valstybės įgaliotas pareigūnas, tiek ieškovė; (ii) administracinėje byloje buvo sprendžiama tiek dėl to, ar Prokuroro pateiktas prašymas yra pagrįstas, teisėtas (t. y. ar Prokuroras į administracinį teismą kreipėsi pagrįstai), tiek ir dėl to, ar Prokuroras į teismą kreipėsi esant viešojo intereso pažeidimui. Šios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalyku administracinėje byloje, nes nuo jų priklausė, ar bus tenkinti Prokuroro pareikšti reikalavimai.
11.3. Administracinių teismų konstatuotos faktinės aplinkybės, jog Prokuroras administracinėje byloje nepagrindė ir neįrodė nei tariamo teisės aktų pažeidimo, nei tariamo viešojo intereso pažeidimo, tiesiogiai patvirtina Prokuroro, kaip valstybės įgalioto pareigūno, atliktus neteisėtus veiksmus.
11.4. Nepaisydamas turimų dokumentų, patvirtinančių statybos dokumentų teisėtumą, Prokuroras netinkamai vykdė pareigą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo tik nustačius teisės aktų pažeidimą. Tai patvirtina akivaizdų Prokuroro neapdairumą, nerūpestingumą bei paneigia skundžiamo sprendimo motyvą, jog ištyręs institucijų pateiktą medžiagą, specialistų išvadas, Prokuroras tariamai turėjo pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai.
11.5. Vien deklaratyvus nurodymas, kad statybos dokumentai tariamai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nėra ir negali būti laikomas pakankamu spręsti apie neva pažeistą viešąjį interesą. Kaip patvirtina 2014 m. sausio 27 d. nutartis, Prokuroras nesurinko ir administracinėje byloje nepateikė jokių kitų duomenų, įrodymų ar pan. dėl viešojo intereso pažeidimo, o rėmėsi vien nurodyta deklaratyvia prielaida.
11.6. Teismas nepagrįstai ignoravo, kad Prokuroras pats ir net ne vieną kartą atsisakė dalies administracinėje byloje reikštų reikalavimų, t. y. pats Prokuroras dar administracinės bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad dalis jo pareikštų reikalavimų yra nepagrįsti ir neteisėti, kas patvirtina, kad Prokuroras pažeidė pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai bei netinkamai ir aplaidžiai vykdė jam numatytas pareigas, susijusias su viešojo intereso gynimu.
11.7. Prokuroro neteisėti veiksmai pasireiškė ir nepagrįsto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškimu. Esminę reikšmę turi ne užtikrinimo priemonių galiojimo laikas, o tai, kad toks Prokuroro elgesys vertintinas kaip neteisėtas ir pažeidžiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas.
11.8. Teismas nepagrįstai ignoravo faktines aplinkybes, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu vyko derybos tarp ieškovės, valstybės institucijų ir Prokuroro dėl taikaus administracinės bylos ginčo išsprendimo, tačiau išimtinai dėl paties Prokuroro apsisprendimo, jos nepavyko, nors tam neprieštaravo net Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
11.9. Dėl žalos. Byloje esanti ekspertinio pobūdžio išvada, kurioje ekspertai patvirtino, kad Prokuroro neteisėtais veiksmais padaryta žala sudaro 8 700 000 Eur, pagrindžia tiek Prokuroro neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos faktą, tiek ir žalos dydį. Ekspertai vertino, ar finansų krizė, prasidėjusi 2008 m. antroje pusėje, bei nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo pokyčiai, galėjo turėti įtakos Poilsio komplekse „(duomenys neskelbtini)“ esančių objektų pardavimui. Ekspertai žalą skaičiavo už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2009 m. liepos 10 d.) iki restruktūrizavimo proceso nutraukimo (2014 m. gruodžio 15 d.) ir už laikotarpį bankroto proceso metu (nuo 2014 m. gruodžio 15 d.). Todėl ieškovei padaryta žala nėra susijusi su 2008 m. prasidėjusia finansų krize, nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo pokyčiais.
