Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-901-232/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-02
Bylos Nr.: 2A-901-232/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-14642-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liuda Uckienė
Atsakovas: UAB „Bajorų kalvos“
Ieškovas: G. Š., N. Š.
Trečiasis asmuo: UAB „Dokaras“

Kategorijos

44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-901-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14642-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5; 121 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š. ir N. Š. ieškinį atsakovui UAB „Bajorų kalvos“ dėl būsimų buto remonto išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje: UAB „Dokaras“, BUAB „Euro domus“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“, BUAB „Apdailos vizija“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ignika“,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovai G. Š. ir N. Š. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ būsimas buto remonto išlaidas sumoje 4 825, 48 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007-01-22 tarp UAB „Bajorų kalvos“ ir A. P. buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo pardavimo sutartis Nr. M2-46, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pasitelkęs rangovus, tiekėjus bei kitus trečiuosius asmenins pastatyti ir parduoti, o pradinis pirkėjas už sutartyje nurodytą kainą nupirkti 2 kambarių būsimą butą, adresu F. g. , Vilnius. Preliminarios sutarties 9. 2. punktu buvo sutarta dėl namo garantinių terminų, t.y. 5 metai taikomi akivaizdžiai matomų defektų pašalinimui, 10 metų – paslėptų defektų pašalinimui, 20 metų – tyčia paslėptų defektų pašalinimui. 2007-06-28 papildomu susitarimu pirkėjas ir pardavėjas susitarė, kad atsakovas minėtame bute atliks pilną buto apdailą, o pirkėjas įsipareigojo priimti butą su pilna apdaila. 2007-10-13 ieškovas su pradiniu pirkėju sudarė preliminariosios būsimo buto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. M2-46 perleidimo sutartį. 2008-01-16 tarp atsakovo, pradinio pirkėjo ir ieškovo buvo sudarytas ir pasirašytas susitarimas Nr. 2 prie preliminariosios būsimo buto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. M2-46 ir papildomo susitarimo Nr. 1, kurio pagrindu pradinis pirkėjas besąlygiškai perleido, o naujasis pirkėjas besąlygiškai ir neatšaukiamai perėmė iš pradinio pirkėjo visas jo teises ir pareigas. 2008-02-13 darbų priėmimo perdavimo aktu ieškovas priėmė atsakovo darbus. 2008-02-15 ieškovas, jo sutuoktinė N. Š. bei atsakovas sudarė notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įgijo ginčo butą. 2010-05-01 buvo pripažinta, kad butas yra su trūkumais ir įsipareigota juos pašalinti. Ieškovas 2012-03-29 kreipėsi į atsakovą dėl defektų pašalinimo. 2012-04-13 atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovo atsakomybė ribojama 2 metų garantiniu terminiu nuo daikto perdavimo dienos. Nurodė, kad ieškovas pirko iš atsakovo visu pirma statybos darbus, o visų antra – statybos darbų rezultatą. Todėl, ieškovų manymu, vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius reikia atsižvelgti, kad tokio pobūdžio sutartys pasižymi tam tikromis savybėmis, tai yra, kad pardavėjas kartu yra ir profesionalus nekilnojamojo turto statytojas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tarp atsakovo ir ieškovo susiklosčiusius santykius interpretuoja, kaip statybos rangos teisinius santykius. Atsakovas