- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-443-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-1-00124-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 29 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. S..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
V. S. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. spalio 8 d. Komisijos 2018 m. kovo 29 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. S. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai jo skundą atmetė. Po pirmojo jo svarstymo, kai nebuvo patvirtintas Komisijos nutarimas dėl jo lygtinio paleidimo, buvo nustatytos rekomendacijos, kurias jis visas įvykdė ir tai matyti iš Komisijos nutarimo. Nurodo, kad savo elgesiu jis pilnai įrodė padaręs akivaizdžius pažangos veiksnius ir todėl likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Jis per bausmės atlikimo laiką skatintas, dirba, sumažėjo nusikalstamo elgesio rizikos balas, kas parodo jo elgesio kitimą teigiama linkme. Prašo atsižvelgti, kad jis turi šeimą, kuri jo laukia, laisvėje turės kur gyventi, įsidarbins ir grąžins valstybei skolas. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis nepadarė pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir prašo peržiūrėti nustatytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 89. Lyginant su anksčiau atliktu vertinimu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 8 balais, tačiau vis dar išlieka vidutinė, be to, 24 balai yra dinaminiai, kurie priklausomai nuo nuteistojo elgesio gali kisti, todėl šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos išvada yra teisinga ir atitinka jo teigiamą elgesį patvirtinančias aplinkybes ir prašo patikrinti teismo nutarties teisingumą. Atsakant į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal imperatyvias baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t.y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į paskirtas bausmes ir kt.
10. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: V. S. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, penkis kartus skatintas, mokosi, įgijo dvi specialybes, dirba, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, taigi, nepaneigta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis savo elgesį linkęs racionalizuoti ir pateisinti, atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją (anksčiau teistas 6 kartus), pažymėta, kad nuteistasis gana impulsyvus, konfliktų metu gali panaudoti smurtą, toks elgesys pasireiškia apsvaigus nuo alkoholio, su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas identifikuoja tik iš dalies, jų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Nors svarstymo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis tris kartus baustas drausmine tvarka ir tai rodo, jog nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (turi finansinių įsipareigojimų), gyvenimo stilius ir draugai (nepasimoko iš ankstesnių klaidų, pasiduoda kitų įtakai), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimai padaryti esant neblaiviam), nuostatos (nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, už padarytus pažeidimus buvo atimta teisė išvykti be sargybos ar palydos).
11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, už tyčinius nusikaltimus anksčiau jis yra teistas net penkis kartus, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka jau ketvirtą kartą. V. S. ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, teismui padarius išvadą, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir nesilaikė nustatytų įpareigojimų, todėl ir buvo grąžintas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį, po to ir vėl darė tyčines nusikalstamas veikas. Nuteistajam anksčiau yra taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis padarė naują nusikaltimą. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Šiuo atveju teismas apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir požiūrį į anksčiau taikytą lygtinio paleidimo institutą pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
12. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.