Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-69-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-09-18Klaipėdos apygardos teismas
  2. T-410-537/2017Nutartis · 2017-12-20Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-29Kauno apygardos teismas
  4. T-228-564/2018Nutartis · 2018-04-25Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
1S-69-238/2018
Teisminio proceso Nr.
1-29-1-00124-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Nr. 1S-69-238/2018
Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00124-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 81/04-862 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. spalio 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 10 mėnesių 8 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d.).Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 81/04-862 nutarta nuteistajam V. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėnesių 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, keturis kartus skatintas, pastebima nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencija. Nuteistasis pataisos namuose įgijo dvi specialybes, šiuo metu mokosi trečios, taip pat mokosi Marijampolės suaugusiųjų mokymo cento pataisos namų skyriaus 12 klasėje, dirba VĮ „Mūsų amatai“ siuvimo ceche, turi ateities planų, nori sąžiningai dirbti, įrodyti šeimai, kad suprato savo klaidas, gali laikytis įstatymų ir nesusikalsti.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis neatitinka nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikalsSkunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nors bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos pažeidimus jis buvo baustas tris kartus, tačiau nuobaudos šiuo metu negaliojančios, taip pat jis buvo ir keturis kartus skatintas, dirba VĮ „Mūsų amatai“ siuvimo ceche siuvėju, mokosi, įgijo profesijų, pataisos įstaigoje lankė socialinės psichologinės reabilitacijos programas. Turi dukrą, kuri yra nepilnametė, ir anūką, jiems yra reikalinga finansinė parama ir išlaikymas.Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad V. S. priklauso vidutinės rizikos grupei – 89 balai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis V. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (89 balai) ir netgi yra artima aukštai (100-168). Byloje nėra duomenų apie akivaizdų šių balų sumažėjimą – lyginant su anksčiau atliktu vertinimu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 8 balais. Be to, net 24 balai yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi reali galimybę juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad V. S. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas net penkis kartus, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka jau ketvirtą kartą, anksčiau jam du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau vieną kartą lygtinio paleidimo sąlygų jis nesilaikė. Be to, nuteistajam anksčiau yra taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis padarė naują nusikaltimą. Tai patvirtina, kad nuteistasis nepateisina jam rodomo pasitikėjimo, pakartotinai nusikalsta ir nesitaiso. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu V. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Nuteistojo daromi nusikaltimai nesunkėja, tačiau jie yra jo nusikaltimų modelio dalis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis savo elgesį linkęs racionalizuoti ir pateisinti. Nuteistasis tris kartus baustas drausmine tvarka baustas ir keturis kartus skatintas. Nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Taip pat nustatyta ir daug reikšmingų kriminogeninių veiksnių – lėšų tvarkymas ir pajamos (turi finansinių įsipareigojimų), gyvenimo stilius ir draugai (nepasimoko iš ankstesnių klaidų, pasiduoda kitų įtakai), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimai padaryti esant neblaiviam), nuostatos (nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, už padarytus pažeidimus buvo atimta teisė išvykti be sargybos ar palydos). Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis V. S. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog V. S. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo V. S. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. S. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo V. S. skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys