Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įstatymo nustatyta tvarka sudarytoje santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra R. L., kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė.

Dėl šios priežasties yra akivaizdu, kad santuoka faktiškai iširo, iširo būtent dėl atsakovo kaltės, todėl šioje byloje būtina išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, įskaitant bendro turto padalinimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, bei išlaikymo vaikui iš atsakovo R. L. priteisimo.

Nurodė, kad šiuo metu sutuoktiniai nei fizine, nei emocine prasme negyvena šeiminio gyvenimo, kaip jau buvo minėta ankščiau, santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, jo elgesio nesuderinamo su santuokos institutu ir elementariu padorumu, t. y. sutuoktinio esminių pareigų nevykdymu, o konkrečiai, jis yra neištikimas sutuoktinei, išėjo iš šeimos ir nesirūpina ja, todėl jų šeima yra faktiškai iširusi ir nebegali būti išsaugota.

Dėl šios priežasties ieškovė prašė teismo neskirti termino susitaikymui.

Tačiau esminės ištuokos priežastys ir pagrindiniai atsakovo kaltės pagrindai yra tie, kad atsakovas aiškiai buvo ieškovei nelojalus, negerbė jos ir žiauriai elgėsi su ieškove (psichologine prasme), o galiausiai buvo jai neištikimas, susirado kitą moterį ir išvyko į Vilnių gyventi pas ją ir nesirūpina šeima.

Ieškovė tikisi, kad šias faktines aplinkybes byloje pripažins ir pats atsakovas, o jei nepripažins ieškovė jas įrodys pati.

Dėl šių priežasčių šioje byloje ieškovė laiko, kad jų santuoka iširo akivaizdžiai dėl atsakovo kaltės.

Visiškai akivaizdu, kad atsakovo elgesys sugriovė ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius ir šeimą. Taip pat akivaizdu, kad atsakovas tai daro savo noru, būdamas sąmoningu ir suvokdamas savo veiksmų prasmę ir pasekmes.

Pagal LR CK 3.117 str. 2 dalį nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, iš kalto asmens kitai pusei priteistina didesnė turto dalis.

Ieškovė pareiškė, kad šiuo atveju jai turi būti priteisiamos bent 2/3 dalys bendro dalintino turto.

Būtent atsakovas buvo ir yra jai nelojalus, neištikimas, neteikia jai moralinio palaikymo ir solidarumo, žiauriai elgiasi su ieškove ir vaiku, paliko šeimą ir ja nesirūpina, veikia išskirtinai vien tik savo asmeninių interesų naudai, kurie yra akivaizdžiai nesuderinami su santuokos instituto prasme ir šeimos interesais.

Atsakovas akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidinėjo savo, kaip sutuoktinio pareigas, įskaitant pareigą būti lojaliam ir nekenkti sutuoktiniui, nesielgti žiauriai, neskaudinti ir nežeminti jo.

Dėl visų šių ankščiau nurodytų priežasčių, ieškovė yra įsitikinusi, kad šeima tikrai iširo, galimybės šeimą atkurti tikrai nėra, santuoka nutrauktina neskiriant termino susitaikymui, todėl prašė šią ištuokos bylą išspręsti kaip galima operatyviau.

Šalys santuokos metu yra įgiję šį nekilnojamąjį turtą:

1. R. L. dar iki santuokos sudarymo, t. y. 2008 metų liepos trečios dienos žemės sklypų ir pastato pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri yra finansuota. Ieškovei R. L. priteisti iš atsakovo R. L. 10 613 (dešimt tūkstančių šeši šimtai trylika eurų) Eur dydžio piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį R. L. galiojančios santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų darytų įmokų banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (dabar Luminor bank AB), pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs - žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0657 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo nameliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,0099 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste šis turtas vadinamas - Sodo namelio kompleksu). Paaiškino, kad visą santuokos galiojimo laikotarpį, t. y. nuo jos sudarymo iki šiol, R. L. mokėjo ir tebemoka iš bendrų sutuoktinių (šeimos) lėšų už šio Sodo namelio komplekso įsigijimą, todėl ieškovė reikalauja jai priklausančios kompensacijos, sudarančios 1/2 dalį atsakovo Bankui sumokėtų lėšų už šio Sodo namelio komplekso išsipirkimą.

Pareiškė, kad neprieštarauju jog Sodo namelio kompleksas po santuokos nutraukimo natūra atitektų atsakovui, o jai būtų išmokėta atitinkama kompensacija. Nurodė, kad pagal Luminor bank AB patektus duomenis, atsakovo per santuokos laikotarpį sumokėtos įmokos už Sodo namelio komplekso išsipirkimą sudaro 21 227 Eur, atitinkamai jos dalis (jai priteistina iš atsakovo kompensacijos suma) yra 10 613 Eur.

2. Santuokos metu sutuoktiniai yra įgiję šį registruotiną kilnojamąjį turtą - automobilius:

2.1. 2014-11-06 sutuoktiniu vardu registruota transporto priemonė HONDA CIVIC 5DR, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (automobilio vertė šiuo metu nežinoma ir bus nustatoma bylos nagrinėjimo metu). Pagal VĮ Regitra duomenis šis automobilis 2017-09-16 perregistruotas (parduotas) kito savininko vardu. Ieškovė pareiškė, kad į šį automobilį nepretenduoja;

2.2. 2017-10-15 d. transporto priemonė VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (automobilio vertė pardavimo metu – 2 000 Eur). Pagal VĮ Regitra duomenis šis automobilis 2017-10-15 perregistruotas (parduotas) kito savininko vardu.

Nustačius byloje bendrą viso dalintino turto kainą, atitinkamai bus tikslinama ieškovei priteistina šio turto vertės dalis (piniginė kompensacija), atsižvelgiant į tai, kad jai priteistina turto dalis yra lygi 2/3 dalims bendro turto vertės.

Papildomai nurodė, kad galiojančių, santuokos metu sudarytų bendrų kreditų neturi. Jei paaiškėtų, kad atsakovas ir turi kokių kreditų, tai visi jie yra laikytini asmeniniais jo kreditais, paimtais ne šeimos poreikiams tenkinti, bei nedalintini tarp šalių.

Nurodė, kad abu yra darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo sau ji nereikalauja.

1. Įvertinant visas pateiktas faktines aplinkybes, prašė teismo padalinti santuokoje įgytą turtą taip:

1.1. Atsakovui - R. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas:

1.1.1. Sodo namelio kompleksas.

1.2. Ieškovei R. L. priteisti iš atsakovo R. L. 10 613 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu padalytas Sodo namelio komplekso išsipirkimo įmokas ir 1 333 Eur (2/3 dalys) už automobilį VW PASSAT. Viso: 11 946 Eur kompensaciją.

Pagal LR CK 3.70 str. 2 dalį numatyta, kad „kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.“

Kadangi atsakovo kaltė yra įrodyta, be to, įvertinant tai, kad atsakovas pats ir sugriovė santuoką, ieškovės siekis ir tikėjimas ir teisėti lūkesčiai (CK 1.2 str.), kad su atsakovu galės nugyventi bendrą gyvenimą iki senatvės ir mirties, yra šiurkščiai sutryptas, o ji pati jaučiasi paniekinta, pažeminta ir nereikalinga.

Faktiškai supranta, kad atsakovas visą gyvenimą tik naudojosi ja tam kad gyventų ramų, saugų, aprūpintą gyvenimą su gražia buitimi ir ramia namų aplinka.

Pats atsakovas niekaip neprisidėdavo prie šeimos buities gerinimo ir šeimos gerovės, o visą savo laisvą nuo darbo laiką ir energiją skirdavo sau ir savo pomėgiams.