11.10. Dėl priežastinio ryšio. Dėl Prokuroro inicijuotos administracinės bylos, taikytų užtikrinimo priemonių, viešai visuomenės informavimo priemonėse pasklido neigiama informacija tiek apie patį projektą, tiek apie projekto vystytoją. Iškilus grėsmei, kad poilsio komplekso pastatai gali būti nugriauti, atsirado potencialių pirkėjų nepasitikėjimas šiuo projektu bei vystytoju, sumenko potencialių pirkėjų susidomėjimas statomais ir ieškovės ketinamais parduoti objektais. Tuo atveju jei nebūtų neteisėtai inicijuota administracinė byla, tokia neigiama informacija apskritai nebūtų paskelbta.
11.11. Sumenkusį potencialių pirkėjų susidomėjimą bei atsiradusį nepasitikėjimą lėmė ir tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė pranešti viešojo registro tvarkytojui apie administracinės bylos nagrinėjimą.
11.12. Aplinkybė, jog preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos tiek iki tiek ir po minėtos nutarties priėmimo, nepaneigia nei Prokuroro neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarinėjamos tik preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys, nesutiktina su teismo motyvu, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu ginčo objektuose asmenys įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą.
11.13. Pagrindine ieškovės finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežastimi buvo Prokuroro nepagrįstai inicijuota administracinė byla, nes Prokuroro inicijuotos administracinės bylos nagrinėjimas užtruko nuo 2008 m. iki 2014 m. rugsėjo mėn., o Prokuroras vykusį galimą taikių derybų procesą nutraukė, todėl ieškovės restruktūrizavimo procesas tapo praktiškai neįgyvendinamas, ko pasekmė – ieškovei buvo iškelta bankroto byla.
11.14. Dėl kaltės. Tiek tuo atveju, kai prokuroras neteisėtus veiksmus atliko kaip viešojo administravimo subjektas CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, bei kai valstybė už prokuroro neteisėtus veiksmus atsako pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant to yra ar ne prokuratūros / prokuroro kaltė. Šiuo atveju egzistuoja Prokuroro kaltė dėl ieškovei padarytos žalos: pats Prokuroras nusprendė pateikti nepagrįstą prašymą ir inicijuoti administracinę bylą; pats Prokuroras atsisakė dalies pareikštų reikalavimų; nusprendė pateikti nepagrįstą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo; dėl Prokuroro kaltės buvo nutrauktas derybų dėl taikos procesas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Dėl Prokuroro neteisėtų veiksmų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje yra duomenys, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2008 m. kovo 3 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) buvo gauti duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir prašoma ginti viešąjį interesą bei kreiptis į teismą dėl Sprendimo Nr. 254 dalies bei jo pagrindu išduotų dokumentų panaikinimo. Rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paprašė Klaipėdos apskrities viršininko patikrinti statinių, esančių detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje, projektavimo ir statybos leidimų išdavimo teisėtumą. Prokuratūroje taip pat buvo gautas Objekto „Viešbučių apartamentų kompleksas su komercinėmis patalpomis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“ projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo atitikties aktų reikalavimams patikrinimo aktas, kuriame pateiktos išvados dėl administracinių aktų neatitikimo įstatymų nuostatoms.
12.2. Prokuroras, išnagrinėjęs institucijų, atsakingų tiek už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, tiek už statybos valstybinę priežiūrą, pateiktą medžiagą, specialistų išvadas, savo iniciatyva papildomai surinktą medžiagą, turėjo pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Prokuroro prašyme, kurį vėliau jis tikslino, buvo identifikuotas teisinis santykis ir nurodyti galimi konkretūs teisės aktų pažeidimai.
12.3. Prokuroras, atsižvelgdamas į miesto bendrojo plano pakeitimus, į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, ekonomiškumo principais bei atsižvelgiant į viešojo intereso gynimo instituto esmę, sprendė, kad tikslinga atsisakyti dalies pareikštų reikalavimų. Administracinėje byloje Prokuroras buvo proceso šalis (pareiškėjas). Šalių procesinės teisės yra lygios. Prokuroras galėjo naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp kurių – ir teise keisti – didinti ar mažinti prašymo reikalavimus. Tai, kad teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, kitaip nusprendė nei Prokuroras, visiškai nereiškia, jog Prokuroras atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
12.4. Dėl viešo intereso buvimo ir pažeidimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas nagrinėti Prokuroro prašymą, sprendė apie kilusio ginčo teisinius pagrindus, galimą viešojo intereso pažeidimą. Aplinkybė, ar interesas, kurį viešąjį interesą ginantis subjektas siekia apginti, iš tiesų pripažintinas viešuoju, yra procesinio pobūdžio. Nustačius, kad Prokuroras gina viešąjį interesą, tai savaime nereiškia, kad jo prašymas bus patenkintas. Aplinkybė, ar viešasis interesas iš tiesų yra pažeistas ir ar tai sudaro pagrindą tenkinti Prokuroro ieškinį, yra materialinio teisinio pobūdžio, ir vertintina nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi galutinį sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą nagrinėjantis teismas.
12.5. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad prašomų panaikinti statybos leidimų pagrindu yra atsiradę konkretūs materialiniai padariniai - pastatyti statiniai, esantys trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės objektu (administracinės bylos nagrinėjimo metu UAB „Baltijos pirkliai“ sudarinėjo pirkimo-pardavimo sandorius), įvertinęs viešojo ir privataus interesų prioritetus ir pusiausvyros svarbą, atmetė Prokuroro apeliacinį skundą, savaime nereiškia, kad Prokuroro kreipimasis į teismą ginti galimai pažeistą viešą interesą buvo neteisėtas.
12.6. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teikė Prokuroras, o reikalavimo užtikrinimo priemonę taikė teismas. Reikalavimo užtikrinimo priemonė (t. y. ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas) galiojo tik mėnesį, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo panaikinta.
12.7. Dėl prejudicijos. Administracinių bylų nagrinėjimo dalykas buvo ne Prokuroro teisėtų ar neteisėtų veiksmų vertinimas, o administracinių aktų teisėtumo vertinimas, todėl laikyti šiuos teismų sprendimus turinčius prejudicinę galią šioje byloje nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
12.8. Dėl taikos sutarties. Prokuroras 2012 m. lapkričio 19 d. rašte aiškiai nurodė dėl kokių aplinkybių nesutinka su pateiktu taikos sutarties projektu. Prokuroras, vertindamas taikos sutarties projektą, atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis nedraudžia atlikti (teisėtas veikimas), vykdė įstatymuose nustatytas pareigas (veikė teisėtai), nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Byloje keliamas žalos, padarytos neteisėtais Prokuroro veiksmais, inicijuojant administracinę bylą ginant viešąjį interesą, klausimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006 m. UAB „Baltijos pirkliai“ Šventojoje pradėjo vystyti viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „(duomenys neskelbtini)“ statybos projektą. 2008 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kurį galutinai patikslino 2013 m. lapkričio 5 d., dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas detalusis planas sklypams Nr. 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 (toliau – ir Sprendimo Nr. 254 dalis), ir kitų administracinių aktų, priimtų detaliojo teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių srityje, panaikinimo. Prokuroras taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005 m. lapkričio 15 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „(duomenys neskelbtini)“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, (duomenys neskelbtini) statybai, bei 2006 m. balandžio 27 d. statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ statybai (9 pastatai) galiojimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi priėmė prokuroro prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo ir tenkino prokuroro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS- 502- 470/2008 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. 2014 m. sausio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė prokuroro prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo. 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą dėl 2014 m. sausio 27 d. sprendimo, administracinėje byloje Nr. A-502-1542/2014 priėmė nutartį, kuria prokuroro apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1819-125/2009 ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla. 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 47- 163/2014 restruktūrizavimo byla nutraukta ir iškelta bankroto byla.
Dėl neteisėtų prokuroro veiksmų
16. Prokurorui 2008 m. liepos 17 d. kreipiantis į teismą su prašymu, galiojo ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal tuo metu galiojusio Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, visais atvejais prokuroras gali nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. <...> galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą bei skundžiamų individualių aktų teisėtumą sprendžia tik teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2666/2011).
17. Prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą viešajam interesui ginti, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galimo pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus tikrieji ieškinio tenkinimo padariniai ir pan.). Galiausiai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato teismas, nagrinėjantis bylą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).
18. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kokius duomenis Prokuroras analizavo prieš kreipdamasis į teismą viešajam interesui ginti ir pagrįstai sprendė, kad Prokuroras turėjo pagrindą manyti, kad buvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau - VTPSI) 2008 m. vasario 28 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Sprendimo Nr. 254 dalies bei jo pagrindu išduotų Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. lapkričio 15 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 ir 2006 m. sausio 4 d. statybos leidimo Nr. 5 panaikinimo. VTPSI taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2008 m. sausio 3 d. raštu Nr. (1-19)-D8-64 „D. M. Pirmininko pavedimo“ paprašė Klaipėdos apskrities viršininko patikrinti statinių, esančių minėtu detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje, projektavimo ir statybos leidimų išdavimo teisėtumą. VTPSI patikrinusi Detalųjį planą, konstatavo galimus pažeidimus: 1) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 ((duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarų dalyje numatytas naudojimo būdas – komercinis, neatitiko Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523, sprendiniais numatyto naudojimo būdo, kuris arba nebuvo reglamentuotas, arba numatė asfaltuotas gatves ir parkingus; 2) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 šiaurės vakarinėje dalyje numatytas naudojimo būdas ir pastatų aukštis neatitiko Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, sprendiniais numatyto žemės naudojimo būdo – infrastruktūros (degalinėms, depams, uostams, parkingams, garažų kompleksams statyti); mažaaukščių pastatų gyvenamoji teritorija ir pastatų aukščio (12 m.); VTPSI nuomone, šie sprendiniai pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, o taip pat planavimo sąlygų, išduotų Detaliajam planui rengti, nuostatas, kuriose nurodyta rengiant šį dokumentą vadovautis būtent Palangos kurorto generaliniu planu ir Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu; 3) Dėl pirmiau minėtų neteisėtų Detaliojo plano sprendinių Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktas Nr. 13.13-135 su teigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada yra neteisėtas. Prokuroras, siekdamas identifikuoti galimus pažeidimus, 2008 m. kovo 14 d. raštu Nr. 3-1361 kreipėsi į VTPSI, kuriame pateikė klausimą, ar, VTPSI nuomone, Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniai analizuojamoje teritorijoje neatitiko Palangos kurorto generalinio plano, taip pat parašė paaiškinti ir pagrįsti 2008 m. vasario 28 d. Pažymoje nurodytus galimus pažeidimus. VTPSI 2008 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 6-873, atsakydama į Prokuroro paklausimą, nurodė, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti įstatymams, specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, galiojantiems bendrųjų planų ir specialiųjų planų sprendiniams; galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės detaliaisiais planais keisti bendrųjų planų sprendinių, taip pat numatyti sprendinius neatitinkančius bendrųjų planų, jų nekeičiant. 2008 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas VTPSI 2008 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2-1.6-269 siųstas 2008 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos surašytas Objekto „Viešbučių apartamentų kompleksas su komercinėmis patalpomis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“ projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo atitikties aktų reikalavimams patikrinimo aktas (toliau – ir 2008 m. sausio 25 d. Aktas), kuriame pateiktos išvados dėl administracinių aktų neatitikimo įstatymų nuostatoms. Prokuroras 2008 m. balandžio 30 d. bei 2008 m. gegužės 9 d. raštais papildomai pareikalavo pateikti informaciją dėl kitų galimų pažeidimų rengiant Detalųjį planą, projektuojant statinius ir išduodant statybos leidimus. 2008 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 6-1.10-1656 VTPSI papildė savo išvadas, atsakydama į minėtus Prokuroro raštus.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus duomenis bei Prokuroro teismui 2008 m. liepos 17 d. pateikto prašymo turinį, sprendžia, kad Prokuroras, išnagrinėjęs institucijų, atsakingų tiek už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, tiek už statybos valstybinę priežiūrą, pateiktą medžiagą, specialistų išvadas, savo iniciatyva papildomai surinktą medžiagą, turėjo pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai bei, kad galimi pažeidimai yra tokio pobūdžio, kad jais kartu yra pažeidžiamas ir viešas interesas. Pirminis prašymas, be kitų motyvų, buvo grindžiamas VTPSI 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 4 d. raštuose nurodytais duomenimis dėl Detaliojo plano prieštaravimo Palangos kurorto generaliniam planui; prašyme taip pat buvo identifikuotas teisinis santykis ir nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai.
20. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, pažymi, kad aplinkybė, ar interesas, kurį viešąjį interesą ginantis subjektas siekia apginti iš tiesų pripažintinas viešuoju, yra procesinio pobūdžio. Nustačius, kad prokuroras gina ne viešąjį interesą, turėtų būti laikoma, kad prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos. Tačiau nustačius, kad prokuroras gina viešąjį interesą, tai savaime nereiškia, kad jo skundas bus patenkintas. Taigi aplinkybė, ar viešąjį interesą ginantis subjektas tikrai kreipiasi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą, yra procesinio pobūdžio, ir gali būti preliminariai vertinama administracinės bylos iškėlimo stadijoje, o aplinkybė, ar viešasis interesas iš tiesų yra pažeistas ir ar tai sudaro pagrindą tenkinti skundą, yra materialinio teisinio pobūdžio, ir vertintina nagrinėjant bylą iš esmės (Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-335/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi priėmė prokuroro prašymą ir jį nagrinėjo, o aplinkybė, kad prokuroro prašymą tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs viešojo ir privataus interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į tai, kad prašomų naikinti statybos leidimų pagrindu yra atsiradę konkretūs padariniai (pastatyti pastatai, kurie yra trečiųjų asmenų nuosavybės objektais), atmetė, savaime nereiškia, jog Prokuroro kreipimasis į teismą nuo pat pradžių buvo neteisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už nepagrįstą prokuroro ieškinio pareiškimą, ginant viešąjį interesą, galėtų kilti tik už aiškiai savavališką, teisinio ir faktinio pagrindo neturintį kreipimąsi į teismą. Tokių aplinkybių tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad Prokuroras į teismą kreipėsi neteisėtai.
21. Apeliantė BUAB „Baltijos pirkliai“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, kad prokuroras administracinėje byloje nepagrindė ir neįrodė nei teisės aktų pažeidimo, nei viešojo intereso pažeidimo, kas tiesiogiai patvirtina prokuroro atliktus neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantės argumentais dėl administracinėje byloje nurodytų aplinkybių prejudicijos, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, t. y. teismas šias aplinkybes nustatė, vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis, įtvirtintomis civilinio proceso ir kituose įstatymuose, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017). Taigi, apeliantės nurodomas faktas neatitinka esminio, prejudiciniam faktui keliamo reikalavimo – jis nebuvo įrodinėjimo dalykas nagrinėtoje administracinėje byloje. Pastarojoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl administracinių aktų teisėtumo, o ne dėl Prokuroro teisėtų ar neteisėtų veiksmų vertinimo.
22. Pasak apeliantės, Prokuroro neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu vykstant deryboms dėl taikaus ginčo išsprendimo tarp ieškovės, valstybės institucijų ir Prokuratūros, išimtinai dėl Prokuroro apsisprendimo, jos nepavyko. ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi Prokurorui kreipiantis 2008 m. liepos 17 d. į teismą su prašymu; tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir aktualioje redakcijoje (ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis)) nustatyta, kad prokuroras turi ginčo šalies procesines teises ir pareigas. Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-994-520/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Prokuroras, kaip administracinio ginčo šalis, turėjo procesinę diskrecijos teisę spręsti ar pasinaudoti galimybe sudaryti taikos sutartį, o aplinkybė, kad Prokuroras tokia teise nepasinaudojo, 2012 m. spalio 9 d. bei 2012 m. lapkričio 19 d. raštuose nurodydamas priežastis ir argumentus dėl kokių teisinių aplinkybių Prokuratūra nesutinka su pateiktais taikos sutarčių projektais, nereiškia, jog aptariami Prokuroro veiksmai buvo neteisėti.
