Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1542-877/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. J., dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) 2017m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 0,1565 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant statinį - darželį bei kitus inžinerinius statinius - aikštelę. Priešingu atveju leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) pašalinti statinį darželį ir kitus statinius - aikštelę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; pateikti prašymą VĮ registrų centras Kauno filialui dėl minėtų statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo 17 d. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo išnuomotas A. J.2016 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-24 buvo sudaryta darbo grupė, kuri patikrino, ar valstybinė žemė galėjo būti išnuomota ne aukciono tvarka ir ar nebuvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos. 2016 m. balandžio 15 d. pateiktoje išvadoje darbo grupė nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastato – darželio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumas 6 procentai, žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, tokiam pastatui eksploatuoti žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2004 m. sausio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatą - mokyklą, kurio baigtumas buvo 14 procentų. 2014 m. birželio 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovui išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojo UAB „Ateivis LT“ parengtą statinio projektą: dėl mokyklos rekonstrukcijos į vaikų darželį, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo pastatai atsakovui priklausė nuosavybės teise dar iki pasirašant valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl ieškovė, išnuomodama žemės sklypą, žinojo, kad sklypas bus naudojamas atsakovui priklausantiems teisėtai pastatytiems ir iki nuomos sutarties įgytiems pastatams eksploatuoti. Tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl to, ar valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu ir ar yra pagrindas pašalinti atsakovo statinius iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu teismas konstatavo, kad tiek pradinės valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momentu 2003 m., tiek ginčijamos nuomos sutarties sudarymo momentu 2015 m. kovo 18 d. žemės sklype nebuvo statinio Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme. Valstybinės žemės nuomą reglamentuojanti teisės norma nebaigto statinio (ar sunykusio taip, kad jo nebegalima naudoti pagal paskirtį) savininkui nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka. Ginčijamos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu atsakovui priklausančio nebaigto statinio baigtumas sudarė tik 6 procentus, todėl atsakovas neturėjo teisės ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę pastato – darželio statybai. Ieškovo ketinimai, planai, parengti projektai ir procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad ateityje pastatys pastatą – darželį, nepatvirtina atsakovo teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono tvarka. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant CK 6.551 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Taisyklių 28.1 punktą, todėl nuomos sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Ieškinio dalyje, kurioje ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinį ir jo priklausinį – aikštelę CK 4.105 straipsnio 3 dalies pagrindu, teismas netenkino. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad asmeniui teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl nebaigtos statybos padarinių šalinimo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nes, priimdamas sprendimą, teismas neatskleidė, kokia yra reali statinio būklė bylos nagrinėjimo metu, apgintos buvo tik ieškovės teisės, neįvertinta, kokią žalą patiria atsakovas. Teismas nukrypo nuo panašaus pobūdžio bylose formuojamos teisminės praktikos.Atsakovas, įsigydamas nusidėvėjusį mokslo paskirties pastatą, siekė jį rekonstruoti į darželio pastatą ir pritaikyti iš esmės tai pačiai ugdymo veiklai. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2015 m. vasario 20 d. žemės naudojimo patikrinimo akte buvo nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomi statybos darbai, yra išlieti pamatai statinio statybai, formuojamas įvažiavimas į sklypą, o kita sklypo dalis naudojama kaip statybos aikštelė. Tai įrodo, kad faktiškai buvo objektas, kuriam naudoti galimas ne aukciono būdu nuomojamas valstybinis žemės sklypas. Atsakovo nuomojamame žemės sklype esantis jam nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti statinys atitiko visus teisės aktuose keliamus reikalavimus, todėl yra tinkamas teisinis pagrindas atsakovui be aukciono nuomoti žemės sklypą.Ginčijamu sprendimu yra pažeidžiami teisėti apelianto lūkesčiai. Atsakovui priklausantis mokslo paskirties pastatas – darželis, buvo įsigytas teisėtai ir rekonstruojamas turint galiojantį statybos leidimą. Ieškovė, nuo kurios valios didžiąja dalimi priklausė atsakovo galimybė žemės sklype pradėti rekonstrukcijos darbus, savo veiksmais išreiškė valią, kad būtų atlikti veiksmai, kurie būtini statybos darbams pradėti. Teismas sprendimo motyvuojamosios dalies 26, 27, 28 ir 29 pastraipose padarė klaidas, kurios negali būti laikomos rašymo apsirikimu, kadangi tai keičia sprendimo esmę. Atsakovas pagrįstai abejoja ar šioje byloje teismas įsigilino į faktines aplinkybes ir ar nebus pažeistas CPK 185 straipsnis, kuris numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Ieškovė NŽT prie ŽŪM atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pastato žemės sklype nėra ir nebuvo (pamatai tik statinio dalis), todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta.

