Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-05-07 · Civilinė byla Nr. 2-1129-772/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
2-1129-772/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08420-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
R. L.
Išvadą teikia
Šiaulių
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1129-772-2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08420-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.;2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.2.9.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovui adv. M. R., atsakovui R. L., atsakovo atstovui adv. E. Kierui, Institucijos, duodančios išvadą byloje, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei E. P., R. P., neatvykus trečiojo asmens atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo ir pagal atsakovo atsiliepimą ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, trečiasis asmuo (kreditorius), nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, Luminor bank AB, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių raj., savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir ŠRVTAS).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. L. iš pradžių su ieškiniu, o vėliau su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydama, kad su atsakovu R. L. (duomenys neskelbtini) Šiaulių Švč. M. Marijos N. P. bažnyčioje sudarė santuoką, kuri nuo (duomenys neskelbtini) yra apskaitoma Šiaulių m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – ir ŠCMS) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Įstatymo nustatyta tvarka sudarytoje santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra R. L., kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu teigė, kad jų santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog jie pastaruoju metu negyvena šeiminio gyvenimo, atsakovas - R. L. vienasmeniškai nutarė ir paliko šeimą, ja nesirūpina, neišlaiko vaiko. Šiuo metu, ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena Vilniuje su kita moterimi.

Dėl šios priežasties yra akivaizdu, kad santuoka faktiškai iširo, iširo būtent dėl atsakovo kaltės, todėl šioje byloje būtina išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, įskaitant bendro turto padalinimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, bei išlaikymo vaikui iš atsakovo R. L. priteisimo.

Nurodė, kad šiuo metu sutuoktiniai nei fizine, nei emocine prasme negyvena šeiminio gyvenimo, kaip jau buvo minėta ankščiau, santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, jo elgesio nesuderinamo su santuokos institutu ir elementariu padorumu, t. y. sutuoktinio esminių pareigų nevykdymu, o konkrečiai, jis yra neištikimas sutuoktinei, išėjo iš šeimos ir nesirūpina ja, todėl jų šeima yra faktiškai iširusi ir nebegali būti išsaugota.

Dėl šios priežasties ieškovė prašė teismo neskirti termino susitaikymui.

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, kad atsakovas piktybiškai ir sąmoningai nevykdo savo, kaip sutuoktinio pareigų.

Tačiau esminės ištuokos priežastys ir pagrindiniai atsakovo kaltės pagrindai yra tie, kad atsakovas aiškiai buvo ieškovei nelojalus, negerbė jos ir žiauriai elgėsi su ieškove (psichologine prasme), o galiausiai buvo jai neištikimas, susirado kitą moterį ir išvyko į Vilnių gyventi pas ją ir nesirūpina šeima.

Ieškovė tikisi, kad šias faktines aplinkybes byloje pripažins ir pats atsakovas, o jei nepripažins ieškovė jas įrodys pati.

Dėl šių priežasčių šioje byloje ieškovė laiko, kad jų santuoka iširo akivaizdžiai dėl atsakovo kaltės.

Visiškai akivaizdu, kad atsakovo elgesys sugriovė ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius ir šeimą. Taip pat akivaizdu, kad atsakovas tai daro savo noru, būdamas sąmoningu ir suvokdamas savo veiksmų prasmę ir pasekmes.

Pagal LR CK 3.117 str. 2 dalį nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, iš kalto asmens kitai pusei priteistina didesnė turto dalis.

Ieškovė pareiškė, kad šiuo atveju jai turi būti priteisiamos bent 2/3 dalys bendro dalintino turto.

Šalies argumentai

Ieškovė laiko, kad pagal nurodytas aplinkybes, kurios numatytos CK 3.123 straipsnio 3 ir 4 dalyje, ji prašė teismo nustatyti, kad jai priteistina didesnė - 2/3 dalys bendrame turte.

Būtent atsakovas buvo ir yra jai nelojalus, neištikimas, neteikia jai moralinio palaikymo ir solidarumo, žiauriai elgiasi su ieškove ir vaiku, paliko šeimą ir ja nesirūpina, veikia išskirtinai vien tik savo asmeninių interesų naudai, kurie yra akivaizdžiai nesuderinami su santuokos instituto prasme ir šeimos interesais.

Atsakovas akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidinėjo savo, kaip sutuoktinio pareigas, įskaitant pareigą būti lojaliam ir nekenkti sutuoktiniui, nesielgti žiauriai, neskaudinti ir nežeminti jo.

Dėl visų šių ankščiau nurodytų priežasčių, ieškovė yra įsitikinusi, kad šeima tikrai iširo, galimybės šeimą atkurti tikrai nėra, santuoka nutrauktina neskiriant termino susitaikymui, todėl prašė šią ištuokos bylą išspręsti kaip galima operatyviau.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė teismo po ištuokos jai palikti pavardę L., nes norėtų, kad jos pavardė sutaptų su jos dukters pavarde.

Ieškovė nurodė, kad kaip jau minėta ankščiau ir prašė jai priteisti 2/3 dalis bendro turto, be to, pareiškė, kad turtas turi būti padalintas natūra tokiu būdu, jog proceso šalys atsidalinę turtą tarpusavyje visiškai neturėtų jokios bendrosios nuosavybės, valdytų kiekvieną atskirą turtą tik kaip asmeninę nuosavybę (be dalių nustatymo).

Šalys santuokos metu yra įgiję šį nekilnojamąjį turtą:

1. R. L. dar iki santuokos sudarymo, t. y. 2008 metų liepos trečios dienos žemės sklypų ir pastato pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri yra finansuota. Ieškovei R. L. priteisti iš atsakovo R. L. 10 613 (dešimt tūkstančių šeši šimtai trylika eurų) Eur dydžio piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį R. L. galiojančios santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų darytų įmokų banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (dabar Luminor bank AB), pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs - žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0657 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo nameliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,0099 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste šis turtas vadinamas - Sodo namelio kompleksu). Paaiškino, kad visą santuokos galiojimo laikotarpį, t. y. nuo jos sudarymo iki šiol, R. L. mokėjo ir tebemoka iš bendrų sutuoktinių (šeimos) lėšų už šio Sodo namelio komplekso įsigijimą, todėl ieškovė reikalauja jai priklausančios kompensacijos, sudarančios 1/2 dalį atsakovo Bankui sumokėtų lėšų už šio Sodo namelio komplekso išsipirkimą.

Pareiškė, kad neprieštarauju jog Sodo namelio kompleksas po santuokos nutraukimo natūra atitektų atsakovui, o jai būtų išmokėta atitinkama kompensacija. Nurodė, kad pagal Luminor bank AB patektus duomenis, atsakovo per santuokos laikotarpį sumokėtos įmokos už Sodo namelio komplekso išsipirkimą sudaro 21 227 Eur, atitinkamai jos dalis (jai priteistina iš atsakovo kompensacijos suma) yra 10 613 Eur.

2. Santuokos metu sutuoktiniai yra įgiję šį registruotiną kilnojamąjį turtą - automobilius:

2.1. 2014-11-06 sutuoktiniu vardu registruota transporto priemonė HONDA CIVIC 5DR, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (automobilio vertė šiuo metu nežinoma ir bus nustatoma bylos nagrinėjimo metu). Pagal VĮ Regitra duomenis šis automobilis 2017-09-16 perregistruotas (parduotas) kito savininko vardu. Ieškovė pareiškė, kad į šį automobilį nepretenduoja;

2.2. 2017-10-15 d. transporto priemonė VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (automobilio vertė pardavimo metu – 2 000 Eur). Pagal VĮ Regitra duomenis šis automobilis 2017-10-15 perregistruotas (parduotas) kito savininko vardu.

Nustačius byloje bendrą viso dalintino turto kainą, atitinkamai bus tikslinama ieškovei priteistina šio turto vertės dalis (piniginė kompensacija), atsižvelgiant į tai, kad jai priteistina turto dalis yra lygi 2/3 dalims bendro turto vertės.

Papildomai nurodė, kad galiojančių, santuokos metu sudarytų bendrų kreditų neturi. Jei paaiškėtų, kad atsakovas ir turi kokių kreditų, tai visi jie yra laikytini asmeniniais jo kreditais, paimtais ne šeimos poreikiams tenkinti, bei nedalintini tarp šalių.

Nurodė, kad abu yra darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo sau ji nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

1. Įvertinant visas pateiktas faktines aplinkybes, prašė teismo padalinti santuokoje įgytą turtą taip:

1.1. Atsakovui - R. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas:

1.1.1. Sodo namelio kompleksas.

1.2. Ieškovei R. L. priteisti iš atsakovo R. L. 10 613 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu padalytas Sodo namelio komplekso išsipirkimo įmokas ir 1 333 Eur (2/3 dalys) už automobilį VW PASSAT. Viso: 11 946 Eur kompensaciją.

Pagal LR CK 3.70 str. 2 dalį numatyta, kad „kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.“

Kadangi atsakovo kaltė yra įrodyta, be to, įvertinant tai, kad atsakovas pats ir sugriovė santuoką, ieškovės siekis ir tikėjimas ir teisėti lūkesčiai (CK 1.2 str.), kad su atsakovu galės nugyventi bendrą gyvenimą iki senatvės ir mirties, yra šiurkščiai sutryptas, o ji pati jaučiasi paniekinta, pažeminta ir nereikalinga.

Faktiškai supranta, kad atsakovas visą gyvenimą tik naudojosi ja tam kad gyventų ramų, saugų, aprūpintą gyvenimą su gražia buitimi ir ramia namų aplinka.

Pats atsakovas niekaip neprisidėdavo prie šeimos buities gerinimo ir šeimos gerovės, o visą savo laisvą nuo darbo laiką ir energiją skirdavo sau ir savo pomėgiams.

Visą gyvenimą ieškovė viena prižiūrėjo namus, dirbo ir namie augino vaiką, tam kad šeima būtų tinkamai pamaitinta ir prižiūrėta, o dabar, vyrui tapo ne tik kad nereikalinga, bet ir blogiau už svetimą žmogų, kurį galima bet kada pažeminti, išmesti kaip nereikalingą ir pakeisti kitu žmogumi.

Dėl šių priežasčių ieškovė šiuo metu yra sukrėsta, išgyvena didelę širdgėlą, o jos pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis ir socialiniais institutais, tokiais kaip šeima, yra visiškai sugriautas.

Supranta, kad sugriuvus santuokai, jo galimybės sukurti kitą šeimą vienai auginant nepilnametę dukrą yra minimalios.

Pastaruoju metu ieškovė jaučiasi prislėgta, depresuota, patiria nuolatinius skausmus širdies plote, sutriko jos miegas.

Pareiškė, kad jai buvo padaryta nepataisoma neturtinė žala, kurią iš pradžių vertino 8 000 Eur, o vėliau sumažino reikalavimą iki 2 000 Eur.

Kaip jau buvo nurodyta ankščiau, atsakovas paliko šeimą, negyvena kartu, nevykdo savo pareigų, nesirūpina šeima ir jos neišlaiko, todėl natūralu, kad ieškovė, siekdama užtikrinti pačias svarbiausias ir elementariausias jų vaiko teises, prašė teismo nustatyti dukros - R. L., gyvenamąją vietą su ieškove - vaiko motina - R. L.. Paaiškino, kad tiek ji, tiek vaikas, nuo pat jo gimimo, gyvena, individualiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kuris priklauso ieškovės tėvams, t. y. registruotas jos tėvo - K. P. vardu.

Paaiškino, kad jos gaunamos pajamos yra labai mažos, - ji dirba įmonėje M., UAB, kur gauna (į rankas) apie 430 Eur darbo užmokestį.

Nurodė, kad jų duktė - R. L. yra mokyklinio amžiaus vaikas, lankantis mokyklą, todėl jos poreikiai (įskaitant aprangą, mokymosi priemones ir visa kita) yra ženkliai didesni nei vaiko, augančio namuose ar lankančio vaikų darželį.

Kadangi atsakovas geranoriškai nesutiko susitarti su ieškove dėl vaiko išlaikymo ir jo savanoriškai nemoka, prašė teismo priteisti iš atsakovo - R. L., vaiko, - R. L. išlaikymui pusės minimalios algos dydžio sumą, t. y. iš pradžių 190 Eur dydžio sumą, mokamą periodinėmis išmokomis, kiekvieną kalendorinį mėnesį, o vėliau išmokos dydį padidino iki 200 Eur.

Prašė teismo įpareigoti atsakovą išlaikymą mokėti iki dukters pilnametystės, mokant kiekvieną kalendorinį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės - R. L. asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), kuri naudoja ir valdo šias lėšas uzufrukto teise.

