Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-06-30 · Byla Nr. e2KT-85-407/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2KT-85-407/2025Nutartis · 2025-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
  2. e2KT-110-790/2025Nutartis · 2025-09-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-30
Bylos Nr.
e2KT-85-407/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08663-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2KT-85-407/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08663-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2KT-6-1042/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti atsakovo L. T. prašymas dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovas L. T. 2025 m. birželio 25 d. pareiškime dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjo ir teismo nušalinimo bei prašyme dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodo, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, 2025 m. birželio 9 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje padavė prašymą perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Bylą nagrinėjantis teisėjas nepagrįstai dėl formalių procesinių dokumentų trūkumų atsisakė priimti pirmiau nurodytą atsakovo prašymą ir neiniciavo bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovo teigimu, toks bylą nagrinėjančio teisėjo procesinis elgesys kelia pagrįstas abejones dėl teisėjo ir viso teismo šališkumo.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkinami

2. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka išsprendžia klausimą dėl civilinės bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo į kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantį apylinkės teismą arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui tik kai egzistuoja CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga, t. y. kai atitinkamame apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti prašomą perduoti civilinę bylą.

3. Atsakovas L. T. teikiamu procesiniu dokumentu siekia, kad Telšių apylinkės teisme Telšių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4160-1037/2025 būtų perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, jame nurodo abejones dėl galimo Telšių apylinkės teisme Telšių rūmų teisėjo ir teismo teisėjų šališkumo, todėl pateiktas prašymas vertintinas kaip siekis pasinaudoti CPK reglamentuota nušalinimo teise. Pažymima, kad atsakovo L. T. nurodomos aplinkybės, susijusios su CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų taikymu, nepatenka į CPK 34 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, todėl nevertinamos.

4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

6. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, turi būti išdėstyti konkretūs argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apylinkės teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

7. Nagrinėjamu atveju atsakovas L. T. pareiškimą dėl visų Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjų nušalinimo grindžia aplinkybėmis, kad bylą nagrinėjantis teisėjas nepagrįstai dėl formalių procesinių dokumentų trūkumų atsisakė priimti atsakovo L. T. 2025 m. birželio 9 d. prašymą ir neiniciavo bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimas

8. Atsakovo L. T. teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjų nuo civilinės bylos Nr. e2-4160-1037/2025 nagrinėjimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. Pažymima, kad nesutikimas su teismo priimtais procesiniais sprendimais savaime nėra pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus. Nors atsakovas L. T. pateikė prašymą dėl visų Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjų nušalinimo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų šio teismo teisėjų šališkumu, iš esmės nenurodė. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).

9. Taigi, atsakovas L. T. nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad visi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjai negalėtų išnagrinėti civilinės bylos Nr. e2-4160-1037/2025 nešališkai. Vien pareiškime nurodytos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjų nuo civilinės bylos Nr. e2-4160-1037/2025 nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo L. T. pareiškimas dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-4160-1037/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo L. T. pareiškimo dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-4160-1037/2025 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus teisėjas,

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis