Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, R. C., D. D., J. V., V. D. ir G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei asociacijai Draudimo brokerių rūmams, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. C., V. D., R. V., D. B., E. L., D. D., G. Ž., J. V. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos šalys, iškėlus šią civilinę bylą, pareiškė teisme prašymą dėl pastarųjų sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Šalys prašoma patvirtinti taikos sutartimi inter alia sulygo, jog, pirma, per 30 dienų nuo šią taikos sutartį tvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos šios taikos sutarties ir ją tvirtinančios teismo nutarties pagrindu bus sušauktas Draudimo brokerių rūmų neeilinis visuotinis narių susirinkimas tikslu išrinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumą ir prezidentą; antra, aukščiau nurodytam susirinkimui neįvykus, pakartotinis Draudimo brokerių rūmų neeilinis visuotinis narių susirinkimas bus šaukiamas praėjus 30 dienų nuo neįvykusio visuotinio susirinkimo dienos; trečia, Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovas privalo Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka informuoti Draudimo brokerių rūmų narius apie šaukiamą Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą, o, šiam neįvykus, – ir apie pakartotinį Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. C., D. D., J. V., V. D. ir G. Ž. (toliau tekste – ir trečiasis asmuo), nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netvirtinti šalių taikos sutarties.

Trečiųjų asmenų atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino taikos sutarties sąlygų reikšmės trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, kurios gali atsirasti patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Trečiųjų asmenų teigimu, skundžiama teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pasak trečiųjų asmenų, Draudimo brokerių rūmų pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013 m. gegužės 9 d., buvo išrinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumo nariai, o Draudimo brokerių rūmų prezidiumas negali pradėti veikti išimtinai dėl Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovės R. Ž. ir V. Z. veiksmų (Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 5 dalis). Pasak trečiųjų asmenų, R. Ž. savavališkai vengia pataisyti Draudimo brokerių rūmų pakartotinio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2013 m. gegužės 9 d., protokolą ir valstybės įmonei Registrų centrui teikia netikslią informaciją. Trečiųjų asmenų teigimu, kol nėra išspręstas Draudimo brokerių rūmų pakartotinio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2013 m. gegužės 9 d., metu išrinktų Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narių registravimo klausimas, nėra pagrindo pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalį teismo sprendimu šaukti Draudimo brokerių rūmų narių neeilinį visuotinį susirinkimą tikslu išrinkti prezidiumo narius ir prezidentą. Anot trečiųjų asmenų, priešingu (susirinkimo sušaukimo) atveju būtų pažeisti aukščiau nurodyto susirinkimo metu išrinktų Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narių teisėti lūkesčiai bei pažeistos kitų Draudimo brokerių rūmų narių teisės ir teisėti interesai;trečiųjų asmenų teigimu, pastarieji nebuvo informuoti apie šalių sudarytą taikos sutartį ir jiems nebuvo pranešta apie teismo posėdžio, kurio metu buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, laiką ir vietą, kas, pasak trečiųjų asmenų, sudaro pagrindą teigti, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nustatytas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte;pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, jog taikos sutartį Draudimo brokerių rūmų vardu pasirašė R. Ž., kuri neturėjo įgaliojimų inter alia pasirašyti taikos sutartį. Tretieji asmenys šiame kontekste pažymėjo, jog Draudimo brokerių rūmų įstatų 4.22 punkte nustatyta, kad Draudimo brokerių rūmų administracijos veiklai vadovauja vienasmenis Draudimo brokerių rūmų valdymo organas – administracijos vadovas, kurį savo kadencijos laikotarpiui skiria ir atšaukia prezidiumas. Atsižvelgiant į šį Draudimo brokerių rūmų įstatų punktą bei vadovaujantis įstatų 4.13 punktu, kuriame nustatyta, jog prezidiumas savo funkcijas atlieka ne ilgiau kaip iki prezidiumo kadencijos pabaigos metais vykstančio eilinio visuotinio susirinkimo, darytina išvada, jog, pasibaigus buvusio prezidiumo įgaliojimams, kurie, trečiųjų asmenų teigimu, vėliausiai baigėsi 2013 m. gegužės 9 d., administracijos vadovės R. Ž. kadencija taip pat baigėsi;trečiųjų asmenų teigimu, asociacijos visuotinis narių susirinkimas Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalies prasme gali būti šaukiamas tik teismo sprendimu, kuriuo byla yra išnagrinėjama iš esmės, o ne teismo nutartimi ar taikos sutartimi, patvirtinta teismo nutartimi.

Ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimas į atskirąjį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

pasak ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens, priešingai nei teigia apeliantai, Draudimo brokerių rūmų įstatai nenumato automatinio asociacijos administracijos vadovo įgaliojimų pasibaigimo, kai pasibaigia Draudimo brokerių rūmų prezidiumo kadencija. Draudimo brokerių rūmų įstatų 4.22 punkte yra nustatytas vienintelis asociacijos administracijos vadovo įgaliojimų pabaigos pagrindas – prezidiumo sprendimas atšaukti administracijos vadovą iš pareigų. Ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, šiame kontekste pažymėjo, jog asociacijos administracijos vadovė yra asociacijos darbuotoja, todėl pastarajai, be kitų teisės aktų nuostatų, taikomos ir darbo santykius reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos. Ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo, įvykusio 2013 m. gegužės 9 d., metu nebuvo išrinktas asociacijos prezidiumas, todėl, pasibaigus Draudimo brokerių rūmų prezidiumo kadencijai, neliko asociacijos valdymo organo, kuris pagal įstatus turėtų įgaliojimus nutraukti darbo sutartį, sudarytą su administracijos vadove. Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių, iki pasibaigiant terminui, nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. Ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovės R. Ž. darbo sutartis nėra pasibaigusi, ji tebesitęsia ir pagal Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalį yra tapusi neterminuota, todėl, esant išdėstytiems aspektams, R. Ž. turi teisę veikti Draudimo brokerių rūmų vardu ir inter alia turėjo teisę pasirašyti taikos sutartį;apeliantai, be abstrakčių teiginių, šiuo konkrečiu atveju nenurodė, kokias apeliantų ar byloje nedalyvaujančių asmenų teises ar saugomus interesus pažeidžia skundžiama teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių pažeidimų buvimą. Ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo šiame kontekste pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tik sudarė procedūrines prielaidas sušaukti susirinkimą, o bet kokie sprendimai, susiję su valdymo organų išrinkimu, bus priimami sušauktino susirinkimo metu;apeliantų nurodomas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimas yra tariamas ir šios bylos atveju neegzistuoja, nes ši proceso įstatymo nuostata taikytina bylų nagrinėjimui teismo posėdžiuose, bet ne taikos sutarties tvirtinimui rašytinio proceso tvarka;apeliantų argumentas, jog asociacijos visuotinis narių susirinkimas Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalies prasme gali būti šaukiamas tik teismo sprendimu, kuriuo byla yra išnagrinėjama iš esmės, yra nepagrįstas. Asociacijų įstatymas nereglamentuoja su bylų nagrinėjimu teisme susijusių procesinių klausimų, o Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalis pagal reguliavimo apimtį tik nustato teismui teisę spręsti kilusį ginčą, kai susirinkimas nešaukiamas įstatuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, apeliantai laikosi pozicijos, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nustatytas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Šioje proceso įstatymo nuostatoje nustatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Kaip teisingai atsiliepime į pareikštą atskirąjį skundą pažymėjo ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V., Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas gali egzistuoti tuo atveju, kai, be kita ko, konkreti byla yra išnagrinėta žodinio proceso tvarka.

Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, jog taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal Civilinio proceso kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, adresuoto pirmosios instancijos teismui (t. 1, b. l. 157-158), analizė leidžia daryti išvadą, jog šalys šiuo konkrečiu atveju inter alia pareiškė prašymą dėl pastarųjų taikos sutarties patvirtinimo rašytinio proceso tvarka, todėl, esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju turėjo diskrecijos teisę spręsti, kokia tvarka – rašytinio proceso ar žodinio proceso – nagrinėti šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos; kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais.

Atsižvelgiant į tuos aspektus, jog pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka patvirtino šalių taikos sutartį, o procesinis taikos sutarties tvirtinimo klausimas Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalies prasme nepriskirtinas tiems atvejams, kai dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti pranešta apie teismo posėdį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepranešęs apeliantams apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo išspręstas šalių taikos sutarties tvirtinimo klausimas, veikė ex lege.

Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog, priešingai nei teigia apeliantai, šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja absoliutus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nustatytas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis), konstatuoja, jog šios bylos atveju neegzistuoja ne tik aukščiau nurodytas, bet ir kiti absoliutūs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindai, be to, šios apeliacinės bylos atveju nėra teisinių pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas atskirojo skundo ribose.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus aspektus, konstatuotina, jog šios apeliacinės bylos dalykas – atskirojo skundo argumentų kontekste patikrinti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, yra teisėta ir pagrįsta ar ne.

