Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ir atsakovo R. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, akcinė bendrovė Luminor bank, dalyvaujanti institucija, duodanti išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. L. pateikė ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko išlaikymo, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, neturtinės žalos bei piniginės kompensacijos priteisimo.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta Šiaulių (duomenys neskelbtini) Bažnyčioje (duomenys neskelbtini) ir apskaityta Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. L., kuri tėvų santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Byloje nėra ginčo, kad šalys nuo 2017 metų kovo mėnesio nebegyvena kartu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo su atsakovu.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

20. CK 78 straipsnio 5 dalis numato, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. CK 78 straipsnio 6 dalis numato, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, nutartis dėl procesinio termino atnaujinimo yra neskundžiama. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės apeliacinį skundą, rezoliucija jį priėmė, pridėjo prie bylos, davė jam eigą ir išsiuntė atsakovui atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Nors rezoliucija nėra nurodyta, kad atnaujinamas terminas ieškovei pateikti apeliacinį skundą, tačiau teismas negalėjo jo priimti, neatnaujinęs termino. Kad ieškovės skundas buvo priimtas, rodo tolesni teismo veiksmai byloje. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas formaliai ir pažeidė apeliacinio skundo priėmimo tvarką, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti nagrinėti ieškovės skundą apeliacinėje instancijoje.

22. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

23. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

24. Tiek ieškovė, tiek atsakovas kaltina vienas kitą santuokine neištikimybe. Atsakovas bylos metu pripažino, kad, gyvendamas atskirai, susipažino su kita moterimi ir su ja artimai bendrauja. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nepaminėjo, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad turi kitą vyrą, su kuriuo pradėjo bendrauti atsakovui pradėjus gyventi atskirai. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju tiek viena šalis, tiek kita šalis turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius šią įstatymo nustatytą prezumpciją, tačiau tokių įrodymų šalys nepateikė. Teismas, spręsdamas, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo šeima, vertina ne tik šalių elgesį gyvenant kartu, bet ir sutuoktinių pastangas išsaugoti šeimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesibaigus skyrybų procesui, tiek ieškovė, tiek atsakovas jau yra susiradę gyvenimo partnerius. Šios aplinkybės rodo, kad šalys nedėjo jokių pastangų, kad šeima būtų išsaugota.

25. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovas vienasmeniškai nutarė ir, nepateikęs jokių argumentų ar savo elgesio motyvų, paliko šeimą, ja nesirūpina, neišlaiko vaiko. Ši aplinkybė yra numatyta prie CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų prezumpcijų, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Tačiau nagrinėjamu atveju negalima daryti išvadų, jog ši aplinkybė lėmė šeimos iširimą. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas buvo išvykęs gyventi ir dirbti į kitą miestą, atsakovo pateiktos pokalbių su ieškove žinutės, padaryti pavedimai, apmokant vaikui suteiktas paslaugas, rodo, kad ieškovas, nors ir gyveno atskirai, nebuvo visiškai nusišalinęs nuo šeimos gyvenimo.

28. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu dėl šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo.

29. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuo teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 str. 1d. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, CK 3.192 str. 3 d. – jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

31. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad, pradėjus gyventi atskirai dukros išlaikymui jie kas mėnesį su ieškove skyrė maždaug 300 Eur. Ieškovė pateikė išlaidų vaiko išlaikymui sąrašą (II t. b.l. 37), iš kurio matyti, kad ieškovės teigimu vaiko išlaikymui per mėnesį ji išleidžia 411 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis sąrašas yra pakankamai abstraktus – nedetalizuota vaikui tenkanti komunalinių paslaugų dalis, mokymosi, laisvalaikio išlaidos, kt. Pateiktame ieškovės apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta jokių argumentų apie vaiko poreikius, įrodymų apie patirtas išlaidas vaiko išlaikymui. Ieškovės apeliacinis skundas yra grindžiamas bendrais teiginiais apie brangų pragyvenimo lygį Šiauliuose, gyvenimu užmiestyje, būtinybe pirkti brangius medikamentus dukrai dėl patirto streso skyrybų metu, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti po 180 Eur vaiko išlaikymui kas mėnesį.

32. Dėl turto padalijimo ir piniginės kompensacijos dydžio nustatymo. Šalys savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo sodo namelį ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl šio turto priklausomybės atsakovui pretenzijų nereiškė, tačiau prašo priteisti iš atsakovo puse piniginių lėšų – jo darbo užmokesčio, sumokėtų įmokų forma kreditoriui pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo 2010-02-09 iki bylos teisme iškėlimo momento 2017-10-30 atsakovas sumokėjo trečiajam asmeniui Luminor bank AB 20 804,42 Eur iš bendrų lėšų, kurių puse yra pagrįstai laikytina jai priteistina dalis.

33. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 50 procentų jai tenkančios 10 402,20 Eur paskolos dengimui sumokėtos sumos – 5 201,10 Eur. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė nuo santuokos sudarymo momento neprieštaravo, kad dalis šeimos pajamų būtų skiriama įmokoms paskolai (kreditui) grąžinti, ieškovė nepateikė teismui leistinų įrodymų, kad atsakovas atitinkamą dalį šeimos pajamų išleido savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams, taip pat nurodė, kad įstatymas kalba apie bendrąją jungtinę nuosavybę, kaip šeimos turtą, o ne apie asmeninę kito sutuoktinio nuosavybės dalį pastarojo darbo užmokestyje. Tačiau tokie pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai prieštarauja formuojamai praktikai.

34. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

35. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (3 dalis).

36. CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. balandžio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018).

37. Nagrinėjamu atveju bendrąja jungtine nuosavybės dalimi esančios bendraturčių dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl iki pasibaigiant sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne tam tikra jų dalis (1/2 ar kita). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovas ieškovei būtų perdavęs 1/2 ar didesnę dalį savo pajamų, kurias ieškovė būtų panaudojusi išimtinai savo (ne šeimos) reikmėms, o iš jam likusios pajamų dalies atsakovas būtų dengęs visas šeimos ūkio išlaidas ir dar vykdęs prievoles pagal būsto kreditavimo sutartį. Tai, kad atsakovas įmokas pagal kredito sutartį privalėjo mokėti periodiškai, nereiškia, kad prievolė mokėti šias įmokas atsirado po santuokos įregistravimo, nes pagal CK 6.33 straipsnį prievolės gali būti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu (1 dalis). Todėl ieškovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado šios sutarties sudarymo metu – t. y. iki santuokos, tačiau jos buvo vykdomos ir santuokos metu.

39. Pagal kasacinio teismo praktiką bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Tai reiškia, kad prievolės, atsiradusios CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto sandorio pagrindu, yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, kad atsakovo prievolė pagal kreditavimo sutartį yra ne bendra, o asmeninė ieškovo prievolė.

40. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė teigia, jog šalys planavo su šeima įsikurti atsakovo pagal kredito sutartį įsigytame būste, t.y. prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo ir su šeimos interesais. Tačiau atsakovo prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti atsakovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą sklypą su statiniais, o šeima šiuo adresu gyventi nepersikėlė. Lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

41. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad pagal kredito sutartį jo įsigyto nekilnojamojo turto rinkos vertė smarkiai kito, ji yra ženkliai žemesnė, nei buvo įsigijimo metu, o priteisus ieškovei puse sumokėtų įmokų jis dėl šio turto įsigijimo patirtų nuostolių. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs individualaus įsigyto turto vertinimo, todėl jo nurodyto turto vertė nėra tiksli. Be to, turto, kuris priklauso atsakovui asmenine nuosavybe, rinkos vertės pokyčiai negali paneigti ieškovės teisės reikalauti priteisti teisėtai jai priklausančių piniginių lėšų. Priešingai, atsakovas, įsigijęs asmeninį turtą, sudarydamas santuoką žinojo, kad įmokos bus mokamos iš bendrų lėšų, todėl turėjo galimybę sudaryti vedybų sutartį ir joje numatyti turto - gaunamo darbo užmokesčio – teisinį režimą. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, gyvendamas ieškovės tėvų namuose, prisidėjo prie jo pagerinimo, jokių reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo nereiškė, atliktų pagerinimų fakto bei dydžio neįrodinėjo.

42. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, santuokos su atsakove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas 20 804,42 Eur, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo ieškovei kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šios sumos (10 402,20 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo ieškovei priteistina didesnė kompensacija, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas įpareigojamas ją sumokėti ieškovei per 3 metus.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

46. Ieškovė savo apeliaciniu skundu taip pat prašė panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti išlaikymo už ginčo laikotarpį 2280 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje nustačius, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-10-30 išlaikymą vaikui teikė gera valia, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl per mažos išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo neįtakoja sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas priteisdamas kompensaciją, ir vertino įrodymus, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos sprendimą iš dalies, tačiau ieškinys lieka patenkintas iš dalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

50. Byloje pareikšti neturtinio pobūdžio reikalavimai ir turtinis reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą iš dalies ir padidinus kompensacijos sumą, lieka patenkintas visas turtinis reikalavimas ir iš dalies patenkinti neturtinio pobūdžio reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tiksliai procentais apskaičiuoti patenkintų reikalavimų dalis nėra galimybės, todėl, vertinant tai, kad turtinis reikalavimas patenkintas visiškai, o kita ieškinio reikalavimų grupė – neturtinio pobūdžio reikalavimai lieka patenkinti iš dalies, spręstina, jog ieškovės ieškinys patenkintas 75 procentais. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 75 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 25 proc.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 1 050 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas byloje patyrė 2 287, 00 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, šalių advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 75 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 571,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsnis).