Visą gyvenimą ieškovė viena prižiūrėjo namus, dirbo ir namie augino vaiką, tam kad šeima būtų tinkamai pamaitinta ir prižiūrėta, o dabar, vyrui tapo ne tik kad nereikalinga, bet ir blogiau už svetimą žmogų, kurį galima bet kada pažeminti, išmesti kaip nereikalingą ir pakeisti kitu žmogumi.

Dėl šių priežasčių ieškovė šiuo metu yra sukrėsta, išgyvena didelę širdgėlą, o jos pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis ir socialiniais institutais, tokiais kaip šeima, yra visiškai sugriautas.

Supranta, kad sugriuvus santuokai, jo galimybės sukurti kitą šeimą vienai auginant nepilnametę dukrą yra minimalios.

Pastaruoju metu ieškovė jaučiasi prislėgta, depresuota, patiria nuolatinius skausmus širdies plote, sutriko jos miegas.

Pareiškė, kad jai buvo padaryta nepataisoma neturtinė žala, kurią iš pradžių vertino 8 000 Eur, o vėliau sumažino reikalavimą iki 2 000 Eur.

Kaip jau buvo nurodyta ankščiau, atsakovas paliko šeimą, negyvena kartu, nevykdo savo pareigų, nesirūpina šeima ir jos neišlaiko, todėl natūralu, kad ieškovė, siekdama užtikrinti pačias svarbiausias ir elementariausias jų vaiko teises, prašė teismo nustatyti dukros - R. L., gyvenamąją vietą su ieškove - vaiko motina - R. L.. Paaiškino, kad tiek ji, tiek vaikas, nuo pat jo gimimo, gyvena, individualiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kuris priklauso ieškovės tėvams, t. y. registruotas jos tėvo - K. P. vardu.

Paaiškino, kad jos gaunamos pajamos yra labai mažos, - ji dirba įmonėje M., UAB, kur gauna (į rankas) apie 430 Eur darbo užmokestį.

Nurodė, kad jų duktė - R. L. yra mokyklinio amžiaus vaikas, lankantis mokyklą, todėl jos poreikiai (įskaitant aprangą, mokymosi priemones ir visa kita) yra ženkliai didesni nei vaiko, augančio namuose ar lankančio vaikų darželį.

Kadangi atsakovas geranoriškai nesutiko susitarti su ieškove dėl vaiko išlaikymo ir jo savanoriškai nemoka, prašė teismo priteisti iš atsakovo - R. L., vaiko, - R. L. išlaikymui pusės minimalios algos dydžio sumą, t. y. iš pradžių 190 Eur dydžio sumą, mokamą periodinėmis išmokomis, kiekvieną kalendorinį mėnesį, o vėliau išmokos dydį padidino iki 200 Eur.

Prašė teismo įpareigoti atsakovą išlaikymą mokėti iki dukters pilnametystės, mokant kiekvieną kalendorinį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės - R. L. asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), kuri naudoja ir valdo šias lėšas uzufrukto teise.

Taip pat nurodė, kad nepaisant fakto, jog atsakovas yra darbingas ir realiai dirba, bei jo žodžiais - gauna gerokai didesnes nei vidutines Lietuvoje darbo pajamas, tačiau jis piktybiškai nemoka piniginių lėšų vaiko išlaikymui.

Dėl šios priežasties prašė, kad iš R. L. būtų priteistas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą.

Nurodė, kad toks išlaikymas gali būti skaičiuojamas nuo šiuo metu priteistino išlaikymo dydžio ir už ne ilgesnį nei 3 kalendorinių metų (36 mėn.) terminą, t. y. apskaičiuojant tokį įsiskolinimą yra atliekami šie veiksmai, - prašomas priteisti išlaikymo dydis - 190 Eur yra dauginamas iš atitinkamo termino (mėnesių skaičiaus), tačiau ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą tik už 1 kalendorinius metus, t. y. 190 Eur x 12 mėn. = 2 280 (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt) Eur.

Nurodė, kad tikrai nori, jog atsakovas, kaip vaiko tėvas, išsaugotų ryšį su vaiku, todėl dės pastangas, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dukra šiuo metu yra mažametė, o atsakovas yra neatsakingas ir būdamas santuokoje elgiasi amoraliai (pvz. palaikydamas nesantuokinius ryšius su kita moterimi ir gyvendamas su ja), todėl nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri netraumuotų labai pažeidžiamos vaiko psichikos, prašė teismo įvertinti šias aplinkybes ir patvirtinti jos siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Kaip jau buvo nurodyta ankščiau - atsakovas piktybiškai vengia mokėti lėšas jų vaiko išlaikymui, todėl susidaro sudėtinga situacija, kuomet kol vyks bylos nagrinėjimas teisme, vaiką ieškovė turės išlaikyti viena, todėl dėl šių atsakovo veiksmų (neveikimo) tiek jai asmeniškai, tiek vaikui gali būti daroma žala.

Dėl šios priežasties, vadovaujantis LR CPK 145 str. 1 dalies 11 punktu, numatančiu galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikinai, t. y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, prašė teismo priteisti iš atsakovo R. L., kaip R. L., tėvo, jai - R. L., po 190 Eur dydžio sumą vaiko išlaikymui, mokamą periodinėmis išmokomis, iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės - R. L. asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškė, kad taikus bylos sprendimas yra galimas. Beje, ieškovė jį pati ir iniciavo, tačiau atsakovas nesutiko taikiai spręsti šio klausimo, todėl reiškia šį ieškinį teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankščiau ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 143 straipsniu, civilinio kodekso 3.30, 3.59, 3.60 str. ieškovė teismo prašė:

1. Nedelsiant ir rašytinio proceso tvarka taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę, užkertančią kelią žalai atsirasti, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, priteisti iš atsakovo R. L., kaip R. L. tėvo, ieškovei - R. L., po 190 Eur dydžio sumą vaiko išlaikymui, mokamą periodinėmis išmokomis, iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės - R. L. asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

2. R. L. ir R. L. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) dieną Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo data - (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo R. L. kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo palikti R. L. pavardę - L.

4. Padalinti santuokoje įgytą turtą taip:

4.1. Atsakovui - R. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,0657 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo nameliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,0099 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)01, esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini)(toliau tekste šis turtas vadinamas - Sodo namelio kompleksu).

4.2. Ieškovei R. L. priteisti iš atsakovo R. L. 10 613 (dešimt tūkstančių šeši šimtai trylika eurų) Eur dydžio piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį R. L. galiojančios santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų darytų įmokų bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (dabar Luminor bank AB), pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už Sodo namelio komplekso išsipirkimą.

4.3. Ieškovei R. L. priteisti iš atsakovo R. L. 1 333 Eur dydžio piniginę kompensaciją už automobilio VW PASSAT (kaip šeimos turto) pardavimą.

5. Nustatyti vaiko - dukters R. L., gyvenamąją vietą su vaiko motina - R. L., adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.

6. Nustatyti, kad atsakovas - R. L., vaiko - R. L. išlaikymui kiekvieną kalendorinį mėnesį iki 20 dienos (imtinai) mokės pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, kuris teismo sprendimo priėmimo dieną sudaro 200 Eur dydžio, mokamą iki vaiko pilnametystės, mokant kiekvieną kalendorinį mėnesį į ieškovės - R. L. asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Nustatyti tokią atsakovo - R. L. bendravimo su vaiku, R. L., tvarką:

7.1. Atsakovas - R. L. iki vaikui sueis 10 metų, turi teisę bendrauti su dukra - R. L., nedalyvaujant vaikui pašaliniams asmenims, įskaitant moterims su kuriomis atsakovas R. L. palaiko asmeninius santykius, t. y. tik pats asmeniškai arba dalyvaujant vaiko motinai - R. L. arba dalyvaujant vaiko seneliams (tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės).

7.2. Atsakovo - R. L. susitikimai su vaiku turi vykti vietoje (vietose), suderintoje su vaiko motina - R. L.. Atsakovas turi teisę susitikti su vaiku ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Vienas tokių kartų turi būti savaitgalis.