23. Teisėjų kolegija dėl Nutarties 22 punkte nurodytų motyvų taip pat atmeta apeliantės argumentus dėl dalies administracinėje byloje pareikštų reikalavimų atsisakymo. Papildomai pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu pasikeitė tiek ginčo sklypų teisinis reglamentavimas (2008 m. gruodžio 30 d. buvo patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas), tiek ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ginčui buvusios aktualios nuostatos, ko pasėkoje, Prokuroras, naudodamasis jam suteikta procesine teise keisti prašymo reikalavimus, tokia teise pasinaudojo, atsisakydamas dalies pareikštų reikalavimų.
24. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą (Nutarties 22-23 punktai) teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo šalies (Prokuroro) naudojimasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis aptariamoje administracinėje byloje nevertintinas kaip jo neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Prokuroras būtų piktnaudžiavęs jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
25. Ieškovės BUAB „Baltijos pirkliai“ teigimu, Prokuroro neteisėti veiksmai pasireiškė ir dėl administracinės bylos nagrinėjimo eigoje jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi pagal prokuroro prašymą taikė reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005 m. lapkričio 15 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „(duomenys neskelbtini)“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, (duomenys neskelbtini) statybai, bei 2006 m. balandžio 27 d. statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ statybai (9 pastatai) galiojimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės galiojo labai trumpą laiką (nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d.) bei toks draudimas neapėmė draudimo disponuoti nekilnojamuoju turtu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdytas administracinių aktų galiojimas, tačiau ne disponavimas turtu. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Prokurorui pareiškus ieškinį ir teismui takius laikinąsias apsaugos priemones, ginčo objektuose septyni asmenys įgijo nekilnojamąjį turtą (2008 metais), kas teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės, galiojusios apie vieną mėnesį, netrukdė ieškovei vystyti komplekso projekto ir jame pardavinėti nekilnojamąjį turtą.
26. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, susijusius su teismo pranešimu viešojo registro tvarkytojui apie administracinės bylos nagrinėjimą. Visų pirma, pažymėtina, kad bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo fakto įregistravimą viešame registre imperatyviai numato CPK 137 straipsnio 6 dalis. Antra, tokio fakto įregistravimas viešame registre nevaržo nekilnojamųjų daiktų savininko nuosavybės teisių į šiuos daiktus ir neužkerta disponavimo šiais daiktais galimybių, tokio fakto įregistravimas yra tik informacinio pobūdžio. Apeliantė, teigdama, kad sumenkusį potencialių pirkėjų susidomėjimą bei atsiradusį nepasitikėjimą lėmė 2011 m. gegužės 9 d. Klaipėdos administracinio teismo nutartis, apart deklaratyvių pasvarstymų apie galimas neigiamas pasekmes, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes. Priešingai, net esant įregistruotam faktui apie bylos iškėlimą, iš Nekilnojamojo turto registro išrašų esančių byloje, matyti, kad vien nuo aptariamo fakto įregistravimo iki 2014 m. vasario 10 d., ginčo objektuose esantį nekilnojamąjį turtą įgijo net 67 asmenys, kas paneigia apeliantės nurodomus argumentus.
27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Prokuroras, gavęs pranešimus apie teisės aktų pažeidimus ir manydamas, kad tais teisės aktų pažeidimais yra pažeidžiamas viešasis interesas, turėjo pagrindą kreiptis į teismą, todėl Prokuroras neteisėtų veiksmų neatliko. Teisėjų kolegijos nuomone, Prokuroras, kreipdamasis į teismą, nepažeidė Nutarties 17 punkte nurodytų imperatyvų.
28. Nors, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra teisinės reikšmės vertinti kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pasisako dėl kitų sąlygų, įvertins šalių pateiktus argumentus.
Dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, inicijuojant administracinę bylą ir taikant reikalavimo užtikrinimo priemones
29. Apeliantė nurodo, kad tiek tuo atveju, kai Prokuroras neteisėtus veiksmus atliko kaip viešojo administravimo subjektas CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, tiek, kai valstybė už Prokuroro neteisėtus veiksmus atsako pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant to yra ar ne prokuratūros / prokuroro kaltė.
30. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas specialusis valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas, kai žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, suėmimas, sulaikymas, procesinės prievartos priemonių pritaikymas, administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad griežtoji valstybės civilinė atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus (be kaltės) neapima atsakomybės už asmenims padarytą žalą civiliniame procese (inicijuojant ar nagrinėjant civilinę bylą). Bendroji civilinės atsakomybės taisyklė reikalauja už žalą atsakingo asmens kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), o normos, kuriose nustatyta šios taisyklės, kai atsakomybė taikoma be kaltės, išimtis, negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Taigi, griežtoji valstybės atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus neapima atsakomybės už Prokuroro veiksmus, inicijuojant administracinę bylą, siekiant apginti viešąjį interesą.
32. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-969/2017, 50 punktas). Nagrinėjamu atveju Prokuroras, pateikdamas prašymus dėl administravimo aktų naikinimo ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nevykdė viešojo administravimo funkcijų, o jo pateikti prašymai neatitinka „aktas“ sąvokos.
33. Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovės nurodytus argumentus dėl griežtosios civilinės atsakomybės taikymo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Prokuroro atsakomybei taikytinos bendros deliktinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe ir sąlyga dėl kaltės. Pirmiau nustačius, kad Prokurorui tiek kreipiantis į teismą su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo, tiek ir atliekant kitus veiksmus, kaip administracinio ginčo šaliai, jis neteisėtų veiksmų neatliko, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir kitos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovės kaltės (CK 6.248 straipsnis).
Dėl žalos atlyginimo ir priežastinio ryšio
34. Ieškovė BUAB „Baltijos pirkliai“ patirtą žalą negautų pajamų forma siejo su prarasta galimybe realizuoti nekilnojamąjį turtą jai naudingomis konkrečiomis rinkos sąlygomis ir žalai bei jos dydžiui pagrįsti pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ Konsultacinę išvadą Nr. 17-VK08-01.
35. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala taip pat yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-2012).
36. Viena vertus, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovė vystė viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „(duomenys neskelbtini)“ statybos projektą bei, kad komplekse esančius nekilnojamojo turto objektus realizavus, tikėjosi gauti pelno, nėra. Kita vertus, pačioje Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į objektų išpardavimo laikotarpį ir rinkos aktyvumą, butų kainų pokyčius, apskaičiuota teorinė įplaukų suma, kurią būtų gavusi vystytoja buvusioje rinkos situacijoje 2008-2004 metais ir ta suma palyginta su faktiškai gautomis įplaukomis tiek restruktūrizavimo proceso metu, tiek bankroto proceso metu, t. y. ieškovės pateikti skaičiavimai dėl negautų pajamų yra teorinio pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė negautų pajamų realumo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių potencialių nekilnojamojo turto pirkėjų ketinimus ir įsipareigojimus įgyti turtą už ieškovės Konsultacinėje išvadoje nurodomas kainas, nes konkreti sandorio kaina nebūtinai gali sutapti su jo sudarymu metu vyraujančiomis vidutinėmis turto rinkos kainomis.
37. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog Prokuroro inicijuota administracinė byla bei taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės lėmė apeliantės ateities pajamų praradimą, kas sąlygojo finansinius sunkumus ir restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto bylos iškėlimą. Nors ieškovė negautas pajamas sieja su nekilnojamojo turto vertės sumažėjimu per laikotarpį, kai buvo nagrinėjama administracinė byla, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad aptariamu laikotarpiu ieškovė vykdė statybas, jai buvo išduodami statybos leidimai, statinys pripažintas tinkamu naudoti, suteikiami kreditai, taip pat buvo vykdomas ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas.
38. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, kad Prokuroro inicijuota administracinė byla bei taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės lėmė konkretaus dydžio jos ateities įplaukų sumažėjimą, kas yra pakankamas pagrindas atmesti apeliantės reikalavimą dėl žalos priteisimo negautų pajamų forma.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai jas kvalifikavo, pagrįstai sprendė, jog Prokuroras neatliko neteisėtų veiksmų, pateikdamas prašymus Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl administracinių aktų panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi ieškovės BUAB „Baltijos pirkliai“ apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.