Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-13 · Administracinė byla Nr. eI2-803-1066/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-13
Bylos Nr.
eI2-803-1066/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04434-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Sare Roma“
Atsakovas
Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-803-1066/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04434-2022-4Procesinio sprendimo kategorija: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 13 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. D. (V. D.),atsakovės atstovui S. N.,liudytojui I. K. (I. K.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Sare Roma“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja viešoji įstaiga „Sare Roma“ (toliau – VšĮ „Sare Roma“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20617; 2) arba sumažinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20617 (toliau – Nutarimas) pareiškėjui 5 400,00 Eur baudą.

2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai yra paskirta 5 400,00 Eur bauda, su kuria ji nesutinka ir prašo panaikinti arba ją sumažinti. Tokia piniginė bauda pareiškėjai paskirta už tai, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai atlikus tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo VšĮ “Sare Roma“, buvo nustatyta, kad pažeista trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka, nes apie darbuotojų: L. Š., L. P. ir O. D. įdarbinimą nebuvo laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, o su O. D. pasirašyta nebuvo darbo sutartis.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 30-570/20 „Dėl lėšų skyrimo Socialinio verslo rėmimo finansavimo konkurso projektams 2020 m. įgyvendinti“ VšĮ „Sare Roma“ projektui „Romų kavinė „AZA ir pasaulio skoniai“ (toliau – Projektas) įgyvendinti buvo skirtas 30 000 Eur finansavimas. Pareiškėjai sėkmingai vykdant jai iškeltus tikslus: 1. apmokyti 10 romų tautybės asmenų darbui kavinėje; 2. įdarbinti kavinėje 10 romų tautybės asmenų ne trumpesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui; 3. individualus socialinių įgūdžių ugdymo užtikrinimas (1 asmeniui skirti ne mažiau 10 val. per mėnesį); 4. su projekto dalyviais sudarytos sutartys; 5. parengti 10 projekto dalyvių bylų, kuriose bus kaupiama ir sisteminama informacija apie projekto dalyvių pasiekimus, vertinimus, suteiktų paslaugų kiekį, išvadas ir kita informacija, minėtas Projektas buvo pratęstas ir 2021-2022 m.

2.3. Pažymi, kad VšĮ „Sare Roma“, siekdama užtikrinti romų tautybės asmenų integraciją į visuomenę, mažinti romų tautybės žmonių socialinę atskirtį, skatinti jų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir didinti visuomenės toleranciją, suteikė asmenims (t. y. L. Š., L. P. ir O. D.) galimybę įgyti ne tik socialinių įgūdžių, tačiau ir stebėti kitų asmenų darbą ir taip mokytis iš jų, įgyjant darbo patirties ir suteikiant galimybę įsidarbinti. Taigi pareiškėja pagal Projektą sudaro (sudarė) savanoriško darbo sutartis su romų tautybės asmenimis, pagal kurias šie asmenys atlieka savanorišką neatlygintinį darbą VšĮ „Sare Roma“ restorane „Salote namoss“ (adresu: (duomenys neskelbtini)).

Teigia, kad šiuo atveju ypatingai svarbu nustatyti, ar VšĮ „Sare Roma“ ir savanoriavusius asmenis sieja civiliniai – savanoriškos veiklos santykiai, ar darbo santykiai, siekiant komercinio pobūdžio tikslų.

2.4. Nurodo, kad anksčiau paminėtos darbuotojos (prižiūrimos restorano darbuotojų) mokosi apie darbą restorano virtuvėje, higienos palaikymą virtuvėje, kliento aptarnavimą bei bendravimo su klientais principus ir tik praktiką atlikę asmenys gali įsivertinti, ar atlikdami savanorišką darbą, jie patobulėjo, ar įgijo tiek socialinės, tiek darbinės patirties pasirinkti, ar juos tenkina aplinka, kurioje jie praktikavosi ir jeigu savanoriavimas pateisina šių asmenų lūkesčius, jiems yra suteikiama galimybė įsidarbinti, pasirašant su jais darbo sutartį. Anot pareiškėjos, tokia savanorių veikla atitinka Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) nurodytus savanoriškos veiklos principus, tokia veikla šiems asmenims suteikia žymią naudą.