7.3. Apie planus susitikti su vaiku R. L. turi ne mažiau kaip prieš tris valandas pranešti R. L. telefonu SMS žinute, kurioje turi būti nurodyta atsakovo siūloma susitikimo su vaiku vieta, laikas, susitikimo dalyviai ir trukmė.

7.4. R. L. ne vėliau kaip per 1 valandą, skaičiuojant nuo SMS žinutės gavimo, privalo informuoti R. L. SMS žinute apie šio pateikto pasiūlymo priimtinumą. Atsisakymą organizuoti vaiko susitikimą su tėvu R. L. turi motyvuoti tik objektyviomis priežastimis. Atskiros susitikimo detalės gali būti papildomai derinamos tarpusavio susitarimu.

7.5. Tokie vaiko susitikimai su tėvu turi vykti šiuo paros metu, t. y. prasidėti ne anksčiau kaip 10.00 val. ir baigtis ne vėliau kaip 20.30 val.

7.6. Atsakovas savo atostogų metu turi teisę, suderinęs su vaiko motina, pasiimti dukrą R. L. ne ilgesniam nei 30 kalendorinių dienų terminui jos vasaros atostogų metu.

7.7. Atsakovas, kiekvienų metų gruodžio 26 d., Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną, Atsakovo gimtadienį ir kas antrą vaiko gimtadienį turi teisę pasiimti dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21.30 val.

7.8. Ši vaiko bendravimo su tėvu tvarka yra nustatoma iki vaikui sukaks 10 metai. Vaikui suėjus 10 metų, šalys turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų nustatyta nauja bendravimo tvarka, atsižvelgiant į nusistovėjusią vaiko ir tėvo bendravimo praktiką, jų tarpusavio ryšį ir bendravimo poreikį.

8. Priteisti ieškovei - R. L. iš atsakovo - R. L. 2 280 (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų) Eur dydžio įsiskolinimą už vaiko išlaikymą.

9. Priteisti ieškovei R. L. iš atsakovo R. L. 2 000 (dviejų tūkstančių eurų) Eur dydžio neturtinę žalą.

10. Priteisti ieškovei - R. L. iš atsakovo - R. L. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškinį su pakeitimais tenkinti visiškai.

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Ieškovė duodama paaiškinimus pripažino, kad atsakovas 2017 metų kovo mėnesį nutraukė darbo santykius su UAB ,,E.“ ir išvyko gyventi bei dirbti į Vilnių. Po išvykimo jis pranešė sutuoktinei, kad nori nutraukti santuoką, o ji jam pasiūlė neskubėti dar pagyventi atskirai ir tikėjosi, kad jie vėl susitaikys. Taip yra buvę ir anksčiau, kada sutuoktinis buvo išvykęs į Vilnių, o po to vėl grįžo į šeimą. Teigė, kad jie gyveno jos tėvų namuose, kur jiems su dukra buvo suteikti du atskiri kambariai. Nurodė, kad ji žinojo apie vyro paskolą iš banko ir už ją įsigytą neįrengtą sodo namelį su žemės sklypu, kur jie planavo vėliau persikelti gyventi, kada jis bus įrengtas. Jai teko lankytis prie vyro įsigyto žemės sklypo su neįrengtu sodo nameliu porą kartų, paskutinį kartą tai buvo maždaug prieš 3 metus. Nuo jų santuokos sudarymo faktiškai jokių darbų nebuvo atlikta nei sodo namelyje, nei žemės sklype. Taip pat ji neprieštaravo, kad vyras iš savo atlyginimo mokėtų ir įmokas bankui už jam suteiktą paskolą po santuokos sudarymo ir nereikalavo šių pinigų grąžinti iki santuokos iširimo. Tačiau dabar norėtų, jog vyro atlyginimo dalis, kuri buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, būtų jai priteistą kaip piniginė kompensaciją. Teigė, kad namuose dukrą augino iki 3 metų. Tuo metu jai 2 metus buvo valstybės mokoma išmoka už dukrą. Parodė, kad jų santuokos metu sutuoktinis padėjo jos tėvams prie jų gyvenamojo namo darbų, tai yra jį nutinkavo, apšiltino ir atliko kitus statybos darbus. Dėl jos tėvų turto pagerinimo ji vyrui nieko nesakė, tai yra, tam neprieštaravo. Nurodė, kad dukra pastaruoju metu atsisako bendrauti su tėvu, nes pyksta dėl to, jog jis paliko jų šeimą. Šiuo metu ji kartu su dukra lankosi pas psichologą konsultacijoms. Galvoja, kad tokiu atveju dukros bendravimui su tėvu reikalingas pereinamasis laikotarpis iki jai sukaks 10 metų. Mano, kad dukrai esant vyresnei pats bendravimas jau bus visai kitoks. Iki kol vyras išvyko iš namų jie abu kartu rūpinosi dukra ir jos išlaikymu. Tačiau norėtų, kad sutuoktinis sumokėtų ir išlaikymo įsiskolinimą skirtą nepilnamečiam vaikui. Taip pat teigė, kad tėvo ir dukros bendravimui taikytini ir tam tikri jos nurodyti apribojimai. Be to pripažino, kad turi draugą, su kuriuo susitikinėja ir bendrauja, dukra irgi jį pažįsta, o kokie jų santykiai bus ateityje ji dar nežino. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą sieja su tuo, kad sutuoktinis ją užgauliodavo ir vadino negražiais žodžiais apie jos išvaizdą, nors ji į tai tuo metu nekreipdavo dėmesio, o vėliau buvo ir jai neištikimas. Jiems gyvenant kartu jų šeimai padėdavo ir jos tėvai, tačiau ir jie mokėjo pusę komunalinių paslaugų išlaidų pagal gautas sąskaitas iš tiekėjų. Patvirtino, kad 2017 metų gegužės mėnesį ji įdėjo skelbimą į pažinčių portalą ir jau rudenį pradėjo draugauti su dabartiniu draugu. Atsakovas palikdamas šeimą ir išvykdamas gyventi į Vilnių, jai nesiūlė vykti kartu. Mano, kad jų santuoka iširo dėl kitos moters. Pripažino, kad jos vyras ne visada sutardavo su jos tėvais. Be to norėtų, kad vyras kompensuotų jai ir 2/3 dalis lengvojo automobilio vertės, kurį jis pardavė 2016 metais, tai yra tada kada jie dar gyveno kartu, o pinigai liko pas jį.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2017-11-20 pateikė į bylą atsiliepimą pagal pradinį ieškovės ieškinį, o vėliau ir atsiliepimą pagal patikslintą ieškovės ieškinį, kuriame nurodė šiuos motyvus.

Atsakovas kategoriškai nesutinka tiek su ieškovės nurodytu reikalavimu, tiek su jos dėstomomis aplinkybėmis. Ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovo ne lojalumo, nesirūpinimo šeima, šeimos palikimo, kitos moters susiradimo yra visiškai nepagrįsti. Tai deklaratyvūs ieškovės pasisakymai, kuriuos teismas turėtų vertinti kritiškai.

Atsakovas nori pažymėti, jog ieškovės pateikto reikalavimo tikslas yra siekis išvengti atsakomybės kilsiančios dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas byloje sieks paneigti bet kokią savo kaltę ir įrodyti, jog santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, o konkrečiai dėl ieškovės nelojalaus elgesio ir neištikimybės.

Šiuo atveju ieškovė dėstydama santuokos iširimo priežastis iškreipė objektyviąją tiesą, kurią byloje sprendžiant kaltės klausimą yra būtina nustatyti. Atsakovas pateikia teismui detalius paaiškinimus dėl šalių tarpusavio santykių iki faktinio santuokos iširimo, ir kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo.

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra R. Vos tik sudarius santuoką, atsakovas buvo pagrindinis šeimą išlaikantis asmuo. Šalys apsigyveno ieškovės tėvams priklausančiame name adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Šiame name šalys gyveno su ieškovės tėvais.