ir A. P. 2007-01-22 sudarė preliminarią buto, esančio Fizikų g. 10-49, Vilnius pirkimo pardavimo sutartį, sutarties tikslas buvo buto rezervavimas ir jam fiziškai atsiradus jo pardavimas ieškovams. Pažymėjo kad sudarius preliminarią sutartį, ieškovų ketinamas įsigyti butas jau buvo iš dalies pastatytas, ir buvo statomas pagal atitinkamo užsakovo ir rangovo sudarytą sutartį, suderintą projektą ir kitus dokumentus, t.y. butas buvo statomas ir būtų toliau statomas, nepaisant ieškovų sudarytos preliminariosios sutarties. Todėl kalbėti, kad ieškovai pavedė atsakovui pastatyti butą, vėl gi visomis iš to sekančiomis užsakovo pareigomis, yra nepagrįsta. Atsakovo teigimu preliminarioji sutartis nereiškė susitarimo dėl buto pastatymo. Atsakovas nei preliminariosios sutarties sudarymo metu, nei pagrindinės buto pirkimo sutarties sudarymo metu nebuvo nei buto statybos užsakovas, nei rangovas, ne tik dėl objektyvių priežasčių – neturėjo atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, bet ir dėl subjektyvių – nebuvo viso projekto sumanytojas ir nevystė šio projekto. Atsakovas visuomet buvo tik buto pardavėjas, turėjęs įgalinimus šį butą tik parduoti. Todėl tarp šalių, atsakovo teigimu, susiklostė išimtinai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovai ir atsakovas 2008-02-15 sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovai įsigijo nuosavybės teisę į butą. Kadangi butas ieškovams buvo perduotas 2008-02-15 pardavėjo suteiktas daikto kokybės garantijos terminas pasibaigė 2010-02-15, pirmoji pretenzija atsakovui pareikšta 2012-03-09, atsakovo manymu pasibaigus pardavėjo suteiktam daikto kokybės garantijos terminui. Dėl šios priežasties, ieškinys atsakovui yra reiškiamas pasibaigus jo kaip buto pardavėjo subjektinei teisei garantuoti parduoto daikto kokybę, todėl dėl šių priežasčių ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo teigimu už daikto trūkumus atsako rangovai. Pretenzija dėl daikto kokybės pateikta jau pasibaigus numatytam terminui, atsakovo pareiga atsakyti užparduoto daikto trūkumus neatsiranda. Pažymėjo, kad ieškovai reikalaudami priteisti išlaidas, susijusias su nekokybiško nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimu ateityje turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie jau yra realiai patyrę šias išlaidas, ko pasekoje teismas, vertintų, ar šių patirtų išlaidų dydis yra protingas bei atitinkamai spręstų priėmimo klausimą. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad apskritai koks nors fizinis ar juridinis asmuo atliktų tam tikrus darbus ir būtent už tokią sumą. Atsakovo teigimu statinio garantiniai terminai yra nustatomi projektavimo rangos, statybos rangos ir techninės priežiūros sutartyse, o už paaiškėjusius statinio trūkumus per garantinį terminą yra numatyta ne statybos užsakovo (statytojo) o būtent rangovo, projektuotojo ir statybos techninės priežiūros vadovo atsakomybė. Šios teisės normos taikomos tik rangovui, projektuotojui ir techninės priežiūros vadovui. Atsakovo manymu preliminariosios sutarties 9.2 p. ir 9.3 p. sąlygomis ieškovai buvo informuoti, kad SĮ 36 straipsnyje numatyti terminai tai ne pardavėjo suteikiamas daikto kokybės garantijos terminas, o statybos techninę veiklą atliekančių asmenų atsakomybę reguliuojanti nuostata, todėl pirkėjas, preliminariąja sutartimi įsipareigojo kreiptis į rangovą, techninės priežiūros vadovą ir (ar) projektuotoją kaip už statinio kokybės trūkumus įstatymiškai atsakančius subjektus tiesiogiai.

