Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. Z.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. J., dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2017 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-84; įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,1565 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant statinį – darželį bei kitus inžinerinius statinius - aikštelę; tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdytų nurodymo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti statinį darželį ir kitus statinius -aikštelę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; pateikti prašymą VĮ registrų centro Kauno filialui, kad minėti statiniai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su jais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.. Ieškinyje nurodo, kad Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 8VĮ-280-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 1901/0126:51, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Žemės sklypas buvo išnuomotas A. J..Kauno miesto skyrius 2015 m. vasario 20 d. atliko valstybinio Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė 2016 m. lapkričio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN- (14.8.66.)-18. Šio patikrinimo metu nustatyta, jog Žemės sklype vykdomi statybos darbai, yra išlieti pamatai statinio statybai, formuojamas įvažiavimas į sklypą. 2017 m. birželio 13 d. atlikus Žemės sklypo patikrinimą nustatyta, kad sklype matyti iš blokelių statomas pastatas, kuris iškelta siki antrojo aukšto, kitokia veikla, išskyrus statybos darbus nėra vykdomaVykdant Ministro Pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-69 įvertinti sudarytų valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos sutarčių teisėtumą ir šių sklypų naudojimą pagal sutartis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-24 sudaryta darbo grupė patikrino, ar valstybinė žemė galėjo būti išnuomota ne aukciono tvarka, ar nebuvo pažeistos imperatyvioms teisės aktų nuostatos Darbo grupė nustatė, kad pastato- darželio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) baigtumas 6 procentai, žemės sklype nevykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, t. y. žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, tokiam pastatui eksploatuoti žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas. Atsižvelgiant į tai, valstybinės žemės nuomos sutartis pripažintina negaliojančia. Žemės sklypas turi būti atlaisvintas nuo jame esančių statinių (CK 4.103 str. 4 d.). Atsakovas A. J. 2017 m. spalio 9 d. atsiliepimu į ieškinį bei tripliku su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2004 m. sausio 9 d. atsakovas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatą, kurio baigtumas buvo 14 procentų, 2015 m. kovo 18 d. ieškovas su atsakovu sudarė valstybinę žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-84 dėl 0,1565 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 8SŽN-312 „Dėl 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN -84 pakeitimo“, buvo pakeistas nuomos sutarties 3 punktas, 2014 m. birželio 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovui išdavė leidimą Nr. LNS- 21-140625-00470 pagal projektuotojo: UAB „Ateivis LT“ parengtą statinio projektą: Mokyklos rekonstravimą į vaikų darželį, adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. buvo suformuoti darželio pastato pamatai, užbaigta aikštelės statyba. Be to, atsakovui namų adresu buvo siunčiami pranešimai dėl nuompinigių už valstybinę žemę mokėjimo ir surinktos įmokos nėra grąžintos, taip pat nėra duomenų, kad būtų nepriimtos. Remiantis bylos medžiaga, atsakovui tapo žinoma, jog ieškovo valdomo žemės sklypo nuomos teisėtumo klausimas buvo pradėtas kelti tik 2016 m. birželio mėnesį, t.y. gavus ieškovo 2016-05-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo“ Nr. 8SD-3027-(14.8.94). Nagrinėjamu atveju, esant teisiškai registruotiems statiniams, nors ir vienam pastatui esant tik 21 procento baigtumo, nėra teisinio pagrindo įpareigoti juos pašalinti bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, nes pirmiausia būtų pažeistas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas. Jei atsakovui, teismo tvarka būtu pripažįstama praradusiu teisę į žemės sklypą, tai jam turėtų būti atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu (CK 4.105 straipsnio 1 dalis). Ši žemės savininko pareiga vykdytina nustatant statinių vertę ir atlyginant ją statinių savininkui. Nagrinėjamu atveju ginčo pastatai atsakovui priklausantys nuosavybės teise, Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotame žemės sklype buvo iki ginčo šalims pasirašant šią sutartį. Taigi ir ieškovė, išnuomodama sau nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, žinojo, kad šis, be kita ko, bus naudojamas atsakovui priklausantiems teisėtai pastatytiems ir iki nuomos sutarties įgytiems pastatams eksploatuotiTrečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. spalio 10 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, neturi įgaliojimų atlikti veiksmų, kurie nenumatyti teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog ginčo statinių statyba