- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- eI2-6399-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00266-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (A. K.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S15000 (toliau ir – Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendime Migracijos departamentas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) pilietis A. K. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Saugumo departamentas) sprendimu pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Jis (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenės aviacijos padalinyje (buvo (duomenys neskelbtini)), todėl yra potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) režimo jėgos struktūroms, gali būti pasitelktas veiklai prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Atkreiptas dėmesys, kad geopolitinė saugumo situacija po (duomenys neskelbtini) agresijos prieš Ukrainą yra dramatiškai pasikeitusi. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) agresyvūs veiksmai yra sunkiai prognozuojami. Saugumo departamento vertinimu, valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis, nei užsienio valstybės piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pabrėžė, kad jis nebuvo reguliariosios (duomenys neskelbtini) armijos narys, todėl niekaip nesuprantamas Sprendimo argumentas, kad jis gali būti verbuojamas šios valstybės. Tokia klaida tik patvirtina faktą, kad tokie sprendimai yra priimami automatiškai, gavus Saugumo departamento išvadas ir visiškai neatsižvelgus į individualią kiekvieno žmogaus situaciją. Atkreipė dėmesį, kad jis nedalyvavo pratybose, nebuvo ruošiamas koviniams veiksmams, jis buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Vienareikšmiškai vertino, kad jo veikla (duomenys neskelbtini) jokiu būdu negalėjo sudaryti grėsmės realumo ir akivaizdumo. Akcentavo, kad jis tarnybą baigė (duomenys neskelbtini) turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) jis dirbo Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) kariuomenėje netarnavo. Teigė, kad nėra jokios informacijos apie ankstesnius jo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Nėra informacijos ir apie tai, ar kokie nors jo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant Sprendimą. Mano, jog Migracijos departamentas nepagrindė jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo priimti Sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Pastebėjo ir tai, kad Sprendime neatsižvelgta į individualias nagrinėjamo atvejo aplinkybes (jo ilgalaikis gyvenimas, gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, susikurta gerovė, ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai), todėl pritaikyta poveikio priemonė jam sukelia dideles neigiamas pasekmes ir laikytina neproporcinga.
Pažymėjo, jog, nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie jo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia. Mano, kad tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas.
Paaiškino, kad jis į Lietuvą atvyko būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) baigė vidurinę mokyklą, vėliau (duomenys neskelbtini) universitete įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę ir dirbo (duomenys neskelbtini), kur jam buvo suteiktas karinis laipsnis. Nurodė, kad jo sutuoktinė bei dvi dukterys yra Lietuvos Respublikos pilietės ir gyvena Lietuvoje. Teigė, kad jam Lietuvos Respublikoje paskirta senatvės pensija, jis gauna sveikatos paslaugas, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) jis lankėsi prieš (duomenys neskelbtini), jo ryšys su (duomenys neskelbtini) yra formalus. Nurodė, kad, panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jis privalės išvykti į (duomenys neskelbtini), kurios pilietis yra. Šioje valstybėje jis neturi jokio turto, artimųjų ir tokiu būdu jis praras ryšį su žmona, vaikais, kurių priežiūra ir globa dėl amžiaus jam yra būtina. Mano, kad toks elgesys prieštarautų mūsų demokratinėje valstybėje propaguojamoms vertybėms, elementariam humaniškumui. Pareiškėjo vertinimu, priimant Sprendimą nepakankamai atsižvelgta į tai, kad jis, pildydamas Saugumo departamento pateiktą klausimyną, pabrėžė, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) agresijai, kad (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų priklauso (duomenys neskelbtini). Mano, kad Saugumo departamentas nesugeba atlikti savo tiesioginių pareigų ir numato galimybę, kad asmenį kokiu nors konkrečiai nenurodytu būdu (agentų prasiskverbimas į Lietuvos Respubliką ar pan.) yra galima užverbuoti Lietuvos Respublikoje. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka.
Atsiliepime paaiškino, kad priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – Saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Taigi remiamasi Saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis, nes tai kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teigė, kad Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti, tuo labiau kad ši išvada nėra nemotyvuota.
Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas (duomenys neskelbtini) sutarties organizacijos (toliau – ir NATO) ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybių valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.
Nesutiko su pareiškėjo skundu, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis įtarimais ir spėjimais. Pabrėžė, kad išvada yra pagrįsta tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, lojalumu jai, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbu). Mano, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, kurioje pasisakoma, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui. Nesutiko, kad Saugumo departamento 2023 m. gruodžio 28 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – ir Išvada) nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius. Taigi negalima teigti, jog nebuvo atliktas joks savarankiškas tyrimas. Pažymėjo, kad grėsmė valstybės saugumui susijusi ne tiek su konkrečiomis pareigomis, o su lojalumu (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoms. Pareiškėjo užpildytas klausimynas apie (duomenys neskelbtini) priklausymą nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybei ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Taip pat pareiškėjo nurodomas darbas Lietuvos Respublikoje neįrodo, kad pareiškėjas būtų pasiekęs aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje, bei nepaneigia Saugumo departamento konstatuotos galimos grėsmės.
Pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka aktualaus įstatymo reikalavimus. Vien užsieniečio noras gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje yra nepakankamas. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Saugumo departamento atliktą vertinimą, Migracijos departamentas mano, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvos Respublikoje su nacionaline viza ar leidimu gyventi negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovo vertinimu, vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Mano, kad užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai, ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas. Tokių užsieniečių turima pozicija, kuri yra susijusi su agresyvia (duomenys neskelbtini) politika ir jų lojalumu, vertintina kaip galima grėsmė valstybės saugumui. Būtent tokie asmenys gali būti išnaudojami priešiškų valstybių žvalgybos ir taip galimai pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Mano, kad Migracijos departamentas Sprendimu prisideda prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis), (duomenys neskelbtini) tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teigė, kad pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje Saugumo departamento viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose 2022, 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose. Akcentavo, kad, remdamosi tarptautine teise ir atsižvelgdamos į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir užsieniečių gyvenimą čia. Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Pabrėžė, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvai kelia egzistencinę grėsmę, ir pažymima, kad nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas būtina tinkamai įvertinti (duomenys neskelbtini) vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš (duomenys neskelbtini) kontekstą. Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Saugumo departamento vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas Saugumo departamento pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Mano, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas nuolat gyventi galiojo iki (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas 2023 m. spalio 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) jis deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas (duomenys neskelbtini), o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Pareiškėjo sutuoktinė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo dukterys A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietės, kurių gyvenamosios vietos deklaruotos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje dirbo ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos.
Migracijos departamento klausimyne pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenės aviacijos padalinyje (buvo (duomenys neskelbtini)) ir turėjo (duomenys neskelbtini) laipsnį.
Migracijos departamentas gavo Saugumo departamento 2023 m. gruodžio 28 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Migracijos departamentas, įvertinęs Saugumo departamento Išvadą ir kitus duomenis, vadovaudamasis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Sprendimą. Skunde nurodė, jog pareiškėjas nebuvo reguliariosios (duomenys neskelbtini) armijos narys. Todėl niekaip nesuprantamas Sprendimo argumentas, kad jis gali būti verbuojamas šios valstybės Tokia klaida tik patvirtina faktą, kad tokie sprendimai yra priimami gavus Saugumo departamento išvadas ir visiškai neatsižvelgus į individualią kiekvieno žmogaus situaciją. Sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Pareiškėjo įsitikinimu, jo veikla (duomenys neskelbtini) jokiu būdu nepatvirtina grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Tvarkos aprašas; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 5 d.).
UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. (duomenys neskelbtini) piliečių vykimo iš (duomenys neskelbtini) teritorijos į (duomenys neskelbtini) sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis).
Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos (UTPĮ 4 straipsnio 5 dalis).
Tvarkos aprašo 105 punktas nustato, kad UTPĮ 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos ar 7 kalendorines dienas nuo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvokos neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
Nagrinėjamu atveju, priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas vertino atsakymus, pateiktus pildant Migracijos departamento klausimyną (atsakydamas į klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje?“, užsienietis pažymėjo, kad jis nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o atsakydamas į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso (duomenys neskelbtini)?“, pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini)). Vadovaudamasis Saugumo departamento Išvada, padarė išvadą, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenės aviacijos padalinyje (buvo (duomenys neskelbtini)), turėjo (duomenys neskelbtini) laipsnį ir todėl jis yra potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta Išvadoje) režimo jėgos struktūroms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017).
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tiek atsakovas Migracijos departamentas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo Saugumo departamentas pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui iš esmės sieja tik su faktine aplinkybe, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenės aviacijos padalinyje (buvo (duomenys neskelbtini)), turėjo (duomenys neskelbtini) laipsnį ir todėl jis yra potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta Išvadoje) režimo jėgos struktūroms.
Būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).
Teismas pažymi, kad turi būti vertinama pareiškėjo atliekamų, planuojamų atlikti arba realiai galimai atliktų veiksmų grėsmių visuma, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą, proporcingumą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks pareiškėjo vertinimas nebuvo atliktas.