Taip pat nurodė, kad nepaisant fakto, jog atsakovas yra darbingas ir realiai dirba, bei jo žodžiais - gauna gerokai didesnes nei vidutines Lietuvoje darbo pajamas, tačiau jis piktybiškai nemoka piniginių lėšų vaiko išlaikymui.

Dėl šios priežasties prašė, kad iš R. L. būtų priteistas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą.

Nurodė, kad toks išlaikymas gali būti skaičiuojamas nuo šiuo metu priteistino išlaikymo dydžio ir už ne ilgesnį nei 3 kalendorinių metų (36 mėn.) terminą, t. y. apskaičiuojant tokį įsiskolinimą yra atliekami šie veiksmai, - prašomas priteisti išlaikymo dydis - 190 Eur yra dauginamas iš atitinkamo termino (mėnesių skaičiaus), tačiau ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą tik už 1 kalendorinius metus, t. y. 190 Eur x 12 mėn. = 2 280 (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt) Eur.

Nurodė, kad tikrai nori, jog atsakovas, kaip vaiko tėvas, išsaugotų ryšį su vaiku, todėl dės pastangas, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dukra šiuo metu yra mažametė, o atsakovas yra neatsakingas ir būdamas santuokoje elgiasi amoraliai (pvz. palaikydamas nesantuokinius ryšius su kita moterimi ir gyvendamas su ja), todėl nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri netraumuotų labai pažeidžiamos vaiko psichikos, prašė teismo įvertinti šias aplinkybes ir patvirtinti jos siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Kaip jau buvo nurodyta ankščiau - atsakovas piktybiškai vengia mokėti lėšas jų vaiko išlaikymui, todėl susidaro sudėtinga situacija, kuomet kol vyks bylos nagrinėjimas teisme, vaiką ieškovė turės išlaikyti viena, todėl dėl šių atsakovo veiksmų (neveikimo) tiek jai asmeniškai, tiek vaikui gali būti daroma žala.

Dėl šios priežasties, vadovaujantis LR CPK 145 str. 1 dalies 11 punktu, numatančiu galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikinai, t. y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, prašė teismo priteisti iš atsakovo R. L., kaip R. L., tėvo, jai - R. L., po 190 Eur dydžio sumą vaiko išlaikymui, mokamą periodinėmis išmokomis, iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės - R. L. asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškė, kad taikus bylos sprendimas yra galimas. Beje, ieškovė jį pati ir iniciavo, tačiau atsakovas nesutiko taikiai spręsti šio klausimo, todėl reiškia šį ieškinį teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankščiau ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 143 straipsniu, civilinio kodekso 3.30, 3.59, 3.60 str. ieškovė teismo prašė:

1. Nedelsiant ir rašytinio proceso tvarka taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę, užkertančią kelią žalai atsirasti, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, priteisti iš atsakovo R. L., kaip R. L. tėvo, ieškovei - R. L., po 190 Eur dydžio sumą vaiko išlaikymui, mokamą periodinėmis išmokomis, iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės - R. L. asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

2. R. L. ir R. L. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) dieną Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo data - (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo R. L. kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo palikti R. L. pavardę - L.

4. Padalinti santuokoje įgytą turtą taip:

4.1. Atsakovui - R. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,0657 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo nameliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,0099 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)01, esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini)(toliau tekste šis turtas vadinamas - Sodo namelio kompleksu).

4.2. Ieškovei R. L. priteisti iš atsakovo R. L. 10 613 (dešimt tūkstančių šeši šimtai trylika eurų) Eur dydžio piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį R. L. galiojančios santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų darytų įmokų bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (dabar Luminor bank AB), pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už Sodo namelio komplekso išsipirkimą.

4.3. Ieškovei R. L. priteisti iš atsakovo R. L. 1 333 Eur dydžio piniginę kompensaciją už automobilio VW PASSAT (kaip šeimos turto) pardavimą.

5. Nustatyti vaiko - dukters R. L., gyvenamąją vietą su vaiko motina - R. L., adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.

6. Nustatyti, kad atsakovas - R. L., vaiko - R. L. išlaikymui kiekvieną kalendorinį mėnesį iki 20 dienos (imtinai) mokės pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, kuris teismo sprendimo priėmimo dieną sudaro 200 Eur dydžio, mokamą iki vaiko pilnametystės, mokant kiekvieną kalendorinį mėnesį į ieškovės - R. L. asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Nustatyti tokią atsakovo - R. L. bendravimo su vaiku, R. L., tvarką:

7.1. Atsakovas - R. L. iki vaikui sueis 10 metų, turi teisę bendrauti su dukra - R. L., nedalyvaujant vaikui pašaliniams asmenims, įskaitant moterims su kuriomis atsakovas R. L. palaiko asmeninius santykius, t. y. tik pats asmeniškai arba dalyvaujant vaiko motinai - R. L. arba dalyvaujant vaiko seneliams (tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės).

7.2. Atsakovo - R. L. susitikimai su vaiku turi vykti vietoje (vietose), suderintoje su vaiko motina - R. L.. Atsakovas turi teisę susitikti su vaiku ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Vienas tokių kartų turi būti savaitgalis.

7.3. Apie planus susitikti su vaiku R. L. turi ne mažiau kaip prieš tris valandas pranešti R. L. telefonu SMS žinute, kurioje turi būti nurodyta atsakovo siūloma susitikimo su vaiku vieta, laikas, susitikimo dalyviai ir trukmė.

7.4. R. L. ne vėliau kaip per 1 valandą, skaičiuojant nuo SMS žinutės gavimo, privalo informuoti R. L. SMS žinute apie šio pateikto pasiūlymo priimtinumą. Atsisakymą organizuoti vaiko susitikimą su tėvu R. L. turi motyvuoti tik objektyviomis priežastimis. Atskiros susitikimo detalės gali būti papildomai derinamos tarpusavio susitarimu.

7.5. Tokie vaiko susitikimai su tėvu turi vykti šiuo paros metu, t. y. prasidėti ne anksčiau kaip 10.00 val. ir baigtis ne vėliau kaip 20.30 val.

7.6. Atsakovas savo atostogų metu turi teisę, suderinęs su vaiko motina, pasiimti dukrą R. L. ne ilgesniam nei 30 kalendorinių dienų terminui jos vasaros atostogų metu.

7.7. Atsakovas, kiekvienų metų gruodžio 26 d., Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną, Atsakovo gimtadienį ir kas antrą vaiko gimtadienį turi teisę pasiimti dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21.30 val.

7.8. Ši vaiko bendravimo su tėvu tvarka yra nustatoma iki vaikui sukaks 10 metai. Vaikui suėjus 10 metų, šalys turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų nustatyta nauja bendravimo tvarka, atsižvelgiant į nusistovėjusią vaiko ir tėvo bendravimo praktiką, jų tarpusavio ryšį ir bendravimo poreikį.

8. Priteisti ieškovei - R. L. iš atsakovo - R. L. 2 280 (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų) Eur dydžio įsiskolinimą už vaiko išlaikymą.

9. Priteisti ieškovei R. L. iš atsakovo R. L. 2 000 (dviejų tūkstančių eurų) Eur dydžio neturtinę žalą.

10. Priteisti ieškovei - R. L. iš atsakovo - R. L. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškinį su pakeitimais tenkinti visiškai.

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Ieškovė duodama paaiškinimus pripažino, kad atsakovas 2017 metų kovo mėnesį nutraukė darbo santykius su UAB ,,E.“ ir išvyko gyventi bei dirbti į Vilnių. Po išvykimo jis pranešė sutuoktinei, kad nori nutraukti santuoką, o ji jam pasiūlė neskubėti dar pagyventi atskirai ir tikėjosi, kad jie vėl susitaikys. Taip yra buvę ir anksčiau, kada sutuoktinis buvo išvykęs į Vilnių, o po to vėl grįžo į šeimą. Teigė, kad jie gyveno jos tėvų namuose, kur jiems su dukra buvo suteikti du atskiri kambariai. Nurodė, kad ji žinojo apie vyro paskolą iš banko ir už ją įsigytą neįrengtą sodo namelį su žemės sklypu, kur jie planavo vėliau persikelti gyventi, kada jis bus įrengtas. Jai teko lankytis prie vyro įsigyto žemės sklypo su neįrengtu sodo nameliu porą kartų, paskutinį kartą tai buvo maždaug prieš 3 metus. Nuo jų santuokos sudarymo faktiškai jokių darbų nebuvo atlikta nei sodo namelyje, nei žemės sklype. Taip pat ji neprieštaravo, kad vyras iš savo atlyginimo mokėtų ir įmokas bankui už jam suteiktą paskolą po santuokos sudarymo ir nereikalavo šių pinigų grąžinti iki santuokos iširimo. Tačiau dabar norėtų, jog vyro atlyginimo dalis, kuri buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, būtų jai priteistą kaip piniginė kompensaciją. Teigė, kad namuose dukrą augino iki 3 metų. Tuo metu jai 2 metus buvo valstybės mokoma išmoka už dukrą. Parodė, kad jų santuokos metu sutuoktinis padėjo jos tėvams prie jų gyvenamojo namo darbų, tai yra jį nutinkavo, apšiltino ir atliko kitus statybos darbus. Dėl jos tėvų turto pagerinimo ji vyrui nieko nesakė, tai yra, tam neprieštaravo. Nurodė, kad dukra pastaruoju metu atsisako bendrauti su tėvu, nes pyksta dėl to, jog jis paliko jų šeimą. Šiuo metu ji kartu su dukra lankosi pas psichologą konsultacijoms. Galvoja, kad tokiu atveju dukros bendravimui su tėvu reikalingas pereinamasis laikotarpis iki jai sukaks 10 metų. Mano, kad dukrai esant vyresnei pats bendravimas jau bus visai kitoks. Iki kol vyras išvyko iš namų jie abu kartu rūpinosi dukra ir jos išlaikymu. Tačiau norėtų, kad sutuoktinis sumokėtų ir išlaikymo įsiskolinimą skirtą nepilnamečiam vaikui. Taip pat teigė, kad tėvo ir dukros bendravimui taikytini ir tam tikri jos nurodyti apribojimai. Be to pripažino, kad turi draugą, su kuriuo susitikinėja ir bendrauja, dukra irgi jį pažįsta, o kokie jų santykiai bus ateityje ji dar nežino. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą sieja su tuo, kad sutuoktinis ją užgauliodavo ir vadino negražiais žodžiais apie jos išvaizdą, nors ji į tai tuo metu nekreipdavo dėmesio, o vėliau buvo ir jai neištikimas. Jiems gyvenant kartu jų šeimai padėdavo ir jos tėvai, tačiau ir jie mokėjo pusę komunalinių paslaugų išlaidų pagal gautas sąskaitas iš tiekėjų. Patvirtino, kad 2017 metų gegužės mėnesį ji įdėjo skelbimą į pažinčių portalą ir jau rudenį pradėjo draugauti su dabartiniu draugu. Atsakovas palikdamas šeimą ir išvykdamas gyventi į Vilnių, jai nesiūlė vykti kartu. Mano, kad jų santuoka iširo dėl kitos moters. Pripažino, kad jos vyras ne visada sutardavo su jos tėvais. Be to norėtų, kad vyras kompensuotų jai ir 2/3 dalis lengvojo automobilio vertės, kurį jis pardavė 2016 metais, tai yra tada kada jie dar gyveno kartu, o pinigai liko pas jį.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2017-11-20 pateikė į bylą atsiliepimą pagal pradinį ieškovės ieškinį, o vėliau ir atsiliepimą pagal patikslintą ieškovės ieškinį, kuriame nurodė šiuos motyvus.

Atsakovas kategoriškai nesutinka tiek su ieškovės nurodytu reikalavimu, tiek su jos dėstomomis aplinkybėmis. Ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovo ne lojalumo, nesirūpinimo šeima, šeimos palikimo, kitos moters susiradimo yra visiškai nepagrįsti. Tai deklaratyvūs ieškovės pasisakymai, kuriuos teismas turėtų vertinti kritiškai.

Atsakovas nori pažymėti, jog ieškovės pateikto reikalavimo tikslas yra siekis išvengti atsakomybės kilsiančios dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas byloje sieks paneigti bet kokią savo kaltę ir įrodyti, jog santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, o konkrečiai dėl ieškovės nelojalaus elgesio ir neištikimybės.

Šiuo atveju ieškovė dėstydama santuokos iširimo priežastis iškreipė objektyviąją tiesą, kurią byloje sprendžiant kaltės klausimą yra būtina nustatyti. Atsakovas pateikia teismui detalius paaiškinimus dėl šalių tarpusavio santykių iki faktinio santuokos iširimo, ir kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo.

