Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudž. byla Nr. 1A-275-417/2015

Teisėjas Albinas Bazilius Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00124-2013-6

2015 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Zigmo Pociaus, Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. N. atstovės S. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str.1 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str.1, 5 d. 1, 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2013 m. birželio 8 d. (viena diena) ir nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. (viena diena). Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas – panaikintos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteista iš V. S. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos už V. N. gydymą – 4 961,99 Eur, likusi ieškinio dalis atmesta. Ieškinys už A. B. gydymą atmestas.

Priteista iš V. S. V. N. – 283,32 Eur turtinei žalai atlyginti ir 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusi ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, jog 2013 m. birželio 7 d., apie 21.19 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,51 prom. girtumas), viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia vieną kartą galva sudavė A. B. į nosį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vidiniame (nosies) kampe, nosies kaulo lūžį, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, V. S. nuteistas už tai, jog 2014 m. rugsėjo 15 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), R. S. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 3,26 prom. girtumas), tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė sėdinčiam V. N. į galvą, pastarajam pargriuvus kelis kartus įspyrė jam į galvą, padarydamas V. N. galvos-veido sumušimą ir veido odos nubrozdinimus, daugybines susiliejančias poodines veido kraujosruvas ir kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio srityje, dėl to V. N. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė neginčija teismo nuosprendžio dalies dėl V. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo už tris nusikalstamas veikas pagal 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 135 str. 1 d., tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą ir prašo sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę pagal BK 135 str. 1 d., argumentuodama tuo, kad teismas, skirdamas nuteistajam trejų metų šešių mėnesių bausmę, neatsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos baigtumą, nuteistojo vaidmenį, padaryto nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajam V. N. sunkiai sutrikdyta sveikata. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Bausmės skyrimas yra viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Taigi teismo paskirta bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus.

Už sunkų sveikatos sutrikdymą BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. S. už nusikalstamos veikos pagal 135 str. 1 d. padarymą paskyrė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir ją subendrinęs apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d., paskyrė galutinę trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. S. bausmę pagal BK 135 str. 1 d., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes – nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamo dydžio bausmę.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad individualizuodamas bausmę, teismas atsižvelgia į visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybės. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes – V. N. sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau ši aplinkybė nėra vienintelė skiriant bausmę ir jai negali būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė ir ji turi būti vertinama kartu su kitomis BK 54 str. 2 d. numatytomis aplinkybėmis ir joms visoms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011).

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad padarytas baigtas sunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo V. N. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taigi nuteistasis nusikalstamais veiksmais pažeidė svarbią įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis šio nusikaltimo iš anksto nebuvo suplanavęs, su nukentėjusiuoju kartu girtavo, nukentėjusįjį sužalojo išgertuvių metu tarp jų kilus konfliktui, konfliktas kilo dėl to, jog nukentėjusysis V. N. įžeidė nuteistojo dukrą ir jos neatsiprašė ir tai paskatino nuteistąjį nusikalsti.

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išanalizavo kaltinamojo asmenybę apibūdinančius požymius. Bylos duomenys patvirtina, jog V. S. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), turi dukrą (gim. (duomenys neskelbtini)), nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnija jokių nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, baustas administracine tvarka, nors anksčiau teistas, tačiau ne už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, bet nusikaltimus nuosavybei, teistumai jau išnykę, duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias skundžiamu nuosprendžiu V. S. nuteistas, jis būtų vėl padaręs naujus nusikaltimus, nėra, o tai iš esmės patvirtina jo ryžtą pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną sunkinančią ir dvi lengvinančias V. S. atsakomybę aplinkybes. Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jos padarymui, tačiau šiuo atveju teismas taip pat pripažino ir dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – V. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo, iš dalies atlygino padarytą žalą.

Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino visas įvykio aplinkybes, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pagrįstai teismo pripažintas lengvinančia aplinkybe. Taip pat teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog nuteistasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis bylos nagrinėjimo metu pervedė nukentėjusiajam V. N. 200 Eur žalai atlyginti ir nors ši suma nėra didelė, tačiau svarbu įvertinti nuteistojo finansines galimybes, jis nedirba, registruotas darbo biržoje, turto neturi, išlaiko nepilnametę dukrą. Akcentuotina ir tai, jog nuteistasis V. S. savo noru iš dalies sumokėjo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už V. N. gydymą, sutiko su V. N. prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimo suma. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis taip pat patvirtino, jog nori kuo greičiau atlyginti visą nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, o tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis kritiškai vertina savo veiksmus.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių kiekį, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, pirmosios instancijos teismo V. S. pagal BK 135 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nežymiai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, negali būti vertinama kaip aiškiai per švelni.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias normas pritaikė tinkamai ir nuteistajam paskyrė teisingą ir proporcingą, savo dydžiu atitinkančią BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį bausmę, todėl jos griežtinti nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju V. S. padarė kelias nusikalstamas veikas, du nesunkius nusikaltimus (BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 1 d.) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 135 str. 1 d.). Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai, ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 str. 1–2 d.). Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl teismas pagrįstai V. S. paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu. Pripažinus, kad teismo paskirta bausmė V. S. pagal BK 135 str. 1 d. yra teisinga, o ji yra griežčiausia iš teismo paskirtų bausmių, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo apėmimo būdu subendrinta, t. y. griežčiausia bausmė pagal BK 135 str. 1 d. – 3 m. 6 mėn. apimant švelnesnes pagal BK 284 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės atėmimo, BK 138 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, ir paskirta V. S. galutinė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir proporcinga V. S. padarytoms nusikalstamos veikoms bei pakankama, norint pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pirminį prašymą dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokatui Alvydui Kvaščevičiui teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. S. apeliacinės instancijos teisme, juo prašoma valstybės naudai iš V. S. priteisti 17,37 EUR. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė patikslintą prašymą dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokatei Daivai Rocevičienei teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. S. apeliacinės instancijos teisme, juo prašoma valstybės naudai iš V. S. priteisti 52,11 EUR.

Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas kreipėsi į Klaipėdos VGTP tarnybą su prašymu nuteistajam V. S. parinkti gynėją. Klaipėdos VGTP tarnyba nuteistojo atstovu paskyrė advokatą Alvydą Kvaščevičių, tačiau Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-23 sprendimu advokatas Alvydas Kvaščevičius buvo paskirtas atstovauti nukentėjusiajam V. N., todėl advokatas A. Kvaščevičius nuteistojo V. S. apeliacinės instancijos teisme negynė. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminis prašymas priteisti 17,37 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas advokatui Alvydui Kvaščevičiui teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. S. apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Nuteistąjį apeliacinės instancijos teisme gynė advokatė Daiva Rocevičienė. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą ir teisę turėti advokatą, todėl advokato paslaugos apeliacinėje instancijoje nuteistajam suteikiamos nepaisant jo valios, pats V. S. gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese neprašė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 52,11 EUR, patirtos advokatei D. Rocevičienei teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. S. apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo V. N. atstovės S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymų dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. S. netenkinti.