Trečiasis asmuo UAB „Dokaras“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo ieškinį atmesti, kadangi namo projektuotojai, rangovai ir statinio techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsakovo už per garantinį terminą nustatytus defektus. Pažymėjo, kad UAB „Dokaras“ nebuvo nei vienu iš šių asmenų. Trečiais asmuo, kuriam buvo pavestas statybos darbų techninis organizavimas, sudarė rangos sutartis su UAB „Euro domus“ ir UAB „Apdailos vizija“, kurios įsipareigojo atlikti butų, esančių F. g., vidinės apdailos darbus, tame trape ir ieškovų bute. Pagal Statybos techninį reglamentą už per garantinį terminą nustatytų statinio statybos defektų pašalinimą yra atsakingas rangovas. Trečiojo asmens manymu ieškovai reikalavimą turėjo reikšti aukščiau nurodytiems rangovams. Kadangi ieškovai nepateikė įrodymų apie realiai patirtas išlaidas, trečiojo asmens manymu jų prašymas priteisti būsimas išlaidas nepagrįstas. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Trečiasis asmuo BUAB „Euro dokus“ atsiliepime nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2007-07-05 tarp UAB „Hanner development“ ir UAB „Euro domus“ buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti darbus UAB „Bajorų kalvos“ statomuosiuose daugiabučiuose namuose. Rangovas savo prievoles įvykdė tinkamai, užsakovas pretenzijų nepareiškė. Taip pat buvo sutarta dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau užsakovas už papildomus darbus su rangovu neatsiskaitė. Pažymėjo, kad UAB „Euro domus“ atliko visus rangos sutartyje numatytus darbus, pateikė UAB „Hanner development“ atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kurį užsakovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti. Objektas buvo pripažintas tinkamu naudoti, darbų defektai nenustatyti, todėl laikytina, kad UAB „Euro domus“ prievolę pagal sutartį įvykdė. Kadangi UAB „Euro domus“ yra bankrutavusi neliko subjekto, kuriam būtų galima pareikšti reikalavimus.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ 4 825, 48 Lt būsimas trūkumų šalinimo išlaidas, ieškovų G. Š. bei N. Š. naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ 6 104 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovų G. Š. bei N. Š. naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ 145 Lt žyminio mokesčio ir 65, 62 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad pagal 2008-02-15 tarp atsakovo ir ieškovų sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį, akivaizdu, jog ieškovų tikslas buvo įsigyti minėtą butą, o atsakovo tikslas buvo minėtą butą parduoti ir gauti už jį nustatyto dydžio kainą. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ieškovai minėto objekto būtų nepirkę, jis būtų statomas ir realizuojamas, o tai patvirtina, kad susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip atsiradę rangos sutarties pagrindu. Teismas nustatė ir konstatavo, jog tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis ir šalies sieja pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o tai lemia iš šių teisinių santykių kylančią atsakomybę. Teismas nurodė, jog ieškovas 2009-01-22 su atsakovu susijusia įmone UAB „Dokaras“ buvo pasirašęs sutikimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodyta trūkumų ištaisymo data nuo 2010-05-01. Pirmasis trūkumų identifikavimas buvo 2009-01-22 t.y. nepraėjus ne pilniems metams nuo buto – pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir nekilnojamojo turto įsigijimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai kaip sąžiningi pirkėjai trūkumų šalinimo klausimą bandė spręsti laikydamiesi įstatymo nustatyto „protingo termino“, todėl, teismo vertinimu, garantinio termino dėl trūkumų šalinimo ieškovai nepraleido. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovai įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokio pobūdžio reikalavimo nėra praleidę. Nurodė, jog ieškovams pateikto atsakovo 2012-04-13 pranešimo turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atsisakė šalinti trūkumus, todėl teismo vertinimu, nuo šio pranešimo pateikimo ieškovams momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys, o terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2012-10-15, taigi senaties terminas nebuvo praleistas. Ieškovai žalą atsiradusią dėl nekokybiško daikto ir būsimus nuostolius įrodinėjo ekspertės išvada, kurioje nustatytas netinkamų rangos darbų ir daikto trūkumų atsiradimo priežastinis ryšys. Teismas vadovaudamasis ekspertės išvada ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais padarė išvadą, kad daikto trūkumai atsirado ne dėl ieškovų kaltės, o buvo netinkamos kokybės darbų rezultatas, t.y. atsakovo parduotas daiktas turėjo paslėptus trūkumus, todėl ieškovų reikalavimą dėl būsimų 4 825,48 Lt remonto išlaidų tenkino visiškai.