2.5. Pareiškėjo įsitikinimu, jis suteikia galimybę romų tautybės asmenims, kurie patenka į bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų grupę, įgyti praktinių darbinių įgūdžių (dėl diskriminacijos kiti darbdaviai atsisako priimti romų tautybės asmenis į darbą, todėl šiems yra itin sunku įgyti darbinių įgūdžių), o tai suteikia naudos visuomenei, kadangi tokie asmenys vėliau gali įsidarbinti, užsitikrinti ir pagerinti savo padėtį darbo rinkoje, mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Pažymi, kad VšĮ „Sare Roma“ sudarytos savanoriško darbo sutartys, suteikia naudos visuomenei, atitinka savanoriškos veiklos principus, todėl nėra pagrįsta teigti, kad tai yra nelegalus darbas, todėl atsakovė netinkamai ir nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pripažinti pareiškėjos organizuojamą savanorišką veiklą laikyti nelegaliu darbu.

2.6. Jeigu teismas pripažintų, kad pareiškėjos ir savanorių sudarytos savanoriško darbo sutartys, atitinka darbo santykius, pareiškėjui skirta bauda yra neproporcingai didelė, todėl turėtų būti skirta mažesnė nei 2 500,00 Eur.

Net, jeigu būtų pripažinti, kad buvo padarytas nusižengimas, jo nebūtų galima pripažinti tyčiniu, kadangi pareiškėja vykdė savo įsipareigojimus pagal Projektą - apmokyti 10 romų tautybės asmenų darbui kavinėje, dėl šios priežasties su asmenimis buvo sudarytos savanoriško darbo sutartys, siekiant šiuos asmenis apmokyti, kad jie įgyti darbinių įgūdžių. Pareiškėjui, kaip savanoriško darbo organizatoriui ir savanoriui, sutarus, šie asmenys yra įdarbinami, su jais pasirašoma darbo sutartis ir apie jų įdarbinimą pranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

2.7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Dėl savanoriškos veiklos reglamentavimo ir nelegalaus darbo nurodo, kad sistemingai vertinant Viešųjų įstaigų įstatymo teisės normas bei Įstatymo 4 straipsnyje nurodytus savanoriškos veiklos principus (nauda visuomenei ir asmeniui – dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudaro asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą) pagrįstai galima teigti, kad savanoriška veikla išimtinai susijusi tik su visuomenei naudinga veikla, bet ne su ūkio subjekto komercinio pobūdžio tikslų tenkinimu. Svarbu atkreipti į Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, nėra laikoma nelegaliu darbu.“. Anot Inspekcijos, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: l) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymiu (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Atsižvelgiant į kiekvieno nelegalaus darbo nustatytas aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad tyrimo metu neigiama aplinkybė apie darbo užmokesčio mokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę i minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt.

3.2. Atsakovė tvirtina, kad šiuo atveju darbuotojų L. Š., L. P. ir O. D. veikla neatitinka Įstatyme nurodytų savanoriškos veiklos principų bei buvo organizuota nesilaikant Įstatyme numatytos tvarkos, padavėjo funkcijų, maisto ruošimo, indų plovimo darbų atlikimas buvo nukreiptas tenkinti ne VšĮ „Sare Roma” įstatuose nurodytus viešuosius interesus, bet išimtinai komercinio pobūdžio tikslus. L. Š., L. P. ir O. D. realiai dirbo VšĮ „Sare Roma“ restorano naudai. L. Š. ruošė maistą, L. P. atliko padavėjos funkcijas, o O. D. plovė indus. Su darbuotojais privalėjo būti sudarytos darbo sutartys, apie jų įdarbinimą turėjo būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki jų darbo pradžios. VšĮ „Sare Roma“ pateiktos savanoriško darbo sutartys vertintinos kritiškai, nes L. Š., L. P. ir O. D. veikla VšĮ „Sare Roma“ restorane „Salote namoss“ negali būti vertinama kaip veikla, kuri naudinga visuomenei. Šiuo atveju L. Š., L. P. ir O. D. teikiamos naudos gavėjas yra VšĮ „Sare Roma“ ir restoranas „Salote namoss“.

3.3. Be kita ko, atsakovė pažymi, kad L. Š. nėra romų tautybės, ankščiau yra dirbusi UAB „Stikliai“, taip pat vykdžiusi individualią veiklą, todėl jos veikla VšĮ „Sare Roma“ negali būti vertinama kaip savanoriška veikla, siekiant jos integravimo į darbo rinką, pagal aukščiau minėtą sutartį tarp VšĮ „Sare Roma“ ir Vilniaus miesto savivaldybės.

Analogiškai negali būti vertinama ir L. P. veikla, nes ji taip pat nėra romų tautybės, iki darbo VšĮ „Sare Roma“ dirbo I. J. įmonėje „Sakrana“.

Ginčo atveju yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip pažeidimo sudėties požymiai.

3.4. Pažymi, kad skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją), buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu viešosios įstaigos darbo organizavimu, įstaigoje dirbo trys nelegalūs darbuotojai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl Inspekcija skyrė artima vidurkiui piniginę baudą (finansinę sankciją) – 5 400,00 Eurų.

Atsiliepimas

3.5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. 2022 m. liepos 29 d. buvo surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1419-0029, dėl to kad:

4.1.1. VšĮ „Sare Roma“, atstovaujama I. K., pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, o būtent nors ir sudarė rašytines darbo sutartis su L. Š. bei L. P., tačiau apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, taip pat nesudarė rašytinės darbo sutarties su O. D., apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido L. Š. 2022 m. birželio 15 d., L. P. nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 15 d. ir trečiosios šalies – Ukrainos – pilietei O. D. 2022 m. birželio 15 d., dirbti VšĮ „Sare Roma“ naudai restorane „Salote namoss“, esančiame (duomenys neskelbtini).

4.1.2. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) VšĮ „Sare Roma“ pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas.

4.1.3. Už šio pažeidimo padarymą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje.

4.2. Inspekcijos Vilniaus skyriuje buvo gautas pranešimas apie tai, kad VšĮ „Sare Roma“ restorane (duomenys neskelbtini) nekvalifikuotus darbus dirba ukrainiečiai pabėgėliai už 2.5-4 eurus už valandą, nesudarant sutarčių ir nemokant mokesčių.

4.3. Atsižvelgiant į gautą informaciją, 2022 m. birželio 15 d. nuo 11.30 val. iki 12.10 val. Inspekcijos vyr. darbo inspektoriai, dalyvaujant Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK tyrėjams, vykdydami Inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo R. R. 2022 m. birželio 9 d. pavedimą Nr. 1053, atliko neplaninį VšĮ „Sare Roma“ restorano, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą.

4.3.1. Patikrinimo metu restorano ir virtuvės patalpose rasti dirbantys A. G., Y. K., M. V., V. P., A. K., L. Š., L. P. ir O. D..

4.3.2. Patikrinimo metu nustatyta, kad L. Š. virtuvėje ruošė patiekalus, L. P. dirbo padavėja, o O. D. plovė indus.

4.3.3. Patikrinus VSDFV duomenų bazėje, duomenų apie L. Š., L. P. ir O. D. įdarbinimą VšĮ „Sare Roma“ nebuvo rasta.

4.4. Pareiškėja pateikė sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe; 2022 m. birželio 14 d. sudarytą darbo sutartį su L. Š., 2022 m. birželio 6 d. sudarytą savanoriško darbo sutartį su L. Š., pagal kurią L. Š. įsipareigoja mokyti ir dalintis virėjos patirtimi, įgyti kitos tautos virėjų įgūdžių; 2022 m. gegužės 31 d. sudarytą darbo sutartį su L. P.; 2022 m. birželio 16 d. sudarytą savanoriško darbo sutartį su L. P., pagal kurią L. P. įsipareigoja surinkti indus, dalintis padavėjos patirtimi, apmokyti padavėjus; 2022 m. birželio 16 d. su O. D. sudarytą savanoriško darbo sutartį, pagal kurią O. D. įsipareigoja padėti virtuvėje, apmokyti ir mokytis virtuvėje.

4.5. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 7 d. priėmė skundžiamą Nutarimą nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. ATPNJ-20617, kuriuo pripažino atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį VšĮ „Sare Roma“ kaltu, pažeidus Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, bei paskyrė 5 400,00 eurų baudą.

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai skirta piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar VšĮ „Sare Roma“ ir savanoriavusius asmenis sieja civiliniai – savanoriškos veiklos santykiai, ar darbo santykiai, siekiant komercinio pobūdžio tikslų. Anot pareiškėjos, nėra pagrįsta teigti, kad tai yra nelegalus darbas, todėl nesutinka su atsakove, kuri nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjos organizuojamą savanorišką veiklą pripažinti nelegaliu darbu, nes VšĮ „Sare Roma“ sudarytos savanoriško darbo sutartys, suteikia naudos visuomenei, atitinka savanoriškos veiklos principus.

6.1. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; taip pat , kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas). Taigi, vertinant darbo nelegalumą pagal šią teisės nuostatą, turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai kaip pavaldumas bei nauda asmeniui (darbdaviui) ir atlygintinumas.

Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Savanoriška veikla atliekama vadovaujantis naudos visuomenei ir asmeniui, bendradarbiavimo, įvairovės ir lankstumo principais (2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis).

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nelegaliu darbu nelaikoma tik ta veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi sistemingai vertinant Įstatymo 4 straipsnyje nurodytus savanoriškos veiklos principus (nauda visuomenei ir asmeniui – dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudaro asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą) bei kitas teisės normas, galima teigti, kad savanoriška veikla išimtinai susijusi tik su visuomenei naudinga veikla, bet ne su ūkio subjekto komercinio pobūdžio tikslų tenkinimu.

6.2. Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-142-463/2024 (priimtoje 2024 m. kovo 20 d.) pažymėjo, kad tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog fiziniai asmenys buvo pavaldūs Bendrovei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrovė) nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad asmenys pradėjo realiai dirbti, kad Bendrovės ir nelegaliai dirbusių asmenų santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad patikrinimo metu L. Š. virtuvėje ruošė patiekalus, L. P. dirbo padavėja, o O. D. plovė indus. Pareiškėja tvirtina, kad jos šiuos darbus jos atliko savanoriškumo pagrindais, t. y. sudarytų sudarytos savanoriško darbo sutarčių pagrindu. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka, įvertinęs byloje esančių rašytinius darbuotojų paaiškinimus. L. Š. savo pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji dirba virėja-mokine restorane „Namoss“, (duomenys neskelbtini), pirmą dieną 2022 m. birželio 15 d. Bandomasis laikotarpis, todėl mokosi ir rodo, ką moka. Nurodė, kad tarėsi su I. K., šiandien atlikinėjo darbus: pjaustė krapus, pakavo produkciją išvežimui. 2022 m. birželio 15 d. pradėjo 11.00 val., dėl darbo dokumentą gavo vakar, paliko namuose, kad perskaityti sutartį, gerai susipažinti. Iš L. P. pateikto rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad ji restorane dirba nuo birželio 4 dienos padavėja: 6 dienas dirba, 3 išeiginės. Per visą darbo laiką išeiginės buvo birželio 10, 11, 13 d. Darbo valandos nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 10.30 val. iki 22.00 val., penktadienį ir šeštadienį nuo 10.30 val. iki 00.00 val., sekmadienį nuo 10.30 iki 23.00. Nurodyta, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su Mindaugu, kad gale mėnesio alga bus 792,00 Eur ir plius 200,00 Eur arbatpinigių. Antrą dieną dirbant gavo 55,00 eurus. Dirbant padavėja naudoja kompiuterį, kad išmušti patiekalus, po to paimti sąskaitą ir kitus priklausančius darbus. O. D. pateikė paaiškinimus žodžiu, kuriuose nurodė, kad atvažiavo iš kito restorano, čia padėjo plauti indus ir padeda pervežti pagamintus patiekalus.