52. Ieškovė 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi yra nuo dalies – 598,00 Eur žyminio mokesčio atleista, o kitos dalies – 100 Eur sumokėjimas atidėtas iki patikslinto ieškinio išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 75 procentais, iš ieškovės priteistinas 25 Eur žyminis mokestis valstybei, iš atsakovo – 75 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis).

53. Iš šalių nepriteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi jos neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus dydžio (CPK 92 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – 50 proc., atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, atitinkamai paskirstomos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 600 Eur išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas byloje patyrė 786 Eur išlaidų už apeliacinio skundo – 242 Eur ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą – 544 Eur parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, šalių advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijoje nustatytus dydžius, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 50 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atsakovui iš ieškovės priteistina 786 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. (CPK 93, 98 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip:

,,1. Ieškovės ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovui tenkinti iš dalies.

2. Panaikinti (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, padarytą registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), apie R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, kuri sudarytą (duomenys neskelbtini), Šiaulių (duomenys neskelbtini)bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Išduodant šalims ištuokos liudijimo įrašus palikti šias pavardes – L. ir L..

4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove R. L., pastarosios gyvenamojoje vietoje.

5. Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomos nuo 2018-05-07 iki jos pilnametystės. Įpareigoti ieškovę uzufrukto teise (CK 3.190 str.) tvarkyti atsakovo nepilnamečio vaiko R. L. išlaikymui priteistas visas pinigines lėšas.

6. Šalių bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:

6.1. Atsakovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei paliktini šie nekilnojamieji daiktai: 1. du žemės sklypai (daikto u. n. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ir 2. neįrengtas pastatas (sodo namas, daikto u. n. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

6.2. Priteisti ieškovei R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 402,20 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų dviejų eurų 20 ct) piniginę kompensaciją už šeimos pajamų panaudojimą atsakovo asmeninės paskolos (kredito) grąžinimui. Šią piniginę kompensaciją ieškovei atsakovas teismo sprendimui įsiteisėjus turi sumokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį per 3 (tris) metus lygiomis dalimis, mokėdamas ir 5 proc. dydžio materialines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos.

7. Nustatyti atsakovo R. L. bendravimo su dukra R. L. tvarką:

7.1. R. L. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį nuo 19 val. iki 19:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir esant vaiko sutikimui grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į dukros gyvenamąją vietą.

7.2. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.

7.3. R. L. bendrauja su dukra porinių metų sausio 1 - ąją (Naujųjų metų diena), per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir esant vaiko sutikimui grąžindamas paskutinę šventinę dieną iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

7.4. R. L. bendrauja su dukra neporinių metų: gruodžio 24 - ąją, 25 - ąją ir 26-ąją (Kūčios ir Šv. Kalėdos), pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę dieną iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

7.5. R. L. turi teisę bendrauti su dukra per jos gimimo dieną, neilgiau kaip 4 valandas. Dėl konkretaus bendravimo laiko, vaiko paėmimo ir jo grąžinimo, tėvai susitaria el. paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis likus ne mažiau kaip 14 dienų iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į tėvų darbo grafikus. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl bendravimo, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl bendravimo.

7.6. R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie pagrįstus atvejus, kuomet dukra negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, kompensuojant bendravimo laiką kitomis dienomis.

7.7. R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie pagrįstus atvejus, kuomet jis negalės bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

7.8. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks dukros interesams.

8. R. L. įpareigojamas užtikrinti vaiko tinkamą sveikatos priežiūrą, neišvykti su vaikų iš jo gyvenamosios vietos tuo atveju, jeigu jis serga, turi temperatūros.

9. R. L. gali išvykti su vaiku iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, tik jeigu to nori pats vaikas.

10. R. L. įpareigojamas, nepaimti vaiko iš motinos Motinos dieną ir motinos gimimo dieną - rugpjūčio 26 d., jeigu šiomis dienomis atsakovas turės tokią teisę, prarastas laikas jam turi būti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui patogiu laiku.

11. R. L. leidžia vaikui susitikti su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, jeigu to nori vaikas.

12. R. L. leidžia vaikui eiti į draugų gimtadienius tuo metu, kai to nori pati dukra.

13. Šalims išlaikymas nepriteistinas.

14. Priimti ieškovės atsisakymą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

15. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

16. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-31 nutartį dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo R. L. jo nepilnamečio vaiko R. L. išlaikymui.

17.Priteisti ieškovei R. L. iš atsakovo R. L. 787,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

18. Priteisti atsakovui R. L. iš ieškovės R. L. 571,75 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

19. Priteisti iš ieškovės R. L. 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) iš atsakovo R. L. 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660‘‘.

Priteisti ieškovei R. L. iš atsakovo R. L. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti atsakovui R. L. iš ieškovės R. L. 786 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.