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (atsakovas) UAB “Bajorų kalvos” apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama ne nuo 2012-04-13, kuomet atsakovas pateikė atsakymą, kuriuo nesutinkama taisyti buto trūkumų, o praėjus protingam laikotarpui po 2010-05-01, kuomet ieškovų buto taisymo darbai nebuvo pradėti atlikti, kaip nurodyta 2009-01-22 akte, t.y. išnykus aplinkybėms, kurios galėjo lemti ieškovų suvokimą, kad jų buto trūkumai bus taisomi. Net ir teigiant, kad ieškovai neva apie pažeistas savo teises sužinojo 2012-04-13, kuomet buvo pateiktas atsakovo atsakymas, toks pavėluotas sužinojimas įvyko dėl ieškovų nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, kuomet jie beveik 2 (dvejus) metus nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms ginti ir apskritai jokia forma nesikreipė į atsakovą. Dėl to, ieškovai turėjo ir galėjo sužinoti, ir žinojo, kad jų teisės pažeistos praėjus protingam terminui po 2010-05-01, kuomet buto remonto darbai nebuvo pradėti atlikti. Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai pripažino ekspertizės aktą kaip neginčijamai teisingą ir neginčijamai patvirtinantį ieškovo nurodomas aplinkybes. Ekspertizės akte nepagrįstai vadovaujamasi vėliau priimtais techniniais reglamentais, kurių reikalavimai statant pastatą, esantį F g., Vilnius ir jame esančius butus nebuvo privalomi ir projektuotojas, ir rangovas neprivalėjo vadovautis juose numatytais reikalavimais, statant minėtą pastatą. Ekspertizės akto išvados paremtos išimtinai prielaidomis, nenustatant konkrečios nurodomo trūkumo priežasties. Išvados padarytos remiantis tik spėjimais, neatlikus jokių veiksmų šioms prielaidoms patikrinti. Ekspertizės akto 3 išvadoje (Ekspertizės akto 20 lapas) teigiama, kad įrengiant durų apvadą nebuvo laikytasi gamintojų rekomendacijų ir nesivadovauta technologija. Tačiau apie jas tiriamojoje dalyje iš viso nepasisakyta, šios rekomendacijos nebuvo tirtos ir vertintos. Iš pateiktos grindų lygio matavimo lentelės matyti, kad grindų nuokrypiai dešimtyje iš dvylikos vietų atitiko nurodomus reikalavimus (2 mm paklaida). Tuo tarpu ekspertės pateiktoje sąmatoje nurodoma, kad reikia perkloti 18 m² laminato, vietoje 1 m², kur laminato nuokrypis yra per didelis (5 mm). Ekspertė sąmatoje (Ekspertizės akto 22 lapas) skaičiuoja naujo laminato, kurio kaina 30,61 Lt už 1 m², neskaitant pridėtinės vertės mokesčio bei kitų sąmatoje nurodytų mokesčių. Tačiau tokia laminato kaina yra gerokai brangesnė, nei laminato, esančio pas ieškovus. Tas pats pasakytina ir apie ekspertės skaičiuojamą dažų kainą, kuomet parinkti dažai, kurių kaina viršija 2,5 Lt už 1 m2, neskaitant pridėtinės vertės mokesčio bei kitų sąmatoje nurodytų mokesčių, tokie dažai laikytini pakankamai brangiais. Ieškovų buto sienos ir lubos gali būti perdažytos gerais dažais, kurių kaina neviršija 1,25 Lt už 1 m2. Taigi ekspertės sąmatoje nurodyta reikiamų atlikti darbų kaina yra neadekvati ir neatitinka tikrųjų rinkos kainų, be to apskaičiuota remiantis netinkamais atliekamų darbų kiekiais bei apskritai skaičiuojant darbus, kurie neturi būti atliekami. Teismas nepagrįstai priteisė ne tik galimas tiesiogines išlaidas buto remontui, tačiau ir visas netiesiogines išlaidas bei mokesčius, kurių ieškovai gali niekada ir nepatirti. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu būdu bus atliekami remonto darbai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai būtų sudarę rangos sutartį su įmone ar pasamdę fizinį asmenį, kuris patvirtintų bent jau tikėtinai galimų patirti netiesioginių išlaidų ir papildomų mokesčių buvimą. Todėl tokiu atveju turi būti vertinamos ir priteisiamos tik tos būsimos išlaidos, kurios tikrai būtų (būtinos), o ne galimai būtų (galimos). Be to remiantis teismų praktika atsižvelgiant į tai, kad butas naudojamas jau 5 metai, turėtų būti taikomas 50 % nusidėvėjimo koeficientas, mažinant medžiagų vertę. Pažymėjo ir tai, jog ieškovas tikslino ieškinį, sumažindamas savo reikalavimo suma, kas iš esmės buvo ieškinio dalies atsisakymas, dėl ko ieškovo ieškinys turėjo būti laikomas patenkintu tik iš dalies, atitinkamai paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas šių atsakovo nurodytų aplinkybių net nenagrinėjo ir dėl jų sprendime nepasisakė.