Siekdamas visapusiškai aprūpinti šeimą ir užtikrinti jiems patogų gyvenimą, atsakovas buvo išvykęs į Švediją, kurioje užsidirbęs lėšų, jas panaudojo šeimos gerbūvio kūrimui. Vėliau aukodamas savo laiką su šeima ir dukra, atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Po to - bendrovėje UAB „E“. Gyvenant santuokoje, šeimai niekada nieko netrūko. Ieškovė tris metus buvo vaiko priežiūros atostogose, paskutinieji nebuvo kompensuojami, todėl atsakovas vienas išlaikė šeimą ir ją visiškai aprūpindavo.

Nepaisant, jog šeimos išlaikymas buvo ant vieno atsakovo pečių, jis dar ir gerino ieškovės tėvams priklausantį namą, kuriame santuokos metu buvo atlikta eilė darbų, kurie turėtų būti traukiami kaip bendras šalių turtas (namo šiltinimas, armavimas, tinkavimas; automatinių vartų ir tvoros įrengimas; pagalbinio pastato pastatymas; lauko terasos pastatymas; kitų kiemo pastatų rekonstravimas; nuotekų vamzdžių keitimas; įvairūs apdailos darbai ir t. t.). Šiuo metu, ieškovė siekia teismui parodyti atsakovą, kaip visiškai šeima nesirūpinantį ir ją palikusį asmenį, siekiant atsakovą po visų santuokos nutraukimo metų palikti be turto ir su skolomis. Atsakovo pagrindinis tikslas yra apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir dėl to atsakovas reikš reikalavimą ieškovės tėvams, dėl į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. investuotų lėšų.

Taigi, kol atsakovas rūpinosi, kaip sudaryti savo šeimai kuo geresnes gyvenimo sąlygas, ieškovė ieškodavo pažinčių įvairiuose pažinčių portaluose. Atsakovo draugai nuolat sakydavo, jog ieškovė turi paskyras tokiuose pažinčių internetiniuose puslapiuose kaip www.flirtas.lt ir pan. Netrukus atsakovui tapo aišku, jog ieškovei ir jos tėvams, atsakovas yra reikalingas tik tol, kol investuoja į jų namą. Investicijoms pasibaigus, baigėsi ir ieškovės noras būti šeimoje su atsakovu. Šias aplinkybes atsakovas įrodinės liudytojų parodymais.

Tiek ieškovė, tiek jos tėvai gyvenant kartu nuolat tyčiojosi iš atsakovo, nelaikė jo lygiaverčiu, žemindavo. Ieškovė niekada nesitardavo su atsakovu jokiais šeimoje kylančiais klausimais, o viską spręsdavo kartu su savo tėvais, kurie ne kartą yra išreiškę savo neigiamą nuostatą į atsakovą, kaip per prastą žentą ir vyrą jų dukrai. Neigiamą ieškovės tėvų nusistatymą atsakovas jautė nuo pat santuokos sudarymo pradžios.

Negalėdamas pakelti nuolatinės įtampos ir ieškovės elgesio, nenorėdamas, jog visą šią situaciją stebėtų šalių mažametė dukra, atsakovas buvo priverstas išsikelti iš šeimos namų. Šalys sutarė, jog atsakovas, kurį laiką pagyvens savo motinos bute ir taip šalys pamėgins atkurti prastus savo santykius. Atsakovo prioritetas visada buvo šeima ir jis vylėsi, jog ją pavyks išsaugoti, tačiau klydo. Netrukus šalių mažametė dukra pradėjo pasakoti atsakovui, apie mamos draugus, apie su V. ir E. leidžiamą laiką ir pan. Teismui yra pateikiama dukros atsakovui siųsta SMS žinutė, kurioje matyti ieškovė apsikabinusi su nepažįstamu vyriškiu, kuris neša šalių dukros dviratį.

Atsakovas pažymi, jog pats nepažeidė jokios savo, kaip sutuoktinio pareigos, o priešingai, vardan šeimos gerbūvio sunkiai dirbo. Rūpinosi šeima, ieškove, dukra ir netgi ieškovės tėvais. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio, atsakovo kaltė grindžiama vien jos deklaratyviais samprotavimais nepateikiant jokių įrodymų. Įstatyme ir teismų praktikoje imperatyviai nurodyta pareiga sutuoktiniui pagrįsti kito sutuoktinio kaltę, jei jis teigia, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė šios pareigos neįvykdė, o jos pamąstymai negali būti pagrindu pripažinti atsakovo kaltę.

Ieškovė savo veiksmais pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigas, buvo neištikima atsakovui ir užkirto kelią santuokinių santykių išsaugojimui, todėl santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

Ieškovė ieškinio reikalavimų 9 punktu prašo teismo jos naudai iš atsakovo priteisti 8 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovė nurodo, atsakovo kaltė įrodyta, atsakovas pats sugriovė santuoką, jos siekis ir tikėjimas ir teisėti lūkesčiai, kad su atsakovu galėsiu nugyventi bendrą gyvenimą iki senatvės ir mirties, yra šiurkščiai sutryptas, o ji pati jaučiuosi paniekinta, pažeminta ir nereikalinga.

Ieškovės teigia, jog dėl šių priežasčių yra sukrėsta, išgyvena didelę širdgėlą, o jos pasitikėjimas artimiausiai žmonėmis ir socialiniais institutais, tokiais kaip šeima, yra visiškai sugriautas.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės, o ne dėl atsakovo kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo iš atsakovo.

Nepaisant to, jog nėra būtinosios sąlygos - atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, ieškovė prašydama priteisti neturtinę žalą, nenurodė ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 - 6.250 str.).

Jos pateikti deklaratyvūs pamąstymai apie patiriamus išgyvenimus yra šabloniški ir melagingi. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, būtent ji iniciavo „pagyvenimą atskirai“, o vėliau susirado kitą partnerį. Ji niekada nepatyrė jokių išgyvenimų dėl santuokos nutraukimo, nes šis sprendimas yra jos pačios. Būtent atsakovas jaučia išgyvenimus, kai buvo išmestas iš namų, priverstas gyventi atskirai nuo dukros. Vien ieškovės ieškinyje dėstomos šmeižiančios atsakovą aplinkybės, kelią jam išgyvenimus, nes visus santuokos metus dirbęs, išlaikęs šeimą, investavęs į ieškovės tėvų būstą, jis dabar yra kaltinamas šeimos neišlaikymu, jos palikimu ir pan.

Ieškovė ieškinio reikalavimų 5 punktu prašo teismo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Vaiko norai ir pažiūros turi būti išaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinio reikalavimų 7 punktu ir papunkčiais prašo teismo nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką.

Atsakovas sutinka su tuo, jog dukrai gyvenant su ieškove turėtų būti nustatyta vaiko bendravimo tvarka su juo, tačiau atsakovas nesutinka, jog jo bendravimas su dukra turi būti ribojamas kaip prašo ieškovė.

Ieškovė savo ieškinyje nenurodo, kodėl turėtų būti ribojamas tėvo bendravimas su dukra ar kodėl jis turėtų būti ne maksimalus, tačiau iš bendravimo tvarkos punktų yra akivaizdu, jog atsakovo ir dukros bendravimą ieškovė siekia minimalizuoti.

Atsakovo ir dukros santykiai yra itin geri ir šilti, juos sieja labai glaudus ryšys, kuris nesikeičia net ir ieškovei nuolat nuteikinėjant dukrą prieš tėtį. Iki pat 2017 m. pavasario, kai atsakovas buvo priverstas išsikraustyti, dukra gyveno su abiem tėvais. Atsakovas dukra rūpinosi ir leido laiką ne mažiau nei ieškovė. Nėra jokios priežasties riboti atsakovo bendravimo su dukra, o dalimi ieškovės siūlomų bendravimo tvarkos punktų, būtent to ir siekiama. Atsakovas pateikia savo argumentus dėl kiekvieno ieškovės siūlomo bendravimo tvarkos punkto.