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra R. Vos tik sudarius santuoką, atsakovas buvo pagrindinis šeimą išlaikantis asmuo. Šalys apsigyveno ieškovės tėvams priklausančiame name adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Šiame name šalys gyveno su ieškovės tėvais.

Siekdamas visapusiškai aprūpinti šeimą ir užtikrinti jiems patogų gyvenimą, atsakovas buvo išvykęs į Švediją, kurioje užsidirbęs lėšų, jas panaudojo šeimos gerbūvio kūrimui. Vėliau aukodamas savo laiką su šeima ir dukra, atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Po to - bendrovėje UAB „E“. Gyvenant santuokoje, šeimai niekada nieko netrūko. Ieškovė tris metus buvo vaiko priežiūros atostogose, paskutinieji nebuvo kompensuojami, todėl atsakovas vienas išlaikė šeimą ir ją visiškai aprūpindavo.

Nepaisant, jog šeimos išlaikymas buvo ant vieno atsakovo pečių, jis dar ir gerino ieškovės tėvams priklausantį namą, kuriame santuokos metu buvo atlikta eilė darbų, kurie turėtų būti traukiami kaip bendras šalių turtas (namo šiltinimas, armavimas, tinkavimas; automatinių vartų ir tvoros įrengimas; pagalbinio pastato pastatymas; lauko terasos pastatymas; kitų kiemo pastatų rekonstravimas; nuotekų vamzdžių keitimas; įvairūs apdailos darbai ir t. t.). Šiuo metu, ieškovė siekia teismui parodyti atsakovą, kaip visiškai šeima nesirūpinantį ir ją palikusį asmenį, siekiant atsakovą po visų santuokos nutraukimo metų palikti be turto ir su skolomis. Atsakovo pagrindinis tikslas yra apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir dėl to atsakovas reikš reikalavimą ieškovės tėvams, dėl į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. investuotų lėšų.

Taigi, kol atsakovas rūpinosi, kaip sudaryti savo šeimai kuo geresnes gyvenimo sąlygas, ieškovė ieškodavo pažinčių įvairiuose pažinčių portaluose. Atsakovo draugai nuolat sakydavo, jog ieškovė turi paskyras tokiuose pažinčių internetiniuose puslapiuose kaip www.flirtas.lt ir pan. Netrukus atsakovui tapo aišku, jog ieškovei ir jos tėvams, atsakovas yra reikalingas tik tol, kol investuoja į jų namą. Investicijoms pasibaigus, baigėsi ir ieškovės noras būti šeimoje su atsakovu. Šias aplinkybes atsakovas įrodinės liudytojų parodymais.

Tiek ieškovė, tiek jos tėvai gyvenant kartu nuolat tyčiojosi iš atsakovo, nelaikė jo lygiaverčiu, žemindavo. Ieškovė niekada nesitardavo su atsakovu jokiais šeimoje kylančiais klausimais, o viską spręsdavo kartu su savo tėvais, kurie ne kartą yra išreiškę savo neigiamą nuostatą į atsakovą, kaip per prastą žentą ir vyrą jų dukrai. Neigiamą ieškovės tėvų nusistatymą atsakovas jautė nuo pat santuokos sudarymo pradžios.

Negalėdamas pakelti nuolatinės įtampos ir ieškovės elgesio, nenorėdamas, jog visą šią situaciją stebėtų šalių mažametė dukra, atsakovas buvo priverstas išsikelti iš šeimos namų. Šalys sutarė, jog atsakovas, kurį laiką pagyvens savo motinos bute ir taip šalys pamėgins atkurti prastus savo santykius. Atsakovo prioritetas visada buvo šeima ir jis vylėsi, jog ją pavyks išsaugoti, tačiau klydo. Netrukus šalių mažametė dukra pradėjo pasakoti atsakovui, apie mamos draugus, apie su V. ir E. leidžiamą laiką ir pan. Teismui yra pateikiama dukros atsakovui siųsta SMS žinutė, kurioje matyti ieškovė apsikabinusi su nepažįstamu vyriškiu, kuris neša šalių dukros dviratį.

Žemesnės instancijos teismas

Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas išsikraustęs iš namų ir toliau visapusiškai išlaikė dukrą, mokėjo už darželį, maistą, drabužius, pirko žaislus ir pan. Visų išlaidas patvirtinančių kvitų atsakovas neturi, tačiau pateikia tuos, kuriuos pavyko rasti. Detaliau apie tai aprašoma atsiliepimo dalyje, kurioje rašoma apie išlaikymo dukrai įsiskolinimą.

Taigi, kad ir kokias pastangas atsakovas dėjo siekdamas išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė užkirto kelią santuokos išsaugojimui.

Atsakovas pažymi, jog pats nepažeidė jokios savo, kaip sutuoktinio pareigos, o priešingai, vardan šeimos gerbūvio sunkiai dirbo. Rūpinosi šeima, ieškove, dukra ir netgi ieškovės tėvais. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio, atsakovo kaltė grindžiama vien jos deklaratyviais samprotavimais nepateikiant jokių įrodymų. Įstatyme ir teismų praktikoje imperatyviai nurodyta pareiga sutuoktiniui pagrįsti kito sutuoktinio kaltę, jei jis teigia, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė šios pareigos neįvykdė, o jos pamąstymai negali būti pagrindu pripažinti atsakovo kaltę.

Ieškovė savo veiksmais pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigas, buvo neištikima atsakovui ir užkirto kelią santuokinių santykių išsaugojimui, todėl santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

Ieškovė ieškinio reikalavimų 9 punktu prašo teismo jos naudai iš atsakovo priteisti 8 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovė nurodo, atsakovo kaltė įrodyta, atsakovas pats sugriovė santuoką, jos siekis ir tikėjimas ir teisėti lūkesčiai, kad su atsakovu galėsiu nugyventi bendrą gyvenimą iki senatvės ir mirties, yra šiurkščiai sutryptas, o ji pati jaučiuosi paniekinta, pažeminta ir nereikalinga.

Ieškovės teigia, jog dėl šių priežasčių yra sukrėsta, išgyvena didelę širdgėlą, o jos pasitikėjimas artimiausiai žmonėmis ir socialiniais institutais, tokiais kaip šeima, yra visiškai sugriautas.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės, o ne dėl atsakovo kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo iš atsakovo.

Nepaisant to, jog nėra būtinosios sąlygos - atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, ieškovė prašydama priteisti neturtinę žalą, nenurodė ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 - 6.250 str.).

Jos pateikti deklaratyvūs pamąstymai apie patiriamus išgyvenimus yra šabloniški ir melagingi. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, būtent ji iniciavo „pagyvenimą atskirai“, o vėliau susirado kitą partnerį. Ji niekada nepatyrė jokių išgyvenimų dėl santuokos nutraukimo, nes šis sprendimas yra jos pačios. Būtent atsakovas jaučia išgyvenimus, kai buvo išmestas iš namų, priverstas gyventi atskirai nuo dukros. Vien ieškovės ieškinyje dėstomos šmeižiančios atsakovą aplinkybės, kelią jam išgyvenimus, nes visus santuokos metus dirbęs, išlaikęs šeimą, investavęs į ieškovės tėvų būstą, jis dabar yra kaltinamas šeimos neišlaikymu, jos palikimu ir pan.

Ieškovė ieškinio reikalavimų 5 punktu prašo teismo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Vaiko norai ir pažiūros turi būti išaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinio reikalavimų 7 punktu ir papunkčiais prašo teismo nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką.

Atsakovas sutinka su tuo, jog dukrai gyvenant su ieškove turėtų būti nustatyta vaiko bendravimo tvarka su juo, tačiau atsakovas nesutinka, jog jo bendravimas su dukra turi būti ribojamas kaip prašo ieškovė.

Ieškovė savo ieškinyje nenurodo, kodėl turėtų būti ribojamas tėvo bendravimas su dukra ar kodėl jis turėtų būti ne maksimalus, tačiau iš bendravimo tvarkos punktų yra akivaizdu, jog atsakovo ir dukros bendravimą ieškovė siekia minimalizuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Teismas nustatydamas tėvo, gyvenančio skyrium bendravimo su vaiku tvarką, privalo remtis tiek vaiko interesais, tiek tėvo teise maksimaliai bendrauti su vaiku. Maksimali tėvo gyvenančio skyrium bendravimo su vaiku tvarka negali būti nustatyta tik tuomet, kai toks bendravimas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus

Atsakovo ir dukros santykiai yra itin geri ir šilti, juos sieja labai glaudus ryšys, kuris nesikeičia net ir ieškovei nuolat nuteikinėjant dukrą prieš tėtį. Iki pat 2017 m. pavasario, kai atsakovas buvo priverstas išsikraustyti, dukra gyveno su abiem tėvais. Atsakovas dukra rūpinosi ir leido laiką ne mažiau nei ieškovė. Nėra jokios priežasties riboti atsakovo bendravimo su dukra, o dalimi ieškovės siūlomų bendravimo tvarkos punktų, būtent to ir siekiama. Atsakovas pateikia savo argumentus dėl kiekvieno ieškovės siūlomo bendravimo tvarkos punkto.

6.1. p. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: atsakovas - R. L. iki vaikui sueis 10 metų, turi teisę bendrauti su dukra - R. L., nedalyvaujant vaikui pašaliniams asmenims, įskaitant moterims su kuriomis atsakovas R. L. palaiko asmeninius santykius, t. y. tik pats asmeniškai arba dalyvaujant vaiko motinai - R. L. arba dalyvaujant vaiko seneliams (tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės).

Atsakovas nesutinka su tokiu bendravimo tvarkos punktu, nes jis neatitinka nepilnamečio vaiko ir pačio atsakovo interesų. Ieškovė niekaip nemotyvavo, kam reikalinga nustatyti tokius atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos ribojimus. Tokia sąlyga yra neįgyvendinama, nes atsakovas negali pasiėmęs vaiko užsidaryti namuose ir nebendrauti daugiau su jokiais asmenimis, juk vaikas turi pažinoti ne tik savo senelius ir tėvus, jis turi bendrauti ir su kitais savo giminaičiais, su tėvų draugais ir pan. Turi formuotis vaiko socialiniai ryšiai, kas būtų neįmanoma nustačius tokį bendravimo tvarkos punktą. Taip pat svarbu paminėti ir tai, jog šalys nutraukia santuoką, akivaizdu, jog jie turės naujus partnerius, todėl toks ribojimas trukdytų normaliam tėvo ir dukros bendravimui. Pažymėtina, jog kaip matyti iš prie ieškinio pridedamos SMS žinutės, ieškovė su nauju draugu ir dukra leidžia laisvalaikį, todėl būtų neproporcinga atsakovui priskirti ribojimus, kurių nesilaiko pati ieškovė. Iš esmės tokia sąlyga yra neprotinga ir nereikalinga, todėl atsakovas nesutinka, jog ji būtų nustatyta.

6.2. p. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: Atsakovo - R. L. susitikimas su vaiku turi vykti vietoje (vietose), suderintoje su vaiko motina - R. L.. Atsakovas turi teise susitikti su vaiku ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Vienas tokių kartų turi būti savaitgalis.

Kaip ir ankstesnis bendravimo tvarkos punktas taip ir šis, yra visiškai neaišku, kodėl atsakovas, kaip vaiko tėvas turi gauti sutikimą /leidimą norėdamas su vaikų būti vienoje ar kitoje vietoje. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vien ta aplinkybė, jog vaikas gyvena su ieškove nesuteikia jei teisės spręsti ir riboti tėvo bendravimą su dukra, juk pati ieškovė vykdama su dukra į vieną ar kitą vietą, neprašo atsakovo leidimo, todėl tėvų lygiateisiškumo principą pažeistų, jei tokia pareiga būtų nustatyta atsakovui. Pažymėtina, jog tėvo ir vaiko ryšys yra labai geras, nėra nė vieno argumento, kuris būtų pagrindas riboti tėvo ir dukros kokybišką ir gerą bendravimą - tiek jo laiką, tiek jo vietą.

Vietoje šio bendravimo tvarkos punkto, atsakovas prašo teismo nustatyti sekantį: R. L. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį nuo 19 val. iki 20:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

6.3. ir 6.4. reikalavimų punktais ieškovė prašo teismo nustatyti, šalių pareigą informuoti vienas kitą apie bendravimo tvarkos vykdymą.

Atsakovas prašo teismo sukonkretinti šį punktą ir išdėstyti sekančiai.

R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie pagrįstus atvejus, kuomet dukra negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, kompensuojant bendravimo laiką kitomis dienomis.

