Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: Raseinių rajono sav., vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas aštuonis kartus: 1) 2004 m. gegužės 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendis, nuteistas pagal BK 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė 85 paros arešto, vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotas 320 Lt vertės turtas; vadovaujantis BK 75 straipsniu arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams; 2) 2008 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2008 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis – nuteistojo apeliacinis skundas atmestas; 3) 2020 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendis, nuteistas pagal BK 286 straipsnį, skirta bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) 2021 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta su 2020 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir skirta bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigota per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto/rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) 2022 m. sausio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendis, nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir skirta bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigota per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto/rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 5 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 6) 2023 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamasis įsakymas, nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė 40 parų arešto; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra gyvenamojoje vietoje būnant nuo 23 val. iki 6 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigota visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.; skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 7) 2024 m. birželio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendis, nuteistas pagal 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė bausmė 40 parų arešto; 8) 2024 m. spalio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendis, nuteistas pagal 140 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė bausmė 20 parų arešto; 2025 m. kovo 7 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., 2026 m. sausio 13 d. apie 10:55 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.23 prom.), tyčia, rankoje laikydamas peilį, atkišęs ašmenis, agresyviai artindamasis link (duomenys neskelbtini) socialinių darbuotojų V. Š. ir M. S., sakydamas joms - „kurią čia dabar“, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, tokiu būdu sudarė nukentėjusiosioms V. Š. ir M. S. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Kaltinamasis V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailisi, parodė, kad su kaltinimu sutinka, jis sutinka, kad bandė kažką daryti, tačiau kaltinime jie įvardinti neteisingai. Pripažįsta, kad buvo pasiėmęs peilį, tačiau nurodė, kad jis naudotas tik kaip vaizdinė priemonė. Jį laikė taip, kad nebūtų sužeistas nė vienas žmogus. Jis tik parodė, kad kažką turi rankoj ir po to paslėpė. Tai buvo kaip vaizdinė priemonė, kad išgąsdinti žmones, kad jie greičiau išeitų. Jis neturėjo jokių ketinimų kažką sužeisti ar sužaloti. Nukentėjusiąsias jis pažįsta, nes jos yra paskirtos socialinės darbuotojos jo šeimai. Jis buvo pervargęs, gal per daug išgėręs ir paprasčiausia jis norėjo, kad jos išeitų ir jis galėtų pailsėti, nes kitą dieną jam reikėjo važiuoti į Kauną sudaryti darbo sutartį. Jis paprasčiausia norėjo pagąsdinti. Peilį paėmė virtuvėje iš stalčiaus. Kai atėjo socialinės darbuotojos jis buvo pasislėpęs vonioje, nes nenorėjo, kad jį matytų. Jis buvo nemiegoję ir iš vakaro išgėręs. Gėrė vienas. Labai gailisi, kad taip įvyko. Pripažįsta, kad pasakė žodžius ,,kurią čia dabar“. Pyktis užėjo, nes buvo pervargęs. Ir šiuo metu yra pervargęs. Jis nesiklausė ką žmona su socialinėmis kalbėjosi. Policijos nebuvo. Patį įvykį atsimena, pergalvojo visą įvykį, viską atsimena teisingai, neturi ką slėpti. Savo elgesį vertina blogai. Mano, kad blaivas taip nebūtų elgęsis. Pripažįsta, kad žengė žingsnį link nukentėjusiųjų. Neatmena, kad nukentėjusiosios būtų prašiusios leisti išeiti. Pripažįsta, kad parodė, jog turi peilį, ašmenis mano, kad laikė į save. Fiziškai nepuolė, nes jei būtų puolęs, tai būtų išaugę į didesnį konfliktą. Žodžiai buvo pasakyti tuo metu, kai parodė ašmenis. Žodžiai ,,kuri pirma“, tai psichologiškai tai, kad jas pagąsdinti ir jos bėgtų. Mano, kad dabar jis pokyčius daro. Nustojo gerti, smurtauti, o kai dirba negeria visai. Jis stengiasi kabintis į darbą. Dėl girtavimo žada kreiptis į psichikos centrą Raseiniuose. Jis yra lankęs anoniminius, žino, kad padeda. Turi šeimą, todėl viską dėl jų darys. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Dukra šiuo metu šeimos pagalbos centre. Kol kas jos nelankė, nes jam yra apribojimai. Kol kas nenori lankyti, kad kuo mažiau jai sukelti stresą.