Apelianto teiginiai dėl pažeistų teisėtų lūkesčių yra nepagrįsti, kadangi žemės sklypai gali būti parduodami ar išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais, o šiuo atveju savarankiškai funkcionuojančio ir teisėtai pastatyto statinio žemės sklype nėra. Atsakovo ketinimai statyti įrodo, kad jis siekia pasinaudoti neteisėtai sudaryta nuomos sutartimi nepaisant rizikos ir žinojimo apie galimas neigiamas pasekmes.

Trečiasis asmuo Inspekcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo bylą spręsti savo nuožiūra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų pagal byloje surinktus įrodymus. Atsiliepime Inspekcija nurodė, kad jai tiesiogiai nėra reiškiamas joks reikalavimas. NŽT prie ŽŪM patikslinto ieškinio reikalavimai, kurie gali būti susiję su Inspekcijos teisėmis ir pareigomis, buvo pareikšti tik toje apimtyje, kurioje buvo prašoma leisti Inspekcijai pašalinti statinį – darželį ir kitus statinius – aikštelę, jeigu atsakovas neįvykdytų nurodymo atlaisvinti žemės sklypą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau teismas sprendimu šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kurių pagrindu teismas tarp atsakovo ir ieškovės 2015 m. kovo 18 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, argumentuodamas netinkamu bylos aplinkybių ištyrimu, teismo nukrypimu nuo panašaus pobūdžio bylose formuojamos teisminės praktikos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 0,1565 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT prie ŽŪM. Šiame sklype esantis mokslo paskirties pastatas – darželis ir kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, nuosavybės teise priklauso atsakovui A. J. Jie įgyti 2004 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Šia sutartimi atsakovas iš pirminio savininko J. P. įsigijo mokslo paskirties pastatą mokyklą, kurios baigtumas buvo 14 procentų. Pardavėjas J. P. dalį (0.1515) 0.1565 ha žemės sklypo, kuriame buvo parduodamas turtas, nuomojosi pagal 2003 m. rugsėjo 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties terminas dešimt metų. 2004 m. sausio 8 d. Kauno apskrities viršininko rašytiniu sutikimu dėl žemės sklypo nuomos teisės perleidimo ginčo žemės sklypo daliai (0.1515) 0.1565 ha nuomos teisė buvo perleista atsakovui A. J. Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m. sausio 2 d. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjas išdavė atsakovui sutikimą statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype. 2014 m. birželio 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovui išdavė leidimą statyti naujus, rekonstruoti ar atnaujinti pastatą pagal parengtą projektą: mokyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), rekonstruoti į darželį. 2015 m. vasario 20 d. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklype yra vykdomi statybos darbai, yra išlieti pamatai statinio statybai, formuojamas įvažiavimas į žemės sklypą; kita sklypo dalis naudojama kaip statybos aikštelė. 2015 m. kovo 18 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-24 buvo sudaryta darbo grupė, kuri patikrino, ar valstybinė žemė galėjo būti išnuomota ne aukciono tvarka ir, ar nebuvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos. 2016 m. balandžio 15 d. pateiktoje išvadoje darbo grupė nustatė, kad pastato – darželio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumas 6 procentai, žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį. 2017 m. birželio 13 d. ieškovė atliko žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklype matomas statomas mūro blokelių pastatas, kitokia veikla, išskyrus statybas, nevykdoma. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, jog jo išsinuomotame valstybinės žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausantys pastatai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus be aukciono nuomotis žemės sklypą. Nurodo, kad, įsigydamas nusidėvėjusį mokslo paskirties pastatą, jis siekė jį rekonstruoti į darželio pastatą ir pritaikyti iš esmės tai pačiai ugdymo veiklai. Taip pat nurodo, kad NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2015 m. vasario 20 d. žemės naudojimo patikrinimo akte buvo nurodyta, kad ginčo sklype vykdomi statybos darbai, yra išlieti pamatai statinio statybai, formuojamas įvažiavimas į sklypą, o kita sklypo dalis naudojama kaip statybos aikštelė. Tai, apelianto nuomone, įrodo, kad faktiškai buvo objektas, kuriam naudoti galimas ne aukciono būdu nuomojamas valstybinis žemės sklypas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji objektai – darželis ir aikštelė atitinka statinio sąvoką; vertino, kad tiek pradinės valstybinės žemės sutarties sudarymo metu 2003 m. rugsėjo 2 d., tiek ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu 2015 m. kovo 18 d. žemės sklype nebuvo statinio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies prasme (toliau tekste SĮ). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktomis aplinkybėmis, nustatė, kad atsakovas 2004 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo statinius, kurių baigtumas buvo 14 procentų, bei fiziškai pažeista būklė. Buvo akivaizdu, kad 14 procentų baigtumo ir fiziškai pažeistos būklės statinys mokymo tikslams negalėjo būti naudojamas. Taip pat, atsižvelgdama į NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2015 m. vasario 20 d. žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad žemės sklype vykdomi statybos darbai, yra išlieti pamatai; į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudarytos darbo grupės 2016 m. balandžio 15 d. pateiktą išvadą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastato – darželio baigtumas 6 procentai, o žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį; į nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kurios patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 21d. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) baigtumas buvo 6 procentai, 2016 m. liepos 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro byloje užfiksuotas 21 procento pastato baigtumas, užfiksuoti įrengti pamatai, sienos, perdanga, pastato tūris 602 kv. m, šie duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre; į 2017 m. birželio 13 d. Kauno miesto skyriaus atliktą žemės sklypo naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad žemės sklype kitokia veikla, išskyrus statybų darbus, nėra vykdoma; teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad visos šios nustatytos aplinkybės pagrindžia faktą, jog ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklype pastato nėra ir nebuvo, o buvo tik pamatai, kurie į statinio (pastato) apibrėžimą nepatenka ir yra tik statinio dalis. Pagal SĮ 2 straipsnio 84 dalį statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir yra nekilnojamasis daiktas. Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (SĮ 2 straipsnio 37 dalis). Pamatai yra tik statinio laikančiosios konstrukcijos (SĮ 2 straipsnio 23 dalis).Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pastato žemės sklype nėra ir nebuvo (pamatai tik statinio dalis), todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais sutinka.Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir tai yra imperatyvas. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2009 03 09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau tekste – Taisyklės) 28.1 punkte.Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų turimų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008).Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nei pirminės žemės nuomos sutarties sudarymo metu 2003 m. rugsėjo 2 d., nei ginčijamos sutarties sudarymo metu 2015 m. kovo 18 d., taip pat ir patikrinimo metu – 2015 m. vasario 20 d., 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. liepos 12 d., 2017m. birželio 13 d. savarankiškai funkcionuojančių statinių žemės sklype nebuvo. Žemės sklypai nebaigtiems statyti statiniams, o ypač jų dalims - pamatams nėra nuomojami. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Taigi, teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik valstybinės žemės plote savarankiškai funkcionuojančių statinių turintis asmuo gali ir turi teisę sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Įvertinusi nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įstatymas suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono įsigyti valstybinę žemę būsimam statiniui (pastatui) eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Todėl atsakovo argumentas, kad jo nuomojamame žemės sklype esantis jam nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti statinys atitiko visus teisės aktuose keliamus reikalavimus ir dėl to yra pagrindas ne aukciono būdu nuomotis žemės sklypą yra nepagrįstas. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad yra pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Atsakovui priklausantis mokslo paskirties pastatas – darželis buvo įsigytas teisėtai ir rekonstruojamas turint galiojantį statybos leidimą. Šis atsakovo teiginys nėra vertinamas kaip teisėtų lūkesčių pažeidimas, kadangi atsakovo nuomojamame žemės sklype nėra vykdoma veikla, susijusi su visuomenės poreikių tenkinimu, todėl toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas. Tokia praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje (2018 04 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018)Atsakovo veiksmai valstybinės žemės sklype siekiant statyti statinius įrodo, kad atsakovas bet kokiomis priemonėmis siekia išlaikyti žemės sklypą savo žinioje, naudodamasis neteisėtai sudaryta nuomos sutartimi. Tai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl jam tenka padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, rizika. Tai lemia ir taisyklės ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą ir leidžia pripažinti, kad atsakovo lūkesčiai nuomotis žemės sklypą ne aukciono būdu nėra teisėti, todėl negali būti ginami.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti, ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t.y. asmuo teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Kasacinis teismas pažymėjo, kad negali būti pripažįstami teisėtais ir ginami lūkesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, patvirtinančius, kad valstybinės žemės sklype esantys atsakovo statiniai – darželis ir inžinerinis statinys aikštelė, neatitinka statinio (pastato) apibrėžimo pagal SĮ 2 straipsnio 84 dalį, o yra tik pamatai, todėl žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas ne aukciono tvarka. Byloje nustatytų aplinkybių ir aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo ginčo žemės sklype statinių, kurie būtų naudojami ir eksploatuojami įstatyme nustatytu pagrindu, todėl jų naudojimui ir eksploatavimui neegzistavo sąlygos išnuomoti atsakovui valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ne aukciono tvarka. Todėl pagrįstai ieškovės ir atsakovo 2015 m. kovo 18 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.551 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Taisyklių 28.1. punktas).Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.