R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie atvejus, kuomet jis negalės bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

6.4. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: tokie vaiko susitikimai su tėvu turi vykti šiuo paros metu, t. y. prasidėti ne ankščiau kaip 10:00 val. ir baigtis ne vėliau kaip 20:30 val.

Atsakovas nesutinka su tokiu maksimalaus bendravimo su dukra ribojimu. Siekiant palaikyti artimus tėvo ir dukros santykius yra būtinas ilgesnis bendravimas. Jis turi vykti su nakvynėmis ir mažiausiai keletą dienų nepertraukiamai.

6.6. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: atsakovas savo atostogų metu turi teisę, suderinęs su vaiko motina, pasiimti dukrą R. L. ne ilgesniam nei 30 kalendorinių dienų terminui jos vasaros atostogų metu.

Atsakovas sutinka, jog privalo būti nustatyta galimybė jam ir dukrai bendrauti per atostogas, tačiau šis punktas turėtų būti konkretesnis, užkertant kelią interpretacijoms. Atsakovas prašo teismo nustatyti sekantį bendravimą per atostogas: Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniam mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko.

6.7. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti sekantį bendravimo tvarkos punktą: Atsakovas, kiekvienų metų gruodžio 26 d., Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną, Atsakovo gimtadienį ir kas antrą vaiko gimtadienį turi teisę pasiimti dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21:30 val.

Atsakovas turi tokią pat teisę praleisti šventines metų dienas su dukra kaip ir pati ieškovė. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, atsakovas negalėtų bendrauti su dukra per Kūčias, pirmąją Šv. Kalėdų dieną, per Naujuosius metus, pirmąją Šv. Velykų dieną. Be to šalys gyvena skirtinguose miestuose, ieškovė Šiauliuose, atsakovas - Vilniuje. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra neprotinga, nes atsakovas su dukra per didžiąsias metų šventes negalėtų praleisti pakankamai laiko, negalėtų parsivežti dukros į namus, pabūti su artimaisiais ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi lygias teises švęsti su dukra šventes ir į tai, jog šalys gyvena skirtinguose miestuose, prašome teismo nustatyti sekančius bendravimo tvarkos punktus švenčių dienomis.

R. L. bendrauja su dukra porinių metų sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę nuo 19.00 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą; R. L. bendrauja su dukra neporinių metų: gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos), pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę nuo 19 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

R. L. turi teisę bendrauti su dukra per jos gimimo dieną. Konkretų bendravimo laiką, vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką tėvams sutarus el. paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis likus ne mažiau kaip 14 dienų iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į tėvų darbo grafikus. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl bendravimo, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl bendravimo.

6.8. reikalavimų punktu ieškovė prašo teismo nustatyti: Ši vaiko bendravimo su tėvu tvarka yra nustatoma iki vaikui sukaks 10 metai. Vaikui suėjus 10 metų, šalys turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų nustatyta nauja bendravimo tvarka, atsižvelgiant į nusistovėjusią vaiko ir tėvo bendravimo praktiką jų tarpusavio ryšį ir bendravimo poreikį.

Atsakovas nesutinka su tokiu bendravimo tvarkos ribojimu. Iš ieškinio turinio negalima suprasti kodėl reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį bendravimo tvarkai ir „užprogramuoti“ bendravimo tvarkos ginčą ateičiai. Bendravimo tvarka nustatoma pagal šiuo metu esančią realią situaciją, kuri patvirtina, jog vaiko ir tėvų ryšys yra geras, jog vaikas yra pripratęs prie tėčio su kuriuo gyveno nuo gimimo. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo riboti vaiko ir tėčio bendravimą ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

Ieškovės ieškinio reikalavimų 6 punktu ieškovė prašo teismo nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo priteisti 200 Eur mėnesinį išlaikymą.

Ieškovė ieškinyje cituoja LR CK nuostatas, nurodo, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė paaiškina, jog jos gaunamos pajamos į rankas yra apie 430 Eur. Ji dirba M., UAB.

Atsakovas sutinka teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, niekada to nevengė. Jo prioritetas visada buvo gerų gyvenimo sąlygų dukrai sudarymas. Atsakovo manymu, išlaikymo dydis, teismo sprendimu turėtų būti nustatytas toks, koks buvo teikiamas iki šiol, koks atitinka vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje teismų praktikoje pripažįstama, jog vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą dukrai, tačiau nenurodo, nei vaiko poreikių, nei atsižvelgia į atsakovo gaunamas pajamas, nei į tai koks išlaikymas buvo teiktas iki šiol.

Nepilnametės dukros poreikiai per mėnesį siekia 300 Eur, tokia suma dukrai buvo skiriama šalims gyvenant kartu ir jau pradėjus gyventi skyrium. Mergaitė yra sveika, neturi jokių sveikatos problemų. Nėra nei jokių naujų, nei specialių poreikių, kurie būtų pagrindu didinti vaikui teikto išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog išlaikymas priteisiamas pagal šiuo metu esančią situaciją, aplinkybėms pasikeitus, galimas ir išlaikymo dydžio peržiūrėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas, pagal sezoninio darbo sutartį su UAB „F.“, nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. kovo 20 d. dirbo kelio darbininko pareigose. UAB „F.“ 2018 m. sausio 25 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, jog atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 928,41 Eur. Šiame rašte pateiktas paskaičiavimas yra netikslus, nes paskaičiuotas ne realiai atsakovo gaunamas atlyginimas, tačiau jo atlyginimas neatskaičius mokesčių. Teismui yra pateikiama UAB „F.“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėta darbo užmokestį bei kitas išmokas. Šioje pažymoje matyti, ne tik atsakovo gaunamas atlyginimas su mokesčiais, tačiau ir realiai gaunamas į rankas atskaičius mokesčius. Pagal šią pažymą atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. vasario mėn. į rankas gavo 7 170,35 Eur atlyginimą, kas vidutiniškai sudaro 651,85 Eur (7 170,35 Eur/ 11 mėn.).

Nuo 2018 m. kovo 20 d. atsakovo darbo sutartis su UAB „F.“ buvo nutraukta ir jis pradėjo dirbti UAB „L.“, montuotojo pareigose pagal darbo sutartį. Darbą atsakovas buvo priverstas keisti dėl sveikatos, o konkrečiai dėl sveikatos problemų su stuburu. Atsakovas jau ilgą laiką turėjo ir šiuo metu turi stuburo sveikatos problemų, kurios dar labiau suaktyvėjo jam dirbant sunkų fizinį darbą kelio darbininko pareigose. 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovas kreipėsi į medikus dėl stiprių nugaros skausmų, 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovas buvo konsultuojamas neurologo, kuris diagnozavo atsakovui, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimus. Atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. buvo nedarbingas, jam buvo taikomas medikamentinis gydymas ir fizioterapija. Taip pat gydytojai nurodė mažinti fizinį darbo krūvį, kas reiškia darbo pakeitimą (Medicinos dokumentų išrašas). Atsakovas buvo priverstas ieškoti kito darbo ir šiuo metu dirba UAB „L.“, jam taikomas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, o mėnesinis atlyginimas 210 Eur. Atsakovas tikisi, jog praėjus bandomajam laikotarpiui jo gaunamas atlyginimas padidės.

Atsakovas sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 150 Eur per mėn. Nustatant išlaikymo dydį, atsakovas prašo teismo atsižvelgti į tai, jog jis reguliariai bendrauja su dukra. Pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką, praleis su vaiku apie vieną kalendorinį mėnesį per metus atostogų, bendraus kas antrą savaitgalį, taip pat ir švenčių dienomis. Dukrai esant su atsakovu, jis rūpinsis ir dengs visus jos poreikius, tiek maistui, tiek drabužiams, tiek ir kitus. Be to, būtina atsižvelgti į tai, jog tarp atsakovo ir dukros gyvenamosios vietos yra 220 km atstumas (į abi puses - 440 km), kiekviena kelionė tiek pasiimant dukrą, tiek ją grąžinant, atsakovui kainuoja papildomas išlaidas. Be to atsakovas neturi nuosavo būsto, gyvena jo motinai priklausančiame bute ir nors nuomos mokesčio mokėti nereikia, tačiau yra mokami komunaliniai mokesčiai, taip pat atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kiekvieną mėnesį moka apie 200 Eur kredito įmokas. Atsakovas norėtų dukrai skirti, kad ir 500 Eur mėnesinį išlaikymą, tačiau šiuo metu jo finansinės galimybės yra ribotos. Iširus šeimai ir atsakovui išsikėlus ir šeimos namų į kuriuos buvo investuota daug atsakovo darbo ir lėšų, jis turi iš naujo sau ir dukrai susikurti naują gyvenimo gerbūvį. Atsižvelgiant į tai, į protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistina 150 Eur per mėn. suma.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 2 280 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai.

Ieškovė nurodo, jog atsakovas yra darbingas ir realiai dirba, bei jos žodžiais - gauna gerokai didesnes nei vidutines Lietuvoje darbo pajamas, tačiau jis piktybiškai nemoka piniginių lėšų vaiko išlaikymui.

Ieškovė nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už ne ilgesnį nei 3 kalendorinių metų terminą, tačiau ji teismo prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą tik už 1 kalendorinius metus, t. y. 190 Eur x 12 mėn. = 2 280 Eur.

Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, nes jis nepagrįstas. Ieškovė teigdama teismui, jog atsakovas neišlaikė savo dukros, meluoja.

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas prisidėjo prie savo dukros išlaikymo yra svarbu išskirti du laikotarpius, t. y. pirmąjį - šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, bei antrąjį - kai šalys pradėjo gyventi skyrium.

Šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2017 m. kovo mėnesio, kai atsakovas išsikėlė gyventi į Vilnių. Ieškovė prašo teismo išlaikymo įsiskolinimą priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 13 d., t. y. už 5 kalendorinius mėnesius, kai šalys dar gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Pažymėtina, jog santuokos teisinės pasekmės yra tos, jog šalių gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jei, pavyzdžiui gyvenant santuokoje vienas iš tėvų apmoka komunalines paslaugas ar nuperka maisto, o kitas sumoka už vaiko ugdymo įstaigas ir pan., laikoma, jog jie abu tenkino vaiko poreikius ir jį išlaikė. Gyvenant santuokoje, atsakovas buvo pagrindinis asmuo išlaikantis šeimą, nes ieškovė savo pajamas skirdavo išimtinai savo poreikių tenkinimui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas.

Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas toliau išlaikė dukrą, kaip ir iki tol. Teismui pateikiamas atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, jog jis moka už vaiko ugdymo įstaigą (Šiaulių lopšelis-darželis V.). Taip pat vaikas buvo reguliariai apiperkamas (drabužiai, maistas ir t.t.), tai patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, jog atsakovas moka už vaiko anglų kalbos pamokėles, Šiaulių mieste būdamas su dukra atsiskaito maisto prekių parduotuvėse, kino teatre ir t. t. Atsakovas reguliariai apiperka dukrą Gariūnų turguje nupirkdamas jai drabužių ir visko ko reikia - tai patvirtina jo sąskaitos išraše matomas lėšų gryninimas Gariūnų gatvėje ir teismui pateikiamas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis. Atsakovo ieškovei siųstą žinutę su vaiko fotonuotraukomis, kai dukrai nupirkti nauji drabužiai. Gavusi nuotraukas ieškovė parašė atsakovui, jog „reikės ir pinigų kad duotum, nes reikės kai bus akcijos pirkti likusius daiktus Taip pat ieškovė rašo atsakovui „Kada duosi R. pinigų mokyklai pirkti“, atsakovas atsako - „tai atvaryk į Gariūnus. Nuvažiuosim nupirksim ką reikia“, tuomet ieškovė atsakovui atsakė, jog „man mokyklines reikmenis reikės pirkti, o ne rūbus. Riekės duoti vien pratybų sąsiuviniams visiems metams 50 eurų“. Atsakovas į tai atsako - „tai kalbėk ir viskas. Duosiu, nebijok, man R. viskas lb ją myliu“.

Šalys abi apipirko dukrą pirmajai klasei, o dabar ieškovė prašo teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Iš pateikiamo šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovė klausia atsakovo - „kiek tu mokėjai už R. treningus“, atsakovas atsako - „pavargęs. Nepamenu kiek o kas ?. Tuomet ieškovė rašo - „aš rašausi kiek išleisim pirmai klasei. Sekančioje žinutėje ieškovė klausia atsakovo „ką R. dovanosim“, atsakovas atsako „tai sakei dviratuko nereikia tai nžn“.