6.1. p. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: atsakovas - R. L. iki vaikui sueis 10 metų, turi teisę bendrauti su dukra - R. L., nedalyvaujant vaikui pašaliniams asmenims, įskaitant moterims su kuriomis atsakovas R. L. palaiko asmeninius santykius, t. y. tik pats asmeniškai arba dalyvaujant vaiko motinai - R. L. arba dalyvaujant vaiko seneliams (tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės).

Atsakovas nesutinka su tokiu bendravimo tvarkos punktu, nes jis neatitinka nepilnamečio vaiko ir pačio atsakovo interesų. Ieškovė niekaip nemotyvavo, kam reikalinga nustatyti tokius atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos ribojimus. Tokia sąlyga yra neįgyvendinama, nes atsakovas negali pasiėmęs vaiko užsidaryti namuose ir nebendrauti daugiau su jokiais asmenimis, juk vaikas turi pažinoti ne tik savo senelius ir tėvus, jis turi bendrauti ir su kitais savo giminaičiais, su tėvų draugais ir pan. Turi formuotis vaiko socialiniai ryšiai, kas būtų neįmanoma nustačius tokį bendravimo tvarkos punktą. Taip pat svarbu paminėti ir tai, jog šalys nutraukia santuoką, akivaizdu, jog jie turės naujus partnerius, todėl toks ribojimas trukdytų normaliam tėvo ir dukros bendravimui. Pažymėtina, jog kaip matyti iš prie ieškinio pridedamos SMS žinutės, ieškovė su nauju draugu ir dukra leidžia laisvalaikį, todėl būtų neproporcinga atsakovui priskirti ribojimus, kurių nesilaiko pati ieškovė. Iš esmės tokia sąlyga yra neprotinga ir nereikalinga, todėl atsakovas nesutinka, jog ji būtų nustatyta.

6.2. p. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: Atsakovo - R. L. susitikimas su vaiku turi vykti vietoje (vietose), suderintoje su vaiko motina - R. L.. Atsakovas turi teise susitikti su vaiku ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Vienas tokių kartų turi būti savaitgalis.

Kaip ir ankstesnis bendravimo tvarkos punktas taip ir šis, yra visiškai neaišku, kodėl atsakovas, kaip vaiko tėvas turi gauti sutikimą /leidimą norėdamas su vaikų būti vienoje ar kitoje vietoje. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vien ta aplinkybė, jog vaikas gyvena su ieškove nesuteikia jei teisės spręsti ir riboti tėvo bendravimą su dukra, juk pati ieškovė vykdama su dukra į vieną ar kitą vietą, neprašo atsakovo leidimo, todėl tėvų lygiateisiškumo principą pažeistų, jei tokia pareiga būtų nustatyta atsakovui. Pažymėtina, jog tėvo ir vaiko ryšys yra labai geras, nėra nė vieno argumento, kuris būtų pagrindas riboti tėvo ir dukros kokybišką ir gerą bendravimą - tiek jo laiką, tiek jo vietą.

Vietoje šio bendravimo tvarkos punkto, atsakovas prašo teismo nustatyti sekantį: R. L. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį nuo 19 val. iki 20:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

6.3. ir 6.4. reikalavimų punktais ieškovė prašo teismo nustatyti, šalių pareigą informuoti vienas kitą apie bendravimo tvarkos vykdymą.

Atsakovas prašo teismo sukonkretinti šį punktą ir išdėstyti sekančiai.

R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie pagrįstus atvejus, kuomet dukra negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, kompensuojant bendravimo laiką kitomis dienomis.

R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie atvejus, kuomet jis negalės bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

6.4. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: tokie vaiko susitikimai su tėvu turi vykti šiuo paros metu, t. y. prasidėti ne ankščiau kaip 10:00 val. ir baigtis ne vėliau kaip 20:30 val.

Atsakovas nesutinka su tokiu maksimalaus bendravimo su dukra ribojimu. Siekiant palaikyti artimus tėvo ir dukros santykius yra būtinas ilgesnis bendravimas. Jis turi vykti su nakvynėmis ir mažiausiai keletą dienų nepertraukiamai.

6.6. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: atsakovas savo atostogų metu turi teisę, suderinęs su vaiko motina, pasiimti dukrą R. L. ne ilgesniam nei 30 kalendorinių dienų terminui jos vasaros atostogų metu.

Atsakovas sutinka, jog privalo būti nustatyta galimybė jam ir dukrai bendrauti per atostogas, tačiau šis punktas turėtų būti konkretesnis, užkertant kelią interpretacijoms. Atsakovas prašo teismo nustatyti sekantį bendravimą per atostogas: Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniam mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko.

6.7. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: Atsakovas, kiekvienų metų gruodžio 26 d., Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną, Atsakovo gimtadienį ir kas antrą vaiko gimtadienį turi teisę pasiimti dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21:30 val.

Atsakovas turi tokią pat teisę praleisti šventines metų dienas su dukra kaip ir pati ieškovė. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, atsakovas negalėtų bendrauti su dukra per Kūčias, pirmąją Šv. Kalėdų dieną, per Naujuosius metus, pirmąją Šv. Velykų dieną. Be to šalys gyvena skirtinguose miestuose, ieškovė Šiauliuose, atsakovas - Vilniuje. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra neprotinga, nes atsakovas su dukra per didžiąsias metų šventes negalėtų praleisti pakankamai laiko, negalėtų parsivežti dukros į namus, pabūti su artimaisiais ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi lygias teises švęsti su dukra šventes ir į tai, jog šalys gyvena skirtinguose miestuose, prašome teismo nustatyti sekančius bendravimo tvarkos punktus švenčių dienomis.

R. L. bendrauja su dukra porinių metų sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę nuo 19.00 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą; R. L. bendrauja su dukra neporinių metų: gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos), pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę nuo 19 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

R. L. turi teisę bendrauti su dukra per jos gimimo dieną. Konkretų bendravimo laiką, vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką tėvams sutarus el. paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis likus ne mažiau kaip 14 dienų iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į tėvų darbo grafikus. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl bendravimo, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl bendravimo.

6.8. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti: Ši vaiko bendravimo su tėvu tvarka yra nustatoma iki vaikui sukaks 10 metai. Vaikui suėjus 10 metų, šalys turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų nustatyta nauja bendravimo tvarka, atsižvelgiant į nusistovėjusią vaiko ir tėvo bendravimo praktiką jų tarpusavio ryšį ir bendravimo poreikį.

Atsakovas nesutinka su tokiu bendravimo tvarkos ribojimu. Iš ieškinio turinio negalima suprasti kodėl reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį bendravimo tvarkai ir „užprogramuoti“ bendravimo tvarkos ginčą ateičiai. Bendravimo tvarka nustatoma pagal šiuo metu esančią realią situaciją, kuri patvirtina, jog vaiko ir tėvų ryšys yra geras, jog vaikas yra pripratęs prie tėčio su kuriuo gyveno nuo gimimo. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo riboti vaiko ir tėčio bendravimą ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

Ieškovės ieškinio reikalavimų 6 punktu ieškovė prašo teismo nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo priteisti 200 Eur mėnesinį išlaikymą.

Ieškovė ieškinyje cituoja LR CK nuostatas, nurodo, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė paaiškina, jog jos gaunamos pajamos į rankas yra apie 430 Eur. Ji dirba M., UAB.

Atsakovas sutinka teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, niekada to nevengė. Jo prioritetas visada buvo gerų gyvenimo sąlygų dukrai sudarymas. Atsakovo manymu, išlaikymo dydis, teismo sprendimu turėtų būti nustatytas toks, koks buvo teikiamas iki šiol, koks atitinka vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje teismų praktikoje pripažįstama, jog vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą dukrai, tačiau nenurodo, nei vaiko poreikių, nei atsižvelgia į atsakovo gaunamas pajamas, nei į tai koks išlaikymas buvo teiktas iki šiol.

