Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. kovo 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame teismų tinklapyje, b. l. 50). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 50/30235 (b. l. 5-6) nurodyta, kad 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 107,18 kv. m., atsakovui nuosavybės teise viešajame registre įregistruota 2012 m. rugpjūčio 14 d. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-345-479/2011. Byloje pateiktu sprendimu (b. l. 8-9) ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-345-479/2011 buvo pripažinta negaliojančia 2005 m. birželio 21 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo parduota A. Č. bei pripažinta nuosavybės teisė į minėtą buvo dalį A. B. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-653/2012 minėtas sprendimas paliktas nepakeistu. Pareiškėjas prašo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau pagal aptartus įrodymus ir viešojo registro duomenis atsakovui šis turtas nuosavybės teise priklausė nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjas prašyme nenurodo ir nepateikia įrodymų apie tai, kad atsakovas, nebūdamas minėto buto savininku, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. naudojosi šiuo butu. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. buvo minėto buto naudotojas ar valdytojas, prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Pažymoje apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-4398 (b. l. 4) nurodyta, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už turto objektą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra 259,54 Eur. Teismui konstatavus, kad reikalavimas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. yra nepagrįstas (kas sudaro 120,11 Eur sumą), todėl prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant už šį turto objektą 139,43 Eur (259,54 Eur – 120,11 Eur).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 50/76441 (b. l. 56) nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 44,16 kv. m. Nuosavybės teisė viešajame registre į šį turto objektą įregistruota 2012 m. rugpjūčio 14 d. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-345-479/2011. Pareiškėjas prašo už šį turto objektą iš atsakovo priteisti 9,02 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-4398 (b. l. 4) patvirtina, kad įsiskolinimas už šį turto objektą minėtu laikotarpiu yra 9,02 Eur. Atsakovui nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojais, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą.

Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.

Remiantis aptartomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, prašymas tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo už abu sprendime aptartus turto objektus 148,45 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. A-2522-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01861-2015-9); Nr.A-2523-442/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01496-2015-3), Nr.A-2524-525/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01821-2015-5), Nr. A-2526-146/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01773-2015-1), 2016 m. sausio 12 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 28 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas, vykdydamas minėtą nutartį, už paduodamą prašymą 2016 m. sausio 19 d. nurodymu Nr. 61 sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016 pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) Klaipėdos RATC yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jis iš esmės vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl Klaipėdos RATC prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio grąžinimą. Žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, kurio šioje byloje neprivalėjo mokėti, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 148,45 Eur (šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus ir 45 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 2016 m. sausio 19 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 61 sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį, įskaitytą administracinėje byloje Nr. I-902-162/2016.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.