Be tiesioginių išlaidų, kurias atsakovas patirdavo apmokėdamas vaiko poreikius, jis ieškovei duodavo lėšas grynaisiais, tai taip pat patvirtina šalių susirašinėjimas, ieškovė rašo atsakovui: „nedirbsiu rytoj. Aš iš ryto važiuosiu į Norfą pirkti R. kanceliarinių prekių. Reikės, kad atiduotum pinigus man“. Į tokią ieškovės žinutę atsakovas atsako: „Gerai duosiu kiek reikia juk mano vaikas. Visada“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikiamos ieškovės trumposios žinutės, kurios patvirtina, jog ieškovė siuntė atsakovui sąskaitas už vaiko ugdymo įstaigą, nurodydavo kiek ir kada reikia sumokėti, o atsakovas atsakydavo, jog sumokės.

Taigi, apibendrinant pateiktus įrodymus yra matyti, jog atsakovas dukrą išlaikė tinkamai, ir prisidėdavo prie jos poreikių tenkinimo maksimaliai. Tarp šalių buvo susiklosčiusi aiški praktika, jog atsakovas apmoka vaiko išlaidų sąskaitas, kurias atsiunčia ieškovė, atsakovas pats perka vaikui drabužius, maistą ir pan., atsakovas duoda ieškovei grynuosius pinigus dukros išlaikymui. Atsakovas niekada nesitikėjo, jog ieškovė pareikš tokį nesąžiningą reikalavimą ir neprašė jos pasirašyti kokių nors dokumentų patvirtinančių išlaikymo teikimą, tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, jog išlaikymas buvo teiktas.

Remiantis išdėstytu, atsakovas prašo teismo atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo.

Ieškovė prašo teismo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0657 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo nameliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,0099 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)1, esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 10 613 Eur piniginę kompensaciją.

Ieškovė teigia, jog nors sodo namelis ir žemės sklypas buvo įgyti dar iki santuokos, atsakovas už jį atsiskaitė santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų.

Ieškovei prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 1 333 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį, taip nukrypstant nuo lygių dalių principo ir jai priteisiant 2/3 dalį turto.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės reikalavimas dalinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą yra nepagrįstas. Santuoką šalys sudarė 2010 m. vasario 9 d., ginčo turtą atsakovas įsigijo dar prieš du metus iki santuokos sudarymo. Teismui yra pateikiama žemės sklypo ir pastato pirkimo - pardavimo sutartis, kuri patvirtina, jog atsakovas 2008 m. liepos 3 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurios bendras plotas 0.0657 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu - sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0099 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini).

Sutarties 2 punkte yra nurodyta, jog turtas parduodamas už 210 000 Lt, o lėšos turi būti sumokėtos iki 2008 m. rugpjūčio 3 d. Sutartyje nurodyta, jog atsiskaitymas vyks už Nordea Bank Finland Plc (dabartinis pavadinimas Luminor bank AB) paskolintas lėšas. Teismui yra pateikiama 2008 m. liepos 15 d. būsto kreditavimo sutartis iš kurios matyti, jog atsakovui buvo suteiktas 60 820,00 Eur kreditas minėtam turtui įsigyti, kredito išmokėjimo terminas iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, jog turtas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, yra įregistruota tik hipoteka.

Taigi, šį turtą atsakovas įsigijo iki santuokos už asmeninės nuosavybės teise jam priklausančias lėšas skolintas iš banko, todėl ieškovės argumentai, jog nėra atsiskaityta su turto pardavėju, ar kad jam vis dar yra mokama iš bendrų lėšų, yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p. yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų, jo vertė nepadidėjo, priešingai, šio turto vertė yra sumažėjusi du kartus, todėl pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis), taip pat nėra pagrindo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog atsakovas santuokos metu Luminor bank AB už Sodo namelio komplekso išpirkimą sumokėjo 21 227 Eur, todėl ji prašo iš atsakovo priteisti 1/2 dalį šios sumos, t. y. 10 613 Eur.

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nes jis yra nesąžiningas ir nepagrįstas.

Prieš sudarydamos santuoką, šalys puikiai pažinojo viena kita, žinojo viena kitos finansines situacijas, turima turtą ir skolas. Sudarydamos santuoką, šalys priėmė viena kita tokius kokie jie buvo. Šiuo atveju sudarydama santuoką ieškovė suprato, jog atsakovas turi prievolę bankui ir puikiai suprato, jog jam ją reikės vykdyti iš uždirbamų lėšų. Per visus santuokos metus ieškovė nė karto nereiškė jokių pretenzijų dėl to, nereikalavo jokių kompensacijų. Tik pradėjus santuokos nutraukimo bylą ir siekdama gauti finansinės naudos ieškovė staiga pakeitė savo poziciją ir ėmė reikalauti kompensacijų. Taigi, teismas turi atkreipti dėmesį į santuokos sudarymo metu šalių turėtus lūkesčius ir jų susitarimą dėl kredito mokėjimo, kurį ieškovė pakeitė pradėjus spręsti santuokos nutraukimo bylą.

LR CK 1.5 str. yra reglamentuota, jog tiek civilinių santykių subjektai įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, tiek teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šiuo atveju ieškovės pareikštas reikalavimas šių principų visiškai neatitinka. Atsakovo iki santuokos įgyto sodo vertė dėl rinkos pokyčių smarkiai kito. Šiuo metu Sodo namelio su žemės sklypu vertė yra 26 950 Eur, o skola bankui – 45 321,46 Eur. Taigi, net ir netenkinus ieškovės reikalavimo, atsakovas po santuokos nutraukimo išeina su minusine turto verte, t. y. – 18 371,00 Eur skola. Tuo tarpu ieškovė prie to, kad atsakovo turima skola bankui yra didesnė nei turto vertė dar reikalauja sumokėti jai 10 613,00 Eur piniginę kompensaciją. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju jei atsakovas parduotų turtą, ir gautas lėšas panaudų banko kredito dengimui, jam dar liktų 18 371,00 Eur skola bankui ir 10 613,00 Eur skola ieškovei. Ar sutuoktinio nuskurdinimas nutraukiant santuoką yra teisingas ir sąžiningas sprendimas atsakys teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, tačiau akivaizdu, jog atsakovas jokios finansinės naudos iš mokėtų kredito įmokų neturi, todėl ieškovė pasipelnyti atsakovo sąskaita irgi negali.

Šalys sudariusios santuoką apsigyveno ieškovės tėvų namuose. Be to, kad šeimos išlaikymas buvo ant vieno atsakovo pečių, jis dar ir gerino ieškovės tėvams priklausantį namą, kuriame santuokos metu buvo atlikta eilė darbų, kurie turėtų būti traukiami kaip bendras šalių turtas (namo šiltinimas, armavimas, tinkavimas; automatinių vartų ir tvoros įrengimas; pagalbinio pastato pastatymas; lauko terasos pastatymas; kitų kiemo pastatų rekonstravimas; nuotekų vamzdžių keitimas; įvairūs apdailos darbai ir t. t.). Visi šie pagerinimai po santuokos nutraukimo liko ieškovei, kuri ir toliau gyvena šiame būste ir juo naudojasi. Galima daryti pagrįstą išvadą, jog tarp šalių buvo sudarytas neoficialus susitarimas, t. y. ieškovė niekada nereikalavo iš atsakovo jokių kompensacijų už jo prievolių mokėjimą, o atsakovas nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl iš bendrų sutuoktinių lėšų ir bendru darbu gerinamo ieškovės tėvų turto.

Ieškovė teigia, jog 2017 m. spalio 15 dieną, atsakovas kitų asmenų vardu perregistravo lengvąjį automobilį VW PASSAT. Automobilio vertė buvo 2 000 Eur. Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti jai kompensaciją lygią 2/3 daliai turto vertės, t. y. 1 333 Eur.

Kartu su atsiliepimu į pirmąjį ieškinį, atsakovas teismui pateikė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog automobilis VW, Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas dar 2016 m. spalio 15 d., šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį ir tenkinant šeimos poreikius. Taigi, ieškovė klaidina teismas nurodydama netikslią automobilio pardavimo datą, kuri turi esminę reikšmę sprendžiant šio reikalavimo pagrįstumą.

Teismai spręsdami tokius klausimus yra ne kartą pasisakę, jog vien turto pardavimo faktas negali būti traktuojamas kaip bendro turto sumažinimas, nes būtina įrodyti, jog už parduotą turtą gautos lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, jog gautos lėšos buvo panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti, nes šalys po automobilio pardavimo dar beveik puse metų gyveno kartu, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip jau minėta, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, tačiau ieškovė į dalintino turto balansą neįtraukė bendra veikla atlikto jos tėvų turto pagerinimo, kuris laikytinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nepaisant to, ieškovė nenurodydama jokių konkrečių motyvų, prašo teismo jai priteisti 2/3 turto. Pažymėtina, jog šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes nėra nė vienos įstatyme nurodytos aplinkybės leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Be to kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog asmuo prašantis nukrypti nuo lygių dalių principo turi įrodyti ne tik aplinkybes sudarančias galimybę nukrypti, tačiau ir argumentus kodėl nukrypimas yra reikalingas ir kokia dalimi yra būtina nukrypti. Šiuo atveju byloje šalis turi vienintelį turtą, t. y. turtinę teisę į ieškovės tėvus dėl atliktų investicijų į gyvenamąjį namą, todėl nėra jokio pagrindo taikyti nukrypimo nuo lygių dalių principą.

CK 3.67 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šiuo atveju šalys nuo 2017 m. kovo 1 d. gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, neturi bendro biudžeto, neleidžia kartu laiko.

Šiuo metu kiekviena iš jų yra sukūrusi atskirus gyvenimus, gyvena su kitais partneriais. Atsakovas visai nesenai sužinojo, jog jo draugė, su kuria jis bendrauja nuo 2017 metų rudens, laukiasi vaiko.

Atsižvelgiant į tai, jog šalys 2017 m. kovo 1 d. pradėjo gyventi skyrium, yra būtina nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį ir kartu gyventi, t. y. 2017 m. kovo 1 d.

Išlaikymo iš ieškovės atsakovas nereikalauja, to nereikia ir ieškovei, kadangi ji yra darbinga ir gali pati save išlaikyti.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 142 str. atsakovas teismo prašė:

1. Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

2. R. L. ir R. L., (duomenys neskelbtini)Šiaulių Švč. M. Marijos N. P. bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos, apskaitytos (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą numerį (duomenys neskelbtini), panaikinti dėl ieškovės kaltės.

3. Nepilnamečio vaiko R. L. gyvenamąją vietą nustatyti su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas išreikš norą gyventi.

4. Tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, nustatyti sekančią R. L., bendravimo su dukra R. L. tvarką:

4.1. R. L. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgali (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį nuo 19 val. iki 20:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

4.2. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniam mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko

4.3. R. L. bendrauja su dukra porinių metų sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę nuo 19.00 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

4.4. R. L. bendrauja su dukra neporinių metų: gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (Kūčios ir Šv. Kalėdos), pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę nuo 19.00 val. iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

4.5. R. L. turi teisę bendrauti su dukra per jos gimimo dieną, neilgiau kaip 4 valandas. Konkretų bendravimo laiką, vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką tėvams sutarus el. paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis likus ne mažiau kaip 14 dienų iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į tėvų darbo grafikus. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl bendravimo, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl bendravimo

4.6. R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie pagrįstus atvejus, kuomet dukra negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, kompensuojant bendravimo laiką kitomis dienomis.

4.7. R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie atvejus, kuomet jis negalės bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

4.8. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks dukros interesams;

5. Tuo atveju jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, priteisti iš R. L., po 150 Eur dukros R. L., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į R. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Išlaikymo lėšomis R. L. disponuoja uzufrukto teise.

6. Nustatyti, jog santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. kovo 1 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium. 7. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

8. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas E. M., duodamas parodymus nurodė, kad jis anksčiau dirbo su atsakovu kartu įmonėje ,,E.“. Šiuo metu jų santykiai irgi geri, nes jis jam padeda prie gyvenamojo namo statybos. Taip pat jis draugui už pagalbą atsilyginą materialiai. Kada jie bendravo, jis lankėsi jų šeimoje, o po to, jie irgi pas juos apsilankė. Atsakovas jam yra sakęs, kad jo žmona be savo nuomonės, nes labai klauso savo tėvų. Tada jis jiems siūlė keltis gyventi į jo butą, kuris yra Šiaulių miesto centre, tačiau jie atsisakė. Atsakovas jam pasakojo, kad padeda žmonos tėvams prie gyvenamojo namo sutvarkymo, be to jis padėjo draugui parsivežti į žmonos tėvų namus statybinių medžiagų, kurių jis buvo nupirkęs. Apie dabartinę atsakovo draugę jis sužinojo praėjusių metų rudenį. Žino, kad draugas negaili pinigų dukros išlaikymui, tai yra apmoka visas patirtas išlaidas. Mano, kad draugo šeima iširo dėl uošvių.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo savo reikalavimus ir atsikirtimus, bei prašė teismo atsakovo reikalavimus tenkinti visiškai, o ieškovės reikalavimus tik iš dalies.

Atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad su būsima žmona susipažino dar tada kada tarnavo LR kariuomenėje. Po to kada sudarė santuoką jis išmokė ją vairuoti automobilį, jie dažnai keliaudavo po Lietuvą. O kada dirbo užsienyje pvz. Švedijoje, tai parveždavo jai ir vaikui dovanų. Taip pat grįžęs uždirbtus pinigus leisdavo šeimos poreikiams. Pripažino, kad šiuo metu draugauja su moterimi, kuri nuo jo laukiasi ir turėtų gimdyti maždaug š. m. vasaros viduryje. Nurodė kad su drauge susipažino 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Parodė, kad už lengvąjį automobilį parduotus pinigus išleido šeimos poreikiams, todėl nemano, kad turėtų žmonai sumokėti piniginę kompensaciją. Taip pat nepripažino, kad turi įsiskolinimą dukrai dėl jos išlaikymui skirtų lėšų. Tuo metu kada jis gyveno šeimoje, jis rūpinosi dukra ir tam skyrė nemažai pinigų iš savo uždarbių, nes dirbo ir papildomai. Apie tai, kad yra dar skolingas dukrai dėl jai reikalingo išlaikymo jis sužinojo tik iš ieškovės ieškinio. Mano, kad neturi pagrindo mokėti žmonai ir piniginę kompensaciją dėl jo atlyginimo dalies sumokėtos kaip įmokų už banko suteiktą paskolą, kadangi jis nemažai savo ir šeimos pinigų investavo į žmonos tėvų gyvenamojo namo sutvarkymą. Šiuo metu nutraukti jam paskolos sutartį su banku būtų nenaudinga. Teigė, kad yra siūlęs žmonai keltis gyventi į Vilnių, tačiau ji sakydavo, kad jam vis negerai. Nurodė, kad šiuo metu turi sveikatos problemų, dėl to teko pakeisti ir darbovietę. Pripažino, kad dukrai yra sakęs, jog jie kartu toliau negyvens. Jam nėra žinoma kodėl nutrūko jo ir dukros bendravimas, bet mano, jog viskas ateityje pasikeis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje irgi pateikė teismui į bylą savo nuomonę, nurodydamas šiuos motyvus.

Tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo R. L. iš kitos pusės sudaryta 2008-07-15 Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 60 820,00 Eur būsto kreditas terminui iki 2038-06-27. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., hipoteka ir UAB „Būsto paskolų draudimas draudimu iki 2023-08-27. Negrąžinto kredito likutis 2018-04-10 sudarė 44 802,76 Eur.

Ieškinyje ieškovė R. L. nurodo, kad iki santuokos sudarymo R. L. prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus Bankui pagal Kreditavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo žemės sklypus bei sodo namelį, kurie asmeninės nuosavybės teise, priklauso R. L. (nekilnojamas turtas įkeistas Bankui).

Pažymėtina, kad atsakomybė Bankui pagal prievolę turi būti nurodyta priimtame teismo sprendime.

Prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp Banko (kreditoriaus) iš vienos pusės ir kredito gavėjo (skolininko) R. L. iš kitos pusės. Prievolė reiškia kreditoriaus ir skolininkų ryšį. Vadovaujantis CK 6.59 str., draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta - raštišku šalių susitarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Pažymėtina, kad siekis be kreditoriaus sutikimo pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas prieštarautų aukščiau išdėstytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai ir nuosekliai suformuota, kad be sutarties šalies sutikimo negali būti keičiama šalių laisva valia sudaryta sutartis ir pažeidžiami kreditoriaus interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą iš skolininkų.

Atsižvelgiant į tai, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo R. L. iš kitos pusės (iki santuokos sudarymo), Bankas neprieštarauja, kad kreditoriniai įsipareigojimai Bankui pagal Kreditavimo sutartį ir toliau išliktų asmenine kredito gavėjo R. L. prievole Bankui.

Bankas neprieštarauja, kad Bankui įkeistas turtas (įgytas iki santuokos sudarymo, todėl tarp sutuoktiniu nedalintinas) liktų asmenine R. L. nuosavybe. Įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka seka ir išlieka paskui daiktą (CK 4.170 str. 6 d.). Bankas prieštarautu hipotekos apsunkinimui, pvz. siekiui nustatyti uzufruktą, išlaikymui Bankui įkeistu turtu. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raštiško leidimo įkeisto turto savininkai neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Bet kokie hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto apsunkinimai galimi tik Banko raštišku sutikimu.

Dėl kitų Ieškinio reikalavimų Bankas nepasisako, kadangi šie šiuo metu nėra tiesiogiai susiję su sutuoktinių kreditoriaus Banko interesais.

Vadovaujantis CPK 378 str. sprendimas už akių šioje byloje negalimas.

Trečiasis asmuo (kreditorius) teismo prašė:

Bylą paskirtuose teismo posėdžiuose nagrinėti kreditoriaus Banko atstovui nedalyvaujant, tačiau šalims keičiant ir/ar tikslinant savo reikalavimus, visais atvejais prašė kreditoriui Bankui pateikti atitinkamų procesinių dokumentų kopijas bei sudaryti sąlygas kreditoriui Bankui, esant poreikiui, pateikti atsiliepimą (-us).

Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

ŠRVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas R. P. 2017-11-08, lankėsi ieškovės R. L. ir jos vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Lankymosi metu nustatyta, kad šeima gyvena name. Namas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvui K. P.. Gyvenamasis plotas apie 120 kv. m., gyvenamųjų kambarių sk. 4, gyvenančių asmenų skaičius 4.

Namas su visais patogumais. Name įrengtas krosninis šildymas iš vietinio šaltinio. Iš pažiūros namas atrodo tvarkingas, vaistai, cheminės medžiagos laikomos saugiai, vaikams nepasiekiamojoje vietoje, alkoholio namuose nepastebėta. Už komunalines paslaugas skolų neturi. R. L. dirba „M.“ parduotuvėje, pardavėja - kasininke, gauna pastovų darbo užmokestį 430 eurų per mėnesį. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys, apie 15 kv. m. Kambaryje yra vaiko lova, rašomasis stalas, spinta, žaislai. Kambarys šiltas, šviesus, ramus. Ieškovės namuose, gyventi vaikui sudarytos labai geros sąlygos. R. L. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos pirmąją klasę. Lanko dainavimo ir rankdarbių būrelį. Pasak ieškovės mergaitė sveika, specialiųjų poreikių neturi. Su tėvu bendrauja telefonu, taip pat tėvas atvažiuoja aplankyti. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas paliko šeimą, negyvena kartu, neteikia vaikui išlaikymo, mamą ir dukrą sieja glaudūs emociniai ryšiai, mama ja rūpinasi ir auklėja, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus.

Materialinį išlaikymą CK 3.192 str. 1 d. 2 d. 3d. savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, ar gyvena kartu su vaiku. Su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą, todėl jų vykdymas yra privalomas. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu vaiko tėvas prie išlaikymo neprisideda. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, ugdymui, užklasinei veiklai. Ieškovė kas mėnesį prašo priteisti po 190 eurų vaiko išlaikymui. Prašoma suma leistų patenkinti vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, skyrius sutinka dėl išlaikymo, dėl uzufruktoriaus, skyrimo. Skyrius siūlo nusistatyti bendravimo tvarką tenkinančią abi puses bei geriausiai atitinkančią vaiko interesus.

Skyrius kartu su išvada pateikė teismui ieškovės Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.

Teismo posėdžio metu įstaigos atstovė pakartojo išvados motyvus ir nurodė, kad įstaiga savo nuomonės kol kas nepakeitė. Mano, kad ieškovės reikalavimus dėl vaikui reikalingo išlaikymo būtina tenkinti visiškai, nes motina pateikė ir šių išlaidų apskaičiavimą. Taip pat laiko, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, atsižvelgiant į prie išvados pateiktą aktą. Teigė, kad netikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravime pereinamąjį laikotarpį, kadangi vaikas nėra kūdikio amžiaus. O dėl to, kad tėvo bendravimo su vaiku metu nedalyvautų kiti asmenys, toks ribojimas irgi netikslingas, nes vaikas tuos asmenis pažįsta, arba vėliau su jais bendrauja.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl teismo vaidmens šeimos bylose.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Šalys nėra visagalės proceso šeimininkės, be apribojimų disponuojančios ginčo dalyku ir pagrindu. Tuo tarpu teismas, esant civiliniam procesiniam teisiniam santykiui, atstovaujantis valstybinei valdžiai ir besirūpinantis visuomenės intereso užtikrinimu, gali pagal CPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalis priimti sprendimą ultra petitą, t. y. viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą. Šios kategorijos bylose dispozityvumo principas nėra absoliutus. Pačių teisinių santykių prigimtis ir visuomeninė jų reikšmė lemia dispozityvumo principo išimtis, todėl šeimos bylose teismas nėra saistomas šalių pareikštų prašymų dėl pažeistų teisių gynimo būdo. Pavyzdžiui, pripažįstama, kad tai, kokiu būdu priteisti išlaikymo skolą, pirmiausia priklauso nuo ieškovo reikalavimo, tačiau įstatymas (CPK 376 str.) leidžia teismui nustatyti ir kitokį būdą, nei prašo ieškovas, jeigu tai labiau atitinka vaiko interesus.“ Išlaikymo skolos dydis, kaip ir išlaikymo dydis, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Teismo aktyvumas gali pasireikšti ir tuo, kad teismas savarankiškai sprendžia dėl būtinybės į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuosius asmenis. Viešojo intereso, kaip sąlygos teismui peržengti bylos nagrinėjimo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik nagrinėjant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, taip pat siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, kurių pastarasis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (ligos, nedarbingumo ir kt.) negali pats tinkamai ginti. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.) ir pan.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojo parodymų, rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad santuoka tarp ginčo šalių sudaryta Šiaulių Švč. M. Marijos N. P. Bažnyčioje (duomenys neskelbtini) ir apskaityta Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, 11A b. l.). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. L., kuri tėvų santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė (T.1, 12 b. l.).

Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, šiuo atveju tiek ieškovė pareiškusi ieškinį, tiek atsakovas pateikęs atsikirtimus į ieškinį, turi įrodyti dėl santuokos iširimo kito sutuoktinio kaltę, kuri turi pasireikšti santuokinio pareigų pažeidimu iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, rūpintis vaikais ir visa šeima. CK 3.60 straipsnio prasme tai suprantama kaip santuokinio pareigų pažeidimas iš esmės, tai yra jų nevykdymas, pavyzdžiui, visiškas nesirūpinimas vaiku, visiškas neprisidėjimas prie materialinių šeimos poreikių tenkinimo. Sutuoktinio kaltės nebūtų, jei šios pareigos būtų pažeistos ne iš esmės.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ginčo šalys iš pradžių sutarė gerai, gerino gyvenimo sąlygas, t. y. gyvendami ieškovės tėvų namuose. Atsakovas dar iki santuokos su ieškove sudarymo skolinosi pinigus iš kredito įstaigos (trečiojo asmens) ir savo vardu kaip asmeninį turtą nusipirko nekilnojamuosius daiktus: 1. žemės sklypus, ir 2. neįrengtą pastatą (sodo namą), esantį Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), kuriame po santuokos sudarymo pritaikius jį gyvenimui sutuoktiniai planavo įsikurti (T.1, 58-61, 75-83 b. l.). Be nurodytų žemės sklypų ir sodo namo, atsakovui asmeninės nuosavybės teise irgi priklauso ir atitinkamos dalys nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) (T.1, 84-86 b. l.). Taip pat sutuoktiniai santuokos metu buvo įsigiję du lengvuosius automobilius, kurios atitinkamai pardavė 2016-10-15 ir 2017-09-16 (T.1, 52, 74, 87 b. l.). Šį turtą sutuoktiniai įsigijo skirtingu laikotarpiu, būdami skirtingo statuso ir iš skirtingos kilmės lėšų. Atsakovas nurodė, kad į jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), jis investavo savo asmenines lėšas ir šie jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktais nėra (nebuvo) iš esmės pagerinti ir netapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (T.1, 114-130 b. l.). Ieškovė šį faktą ginčijo, nurodydama, kad atsakovas grąžindamas paskolą kredito įstaigai, panaudojo bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, tai yra iš jo darbo užmokesčio kredito įstaigai sumokėtos piniginės lėšos per atitinkamą laikotarpį, turi būti jai sugrąžintos, todėl atsakovas privalo sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis esąs 10 613 Eur. Ieškovė laiko, kad atsakovas taipogi privalo sumokėti jai ir 1 333,00 Eur piniginę kompensaciją už 2016-10-13 parduotą lengvąjį automobilį VW Passat (v. n. (duomenys neskelbtini) kadangi visos šios lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams ar vaiko išlaikymui. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, šalys dėl santuokos iširimo kaltino viena kitą.

Ieškovė pagrindines šeimos iširimo priežastis nurodė atsakovo charakterio ir asmenines savybes, o vėliau ir palikus šeimą bei jo neištikimybę kitam sutuoktiniui. Atsakovas prašė teismo jo išvykimą 2017 m. kovo mėnesį gyventi į Vilnių, pripažinti sutuoktinių gyvenimu skyrium ir atsižvelgiant į tai, taikyti atitinkamas pasekmes. Šiam faktui patvirtinti atsakovas pateikė teismui jo 2017-03-27 su darbdaviu UAB ,,F.“ sudarytą darbo sutartį (T.1, 48-50 b. l.). Pripažintina, jog ieškovė šiems anksčiau nurodytiems teiginiams patvirtinti tinkamų įrodymų nepateikė, išskyrus atsakovo prisipažinimą dėl jo ryšių su kita moterimi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nelaiko tinkamu atsakovo kaltės įrodymu jo elgesio su ieškove, remiantis ieškovės paaiškinimais, kadangi jos nurodyti faktai nėra konkretūs, kaip jau teismas yra nurodęs jiems patvirtinti nepateikti tinkami įrodymai, o be to šiuos faktus paneigia ir tolesnis jų šeiminis gyvenimas kartu iki atsakovo išvykimo į Vilnių 2017 metų kovo mėnesį (T.1, 48-50 b. l.).

Atsakovas pagrindinę šeimos iširimo priežastimi nurodė ieškovės elgesį su juo kilus jų tarpusavio nesutarimams ar jos tėvų požiūrį į jį ir jos elgesį tuo metu. Abi šalys pripažino, kad iki atsakovo išvykimo gyventi ir dirbti į Vilnių, jie tuomet apie skyrybas dar nekalbėjo, manydami, kad viskas pasikeis, kadangi nedidelių konfliktų buvo ir anksčiau. Taip pat sutiktina su atsakovo atsikirtimais, kad jis pagal galimybes teikė šeimai pastovią finansinę paramą, o ieškovė nepateikė į bylą įrodymų paneigiančių šiuos atsakovo nurodytus faktus (T.1, 94-96, 111 b. l., T.2, 18-20 b. l.). Tačiau teismas sutinka su ieškovės motyvų, kad dėl šeimos iširimo pirmiausia, yra kaltas atsakovas, kuris po išvykimo iš Šiaulių, nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio, užmezgė ir intymius santykius su kita moterimi, kuri šiuo metu laukiasi jo kūdikio, nes šį faktą pripažino ir pats atsakovas (CPK 187 str.). Be to ir pati ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad nuo 2017 metų rudens ir ji pradėjo susitikinėti su kitu vyru, užsimezgė tarp jų artimi santykiai, apie tai yra žinoma ir sutuoktinių dukrai. Šalies pripažinto fakto nereikia įrodinėti, todėl teismas toliau plaučiau dėl to nepasisako (CPK 182 str. 1 d. 5 p.). Teismas nevertina ir šalių skyrybų įtakos jų nepilnametei dukrai, kadangi tokie ieškovės atskirai nurodyti motyvai iš esmės tėra pagrįsti jos praeities nuoskaudomis dėl prasidėjusio skyrybų proceso, kurios ne be suaugusiųjų poveikio turi įtakos ir jų nepilnametei dukrai (T.2, 36 b. l.).

Teismui preziumavus, kad šalių santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Abi šalys pripažino, kad būtent dėl kito sutuoktinio elgesio ar jo požiūrio į šeiminį gyvenimą, susiklosčiusios esminės aplinkybės turėjo įtakos jų šeimos iširimui. Tokiu atveju teismas laiko, kad sutuoktiniai patvirtino aplinkybę, jog egzistuoja abipusė jų kaltė dėl santuokos iširimo. Be to šalys suprato savo elgesio pasekmes, tačiau jų požiūris į santuokos iširimą nesikeičia, nes jos nori jos santuokos nutraukimo (T.1, 137-148 b. l., T. 2, 3-17 b. l.). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad sutuoktiniai šiuo metu nesidomi šeimos reikalais, kiekvienas iš jų gyvena atskirą gyvenimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterio bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (T.1, 137-148 b. l., T.2, 3-17 b. l.). Teismas laiko, kad visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, jog abiejų sutuoktinių elgesys, patvirtina jų santuokos iširimo faktą ir abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės ir atsakovo nurodytais ir jų pripažintais faktais bei jų argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog ieškovė irgi nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių jos kaltę dėl santuokos iširimo (T.1, 137-148 b. l.). Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ir ieškovė negali paneigti ieškinyje nurodytų motyvų bei aplinkybių ir neturi jas patvirtinančių įrodymų, apart anksčiau paminėtų.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir jos nagrinėjimo metu nustatytus (pripažintus) faktus, konstatuoja, kad sutuoktiniams trūko pagarbos, pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, be kurių joks šeimyninis gyvenimas neįmanomas ir kas įeina į sutuoktinių pareigas, nustatytas įstatymu.

Teismas vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra labiau linkęs daryti išvada, kad nė viena iš šalių nepaneigė savo kaltės dėl santuokos iširimo, nes abu sutuoktiniai pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos bei ištikimybės pareigas. Remiantis LR CK 3.61 str. 2 d. panaikintinas įrašas (Nr. (duomenys neskelbtini) apie R. L. ir R. L. santuokos apskaitymą Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta Šiaulių Švč. M. Marijos N. P. bažnyčioje (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Išaiškinti šalims, kad teismas formaliai nutraukdamas jų santuoką panaikina tik įrašą apie jos apskaitymą civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje. Šiuo sprendimu teismas nepasisako dėl faktinės santuokos nutraukimo pagal Kanonų teisės kodekso normas, kadangi tai yra bažnytinio teismo prerogatyvą.

Atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsiranda ir iš to kylančios pasekmės, kurios turi įtakos sprendžiant kitus su šalių santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tokiu atveju jiems netaikytinos CK 3. 67 str. 2 d. ir 3.72 str. 4 d. nuostatos, turinčios įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Sutuoktinių prašymai dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo po santuokos nutraukimo sutampa, todėl ieškovės prašymas tenkintinas (CK 3.69 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė R. L. ieškinyje teismo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko R. L. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama šį prašymą tuo pagrindu, jog motiną ir vaiką sieja artimas ryšys. Atsakovas atsiliepimuose dėl ieškovės ieškinio nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vienu iš tėvų atsižvelgiant į vaiko norą. Institucija pateikusi į bylą preliminarią išvadą, kartu su buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Institucijos atstovė pateikdama galutinę išvadą byloje, pasiliko prie tos pačios nuostatos. Duomenų, kad vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti su atsakovu nėra, o be to šalys neteikė teismui prašymo skirti teismo psichologijos ekspertizę dėl sutuoktinių nepilnametės dukros nuomonės, su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi (T. 1, 137-148 b. l.). Teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas šio prašymo tinkamais įrodymais neįrodė, todėl tenkina ieškovės prašymą dėl šio reikalavimo, kuris neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Todėl, sutuoktinių nepilnamečio vaiko R. L. gyvenamoji vieta, remiantis LR CK 3. 164 str., 3. 169 str., nustatytina su ieškove R. L..

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

Teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas šalių ginčą pirmiausia, privalo atsižvelgti į šalių vaiko amžių, jo emocinį ir psichologinį ryšį su tėvu. Dėl to teismo nuomone vaikas ir anksčiau nuolat būdamas su tėvu, be problemų gali būti su juo ir ilgesnį laiką. Tai, kad šalių dukra šiuo metu lankosi pas psichologę kaip duodama paaiškinimus nurodė ieškovė ir tai esą susiję dėl vaiko bendravimo su tėvu, teismo nuomone nėra kliūtis tėvo ir dukros bendravimui taikyti kokius tai apribojimus (T. 2, 36 b.l.). Be to dėl vaiko ir atsakovo nuoseklios bendravimo patirties nustatyta, kad tarp jų yra pakankamai artimas emocinis ryšis, kas teismui kol kas irgi nekelia abejonių. Vaikas gerai pažįsta tėvą, todėl jis jam nekelia nesaugumo jausmo. Pažymėtina, kad nemaža dalimi vaiko neigiamą nusiteikimą tėvo atžvilgiu gali įtakoti ir pats tėvas, savo netinkamu elgesiu ar pasisakymais dėl vaiko motinos. Tačiau pabrėžtina, kad vaikas jau gali išreikšti savo norą bendrauti ar matytis su atsakovu tėvu R. L., todėl kiekvienu atveju esant netinkamam tėvo elgesiui, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją ir medžiagą, teismas gali pakartotinai išspręsti klausimą dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos. Tuo pačiu pažymėtina, kad vaikas negali būti verčiamas bendrauti su tėvu prieš savo valią ar jo motinai (ieškovei) kategoriškai priešinantis bendravimui su tėvu, tam nesant pagrindo, nes tai gali jį traumuoti. Teismas kol kas konstatuoja, kad šiuo metu egzistuoja R. L. neigiamas požiūris į R. L., tačiau dėl to negali būti apsunkintas atskirai vaiko bendravimas su tėvu. Kitą vertus, situacija, kuomet atsakovas netinkamai bendrautų su vaiku, kiekvieną kartą būtų patvirtinimas vaikui, kad jis – grėsmės šaltinis. Todėl siekiant, užtikrinti racionalų atsakovo ir vaiko bendravimą, kuris būtų naudingas tiek vaikui, tiek tėvui, pastarasis privalo elgtis tinkamai, atsižvelgiant į etikos ar moralės normas, bei vaiko interesus. Be to tai suponuoja pareigą ieškovei R. L. pripažinti atsakovo kaip tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, papildomai nesudarant kliūčių jų bendravimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga, auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Paprastai teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos laikino bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodė, kad atsakovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti jų paauglę dukrą. Iš byloje ištirtų įrodymų, atsakovo paaiškinimų, skyriaus atstovo nuomonės, galima daryti išvadą, kad atsakovas ne visada stengiasi suprasti ir įvertinti vaikų psichologinę savijautą ir siekė priverstino bendravimo su vaiku dalyvaujant ir vaikui nepažįstamam asmeniui. Todėl teismas pažymi, kad toks atsakovo bendravimo su vaiku būdas gali prieštarauti ir jo interesams.

Byloje nustatyta, kad tarp vaiko tėvų yra asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ir varžo vaiko teisę bendrauti su atsakovu. Tačiau remiantis bylos duomenimis matyti, kad vaikas gali ir vienas bendrauti su tėvu R. L., todėl, jog jį pažįsta, nėra akivaizdžiai įtakojama motinos, su kuria ją irgi sieja stiprus emocinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo veiksmais taip pat negali pažeisti vaiko teisės būti auklėjamam savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem. Todėl esant, bet kokiai situacijai, atsakovo ir jo vaiko bendravimas negali būti komplikuotas, o abu tėvai turi dėti pastangas sukurti emociškai teigiamą vaiko bendravimo su vienu iš tėvų aplinką, gerinti jų ir vaikų bendravimą, bei tarpusavio santykius ir užtikrinti sąlygas vaikui būti auklėjamam savo abiejų tėvų.

Kita vertus, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka taip pat neatitiktų vaikų interesų, neatsižvelgiant į kai kurias aplinkybes. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad vaikas gerai pažįsta atsakovą, jo motiną, tarp tėvo ir vaiko, bei senelės iš tėvo pusės yra nusistovėjęs emocinis ryšys ir jai būnant su tėvu jos priežiūra yra tinkama. Vaikas ilgą laiką gyveno su tėvu toje pačioje gyvenamojoje vietoje Šiauliuose. Kiekvienu atveju vaikas visada praleis daugiau laiko su motina, o ne su tėvu, esant nuolatinei motinos priežiūrai. Tačiau vaiko atvežimas į tėvo gyvenamąją vietą nėra būtinas, dėl to, kad tėvas turi lengvąjį automobilį ir gali pats susitaręs su dukra išvykti iš ieškovės gyvenamosios vietos. Todėl teismas mano, kad bendravimo laikotarpiui tikslinga nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal jo pasiūlymą, tačiau į ją atsižvelgiant iš dalies, o tuo pačiu ir į ieškovės pageidavimus.