Atsiliepimas

Ieškovai G. Š. ir N. Š. atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog būtent 2012-04-13 laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia, kadangi 2012-04-13 atsakymu ieškovai sužinojo apie atsakovės atsisakymą taisyti daikto trūkumus (nors dar 2009-08-03 trečiasis asmuo, neatsiejamai susijęs su atsakove, buvo pripažinęs savo pareigą taisyti daikto trūkumus nuo 2010-05-01), o kartu ir apie savo teisių pažeidimą. Nors atsakovė nurodė, kad kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų ginimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas, tačiau vadovaujantis CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam teisėtų lūkesčių principui ieškovai iš karto po 2010-05-01 negalėjo suvokti, jog trūkumai nebus pašalinti, juo labiau, kad 2009-08-03 sutikimo aktu buvo suderinta tik trūkumų šalinimo pradžia -2010-05-01, tačiau nenumatyti ir nenurodyti konkretūs darbai, konkrečių darbų pradžia ir pan., todėl ieškovai niekaip negalėjo tikėtis, jog trūkumai bus pašalinti dar iki 2010-05-01 kaip teigia atsakovė. Pažymėjo, jog ekspertės R. U. išvada yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti ekspertės R. U. ekspertizės išvados pagrįstumu, kadangi ieškovų nurodyti buto trūkumai buvo nustatyti, ekspertizės akte aiškiai vardijamos trūkumų atsiradimo priežastys, jos analizuojamos, atliekai skaičiavimai, matavimai bei pateikta nustatytiems buto trūkumams pašalinti būtinų darbų sąmata. Ekspertizės išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems leistiniems rašytiniams įrodymams. Atsakovas nepateikė jokių duomenų leidžiančių abejoti ekspertės R. U. pateikta ekspertizės išvada. Juolab, kad atsakovas nesutikdamas su ekspertės R. U. ekspertizės išvada neprašė pakartotinės ar papildomos ekspertizės, nors tokią teisę turėjo. Ekspertizė buvo atlikta 2012 metais, o CK 1.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, todėl nustatydama faktus 2013 metais, ekspertė privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais reglamentais, todėl ekspertizės išvada, kuri paremta atitinkamais techniniais reglamentais, galiojusiais jos atlikimo metu, jokiu būdu nereiškia, kad yra neteisėta ir nepagrįsta bei kad nepatvirtina nustatyti! trūkumų egzistavimo. Ekspertė, priešingai nei nurodo atsakovas, analizavo ne vieną galimą sienos trūkimo priežastį ir tik išanalizavus visas galimas atsiradimo priežastis padarė neabejotinai labiausiai tikėtiną išvadą. Judančių durų staktos apvadų trūkumų priežastimi nurodoma - nepakankamas tvirtinimas, o nepakankamo tvirtinimo pasekmė yra nesilaikymas gamintojų rekomendacijų ir nesivadovavimas technologija tvirtinant durti staktos apvadus. Šie trūkumai yra akivaizdūs, ekspertė vadovaudamasi savo praktika, bei susipažinusi su gamintojų rekomendacijomis bei technologija padarė labiausiai tikėtiną išvadą. Ekspertizės akte esančioje lokalinėje sąmatoje skaičiuotinas naujo laminato sudėjimas 18 m², kadangi išėmus laminatą ir tik nutrumpinus lenteles sudėti jį atgal, kaip teigia atsakovė, nėra galimybės. Ekspertizės akte sudaryta lokalinė sąmata yra sudaryta pagrįstai, o ir nėra nuginčyta ar paneigta rašytiniais įrodymais. Lokalinė sąmata pateikta tinkamai įvertinant reikiamų atlikti darbų apimtį bei kainą, kadangi ekspertizės akte detaliai nurodomi rasti buto trūkumai. Pirmosios instancijos teismo priteistos būsimos buto remonto išlaidos yra realios, būtinos ir protingos, jų atsiradimas yra neišvengiamas. Atsakovės argumentai, kad apskritai neaišku kokiu būdu bus atliekami darbai, t.y. ūkio būdu ar samdant įmonę, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas atsisakyti