Nepilnametės dukros poreikiai per mėnesį siekia 300 Eur, tokia suma dukrai buvo skiriama šalims gyvenant kartu ir jau pradėjus gyventi skyrium. Mergaitė yra sveika, neturi jokių sveikatos problemų. Nėra nei jokių naujų, nei specialių poreikių, kurie būtų pagrindu didinti vaikui teikto išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog išlaikymas priteisiamas pagal šiuo metu esančią situaciją, aplinkybėms pasikeitus, galimas ir išlaikymo dydžio peržiūrėjimas.

Nuo 2018 m. kovo 20 d. atsakovo darbo sutartis su UAB „F.“ buvo nutraukta ir jis pradėjo dirbti UAB „L.“, montuotojo pareigose pagal darbo sutartį. Darbą atsakovas buvo priverstas keisti dėl sveikatos, o konkrečiai dėl sveikatos problemų su stuburu. Atsakovas jau ilgą laiką turėjo ir šiuo metu turi stuburo sveikatos problemų, kurios dar labiau suaktyvėjo jam dirbant sunkų fizinį darbą kelio darbininko pareigose. 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovas kreipėsi į medikus dėl stiprių nugaros skausmų, 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovas buvo konsultuojamas neurologo, kuris diagnozavo atsakovui, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimus. Atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. buvo nedarbingas, jam buvo taikomas medikamentinis gydymas ir fizioterapija. Taip pat gydytojai nurodė mažinti fizinį darbo krūvį, kas reiškia darbo pakeitimą (Medicinos dokumentų išrašas). Atsakovas buvo priverstas ieškoti kito darbo ir šiuo metu dirba UAB „L.“, jam taikomas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, o mėnesinis atlyginimas 210 Eur. Atsakovas tikisi, jog praėjus bandomajam laikotarpiui jo gaunamas atlyginimas padidės.

Atsakovas sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 150 Eur per mėn. Nustatant išlaikymo dydį, atsakovas prašo teismo atsižvelgti į tai, jog jis reguliariai bendrauja su dukra. Pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką, praleis su vaiku apie vieną kalendorinį mėnesį per metus atostogų, bendraus kas antrą savaitgalį, taip pat ir švenčių dienomis. Dukrai esant su atsakovu, jis rūpinsis ir dengs visus jos poreikius, tiek maistui, tiek drabužiams, tiek ir kitus. Be to, būtina atsižvelgti į tai, jog tarp atsakovo ir dukros gyvenamosios vietos yra 220 km atstumas (į abi puses - 440 km), kiekviena kelionė tiek pasiimant dukrą, tiek ją grąžinant, atsakovui kainuoja papildomas išlaidas. Be to atsakovas neturi nuosavo būsto, gyvena jo motinai priklausančiame bute ir nors nuomos mokesčio mokėti nereikia, tačiau yra mokami komunaliniai mokesčiai, taip pat atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kiekvieną mėnesį moka apie 200 Eur kredito įmokas. Atsakovas norėtų dukrai skirti, kad ir 500 Eur mėnesinį išlaikymą, tačiau šiuo metu jo finansinės galimybės yra ribotos. Iširus šeimai ir atsakovui išsikėlus ir šeimos namų į kuriuos buvo investuota daug atsakovo darbo ir lėšų, jis turi iš naujo sau ir dukrai susikurti naują gyvenimo gerbūvį. Atsižvelgiant į tai, į protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistina 150 Eur per mėn. suma.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 2 280 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai.

Ieškovė nurodo, jog atsakovas yra darbingas ir realiai dirba, bei jos žodžiais - gauna gerokai didesnes nei vidutines Lietuvoje darbo pajamas, tačiau jis piktybiškai nemoka piniginių lėšų vaiko išlaikymui.

Ieškovė nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už ne ilgesnį nei 3 kalendorinių metų terminą, tačiau ji teismo prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą tik už 1 kalendorinius metus, t. y. 190 Eur x 12 mėn. = 2 280 Eur.

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas prisidėjo prie savo dukros išlaikymo yra svarbu išskirti du laikotarpius, t. y. pirmąjį - šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, bei antrąjį - kai šalys pradėjo gyventi skyrium.

Šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2017 m. kovo mėnesio, kai atsakovas išsikėlė gyventi į Vilnių. Ieškovė prašo teismo išlaikymo įsiskolinimą priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 13 d., t. y. už 5 kalendorinius mėnesius, kai šalys dar gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Pažymėtina, jog santuokos teisinės pasekmės yra tos, jog šalių gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jei, pavyzdžiui gyvenant santuokoje vienas iš tėvų apmoka komunalines paslaugas ar nuperka maisto, o kitas sumoka už vaiko ugdymo įstaigas ir pan., laikoma, jog jie abu tenkino vaiko poreikius ir jį išlaikė. Gyvenant santuokoje, atsakovas buvo pagrindinis asmuo išlaikantis šeimą, nes ieškovė savo pajamas skirdavo išimtinai savo poreikių tenkinimui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas.

Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas toliau išlaikė dukrą, kaip ir iki tol. Teismui pateikiamas atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, jog jis moka už vaiko ugdymo įstaigą (Šiaulių lopšelis-darželis V.). Taip pat vaikas buvo reguliariai apiperkamas (drabužiai, maistas ir t.t.), tai patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, jog atsakovas moka už vaiko anglų kalbos pamokėles, Šiaulių mieste būdamas su dukra atsiskaito maisto prekių parduotuvėse, kino teatre ir t. t. Atsakovas reguliariai apiperka dukrą Gariūnų turguje nupirkdamas jai drabužių ir visko ko reikia - tai patvirtina jo sąskaitos išraše matomas lėšų gryninimas Gariūnų gatvėje ir teismui pateikiamas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis. Atsakovo ieškovei siųstą žinutę su vaiko fotonuotraukomis, kai dukrai nupirkti nauji drabužiai. Gavusi nuotraukas ieškovė parašė atsakovui, jog „reikės ir pinigų kad duotum, nes reikės kai bus akcijos pirkti likusius daiktus Taip pat ieškovė rašo atsakovui „Kada duosi R. pinigų mokyklai pirkti“, atsakovas atsako - „tai atvaryk į Gariūnus. Nuvažiuosim nupirksim ką reikia“, tuomet ieškovė atsakovui atsakė, jog „man mokyklines reikmenis reikės pirkti, o ne rūbus. Riekės duoti vien pratybų sąsiuviniams visiems metams 50 eurų“. Atsakovas į tai atsako - „tai kalbėk ir viskas. Duosiu, nebijok, man R. viskas lb ją myliu“.

Šalys abi apipirko dukrą pirmajai klasei, o dabar ieškovė prašo teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Iš pateikiamo šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovė klausia atsakovo - „kiek tu mokėjai už R. treningus“, atsakovas atsako - „pavargęs. Nepamenu kiek o kas ?. Tuomet ieškovė rašo - „aš rašausi kiek išleisim pirmai klasei. Sekančioje žinutėje ieškovė klausia atsakovo „ką R. dovanosim“, atsakovas atsako „tai sakei dviratuko nereikia tai nžn“.

Be tiesioginių išlaidų, kurias atsakovas patirdavo apmokėdamas vaiko poreikius, jis ieškovei duodavo lėšas grynaisiais, tai taip pat patvirtina šalių susirašinėjimas, ieškovė rašo atsakovui: „nedirbsiu rytoj. Aš iš ryto važiuosiu į Norfą pirkti R. kanceliarinių prekių. Reikės, kad atiduotum pinigus man“. Į tokią ieškovės žinutę atsakovas atsako: „Gerai duosiu kiek reikia juk mano vaikas. Visada“.