Be to, Inspekcija, patikrinusi VSDFV duomenų bazėje, duomenų apie L. Š., L. P. ir O. D. įdarbinimą VšĮ „Sare Roma“ nerado. Iš byloje pateiktų rašytinių darbo sutarčių matyti, kad su L. Š. bei su L. P. buvo sudarytos rašytinės darbo sutartis, tačiau apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Su O. D. pareiškėja rašytinės darbo sutarties nebuvo sudariusi ir apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka taip pat nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, taigi pareiškėja nelegaliai įdarbino ir leido L. Š. nuo 2022 m. birželio 15 d., L. P. nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 15 d. ir Ukrainos pilietei O. D. nuo 2022 m. birželio 15 d. dirbti VšĮ „Sare Roma“ naudai restorane „Salote namoss“, esančiame (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, teismui įvertinus tai, kad L. Š., L. P. ir O. D. realiai dirbo VšĮ „Sare Roma“ restorano naudai, kaip jau minėta, L. Š. ruošė maistą, L. P. atliko padavėjos funkcijas, o O. D. plovė indus bei atsižvelgus į tai, kad tokia jų veikla negali būti vertinama kaip veikla, kuri naudinga visuomenei (atitinkanti savanoriškos veiklos principus), nes jų teikiamos naudos gavėjas yra būtent - VšĮ „Sare Roma“ ir restoranas „Salote namoss“, konstatuotina, kad L. Š., L. P. ir O. D. veikla neatitinka Įstatyme nurodytų savanoriškos veiklos principų bei buvo organizuota nesilaikant Įstatyme numatytos tvarkos, o tiek padavėjo funkcijų, maisto ruošimo, tiek indų plovimo darbų atlikimas buvo nukreiptas tenkinti komercinio pobūdžio tikslus ir atitinka darbo sutarties objektyviuosius požymius (nebuvo visuomenei naudingos veiklos požymių, o už darbuotojų atliktą darbą buvo mokamas darbo užmokestis).

6.5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pažeidusi įdarbinimo tvarką, t. y. nors darbo sutartys su L. Š. ir su L. P. buvo sudarytos (atitinkamai 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. gegužės 31 d.), tačiau apie jų įdarbinimą ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios, nebuvo pranešta VSDFV Teritoriniam skyriui. Pranešimai apie tai pateikti 2022 m. birželio 15 d. (tos dienos 13.05 val., t. y. jau po Inspekcijos atlikto patikrinimo); taip pat nustatyta, kad pažeista trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka, nes darbo sutartis su Ukrainos piliete O. D. pasirašyta iš viso nebuvo, o apie jos įdarbinimą, ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios, taip pat atitinkamai nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Taigi, esant tokiai situacijai, Inspekcija turėjo teisinį pagrindą šių darbuotojų darbą VšĮ „Sare Roma“ naudai (restorane „Salote namoss“, esančiame (duomenys neskelbtini) vertinti kaip darbą turintį nelegalaus darbo požymių.