priteisti netiesiogines išlaidas, nes jei vadovautis tokia atsakovės argumentacija, tai apskritai jokie nuostoliai neturėtų būti priteistini iš atsakovės, jei darbai kaip pvz. būtų atliekami ūkio būdu. Toks aiškinimas nepagrįstai susiaurintų vartotojų teisies bei neatitiktų CK 6.249 str. 3 d. nuostatų. Pažymėjo, jog buto nusidėvėjimo koeficientas šiuo atveju netaikytinas, kadangi buto trūkumai nustatyti per daikto kokybės garantinį terminą. Pažymėjo ir tai, jog šiuo atveju ieškovai tikslino ieškinio reikalavimą, tačiau jokiu būdu neatsisakė ieškinio dalies t.y. sumažėjo ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeitė, todėl ieškinio parengimo bei šalies atstovavimo teismo posėdžiuose kaštai nepakito.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovas ir ankstesnysis buto pirkėjas A. P. 2007 01 22 buvo sudarę preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. M2-46, pagal kurią atsakovas įsipareigojo, pasitelkęs rangovus, tiekėjus ir kitus trečiuosius asmenis, pastatyti ir parduoti, o pirkėjas už sutartą kainą nupirkti ir sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį (t.1b. l. 8-14). 2007 06 28 tarp tų pačių sutarties šalių sudarytas papildomas susitarimas, dėl buto pilnos apdailos (t.1 b. l. 15-17). 2007 10 13 ankstesnysis buto pirkėjas savo teises ir pareigas, kylančias iš minėtos sutarties ir papildomo susitarimo perleido ieškovui (t.1, b. l. 18-21), ryšium su tuo 2008 01 16 buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl teisių perleidimo, prie preliminariosios sutarties ir papildomo susitarimo .

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) praktika sutarčių kvalifikavimo klausimais tinkamai nustatė tikrąjį ginčo sutartinų santykių turinį, tikruosius šalių ketinimus ir sutartimi siekiamą tikslą, tinkamai pritaikydamas Kascinio teismo praktiką, bei materialinės teisė normas reguliuojančias minėtus santykius. Apeliantas apeliaciniu skundu sprendimo šioje dalyje neginčijo, Tokiu būdu pripažindamas jog tarp šalių susiklostė būtent nekilnojamojo turto (statomo buto) pirkimo – pardavimo santykiai. Ta aplinkybė jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi apibūdindamas ginčo sutartį vadovavosi bendrąja pirkimo - pardavimo santykius apibrėžiančia sąvoka, o ne būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo pardavimo santykius apibūdinančia specialiąja teisės norma (CK 6.401straipsnis) reguliuojančia santykius tarp šalių susiklostančius būtent statomo būsto pirkimo procese, nekeičia sprendimo esmės, nes apeliantas neginčija šalių santykių pobūdžio. Ginčo byloje yra kilęs dėl parduoto daikto (buto) kokybės, bei senaties termino reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti taikymo. Kadangi CK 6.399 straipsnis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo atvejais reikalavimams dėl daikto kokybės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti pakeisti nupirktą rūšiniais požymiais apibrėžtą daiktą į kitą kokybišką daiktą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taikomos 6.334 straipsnio taisyklės, tai yra bet kokiems pirkimo - pardavimo santykiams bendros kokybės taisyklės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent šio straipsnio nuostatomis, spręsdamas šalių ginčą dėl parduoto buto kokybės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines nuostatas kai remdamasis ekspertizės išvadomis kitais byloje surinktais įrodymais konstatavo jog ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo buto remonto išlaidas pagal ekspertės pateiktą sąmatą, parengtą vadovaujantis „Sistelos“ programa sudarančias 4 825, 48 Lt sumą yra tenkintinas ir pagrįstas.

Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios (LAT 2010 05 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju apeliantas ekspertizės išvadoms paneigti nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl ekspertizės ydingumo pakartotinės ar papildomos ekspertizės apeliantas skirti neprašė, jo samprotavimai dėl per aukštų kai kurių medžiagų ir darbų kainų yra grynai deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės išvadas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, taigi nepažeidė pirmiau nurodytų civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą, motyvavo sprendimą vadovautis ekspertizės išvadomis. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ekspertizės akto vertinimu, nagrinėjamu atveju neduoda pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Tokie defektai kaip Ekspertizės akto 3 išvadoje minimas defektas durų apvadų nestabilumas judėjimas yra akivaizdūs, statybos darbų trūkumai ir atsirasti galėjo tik netinkamai atliekant jų įrenginėjimo darbus todėl ekspertizės akte pagrįstai nurodoma jog įrengiant durų apvadą nebuvo laikytasi gamintojų rekomendacijų ir nesivadovauta technologija, be to ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta (t.1,b.l. 170) nurodyta jog tokio judėjimo priežastis yra nepakankamas tvirtinimas. Apeliantas kritikuodamas eksperto išvadas šioje dalyje nenurodo jokių kitų ne su statybos darbų broku susijusių priežasčių kurios galėtų lemti šiuos trūkumus. Ta apelianto nurodyta aplinkybė kad neva tiriamojoje dalyje apie gamintojų rekomendacijų nesilaikymą nepasisakyta, jos nebuvo tirtos ir vertintos, nenuneigia šio trūkumo egzistavimo ir galimo jo atsiradimo priežasčių nurodytų ekspertizės akte nepaneigia. Dėl būtinybės keisti 18 kv.m. grindų laminato, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime nurodytu pastebėjimu jog pakeisti tik 1 kv.m. laminato būtų techniškai neįmanoma, esant minėtims trūkumams ieškovai turi teisę pakeisti visą grindų dangą. Apelianto pastebėjimai dėl per didelių statybinių medžiagų, bei darbų kainų, taip pat niekuo nepagrįsti ir nenuneigia ekspertizės išvadų. Kaip jau minėta ekspertizės akte pateikta sąmata, sudaryta remiantis teismų praktikoje pripažinta tinkama Sistelos sistema, pagal kurią įprastai paskaičiuojamos ne tik galimos tiesioginės išlaidos buto remontui, tačiau ir visos netiesiogines išlaidas bei mokesčiai. Tokie nuostoliai priteisiami tiek atlikus remonto darbus, tiek sudarius būsimų darbų ir jiems atlikti reikalingų darbų sąmatas Apelianto abejonės dėl neaiškaus būsimų remonto darbų atlikimo būdo negali tapti pagrindu atsisakyti priteisti netiesiogines išlaidas, nes teisė rinktis remonto būdą priklauso vartotojui, būsto savininkui. Apeliantas nėra pateikęs įrodymų jog paskaičiuotos būsimos remonto išlaidos sąmatoje yra ne protingai didelės. Buto nusidėvėjimo koeficientas nebuvo taikomas kadangi buto trūkumai nustatyti per daikto kokybės garantinį terminą. Ieškovas teisingai nurodė jog ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo tikslinamas reikalavimų mastas (ieškinio kaina), nereiškia jog buvo atsisakyta dalies reikalavimų. Todėl toks tikslinimas galėjo įtakoti tik žyminio mokesčio, bet ne kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes ieškinio dalykas nesikeitė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino reikalavimams dėl perduoto nekokybiško daikto ir būsimo remonto išlaidų atlyginimo. Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar šis terminas nebuvo nutrauktas, nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Todėl praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (LAT 2012 02 24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012). Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Į pateiktus išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje atsižvelgiama, sprendžiant ar teismai tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (LAT 2010 12 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 06 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2013 06 19. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013.)