Remiantis išdėstytu, atsakovas prašo teismo atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo.

Ieškovė prašo teismo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0657 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo nameliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,0099 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)1, esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 10 613 Eur piniginę kompensaciją.

Ieškovė teigia, jog nors sodo namelis ir žemės sklypas buvo įgyti dar iki santuokos, atsakovas už jį atsiskaitė santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų.

Ieškovei prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 1 333 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį, taip nukrypstant nuo lygių dalių principo ir jai priteisiant 2/3 dalį turto.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų, jo vertė nepadidėjo, priešingai, šio turto vertė yra sumažėjusi du kartus, todėl pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis), taip pat nėra pagrindo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog atsakovas santuokos metu Luminor bank AB už Sodo namelio komplekso išpirkimą sumokėjo 21 227 Eur, todėl ji prašo iš atsakovo priteisti 1/2 dalį šios sumos, t. y. 10 613 Eur.

Prieš sudarydamos santuoką, šalys puikiai pažinojo viena kita, žinojo viena kitos finansines situacijas, turima turtą ir skolas. Sudarydamos santuoką, šalys priėmė viena kita tokius kokie jie buvo. Šiuo atveju sudarydama santuoką ieškovė suprato, jog atsakovas turi prievolę bankui ir puikiai suprato, jog jam ją reikės vykdyti iš uždirbamų lėšų. Per visus santuokos metus ieškovė nė karto nereiškė jokių pretenzijų dėl to, nereikalavo jokių kompensacijų. Tik pradėjus santuokos nutraukimo bylą ir siekdama gauti finansinės naudos ieškovė staiga pakeitė savo poziciją ir ėmė reikalauti kompensacijų. Taigi, teismas turi atkreipti dėmesį į santuokos sudarymo metu šalių turėtus lūkesčius ir jų susitarimą dėl kredito mokėjimo, kurį ieškovė pakeitė pradėjus spręsti santuokos nutraukimo bylą.

LR CK 1.5 str. yra reglamentuota, jog tiek civilinių santykių subjektai įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, tiek teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šiuo atveju ieškovės pareikštas reikalavimas šių principų visiškai neatitinka. Atsakovo iki santuokos įgyto sodo vertė dėl rinkos pokyčių smarkiai kito. Šiuo metu Sodo namelio su žemės sklypu vertė yra 26 950 Eur, o skola bankui – 45 321,46 Eur. Taigi, net ir netenkinus ieškovės reikalavimo, atsakovas po santuokos nutraukimo išeina su minusine turto verte, t. y. – 18 371,00 Eur skola. Tuo tarpu ieškovė prie to, kad atsakovo turima skola bankui yra didesnė nei turto vertė dar reikalauja sumokėti jai 10 613,00 Eur piniginę kompensaciją. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju jei atsakovas parduotų turtą, ir gautas lėšas panaudų banko kredito dengimui, jam dar liktų 18 371,00 Eur skola bankui ir 10 613,00 Eur skola ieškovei. Ar sutuoktinio nuskurdinimas nutraukiant santuoką yra teisingas ir sąžiningas sprendimas atsakys teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, tačiau akivaizdu, jog atsakovas jokios finansinės naudos iš mokėtų kredito įmokų neturi, todėl ieškovė pasipelnyti atsakovo sąskaita irgi negali.

Šalys sudariusios santuoką apsigyveno ieškovės tėvų namuose. Be to, kad šeimos išlaikymas buvo ant vieno atsakovo pečių, jis dar ir gerino ieškovės tėvams priklausantį namą, kuriame santuokos metu buvo atlikta eilė darbų, kurie turėtų būti traukiami kaip bendras šalių turtas (namo šiltinimas, armavimas, tinkavimas; automatinių vartų ir tvoros įrengimas; pagalbinio pastato pastatymas; lauko terasos pastatymas; kitų kiemo pastatų rekonstravimas; nuotekų vamzdžių keitimas; įvairūs apdailos darbai ir t. t.). Visi šie pagerinimai po santuokos nutraukimo liko ieškovei, kuri ir toliau gyvena šiame būste ir juo naudojasi. Galima daryti pagrįstą išvadą, jog tarp šalių buvo sudarytas neoficialus susitarimas, t. y. ieškovė niekada nereikalavo iš atsakovo jokių kompensacijų už jo prievolių mokėjimą, o atsakovas nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl iš bendrų sutuoktinių lėšų ir bendru darbu gerinamo ieškovės tėvų turto.

Ieškovė teigia, jog 2017 m. spalio 15 dieną, atsakovas kitų asmenų vardu perregistravo lengvąjį automobilį VW PASSAT. Automobilio vertė buvo 2 000 Eur. Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti jai kompensaciją lygią 2/3 daliai turto vertės, t. y. 1 333 Eur.

Kartu su atsiliepimu į pirmąjį ieškinį, atsakovas teismui pateikė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog automobilis VW, Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas dar 2016 m. spalio 15 d., šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį ir tenkinant šeimos poreikius. Taigi, ieškovė klaidina teismas nurodydama netikslią automobilio pardavimo datą, kuri turi esminę reikšmę sprendžiant šio reikalavimo pagrįstumą.

Teismai spręsdami tokius klausimus yra ne kartą pasisakę, jog vien turto pardavimo faktas negali būti traktuojamas kaip bendro turto sumažinimas, nes būtina įrodyti, jog už parduotą turtą gautos lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, jog gautos lėšos buvo panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti, nes šalys po automobilio pardavimo dar beveik puse metų gyveno kartu, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip jau minėta, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, tačiau ieškovė į dalintino turto balansą neįtraukė bendra veikla atlikto jos tėvų turto pagerinimo, kuris laikytinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nepaisant to, ieškovė nenurodydama jokių konkrečių motyvų, prašo teismo jai priteisti 2/3 turto. Pažymėtina, jog šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes nėra nė vienos įstatyme nurodytos aplinkybės leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Be to kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog asmuo prašantis nukrypti nuo lygių dalių principo turi įrodyti ne tik aplinkybes sudarančias galimybę nukrypti, tačiau ir argumentus kodėl nukrypimas yra reikalingas ir kokia dalimi yra būtina nukrypti. Šiuo atveju byloje šalis turi vienintelį turtą, t. y. turtinę teisę į ieškovės tėvus dėl atliktų investicijų į gyvenamąjį namą, todėl nėra jokio pagrindo taikyti nukrypimo nuo lygių dalių principą.

CK 3.67 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šiuo atveju šalys nuo 2017 m. kovo 1 d. gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, neturi bendro biudžeto, neleidžia kartu laiko.

Šiuo metu kiekviena iš jų yra sukūrusi atskirus gyvenimus, gyvena su kitais partneriais. Atsakovas visai nesenai sužinojo, jog jo draugė, su kuria jis bendrauja nuo 2017 metų rudens, laukiasi vaiko.

Atsižvelgiant į tai, jog šalys 2017 m. kovo 1 d. pradėjo gyventi skyrium, yra būtina nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį ir kartu gyventi, t. y. 2017 m. kovo 1 d.

Išlaikymo iš ieškovės atsakovas nereikalauja, to nereikia ir ieškovei, kadangi ji yra darbinga ir gali pati save išlaikyti.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 142 str. atsakovas teismo prašė:

1. Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

2. R. L. ir R. L., (duomenys neskelbtini)Šiaulių Švč. M. Marijos N. P. bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos, apskaitytos (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą numerį (duomenys neskelbtini), panaikinti dėl ieškovės kaltės.

3. Nepilnamečio vaiko R. L. gyvenamąją vietą nustatyti su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas išreikš norą gyventi.