Dėl R. Ž. teisės veikti atsakovės vardu ir interesais

Civilinio proceso kodekso 55 straipsnyje nustatyta, jog bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas; šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Bylos duomenimis – Draudimo brokerių rūmų prezidiumo posėdžio, vykusio 2011 m. vasario 1 d., protokolu (t. 1, b. l. 190) – nustatyta, jog Draudimo brokerių rūmų prezidiumas inter alia nutarė N. L., laikinai einančią Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovės pareigas, atleisti iš užimamų pareigų ir R. Ž. skirti Draudimo brokerių rūmų administracijos vadove. Bylos duomenys (t. 1, b. l. 110-113, 163-167, t. 2, b. l. 37-40) patvirtina, jog Draudimo brokerių rūmų prezidiumo posėdžio, vykusio 2011 m. vasario 1 d., protokolas ir šiuo protokolu įforminti pakeitimai, susiję su laikinosios Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovės atleidimu ir naujosios administracijos vadovės skyrimu, 2011 m. vasario 28 d. buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.

Šiame kontekste būtina pažymėti, jog viešųjų registrų, inter alia Juridinių asmenų registro, duomenys, kuriuos tvarko valstybės įmonė Registrų centras, yra prima facie įrodymai (Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 3 dalis), kitaip tariant, oficialieji rašytiniai įrodymai, kuriems įstatymai suteikia didesnę įrodomąją galią, pasireiškiančią tuo, jog aplinkybės, nurodytos tokio pobūdžio įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis).

Šios apeliacinės bylos nagrinėjimui aktualiais Juridinių asmenų registro duomenimis (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog aukščiau nurodyti duomenys, bylojantys, kad R. Ž. yra Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovė, nėra pakitę, apeliantai šioje byloje nepareiškė priešinio reikalavimo ir neginčijo šių viešajame registre įregistruotų duomenų ir pastarųjų įregistravimo pagrindo, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) analizė leidžia daryti išvadą, jog aukščiau nurodyti duomenys ir pastarųjų įregistravimo pagrindas nėra ginčijami ir kitose civilinėse bylose, todėl, esant išdėstytiems aspektams ir atsižvelgiant į tą faktą, jog, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų į šią bylą pateikti faktiniai duomenys nėra pakankami abejoti aplinkybės, jog R. Ž. yra Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovė, egzistavimu, konstatuotina šios bylos atveju nesant paneigtą tą aplinkybę, jog R. Ž. yra Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovė.

Draudimo brokerių rūmų įstatų 4.22 punkto, kuriame inter alia nustatyta, jog Draudimo brokerių rūmų administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas, vienasmenis Draudimo brokerių rūmų valdymo organas, ir 4.23 punkto, apibrėžiančio Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovo kompetenciją, be kita ko, šio įstatų punkto pirmojo papunkčio, kuriame nustatyta, jog administracijos vadovas atstovauja Draudimo brokerių rūmams santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, teisme bei arbitraže, analizė leidžia daryti išvadą, jog R. Ž., Draudimo brokerių rūmų vardu pasirašiusi šalių taikos sutartį ir pareiškusi teisme prašymą dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo, veikė intra vires, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, išdėstytiems argumentams ir išvadoms, konstatuotina, jog apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad R. Ž. neturėjo teisės veikti Draudimo brokerių rūmų vardu ir pasirašyti šalių taikos sutartį, yra nepagrįstas.

Dėl apeliantų teisių ir / ar teisėtų interesų pažeidimo

Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šios proceso įstatymo nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, jog teismas, iki priimdamas sprendimą tvirtinti ar netvirtinti šalių taikos sutartį, ex officio privalo patikrinti ir įvertinti, ar šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