7. Pareiškėjas vadovas I. K. 2022 m. liepos 1 d. pateiktame rašytiniame paaiškinime, taip pat ir teismui pateiktame skunde nurodė, kad su Vilniaus miesto savivaldybe buvo sudaryta biudžeto lėšų naudojimo sutartis Nr. A291-889/21, kurios pagrindu yra skiriamos lėšos projektui „Romų kavinė „AZA ir pasaulio skoniai“ 2021 m. įgyvendinti apmokant 10 romų tautybės asmenų darbui kavinėse. O. D. kavinėje buvo kaip savanorė ir su ja buvo sudaryta savanoriško darbo sutartis, kuri yra grindžiama sutartimi su Vilniaus miesto savivaldybe. Teismas sutinka su atsakove, kad toks pareiškėjos manymas ir pateiktos savanoriško darbo sutartys vertintinos kritiškai, nes bylos duomenimis įrodyta, kad L. Š., L. P. ir O. D. dirbo VšĮ „Sare Roma“ restorane „Salote namoss“, taigi vertintina, kad tokios sutartys yra labiau pačios pareiškėjos pasirinktas būdas (elgesio modelis) formaliai įrodyti esant būtent savanoriško darbo restorane santykius su pareiškėja, tačiau tai nepaneigia, kad buvo susiklostę būtent darbo santykiai. Be to, pažymėtina, kad L. Š. ankščiau yra dirbusi UAB „Stikliai“ ir taip pat vykdžiusi individualią veiklą, L. P. anksčiau dirbusi I. J. įmonėje „Sakrana“. Nėra duomenų, kad bent viena iš minėtų asmenų būtų romų tautybės. Todėl jų veikla VšĮ „Sare Roma“ negali būti vertinama kaip savanoriška veikla su tikslu jas integruoti į darbo rinką, pagal aukščiau pareiškėjos paminėtą sutartį tarp VšĮ „Sare Roma“ ir Vilniaus miesto savivaldybės. L. Š. ir L. P., o taip pat O. D. realiai dirbo restorane. Nurodyti asmenys (L. Š. ir L. P., O. D.) paaiškinimuose nurodė, kad atliko tam tikras darbins funkcijas, o ne tik stebėjo. Be to, L. Š. ir L. P. paaiškino, kad tarėsi dėl darbo, su jomis ir buvo galiausiai sudarytos darbo sutartys. Todėl pareiškėjos (jo atstovo) paaiškinimai ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausto I. K. parodymai, kad nurodyti asmenys tik mokėsi ir stebėjo, vertintini kritiškai. Tai reiškia, kad faktiniai šalių santykiai atitiko darbo teisinių santykių požymius (pareiškėjos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas), tačiau darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo laikytasi, o VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu nebuvo pranešta apie darbuotojų priėmimą į darbą, sudaro pagrindą jos atliktą veiklą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pažymėtina, pareiškėjos siekis vykdyti sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe iš esmės vertintinas kaip naudinga visuomenei veikla, bet tai savaime nepaneigia pareigos laikytis įdarbinimo ir darbo sąlygų taisyklių, kurios yra privalomos. Kitaip nebūtų užtikrintos saugios įsidarbinimo ir darbo sąlygos siekiantiems įsidarbinti asmenims.

8. Pareiškėja taip pat mano, kad jai skirta bauda yra neproporcingai didelė, todėl turėtų būti skirta mažesnė nei 2 500,00 Eur. Anot pareiškėjos, net, jeigu būtų pripažinti, kad buvo padarytas nusižengimas, jo nebūtų galima pripažinti tyčiniu, kadangi pareiškėja vykdė savo įsipareigojimus pagal Projektą - apmokyti 10 romų tautybės asmenų darbui kavinėje.

8.1. Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57, 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybes principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-248-1707/2008).

Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009).

8.3. Teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos manymo, jog skirta bauda yra neproporcinga ir neteisinga, taip pat byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrįstą pagrindą paskirti švelnesnę nei Nutarime paskirta bauda. Pareiškėjos argumentas, kad ji vykdė įsipareigojimus pagal Projektą ir privalėjo įdarbinti bent 10 romų tautybės darbuotojų, jau buvo įvertintas teismo kaip nepagrįstas, nes įrodyta, kad pareiškėja buvo nelegaliai įdarbinusi asmenis.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjos finansinė padėtis iš esmės sunki ir tai galėtų riboti jos finansines galimybes sumokėti didelę baudą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėja yra nubausta teisingai ir proporcingai teisės pažeidimui. Teismas įvertina tai, kad pažeidimas buvo padarytas. Pažeidimas padarytas srityje, kuri susijusi su svarbiomis žmogaus socialinėmis teisėmis, sukeliant riziką įdarbintų asmenų atžvilgiu. Todėl jis negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį, tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paskirta bauda yra pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei daranti prevencinį poveikį.

9. Apibendrinus darytina išvada, kad byloje skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Sare Roma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė