Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-346-479/2011 pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovui A. B. (A. B.), G. Č., A. Č., A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų A. K. ir G. K., ir pagal atsakovo A. B. (A. B.) priešieškinį ieškovui A. B. (A. B.), atsakovams G. Č., A. Č., A. B. dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų A. K., G. K., Virginija J. M., T. B., S. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Ginčo turtas negali būti pripažintas atsakovo nuosavybe, nes ginčo sandorių metu atsakovas buvo santuokoje su J. B., kurios teisės, patenkinus ieškinį, būtų pažeistos. Nusprendus, kad atsakovas su savo motina padengė T. B. skolas, neteisinga būtų ginčo turtą pripažinti tik atsakovo nuosavybe.

Kiti atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliacinio skundo argumentais atsakovas ginčija teismo išvadas dėl tikrosios ginčo turto įsigijimo sandorių šalių valios, motyvuodamas neteisingu byloje esančių įrodymų vertinimu.

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, nustatytos aplinkybės teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-380/2009, atsakovas A. B. pripažintas kaltu, padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, ir nubaustas šešerių metų laisvės atėmimo bausme, už tai, kad notarei pateikęs suklastotą įgaliojimą, neva ieškovo jam suteiktą, perleido atsakovui A. Č. (savo motinos G. Č. sutuoktiniui) 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei A. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie priklausė ieškovui nuosavybės teise, ir tokiu būdu už parduotą turtą apgaule savo naudai įgijo didelės vertės - 88 000 Lt, svetimą turtą. Ieškovo ginčijamu sandoriu, butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. B. perleido G. Č. (atsakovo A. B. motinai). Baudžiamojoje byloje A. B. pripažintas civiliniu ieškovu ir jam padarytos žalos atlyginimo klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendis turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir nebereikia įrodinėti aplinkybių, kad ginčo turto nuosavybės teisių ieškovas neteko dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, t. y. kad ginčo turtą ieškovas prarado dėl atsakovo apgaulės. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais ir ginčo turtą grąžinti ieškovo nuosavybėn. Teismas nustatė, kad dėl artimos giminystės ginčo sandorių šalys yra nesąžiningos ir pinigai už perleistą turtą nebuvo mokami, todėl piniginės restitucijos sandorių šalims netaikė. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia bylos duomenimis tinkamai nustatytų ir motyvuotų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo A. B. ieškinio pagrįstumo ir jo patenkinimo.

Atsakovas priešieškiniu ginčijo ginčo turto įgijimo ieškovo vardu sandorius ir prašė pripažinti jam nuosavybės teises į šį turtą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį pripažino nepagrįstu ir atmetė. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos teismo išvados šiuo aspektu, kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo turtas (duomenys neskelbtini)nuo 1992 m. spalio 6 d. iki 1993 m. liepos 12 d. nuosavybės teise priklausė V. Ž. ir atsakovui, nuo 1993 m. liepos 12 d. iki 1997 m. lapkričio 20 d. tik atsakovui, kuris šį turtą 1997 m. spalio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido savo sutuoktinės motinai T. B.. Pastaroji 2004 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šį turtą, po ½ dalį, perleido ieškovui (savo vaikaičiui) ir atsakovo motinai. Kadangi sandoriai sudaryti tarp šeimos narių, labiau tikėtina, kad jie buvo neatlygintiniai. Kita vertus, bylos duomenys liudija, kad 2004 m. gruodžio 23 d. pirkimo – padavimo sutartimi ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos g. 15, Kretingalės m., ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl to turėjo lėšų įsigyti ginčo turtą. Aplinkybė, kad nusipirkti nekilnojamąjį turtą Kretingalės m. ieškovui padėjo tėvai, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes šis turtas nuosavybės teise priklausė ieškovui ir pardavimo atveju už jį gautos piniginės lėšos yra ieškovo nuosavybė. Tai paneigia atsakovo argumentus, kad nuginčytų sandorių turtą ieškovas buvo įgijęs už atsakovo lėšas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto aiškinimus dėl atsakovo buvusios sutuoktinės motinos T. B. skolų grąžinimo. Pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį, paskolos suteikimas/grąžinimas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Nagrinėjamu atveju, rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad skolas grąžino pati T. B., todėl nėra pagrindo nesiremti rašytiniais įrodymais. Be to, ir T. B. kreditoriai patvirtina šį faktą.

Bylos duomenys liudija, kad atsakovo ištuokos su ieškovo motina proceso metu, atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto savo vardu, kas reiškia, kad ištuoka nebuvo kliūtimi atsakovui įsigyti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Šios aplinkybės leido teismui kritiškai vertinti atsakovo argumentus apie priežasčių, lėmusių formalų nuosavybės teisių įforminimą ieškovo vardu, egzistavimą. Atsakovo ginčijami sandoriai atitinka įstatymų reikalavimus, sudaryti įstatymo nustatyta forma, veiksnių asmenų, kurių valios išraiška atitinka tikrąją šalių valią. Sutarties šalių valia dėl nuosavybės teisės į įgyjamą turtą buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta notarine forma patvirtintose sutartyse ir ilgą laiką - penkerius metus nė vienos iš sandorio šalių nebuvo kvestionuojama. Notaras, tvirtindamas atsakovo ginčijamus sandorius, patvirtino sandorio šalių susitarimą, t. y. jų valią dėl sandorių sąlygų, o tai reiškia, kad sudarant sandorius šalių valia buvo tokia, kokia ir nurodyta sutartyse. Vėliau, jau po nusikaltimų padarymo apeliantui atsiradusios nepalankios aplinkybės negali būti pagrindu konstatuoti sudarytų sandorių neteisėtumą ar šalių valios trūkumus. Įvertinusi byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo procesą pirmosios instancijos teisme bei jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi suformuluotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.