Šalys taikos sutartimi (t. 1, b. l. 159) inter alia sulygo, jog, pirma, per 30 dienų nuo šią taikos sutartį tvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos šios taikos sutarties ir ją tvirtinančios teismo nutarties pagrindu bus sušauktas Draudimo brokerių rūmų neeilinis visuotinis narių susirinkimas tikslu išrinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumą ir prezidentą; antra, aukščiau nurodytam susirinkimui neįvykus, pakartotinis Draudimo brokerių rūmų neeilinis visuotinis narių susirinkimas bus šaukiamas praėjus 30 dienų nuo neįvykusio visuotinio susirinkimo dienos; trečia, Draudimo brokerių rūmų administracijos vadovas privalo Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka informuoti Draudimo brokerių rūmų narius apie šaukiamą Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą, o, šiam neįvykus, – ir apie pakartotinį Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju neįvertino to fakto, jog šalių taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų, inter alia apeliantų R. C., D. D., V. D. ir G. Ž., pastarųjų teigimu, esančių išrinktais Draudimo brokerių rūmų prezidiumo nariais, teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apeliantai Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį, inter alia prašydami pripažinti, kad pirmojo balsavimo, įvykusio pakartotinio Draudimo brokerių rūmų visuotinio narių susirinkimo metu (2013 m. gegužės 9 d.), rezultatai, bylojantys, kad D. D., E. L., R. C., R. V., V. D., G. K. ir G. Ž. yra išrinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumo nariais, yra teisėti ir galiojantys nuo 2013 m. gegužės 9 d., pagal kurį (ieškinį) buvo pradėta civilinė byla, kurios numeris 2-33783-141/2013. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog apeliantų nurodomos teisės ir teisėti interesai, kuriuos, pasak apeliantų, pažeidžia šalių taikos sutartis, yra kito teisminio ginčo objektas, todėl, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog nurodytas teisminis ginčas nėra išspręstas, konstatuotina, jog šioje nagrinėjamos bylos stadijoje nėra pagrindo teigti, kad šalių taikos sutartis pažeidžia apeliantų nurodomas teises ir teisėtus interesus, juo labiau, kai, ką patvirtina šalių taikos sutarties sąlygų analizė, šalių taikos sutartimi ir kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nutartimi tėra sudarytas procedūrinis pagrindas sušaukti Draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą tikslu išrinkti Draudimo brokerių rūmų prezidiumą ir prezidentą, kas a priori neapsprendžia, kokius nutarimus (sprendimus), susijusius su kolegialaus valdymo organo – Draudimo brokerių rūmų prezidiumo – narių ir šio valdymo organo vadovo (prezidento) išrinkimu, šauktiname neeiliniame visuotiniame susirinkime priims Draudimo brokerių rūmų nariai.

Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs ir įvertinęs šios bylos faktinius duomenis, šalių taikos sutarties sąlygas ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju pagrįstai sprendė nesant materialiųjų ir procesinių kliūčių tvirtinti šalių taikos sutartį.

Dėl Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalies aiškinimo

Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, apeliantų šioje byloje pareikštas atskirasis skundas inter alia yra grindžiamas tuo argumentu, jog, pasak apeliantų, asociacijos visuotinis narių susirinkimas Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalies prasme gali būti šaukiamas tik teismo sprendimu, kuriuo byla yra išnagrinėjama iš esmės, o ne teismo nutartimi ar taikos sutartimi, patvirtinta teismo nutartimi.

Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog asociacijos visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas asociacijos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi asociacijos narys ar valdymo organas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog asociacijos visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, negalima vertinti kaip procesinės normos, nustatančios, kokia tvarka yra sprendžiamas asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo klausimas. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V., šios įstatymo normos esmė ir prasmė yra ta, kad teismas, esant šioje įstatymo normoje apibrėžtoms sąlygoms, turi kompetenciją spręsti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo klausimą, o ne ta, kad, kaip teigia apeliantai, asociacijos visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas tik teismo sprendimu, kuriuo byla yra išnagrinėjama iš esmės, todėl, esant išdėstytiems aspektams, konstatuotina, jog apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų kvestionuojama nutartimi negalėjo išspręsti Draudimo brokerių rūmų neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo klausimą, yra nepagrįstas.

Apibendrinus šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino šiai bylai aktualias materialinės teisės ir procesinės teisės normas, teisingai išsprendė šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pagrįstai patvirtino šalių taikos sutartį, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindą kvestionuojamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, šioje apeliacinėje byloje priimdamas procesinį sprendimą, neanalizuoja ir nevertina kitų apeliantų atskirojo skundo argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Viena vertus, apeliantams pralaimėjus šią apeliacinę bylą, ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V., atsiliepę į apeliantų šioje byloje pareikštą atskirąjį skundą, įgijo procesinę teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kita vertus, šie dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė faktinių duomenų, bylojančių, kad pastarieji bylos apeliaciniame procese patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, šios apeliacinės bylos atveju nespręstinas ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. V. galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylos apeliaciniame procese ir tenkanti vienam apeliantui, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios bylos apeliaciniame procese susidariusių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.