Nukentėjusioji V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini), jos darbas yra su šeimomis. Viena iš prižiūrimų šeimų yra V. P. ir S. P., jų mažametė dukra. Paaiškino, kad gavo pranešimą, kad S. P. yra neblaivi, o ji augina 8 mėnesių kūdikį. Nuvykus į namus niekas neįsileido, todėl vyko klientės paieška su kolege M. S.. Po kurio laiko pavyko su kliente susisiekti telefonu ir tada sutarta, kad ji socialines darbuotojas priims namuose. Atvykus į namus S. P. nurodė, kad vyras yra išvykęs į Kauną darbintis, išvyko 7 val. ryte. Namuose buvo du pašalinai asmenys: pilnametė V. P. su draugu. Bekalbant išsakyta, kad galimai klientė yra neblaivi ir klausta ar galima kviesti policiją, ji sutiko. Iškvietė policiją, atvykę į įvykio vietą pareigūnai S. P. nustatė 1,50 prom. girtumą, vizualiai apžiūrėta gyvenamoji aplinka. Nustačius neblaivumą, klientė buvo nusiteikusi draugiškai, bendraujanti, todėl policijos pareigūnai pasišalino. Pranešimas buvo pateiktas vaikų teisių specialistams ir jie laukė kol jie atvyks ir priims sprendimą dėl 8 mėnesių kūdikio gyvenamosios vietos. Po kokio pusvalandžio kolegė pasakė, kad V. P. yra namuose, nes jis išėjo iš vonios ir nuėjo į balkoną. Ji paskambino atvejo vadybininkei N. M. ir pasakė, kad V. yra namuose. S. P. paprašė leisti eiti parūkyti su vyru į balkoną. Jie rūkė, tada V. P. išėjo iš balkono, sparčiu žingsniu nuėjo į virtuvę, iš antros spintelės nuo lango stalčiaus pasiėmė baltą peilį. Jis atstatęs peilį ėjo link jų ir sakė ,,kurią pirmą“, bet gali būti, kad ir sakė ,,kurią čia dabar“, sakė, kad apgins savo namus. Tada ji atstatė ranką ir sakė: ,,V. išleisk mumis“. Kolegė sakė: ,,Išleisk, mes išeinam, būkit namuose vieni“. Jas išleido, jos lipo laiptais ir tuomet paskambino atvejo vadybininkei N. M. ir policijai. Tuomet jos buvo lauke, į butą negrįžo. Šią šeimą pažįsta nuo 2024 m. vasario mėnesio, kada šeimai buvo paskirtas socialinis darbuotojas, tada inicijuotas atvejo vadybos procesas, nes galimai nėščia moteris nesilanko pas gydytojus. Anksčiau panašaus įvykio nebuvę. Nurodė, kad ji jautė tiesioginę grėsę, nes tokių dalykų nėra patyrusi. Kaltinamasis šiandien jos atsiprašė. Moralinė žala dėl įvykio padaryta, tačiau dėl to nerašė. Yra išgyvenimas, o toliau reiks dirbti su šeima. Klausimas dėl to ar galėtų kiti darbuotojai dirbti su šeima bus sprendžiamas. Jokios moralinės žalos priteisti neprašo.