Byloje nustatyta, kad 2009 01 22 ieškovas G. Š. bei UAB „Dokaras“ (buvęs UAB Hanner develpoment“) atstovas buvo pasirašę sutikimo su buto trūkumais aktą (t.1, b. l. 42, kuriame įvardinti tokie trūkumai: suskilinėję kampai susidūrimuose tarp sienų ir lubų), vietomis suskilusios lubos, kambariuose sukilusi grindų danga (jei grindų danga nesukils labiau), būtų pradėta tvarkyti po metų, t.y. nuo 2010 05 01. CK nustato, jog tais atvejais kai šalių pasirašytoji sutartis neapibrėžia konkretaus garantinio termino kreipiamasi dėl daikto trūkumų pašalinimo turi būti per „protingą terminą“ nurodant jo viršutinę ribą. CK 6. 338 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad tokiais atvejais pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Taigi ieškovas su atsakovu susijusia įmone buvo pasirašęs sutikimą dėl trūkumų, kuriame buvo nurodyta trūkumų ištaisymo data nuo 2010 05 01. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė patvirtinančiomis, kad ieškovai (pirkėjai) trūkumų šalinimo klausimą bandė spręsti laikydamiesi įstatymo nustatyto „protingo termino“ ir garantinio termino nėra praleidę. Be to UAB „Dokaras“ reikalavimų dėl trūkumų pašalinimo pripažinimas nutraukė senaties termino eigą. Nesulaukę trūkumų ištaisymo ieškovai 2012 03 29 kreipėsi į atsakovą ir trečiąjį asmenį UAB „Dokaras“ bei reikalavo ne vėliau kaip nuo 2012 04 15 pradėti vykdyti nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų pašalinimo darbus ar pateikti pasiūlymą dėl defektų pašalinimo (t.1, b. l. 43 – 44) ir gavo atsakymą, kuriame atsakovas nurodė kreiptis į rangovą UAB „Dokaras“ (t.1,b. l. 45-46). Taigi byloje nustatyta, kad ieškovai du kartus naudojosi teise reikšti pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų: 2009 01 22 ir 2012 03 29. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Ieškovų reikalavimai pardavėjui buvo pareikšti buto kokybės garantijos termino laikotarpiu ir yra tiesiogiai susiję su parduoto daikto trūkumais. Kadangi iš ieškovams pateikto atsakovo 2012 04 13 pranešimo turinio galima spręsti, kad atsakovas atsisakė šalinti trūkumus, todėl teismas pagrįstai vertino jog būtent nuo šio pranešimo pateikimo ieškovams momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovams galutinai tapo žinoma, kad jų teisės į trūkumų pašalinimą nebus realizuotos, geruoju atsakovas jų reikalavimų nevykdys. Ieškinys teisme gautas 2012 10 15. Todėl teismas atsižvelgęs, kad 2012 10 13 buvo šeštadienis, pagrįstai sprendė jog termino ieškiniui pareikšti ieškovas nepraleido.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi todėl plačiau neaptariami. Apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, remiantis CPK 93 straipsniu, iš apelianto atsakovų naudai priteisiamos jų turėtos apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidos advokato apmokėti pagal byloje pateiktus duomenis sudarančios 1 815 Lt. Pastarosios mažinamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas ir bylos sudėtingumą iki 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. F g., Vilniuje naudai 1000 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Teisėja Liuda Uckienė