Byloje nustatyta, jog nurodytame klausimyne pareiškėjas pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) karinę tarnybą atliko (duomenys neskelbtini) gynybos padalinyje ((duomenys neskelbtini)), turėjo (duomenys neskelbtini) laipsnį. (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenės aviacijos padalinyje (buvo (duomenys neskelbtini)) ir turėjo (duomenys neskelbtini) laipsnį, tačiau neturėjo kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybės institucijose, neturi ryšių su žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Į klausimą „Ar pritariate (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje?“ atsakė neigiamai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau, vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę, nei atsakovo, nei Saugumo departamento šie klausimai nebebuvo analizuojami šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika kontekste. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovo atsiliepime nurodytam argumentui, jog grėsmė valstybės saugumui susijusi ne tiek su konkrečiomis pareigomis, o su lojalumu (realia galimybe įgyvendinti) (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad visus klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip bendrą visumą. Nagrinėjamu atveju nepritarimas (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nurodymas, jog (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), liudija pareiškėjo, kaip turinčio priešingas (duomenys neskelbtini) politikai pažiūras, naudai. Todėl tik visuma individualiu vertinimu pagrįstų argumentų turi lemti atsakovo sprendimą. Išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kurios galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, ir kuri turi egzistuoti jau priimant atitinkamą sprendimą (nagrinėjamu atveju – Sprendimą), turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.
Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo pavojingumo Lietuvos saugumui, pareiškėjo keliama grėsmė turėtų būti vertinama kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, toks vertinimas nebuvo atliktas.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėją su (duomenys neskelbtini) sietų nuolatinio pobūdžio ryšiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių (pareiškėjas nurodo, jog į Lietuvą atvyko būdamas (duomenys neskelbtini) metų, Lietuvoje įgijo išsilavinimą, dirbo Lietuvos įmonėse, jam paskirta senatvės pensija, (duomenys neskelbtini) lankėsi prieš (duomenys neskelbtini) metų), kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Nėra informacijos ir apie tai, ar kokie nors pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, jog, nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia.
Kartu pažymėtina, kad LVAT ne kartą yra nurodęs, jog tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-2220/2012).
2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 17 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, atmesdamos prašymą, panaikindamos ar atsisakydamos atnaujinti leidimą gyventi arba spręsdamos klausimą dėl globėjo ar jo šeimos nario išsiuntimo, deramai atsižvelgia į asmens šeimos santykių pobūdį ir tvirtumą, jo gyvenimo valstybėje narėje trukmę, šeimos, kultūrinių ir socialinių ryšių su jo ar jos kilmės šalimi buvimą. Direktyvos 6 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės gali atmesti prašymą šeimos nariams atvykti ir gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų (1 dalis). Priimdama atitinkamą sprendimą, valstybė narė apsvarsto, be 17 straipsnio, šeimos nario padaryto nusikaltimo viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui sunkumą ar rūšį arba tokio asmens keliamus pavojus (OL L 251, 2003 10 3, p. 0012–0018).
Sutiktina, kad užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra absoliuti teisė. Tai yra ne kartą akcentuota ir LVAT formuojamoje praktikoje (pvz., 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3185-1062/2020). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-342/2010, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019, 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3185-1062/2020).
Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys, ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. birželio 11 d. sprendimą byloje H. prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 52166/09), ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Būtina įvertinti, ar užsieniečio socialiniai, kultūriniai ir šeimos ryšiai su priimančia valstybe yra tvirti, kiek laiko pareiškėjas gyveno toje šalyje, iš kurios ketinama išsiųsti (žr., pvz., EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje B. prieš (duomenys neskelbtini) (pareiškimo Nr. 60286/09). Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje B. prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 54273/00), 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü.prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99).
Kaip jau minėta, pareiškėjas gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjo sutuoktinė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjo dukterys A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietės, kurių gyvenamosios vietos deklaruotos Lietuvos Respublikoje; pareiškėjos tėvas N. K. palaidotas Lietuvoje; pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje dirbo ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos, paskirta senatvės pensija.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento Sprendime dalis šių aplinkybių nurodytos kaip nustatytos, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Migracijos departamentas šių aplinkybių proporcingumo aspektu nevertino. Teismo įsitikinimu, sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo asmeniui, kuris itin ilgą laiką gyveno (-a) Lietuvos Respublikoje, kurio vaikai čia gyvena, kuriam dėl garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)) ir sveikatos būklės yra reikalinga artimųjų priežiūra, turi ypač skausmingas pasekmes, todėl toks sprendimas turi būti argumentuotas ir motyvuotas, proporcingas bei adekvatus.
Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktai reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenį Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
Teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko. Į Sprendimą buvo perkelta Saugumo departamento išvada, kad, atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, Saugumo departamentas vertina, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti (LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2451-1188/2023).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Pareiškėjas prašo jo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį bei 600 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjui iš atsakovo priteisiamas 22,50 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjas į bylą taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 600 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyto dydžio, prašymas patenkinamas ir pareiškėjui priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiamos 622,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti pareiškėjui A. K. (A. K.) 622,50 Eur (šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.