būtų neteisėta, Inspekcija, remdamasi Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, neturi teisės ar pareigos griauti galimai teisėtai įgytus statinius. Inspekcija mano, kad jai nėra suteikta kompetencija vykdyti teismų sprendimus ir griauti statinius, kai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.104, 4.105 straipsniuose nurodytos pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatyta, kad 0,1565 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (1 t., b. l. 13-14). Šiame sklype esantys mokslo paskirties pastatas – darželis, 166,94 kv. m. bendro ploto, pažymėjimas plane 1C2B, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. liepos mėn. įregistruotas baigtumas 21%, būklė - nebaigtas statyti statinys) ir kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, pažymėjimas plane b1 (baigtumo procentas 100%), esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui A. J. (1 t., b. l. 15-16). Atsakovo nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos 2004 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 408 pagrindu. NTR išrašo Nr. 20/11664 duomenimis atsakovo nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos taip pat ir Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. surašytos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-160804-00586 pagrindu. 2003 m. rugsėjo 2 d. su J. P. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis- 1515 kv. m. ploto, nuomos sutartis Nr. N19/2003-1599 (toliau – nuomos sutartis), kuria žemės sklypas 10 metų išnuomotas šiam asmeniui, žemės sklypo naudojimo paskirtis- kita, naudojimo būdas – kitai specialiai paskirčiai. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad išnuomotame sklype naujų statinių ar įrenginių statyba galima tik gavus rašytinį sutikimą ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui (2 t., b. l. 23).2004 m. sausio 9 d. sutartimi J. P. pardavė, o A. J. pirko mokslo paskirties pastatą- mokyklą, pažymėtą plane 1C0, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė- fiziškai pažeistas, baigtumas 14 procentų, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51-57).2004 m. sausio 8 d. Kauno apskrities viršininkas taip pat pasirašė sutikimą dėl žemės nuomos teisės perleidimo, esant pastato 1C0 – 14 proc. baigtumui bei fiziškai pažeistai būklei.2013 m. sausio 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė atsakovui sutikimą statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype Nr. 8ST-(14.8.5)-4, nekeičiant privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimų (1 t., b. l. 57) ir 2013 m. rugsėjo 27 d. išdavė sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 8ST-(14.8.5.) – 1098.Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovui 2014 m. birželio 25 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-140625-00470 (toliau – SLD) žemės sklype pagal parengtą projektą „Mokyklos rekonstravimo į vaikų darželį (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. 1901/0126:0051), projektas, Nr. 2013 0761 01, parengtas 2013 m. 2015 m. kovo 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta patikslintu ieškiniu ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-84, o 2015 m. rugsėjo 28 susitarimas dėl 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-84 pakeitimo Nr. 8SŽN-312. Šiuo metu pagal NTR išrašo registro Nr. 20/161664 duomenis pastato baigtumas siekia 21 %. 2016 m. sausio 7 d. sudaryta paslaugų atlikimo sutartis su UAB „Murlita“ dėl buvusios mokyklos pastato rekonstravimo į vaikų darželį, adresu (duomenys neskelbtini), darbų pradžia 2016 m. balandžio 11 d., planuojama darbų pabaiga 2018 m. II ketvirtis. UAB „Murlita“ 2016 m. gegužės 17 d., gegužės 19 d., gegužės 24 d., gegužės 26 d. ir birželio 14 d. darbų perdavimo – priėmimo aktais perdavė atsakovui tokius atliktus darbus: teritorijos paruošimas statybos darbams, aptvėrimas, lyginimas, pamatų pertvarų įrengimas, hidro izoliacijos klojimas, sienų mūrinimo darbai, sąramų liejimas, pirmo aukšto žiedo mūrinimas, senų grindų ardymas, naujų grindų betonavimas, vamzdynų klojimas. Šiai dienai yra atliktas ir antro aukšto žiedo mūrijimas (1 t. b. l. 82-88).2015 m. vasario 20 d. ieškovė atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė aktą. Patikrinimo metu nustatė, kad Žemės sklype yra vykdomi statybos darbai, yra išlieti pamatai statinio statybai, formuojamas įvažiavimas į sklypą. Kita sklypo dalis naudojama kaip statybos aikštelė (1 t., b. l. 17-23). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus (toliau – Kauno miesto skyrius) vedėjas 2015 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 8VĮ-280-(17.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. 1901/0126:51, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“, nutarė A. J. išnuomoti valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. 1901/0126:51 (1 t., b. l. 12). 2015 m. kovo 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-84 ieškovė ir A. J. susitarė, kad ieškovė išnuomoja 0,1565 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), penkeriems metams (1 ir 2 punktai), žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (1 t., b. l. 9-10). Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami esami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardytų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. 2016 m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštu atsakovas informuotas, kad Kauno skyriui yra pavesta nepriimti sprendimo nutraukti valstybinės žemės sklypo kadastro Nr. 1901/01-0126:51), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. 2017 m. gegužės 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS- 1462-(9.5.) atsakovas buvo informuotas, kad Kauno miesto skyriaus 2016-05-23 raštas Nr. 8SD-3027- (14.8.94) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos nutraukimo“, kuriuo buvo įspėtas apie tai, kad 2015-03-18 valstybinės žemė nuomos sutartis Nr. 8SŽN-84, pakeista 2015-09-28 susitarimu Nr. 8SŽN-312, pagal kurią išnuomotas 0, 1565 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 1901/0126:51), esantis (duomenys neskelbtini), bus nutraukta prieš terminą, yra pagrįstas.2017 m. birželio 13 d. ieškovė atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė aktą (1 t., b. l. 24-30). Patikrinimo metu nustatė, kad Žemės sklype matyti statomas mūro blokelių pastatas, kuris iškeltas iki antrojo aukšto (nebaigta statyba). Kitokia veikla, išskyrus statybą, nevykdoma.Atsakovo pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad jis už 2007 m. - 2012 m. kiekvienais metais sumokėjo po 851,69 Lt nuomos mokestį; 2013 m. – 638,77 Lt, 2015 m. – 644,35 Lt žemės nuomos mokestį 91 t., b.l. 79-81).Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir ar yra pagrindas pašalinti atsakovo statinius iš žemės sklypo.

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu

Pagal Civilinio kodekso (CK) 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimasSprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 dalį valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 28.1 punkte.Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).Byloje nustatyta, kad su pradiniu ginčo žemės sklypo nuomininku valstybinės žemės sutartis buvo sudaryta 2003 m. rugsėjo 2 d. 10 metų laikotarpiui, o atsakovui įsigijus statinius 2004 m. sausio 8 d. Kauno apskrities viršininkas taip pat pasirašė sutikimą dėl žemės nuomos teisės perleidimo, esant pastato 1C0 – 14 proc. baigtumui bei fiziškai pažeistai būklei. Akivaizdu, kad toks statinys mokymo tikslams negalėjo būti naudojamas ir nebuvo eksploatuojamas. 2013 m. sausio 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė atsakovui sutikimą statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype, 2013 m. rugsėjo 27 d. (jau pasibaigus pradinės sutarties terminui) išdavė sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Nr. 8ST-(14.8.5.) – 1098. 11. Kadastrinių matavimų bylos (1 t., b. l. 69-75) patvirtina, kad 2014 m. balandžio 21 d. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas buvo 6 procentai, įrengti buvo tik pastato pamatai; priklausinio - aikštelės baigtumas 100 proc. 2015 m. vasario 20 d. ieškovė atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė aktą. Patikrinimo metu nustatė, kad Žemės sklype yra vykdomi statybos darbai, yra išlieti pamatai statinio statybai, formuojamas įvažiavimas į sklypą. Kita sklypo dalis naudojama kaip statybos aikštelė (1 t., b. l. 17-23). 2015 m. kovo 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta patikslintu ieškiniu ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-84, o 2015 m. rugsėjo 28 susitarimas dėl 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-84 pakeitimo Nr. 8SŽN-312. Ieškovė, sudarydama sutartį žinojo, kad žemės sklype yra tik statinio pamatai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys, tai – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (SĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pamatai yra tik statinio laikančiosios konstrukcijos (Statybos įstatymo 2 str. 68 d.). Teismų praktikoje nurodyta, kad statinio laikančiosios konstrukcijos yra tik statinio dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-24 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-2500-2011). Atsižvelgiant į tai spręstina, jog nepaisant to, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nebaigtas statyti pastatas – darželis, tačiau nustačius, jog faktiškai yra įregistruoti tik pamatai bei 6 proc. pastato baigtumas, akivaizdu, jog statinio (pastato), kuris galėtų būti naudojamas pagal Nuomos sutarties 3 punkte numatytą paskirtį – kita, naudojimo būdas- komercinės paskirties objektų teritorijos 1 t., b. l. 9-11), sutarties sudarymo metu faktiškai nebuvo, o pačių pamatų buvimo faktas nepatenka į statinio (pastato) apibrėžimą, kadangi pamatai yra tik vienas iš statinio (pastato) elementų. 2016 m. liepos 12 d kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas 21 procento pastato baigtumas, užfiksuota įrengti pamatai, sienos, perdanga, pastato tūris 602 kv. m.