Nukentėjusioji M. S. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini), jos darbas yra su šeimomis. Ji V. P. pažįsta tiek, kiek jie buvo atvykę pas juos į kabinetą, nes ji su šia šeima nedirba, tik tiek kiek tenka su kolegėmis reaguoti į įvykius, nes vyksta kartu. Tą dieną buvo gautas pranešimas, kad S. P. neblaivi, jos ieškojo. Telefonu ji nekalbėjo, tada vyko pas jos mamą, tačiau pati S. su jais susisiekė telefonu. Nuvyko į namus, net tuo metu galimai ji buvo kažkur išvykus. S. iš tiesų pasirodė neblaivi. Kviesti pareigūnai, kurie nustatė 1,5 prom. neblaivumą. Namuose buvo du pašaliniai asmenys, bet ji jų nepažįsta. Policija išvyko, o jos liko laukti vaiko teisių apsaugos specialisčių. Belaukiant, ji netoli vonios kambario kalbino mergaitę, kai išgirdo, kad ten kažkas krebžda ir netrukus iš vonios išėjo V. P.. Jis nuėjo į balkoną, o ji nuėjo tai, kad V. yra namuose pasakyti kolegei. Kolegė paskambino vadybininkei. S. paprašė ir jai leisti nueiti parūkyti į balkoną, kolegė V. leido nueiti. Tada iš balkono išėjo V. P., nuėjo į virtuvę, iš stalčiaus pasiėmė peilį ir artėjo link jų sakydamas ,,kurią čia dabar“. Ji buvo labai išgąsdinta. Jos pradėjo prašyti, kad jas išleistų. Nors nebuvo labai daug vietos tarp jų, bet vis prašydamos ėjo link durų ir tada išėjo. Tokius V. veiksmus suprato kaip grasinimą susidoroti. Peilis buvo šviesus su kažkuo dar. Ji patyrė psichologinę žalą, bet panašiai nėra buvę, o dirba septinti metai. Žalos atlyginti neprašo. Prieš posėdį jo kolegės atsiprašė, bet asmeniškai jos neatsiprašė (Posėdžio metu atsiprašė, sakė, kad gailisi). Tuo metu jis atrodė akivaizdžiai neblaivus, atrodė agresyvus, labai piktas. Viskas vyko labai greitai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėja, nukentėjusiosios.

Liudytoja N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininke. 2026 m. sausio 13 d. apie 10.55 val., paskambino (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja V. Š., kuri jai pranešė, jog namuose adresu (duomenys neskelbtini), tualete pasislėpęs V. P.. V. tai sakydama buvo išsigandusi, sakė tyliai ir girdėjo kažkokius garsus ir dar išgirdo V. sakant ,,V." ir nutrūko pokalbis. Ji suprato, kad kažkas yra negerai ir iškarto puolė skambinti į 112 pranešdama, kad reikalingas pakartotinis policijos ekipažas, namuose pasislėpęs vyras, kolegėms yra pavojus, bei mažametis vaikas. Ji pačio įvykio nematė, tik kaip minėjo jai paskambino kolegė V.. Dar prieš tai vyko nustatyti S. P. girtumą policija. Buvo iškviestos vaiko teisės. Ji policiją iškvietė iš savo telefono (b. l. 62-63).

Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai teisės ir pareigos išaiškintos, sutinka duoti parodymus ir parodo, kad ji yra susituokusi su V. P. ir turi vieną bendrą vaiką-dukrą, kuriai dar nėra metų. Gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2026 m. sausio 13 d. apie 10.00 val., pas ją į namus atvyko socialinės darbuotojos V. Š. ir kita socialinė darbuotoja, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Atvyko patikrinti jos neblaivumo, buvo atvykę policijos pareigūnai. Jai nustatė girtumą 1,5 promilės. Prieš tai namuose buvo išgėrusi sidro ir buvo nemiegojusi. Ji socialinėms darbuotojoms pasakė, kad jos vyras yra Kaune, taip pamelavo, nes liepė vyras, kuris buvo neblaivus. Jis buvo pasislėpęs tualete. Kada jai nustatė girtumą buvo iškviestos vaiko teisės ir jų belaukiant kartu su socialinėmis darbuotojomis išėjo jos vyras iš tualeto ir nuėjo į balkoną parūkyti. Parūkęs atėjo į virtuvę, o ji nuėjo į kitą kambarį pas dukrą. Socialinės darbuotojos stovėjo koridoriuje prie durų. Ji nematė kaip V. iš virtuvės pasiėmė peilį ir grasino tuo peiliu socialinėms darbuotojoms. Girdėjo V. sakant ,,eikit lauk, atsibodot". Negirdėjo sakant ,,kurią čia dabar". Nežino kokį peilį V. buvo paėmęs. Po išsakytų V. žodžių ,,eikit lauk, atsibodot", kaip suprato socialinės darbuotojos išėjo iš jų buto į lauką. V. tada užrakino buto duris. Kodėl užrakino nežino. Praėjus gal apie 10 minučių dar kartą atvyko policija. Vėliau iš jos buvo paimtas vaikas, vėliau ji pati išsikvietė policiją, nes namuose su V. jautėsi nesaugi, todėl jam buvo išrašytas orderis. Kur šiuo metu yra V. P. ji nežino. Pačio fakto su peiliu grasinimo socialinėms darbuotojoms ji nematė (b. l. 69-71).

2026 m. sausio 13 d. Įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą nuo pagrindinio kelio dešinėje pusėje yra penkių aukštų, mūrinis gyvenamasis daugiabutis namas. Įvažiavimas į daugiabučio namo kiemą yra dešinėje gyvenamojo daugiabučio pusėje. Daugiabutis gyvenamasis namas yra trijų laiptinių. Įėjimai į gyvenamąjį daugiabutį namą yra iš kiemo pusės. Nuo kairės pusės, pro antras laiptinės medines rudos spalvos duris patenkame į laiptinės koridorių. Iš koridoriaus, pro rudos spalvos duris patenkame į daugiabučio namo laiptinę. Laiptais užlipus į ketvirtą aukštą, priešais matome medines, šviesiai rudos spalvos duris, kurios pažymėtos numeriu 26. Atidarius duris patenkame į buto koridorių. Nuo įėjimo, priešais matome virtuvės kambarį. Virtuvės kambario durys atidarytos. Nuo įėjimo, kairėje pusėje stovi baltos spalvos šaldytuvas. Prie šaldytuvo stovi vaikiška supynė. Toliau, prie kairės sienos yra virtuvinis kampas su stalu. Priešais, nuo įėjimo yra langas. Nuo įėjimo, prie dešinės pusės sienos yra virtuvinė spintelė su kriaukle. Prie spintelės stovi elektrinė viryklė. Prie viryklės yra pastatyta virtuvinė spintelė su durelėmis ir stalčiumi, ant stalviršio yra sudėti įvairūs virtuvės reikmenys. Atidarius virtuvinės spintelės stalčių, kairėje pusėje yra virtuvinis peilis. Peilio rankena yra baltos ir pilkos spalvos, plastikinė. Peilio ašmenys yra smailėjančios, pilkos spalvos. Taip pat stalčiuje sudėti virtuviniai peiliai, šakutės, šaukšteliai. Koridoriaus dešinėje pusėje yra medinės, baltos spalvos durys. Koridoriaus kairėje pusėje yra baltos spalvos, medinės durys. Atidarius duris patenkame į vonios kambarį. Nuo įėjimo, priešais matome vonią. Virš vonios yra metalinis strypas ant kurio yra užvyniota dušo užuolaida. Kairėje pusėje stovi skalbimo mašina. Virš skalbimo mašinos yra pakabintas veidrodis. Dešinėje pusėje ant sienos, nuo įėjimo yra pakabinti vonios rankšluosčiai. Prie dešinės pusės sienos yra pakabintas gyvatukas. Ant gyvatuko yra pakabinti įvairūs skalbiniai. Virš gyvatuko yra pakabinta medinė, baltos spalvos spintelė, kurioje yra sudėti įvairūs daiktai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, fotografuota. Virtuvinis peilis supakuotas į popierinę pakuotę ir užplombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 06723“ (b. l. 24-39).

2026 m. sausio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2026 m. sausio 13 d. 10 val. 57 min. Praneša atvejo vadybininkė iš (duomenys neskelbtini) M. N., reikalingas ekipažas, adresu (duomenys neskelbtini). Ekipažas jau buvo - moteriai nustatytas girtumas, namuose mažametis vaikas. Vyras pasislėpęs tualete, agresyvus, mano kolegės socialinės darbuotojos viduje, laukia vaiko teisių. Mano kolegė ką tik skambino vyras pradėjo triukšmauti (b. l. 46-48).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Pagal teismų praktiką, taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-269-303/2020, 2K-242-594/2023). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo (nagrinėjamu atveju – bauginimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-85-495/2025).

V. P. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiųjų duotais parodymais, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.

Kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė teismo posėdžio dieną. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pilnai pripažino ir iš esmės pozicijos nekeitė viso proceso metu. Neneigė turėjęs rankose peilį, jį laikydamas ėjo link nukentėjusiųjų, ašmenis laikė nukreipęs į nukentėjusiąsias, eidamas sakė: ,,kurią čia dabar“. V. P. manymas, kad jis tik gana trumpą laiką ašmenis nukreipė į nukentėjusiąsias ir teigė, kad net neketino imtis veiksmų, teismas vertina kaip gynybinę poziciją. V. P. pripažino, kad norėjo pagąsdinti socialines darbuotojas, peilį laikė kaip vaizdinę priemonę, kad šios suprastų, jog turi išeiti. Kaltinamasis pripažino, kad peilį paėmė iš virtuvinės spintelės. Neginčijo, kad buvo piktas, pavartojęs alkoholio. Nukentėjusiosios patvirtino visas kaltinamojo nurodytas aplinkybes, patikslino, kad V. P. atsukęs ašmenimis peilį į jas ėjo link jų. Nukentėjusiajai M. S. atrodė, kad V. P. buvo agresyvus. Abi nukentėjusiosios tokius kaltinamojo veiksmus suvokė kaip grėsmę sau, norėjo kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos. Abi bandė švelninti situaciją, kad tik kuo skubiau būtų išleistos iš buto. Kaip nurodė liudytoja N. M. ikiteisminio tyrimo metu, ji pokalbio telefonu metu su V. Š. jautė, kad ši yra susijaudinusi, suprato, kad kažkas negerai. V. P. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir nukentėjusiųjų duotais parodymais, liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolu, kitų daiktų apžiūros protokolu, kur fiksuoti duomenys iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo. Nukentėjusiosios nurodė, kad jos patyrė moralinę žalą, tačiau atlyginti jos pinigine išraiška neprašo.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis V. P. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą dviem asmenim, tai yra daugiabučio namo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.23 prom.), tyčia, rankoje laikydamas peilį, atkišęs ašmenis, agresyviai artindamasis link (duomenys neskelbtini) socialinių darbuotojų, sakydamas joms - „kurią čia dabar“, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, tokiu būdu sudarė nukentėjusiosioms pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo V. P. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. P. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojo nuo 2025-02-01) numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. P., būdamas ir anksčiau teistas (ne kartą teistas ir už smurtinius nusiklatimus), kai teistumas neišnykęs, nors bausmę skirtą ankstesniu nuosprendžiu jau atlikęs, padarė naują tyčinį nusikaltimą pavojingą žmogaus gyvybei ar sveikatai, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, prokurorės prašymą asmenį pripažinti recidyvistu, sprendžia ir pripažįsta, kad yra pagrindas V. P. pripažinti recidyvistu, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nustatytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios išvados nekeičia tai, kad V. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, kas teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat skiriant bausmę įvertintinas ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo, atsiprašymas nukentėjusiųjų bei kitos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį numatytos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis V. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veiką padarė dar neišnykus teistumui. Praeityje kaltinamasis teistas aštuonis kartus, paskutinį kartą teistas 2024 m. spalio 3 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, arešto bausmę atlikęs (b. l. 91-103, 104-108), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 112-116), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 109-110, 117), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų. V. P. vedęs, turi mažametį vaiką, kuris bylos duomenimis šiuo metu yra šeimos pagalbos centre. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą (kaltinamasis yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, už grasinimą teisiamas pirmą kartą). V. P. savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, išsakė poziciją, kad siekia keisti savo elgesį. V. P. jau teistas arešto bausme, tačiau akivaizdu, kad iš nubaudimų išvadų nedaro. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgiant į tai, kad iš nubaudimų išvadų nelinkęs daryti, be to jau ir anksčiau teistas arešto bausme, skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, t.y. skirtinas maksimalus arešto bausmės terminas (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad V. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. P. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 87-90), kuri panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Dėl atstovavimo išlaidų ir daiktinių įrodymų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kaltinamąjį gynė advokatė R. Klimienė (b. l. 121-122), išlaidos 75,00 Eur (b. l. 131. Nustatyta, kad V. P. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t.y. tuomet kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. Virtuvinis peilis (1 vnt.), perduotas saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (b. l. 40-43), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas įstatymo nustatyta tvarka (BPK 94 str. 1 dalies 1 punktas); 2. CD su Bendrojo pagalbos centro įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie baudžiamosios bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. P. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, V. P. pripažinti recidyvistu.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. Virtuvinį peilį (1 vnt.), perduotą saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotis ir sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka; 2. CD su Bendrojo pagalbos centro įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

V. P. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kai suėmimas nevykdomas, privalo pats atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 0 414 35502) darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.