4.1. R. L. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgali (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį nuo 19 val. iki 20:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

4.2. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniam mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko

4.3. R. L. bendrauja su dukra porinių metų sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę nuo 19.00 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

4.4. R. L. bendrauja su dukra neporinių metų: gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (Kūčios ir Šv. Kalėdos), pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę nuo 19.00 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

4.5. R. L. turi teisę bendrauti su dukra per jos gimimo dieną, neilgiau kaip 4 valandas. Konkretų bendravimo laiką, vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką tėvams sutarus el. paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis likus ne mažiau kaip 14 dienų iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į tėvų darbo grafikus. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl bendravimo, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl bendravimo

4.6. R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie pagrįstus atvejus, kuomet dukra negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, kompensuojant bendravimo laiką kitomis dienomis.

4.7. R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie atvejus, kuomet jis negalės bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

4.8. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks dukros interesams;

5. Tuo atveju jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, priteisti iš R. L., po 150 Eur dukros R. L., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į R. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Išlaikymo lėšomis R. L. disponuoja uzufrukto teise.

6. Nustatyti, jog santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. kovo 1 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium. 7. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

8. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas E. M., duodamas parodymus nurodė, kad jis anksčiau dirbo su atsakovu kartu įmonėje ,,E.“. Šiuo metu jų santykiai irgi geri, nes jis jam padeda prie gyvenamojo namo statybos. Taip pat jis draugui už pagalbą atsilyginą materialiai. Kada jie bendravo, jis lankėsi jų šeimoje, o po to, jie irgi pas juos apsilankė. Atsakovas jam yra sakęs, kad jo žmona be savo nuomonės, nes labai klauso savo tėvų. Tada jis jiems siūlė keltis gyventi į jo butą, kuris yra Šiaulių miesto centre, tačiau jie atsisakė. Atsakovas jam pasakojo, kad padeda žmonos tėvams prie gyvenamojo namo sutvarkymo, be to jis padėjo draugui parsivežti į žmonos tėvų namus statybinių medžiagų, kurių jis buvo nupirkęs. Apie dabartinę atsakovo draugę jis sužinojo praėjusių metų rudenį. Žino, kad draugas negaili pinigų dukros išlaikymui, tai yra apmoka visas patirtas išlaidas. Mano, kad draugo šeima iširo dėl uošvių.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo savo reikalavimus ir atsikirtimus, bei prašė teismo atsakovo reikalavimus tenkinti visiškai, o ieškovės reikalavimus tik iš dalies.

Atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad su būsima žmona susipažino dar tada kada tarnavo LR kariuomenėje. Po to kada sudarė santuoką jis išmokė ją vairuoti automobilį, jie dažnai keliaudavo po Lietuvą. O kada dirbo užsienyje pvz. Švedijoje, tai parveždavo jai ir vaikui dovanų. Taip pat grįžęs uždirbtus pinigus leisdavo šeimos poreikiams. Pripažino, kad šiuo metu draugauja su moterimi, kuri nuo jo laukiasi ir turėtų gimdyti maždaug š. m. vasaros viduryje. Nurodė kad su drauge susipažino 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Parodė, kad už lengvąjį automobilį parduotus pinigus išleido šeimos poreikiams, todėl nemano, kad turėtų žmonai sumokėti piniginę kompensaciją. Taip pat nepripažino, kad turi įsiskolinimą dukrai dėl jos išlaikymui skirtų lėšų. Tuo metu kada jis gyveno šeimoje, jis rūpinosi dukra ir tam skyrė nemažai pinigų iš savo uždarbių, nes dirbo ir papildomai. Apie tai, kad yra dar skolingas dukrai dėl jai reikalingo išlaikymo jis sužinojo tik iš ieškovės ieškinio. Mano, kad neturi pagrindo mokėti žmonai ir piniginę kompensaciją dėl jo atlyginimo dalies sumokėtos kaip įmokų už banko suteiktą paskolą, kadangi jis nemažai savo ir šeimos pinigų investavo į žmonos tėvų gyvenamojo namo sutvarkymą. Šiuo metu nutraukti jam paskolos sutartį su banku būtų nenaudinga. Teigė, kad yra siūlęs žmonai keltis gyventi į Vilnių, tačiau ji sakydavo, kad jam vis negerai. Nurodė, kad šiuo metu turi sveikatos problemų, dėl to teko pakeisti ir darbovietę. Pripažino, kad dukrai yra sakęs, jog jie kartu toliau negyvens. Jam nėra žinoma kodėl nutrūko jo ir dukros bendravimas, bet mano, jog viskas ateityje pasikeis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje irgi pateikė teismui į bylą savo nuomonę, nurodydamas šiuos motyvus.

Tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo R. L. iš kitos pusės sudaryta 2008-07-15 Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 60 820,00 Eur būsto kreditas terminui iki 2038-06-27. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., hipoteka ir UAB „Būsto paskolų draudimas draudimu iki 2023-08-27. Negrąžinto kredito likutis 2018-04-10 sudarė 44 802,76 Eur.

Ieškinyje ieškovė R. L. nurodo, kad iki santuokos sudarymo R. L. prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus Bankui pagal Kreditavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo žemės sklypus bei sodo namelį, kurie asmeninės nuosavybės teise, priklauso R. L. (nekilnojamas turtas įkeistas Bankui).

Pažymėtina, kad atsakomybė Bankui pagal prievolę turi būti nurodyta priimtame teismo sprendime.

Prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp Banko (kreditoriaus) iš vienos pusės ir kredito gavėjo (skolininko) R. L. iš kitos pusės. Prievolė reiškia kreditoriaus ir skolininkų ryšį. Vadovaujantis CK 6.59 str., draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta - raštišku šalių susitarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Pažymėtina, kad siekis be kreditoriaus sutikimo pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas prieštarautų aukščiau išdėstytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai ir nuosekliai suformuota, kad be sutarties šalies sutikimo negali būti keičiama šalių laisva valia sudaryta sutartis ir pažeidžiami kreditoriaus interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą iš skolininkų.

Atsižvelgiant į tai, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo R. L. iš kitos pusės (iki santuokos sudarymo), Bankas neprieštarauja, kad kreditoriniai įsipareigojimai Bankui pagal Kreditavimo sutartį ir toliau išliktų asmenine kredito gavėjo R. L. prievole Bankui.

Bankas neprieštarauja, kad Bankui įkeistas turtas (įgytas iki santuokos sudarymo, todėl tarp sutuoktiniu nedalintinas) liktų asmenine R. L. nuosavybe. Įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka seka ir išlieka paskui daiktą (CK 4.170 str. 6 d.). Bankas prieštarautu hipotekos apsunkinimui, pvz. siekiui nustatyti uzufruktą, išlaikymui Bankui įkeistu turtu. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raštiško leidimo įkeisto turto savininkai neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Bet kokie hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto apsunkinimai galimi tik Banko raštišku sutikimu.

Dėl kitų Ieškinio reikalavimų Bankas nepasisako, kadangi šie šiuo metu nėra tiesiogiai susiję su sutuoktinių kreditoriaus Banko interesais.

Trečiasis asmuo (kreditorius) teismo prašė:

Skyrius kartu su išvada pateikė teismui ieškovės Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.

Ieškovė pagrindines šeimos iširimo priežastis nurodė atsakovo charakterio ir asmenines savybes, o vėliau ir palikus šeimą bei jo neištikimybę kitam sutuoktiniui. Atsakovas prašė teismo jo išvykimą 2017 m. kovo mėnesį gyventi į Vilnių, pripažinti sutuoktinių gyvenimu skyrium ir atsižvelgiant į tai, taikyti atitinkamas pasekmes. Šiam faktui patvirtinti atsakovas pateikė teismui jo 2017-03-27 su darbdaviu UAB ,,F.“ sudarytą darbo sutartį (T.1, 48-50 b. l.). Pripažintina, jog ieškovė šiems anksčiau nurodytiems teiginiams patvirtinti tinkamų įrodymų nepateikė, išskyrus atsakovo prisipažinimą dėl jo ryšių su kita moterimi.