(1 t., b. l. 60-68). Šie duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 76-78). Kaip jau minėta, CK 6.551 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tiek pradinės valstybinės žemės sutarties sudarymo momentu 2003 m., tiek ginčijamos nuomos sutarties sudarymo momentu 2015 m. kovo 18 d. žemės sklype nebuvo statinio Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme. Valstybinės žemės nuomą reglamentuojanti teisės norma nebaigto statinio (ar sunykusio taip, kad jo nebegalima naudoti pagal paskirtį) savininkui nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka. Valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka taip pat reglamentuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 – 9 dalys, kuriose taip pat nėra numatyta nebaigto statinio savininko teisė ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę. Ginčijamos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių sudarymo metu, atsakovui priklausančio nebaigto statinio baigtumas sudarė tik 6 procentus, todėl atsakovas neturėjo teisės ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę pastato - darželio statybai. Ieškovo ketinimai, planai, parengti projektai ir procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodomos aplinkybės, kad ateityje pastatys pastatą- darželį namą, nepatvirtina atsakovo teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono tvarka. Darytina išvada, kad nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant CK 6.551 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 28.1. punktą, todėl Nuomos sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.551 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Taisyklių 28.1. punktas).

Dėl nebaigtos statybos padarinių šalinimo

Ieškovė antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti statinį ir jo priklausinį inžinerinį statinį aikštelę CK 4.105 straipsnio pagrindu, t. y. prašė taikyti atsakovei teisės į žemės sklypą praradimo padarinius, taikytinus tais atvejais, kai konstatuojama statinių savininko kaltė dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu. Šio straipsnio, reglamentuojančio teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes, 3 dalis, kurią prašė taikyti ieškovas, numato, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartys negalioja dėl A. J. kaltės ir kad egzistuoja kitos teisės normoje numatytos sąlygos ginčo statiniams nugriauti. Atsakovas CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų neįrodinėjo .Byloje esantys įrodymai: 2004 m. sausio 9 d. pirkimo pardavimo sutartis, 2013 m. sausio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos išduotas atsakovui sutikimas statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype Nr. 8ST-(14.8.5)-4, nekeičiant privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimų (1 t., b. l. 57) ir 2013 m. rugsėjo 27 d. išduotas sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 8ST-(14.8.5.) – 1098, Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovui 2014 m. birželio 25 d. išduotas leidimas statyti naują statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LNS-21-140625-00470 žemės sklype pagal parengtą projektą „Mokyklos rekonstravimo į vaikų darželį (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. 1901/0126:0051), Statybos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-160804-00586 nesudaro teismui daryti išvados, kad pastatas – darželis bei jo priklausinys aikštelė yra pastatyti neteisėtai, tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė ir ieškovė. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam iki šiol nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Todėl atsakovo reikalavimas taikyti CK 4.105 straipsnio 3 dalyje numatytas sandorio negaliojimo pasekmes atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus reikalavimą taikyti ieškovei teisės į žemės sklypą praradimo padarinius, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas – pateikti prašymą dėl statinių, daiktinių teisių ir su jais susijusių juridinių faktų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Ieškovas pareiškė du savarankiškus reikalavimus – pripažinti Žemės nuomos sutartį negaliojančia bei įpareigoti atsakovą pašalinti statybos padarinius. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 7 dalimi, už reikalavimą pripažinti Žemės nuomos sutartis turėjo būti sumokėtas 108 Eur dydžio (144 / 75,00 proc.). Už reikalavimą pašalinti statybos padarinius ieškovas, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 7 dalimi, turėjo sumokėti 31 Eur dydžio žyminį mokestį. Taigi už reiškiamą patikslintą ieškinį turėjo sumokėti 139 Eur dydžio žyminį mokestį.Nagrinėjamu atveju patenkinta ½ dalis ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina 70 Eur žyminio mokesčio dalis (88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turėjo 860 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 430 Eur išlaidų dalis. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra žymiai mažesnės už maksimalias rekomenduojamas (pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų redakcijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), atitinka bylos sudėtingumą. Valstybės turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Kauno apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

patiksliną ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-84 negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimties eurų) žyminį mokestį. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.