Dėl ankščiau nurodytų argumentų šalių prašymai dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies. Sprendžiant tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, ieškovės nuomone, Institucijos atstovės nuomone, turi teisę savo iniciatyva nustatyti vaiko ir tėvo tinkamą bendravimo tvarką (CPK 376 str. 4 d., CK 3.175 str.).

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti ar sumažinti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į tai šalių pateikta teismui bendravimo su vaiku tvarka teismo iniciatyva tikslintina (T. 1, 137-148 b. l., T. 2, 3-17 b.l.). Todėl ieškovės reikalavimai atsakovui ir pastarojo atsikirtimai ieškovei dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos tenkintini iš dalies, o likusioje dalyje atmestini.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio.

Pagal LR CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ir ieškovė ieškinyje, ir atsakovas atsiliepime nurodė, kiek reikėtų skirti pinigų nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį, ieškovės manymu po 200 Eur, o atsakovo nuomone, kad užtenka ir 150 Eur per mėnesį. Remdamasi tėvų lygių teisių ir pareigų vaikams principu (LR CK 3.156 str.) ieškovė pradiniame procesiniame dokumente prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį (T.1, 1-11 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakovas sutikęs su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, teismo prašė pripažinti, kad iš jo priteistino išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra 150 Eur per mėnesį. Toks atsakovo prašymas ne tenkintinas, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (T.1, 48-51, 71-72, 79-86, 94-96, 111 b. l., T. 2, 19-20, 27-28 b. l. ). Nors tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygi, tačiau tėvų finansinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti vienodos arba nevienodos. Sutinkamai su LR CK 3.192 str. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš bylos medžiagos (T.1, 19-21, 48-51, 58-61, 71-72, 80-86, 94-96, 111 b. l., T. 2, 19-20, 27-28 b. l.) nustatyta, kad šalių pajamos per mėnesį yra skirtingos, o tuo tarpu atsakovas savo vardu turi ir registruotinų nekilnojamųjų daiktų, todėl tėvas turintis gerą materialinę padėtį privalo teikti didesnį išlaikymą vaikui, nei nurodė procesiniame dokumente (T.1, 34-47 b. l., T.2, 3-17 b. l.). Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas jau nuo 2017-10-30 teismo yra įpareigotas teikti laikinąjį išlaikymą vaikui, mokėdamas jam 150 Eur dydžio išmokas kiekvieną mėnesį (T.1, 24-25 b. l.). Be to teismui nutraukus santuoką ieškovė bus laisva pasirinkti kaip atsakovas privalo vykdyti savo pareigą teikdamas išlaikymą vaikui, ar iš jo gaunamo darbo užmokesčio, ar iš jam priklausančio asmeninio nekilnojamojo turto. Pastebėtina, kad tiek teismo nutartimi, tiek šiuo teismo sprendimu atsakovas yra įpareigojamas teikti išlaikymą vaikui konkrečiai nustatyta pinigų suma, kuri turi atitikti vaiko poreikius ir būti realiai išieškoma. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes iš atsakovo R. L. dukters R. L. išlaikymui priteistina 180 Eur dydžio mėnesinė periodinė išmoka, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2018-05-07) iki vaiko pilnametystės. Likusioje dalyje šis ieškovės reikalvimas atsakovui atmestinas. Taip pat ieškovė skirtina nepilnametės R. L. išlaikymui priteistų iš atsakovo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam sutuoktinių vaikui priteisimo iš atsakovo (CPK 150 str. 3 d.) (T.1, 24-25 b. l.). Pažymėtina, kad teismo sprendimu priteistą išmokos dydį, skirtą nepilnamečiam vaikui apskaičiuoja (perskaičiuoja) pats skolininkas, jo darbovietė arba antstolis.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteista periodinė mėnesinė išmoka yra indeksuojama pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad šios lėšos yra indeksuojamos, kadangi tai numato teisės aktas, kuris turi būti vykdomas, neatsižvelgiant į teismo sprendimą.

Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo dukros išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaikų motinos artimiesiems, vaiko seneliams iš motinos pusės. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti šį nurodytą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.

Pažymėtina, kad ieškovei ar ribotai veiksniam vaikui nuo 14 metų, išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra.

Tuo pačiu iš dalies tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo esamą pastarojo įsiskolinimą vaikui dėl jai reikalingo išlaikymo už laikotarpį nuo 2017-03-01 (kuomet atsakovas išvyko dirbti ir gyventi į Vilnių) iki 2017-10-30 (iki laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo). Tačiau šio išlaikymo įsiskolinimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į paties atsakovas duotus paaiškinimus teismui, kuomet jis yra nurodęs, kad jam gyvenant su ieškove vaiko išlaikymui pinigus jis duodavo kiekvieną mėnesį, o atsakovė šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė (T.1, 53-57, 65-70 b. l.). Todėl jo vieno mėnesio skolos dydžiu pripažintina ir nepilnamečiam vaikui už nurodytą laikotarpį priteistina po 150 Eur kiekvieną mėnesį. Dėl to nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistinos skolos suma už minėtą laikotarpį būtų 1 200 Eur (CK 3. 200 str.). Likusioje dalyje šis ieškovės reikalavimas atsakovui atmestinas. Taip pat ieškovė įpareigojama uzufrukto teise (CK 3.190 str.) tvarkyti iš atsakovo R. L. nepilnamečio vaiko R. L. išlaikymui priteistas visas pinigines lėšas.

Dėl sutuoktinių pareigų vienas kitam nutraukus santuoką.

Šalys procesiniuose dokumentuose neprašo viena iš kitos išlaikymo, todėl šio klausimo teismas nenagrinėja ir nepasisako.

Dėl sutuoktinių turto balanso.

Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą, t. y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrą ir asmeninį turtą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo sodo namelį ir žemės sklypus, esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl šio turto priklausomybės atsakovui pretenzijų nereiškė. Tačiau ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad į dalintino turto balansą įtrauktinos pinginės lėšos išmokėtos atsakovui atlyginimo forma, kadangi iš šių lėšų buvo mokamos įmokos kreditoriui (trečiajam asmeniui) pagal su atsakovu sudarytą paskolos (kredito) sutartį. Atsakovas savo atsikirtimuose atskirai nurodė, kad šios lėšos laikytinos jo asmenine nuosavybe, kadangi yra sukauptos iš asmeninių lėšų, kurių jis gaudavo pakankamai. Abu sutuoktiniai pripažino, kad jų bendru susitarimu atsakovo skoliniai įsipareigojimai jo asmeniniam kreditoriui buvo vykdomi bankui pervedant kiekvieną mėnesį iš atsakovo atlyginimo iki 200 Eur. Dėl to, kad sutuoktiniai nesutaria dėl atsakovo darbo užmokesčio kaip bendrosios jungtinės nuosavybės panaudojimo, teismas atskirai pasisako tiek dėl šio turto statuso, tiek ir dėl jo padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo.

Dėl atsakovo vardu sudarytos paskolos sutarties ir jam išmokėto atlyginimo panaudojimo šeimos poreikiams.

Byloje nustatyta, kad iki santuokos su ieškove sudarymo, atsakovas 2008-07-15 su Luminor bank AB sudarė būsto kreditavimo sutartį ir pagal šią sutartį kredito įstaigai mokėjo nustatyto dydžio įmokas (T.1, 126-130 b. l.). Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė, kad jis ir sutuoktinė nuo santuokos sudarymo bendru sutikimu skyrė dalį atsakovo darbo užmokesčio suteiktos paskolos grąžinimui, be to jie planavo esamą sodo namelį pritaikyti gyventi šeimai. Tačiau iki santuokos nutraukimo jie neatliko jokių sodo namelio pagerinimo darbų ir jis iki šiol nėra pritaikytas gyvenimui. Taip pat atsakovės laiko, kad nuo 2017-03-01 sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, bendro ūkio jau nevedė ir nesirūpino vienas kitu. Ieškovės prašymu teismas iš trečiojo asmens išsireikalavo rašytinius įrodymus apie atsakovo įmokas kreditoriui per nurodytą ginčo laikotarpį (T.1, 126-130 b. l.). Teismas laiko, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog pagal minėtą paskolos (kredito) sutartį atsakovas iš savo gautų pajamų per laikotarpį nuo santuokos sudarymo (2010-02-09) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-30) sumokėjo 20 804,42 Eur. Remiantis CK 3. 88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, sudarius santuoką, kurios gautos iš darbinės ir intelektinės veiklos. Tokia išvada seka, įvertinus ne tik ankščiau paminėtas aplinkybes, bet ir atsižvelgiant į jos patvirtinimui pateiktus įrodymus. Todėl atsakovo motyvas, kad įmokas kreditoriui pagal paskolos (kredito) sutartį jis mokėjo iš asmeninių, o ne iš šeimos lėšų (pajamų) atmestinas. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės sutikimą, jog nuo santuokos sudarymo momento ji neprieštaravo, kad dalis šeimos pajamų būtų skiriama įmokoms paskolai (kreditui) grąžinti, dėl to ji irgi privalo prisiimti iš to kylančias pasekmes. Todėl teismas apskaičiuotą šeimos pajamų dalį panaudotą atsakovo asmeninio kredito (paskolos) grąžinimui ir kompensacijos ieškovei priteisima mažina. Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad pirmiausia, atsakovas nurodytą laikotarpį pakankamai skyrė lėšų ir šeimos poreikiams. Antra, ieškovė nepateikė teismui leistinų įrodymų, kad atsakovas atitinkamą dalį šeimos pajamų išleido savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams (CK 3. 98 str. 3 d., 3. 109 str. 1 d. 5 p.). Trečia, įstatymas kalba apie bendrąją jungtinę nuosavybę, kaip šeimos turtą, o ne apie asmeninę kito sutuoktinio nuosavybės dalį pastarojo darbo užmokestyje. Ketvirta, dėl to ieškovei iš atsakovo priteitinos piniginės kompensacijos dalis mažintina 50 procentų iki 5 201,10 Eur. Šią piniginę kompensaciją ieškovei teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovas turi sumokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį per 2 metus, tuo pačiu sumokėdamas ir 5 proc. dydžio materialines palūkanos nuo nesumokėtos pinigų sumos (CK 3.115 str. 2 d., 117 str. 3 d., 6.37 str. 2 d., 6. 210 str. 1 d.). Likusioje dalyje šis ieškovės reikalavimas atsakovui atmestinas. Tuo pačiu atmestinas ir ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 1 333 Eur piniginės kompensacijos už parduotą lengvąjį automobilį VW Passat priteisimo, atsižvelgiant ir į anksčiau pateiktus teisinius argumentus bei pastarajai neįrodžius, kad gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams.

Dėl ieškovės reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą jos nutraukimo metu.

Ieškovė prašė teismo padalinant tarp sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažįstant atsakovui teisę į 1/3 dalį šio turto, o ieškovei į 2/3 dalis (CK 3. 123 str.). Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Tačiau taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus, vadinasi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Todėl, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktine, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Teismas analizuodamas šį ieškovės prašymą dėl nelygių dalių nustatymo atsižvelgia į įvairias aplinkybes: dalintino turto (daiktų) rūšį, atsakovo indėlį įsigyjant minėtus daiktus, šalių gaunamas pajamas, jų tarpusavio santykius iki santuokos nutraukimo, vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo dydį, bei kitas aplinkybes ir sprendžia, kad byloje nėra realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalinant ankščiau paminėtą ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių, bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas ar nedalindamas turto pagal CK 3.123 straipsnį. Pirmiausia, byloje nustatyta, kad tik vienas iš sutuoktinių kėlė klausimą dėl minėtų daiktų padalijimo. Antra, šių daiktų įsigijimui buvo panaudotos ne tik šeimos piniginės lėšos, bet ir atsakovo asmeninės lėšos, o ieškovė šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė. Trečia, nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvas yra įpareigojamas mokėti išmokas, kurios dukrai reikalingos pragyvenimui. Šios išmokos turės būti indeksuojamos. Šios išmokos tėra realios ir neviršijančios būtiniausių vaikų poreikių, kaip to iš dalies ir siekė ieškovė. Ketvirta, abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo, reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių interesus dalinat turtą tarp sutuoktinių. Penkta, šalys yra pakankamai jaunos, sveikos ir išlaikymo atskirai vieną iš kitos nereikalauja. Dėl to šios ir kitos aukščiau paminėtos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą nenukrypti nuo lygių dalių principo dalijant minėtą turtą tarp sutuoktinių.

Todėl teismas atmeta ieškovės prašymą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalinant ankščiau paminėtus daiktus, tuo pačiu teismas pripažįsta, jog tam nėra ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes. Be to lygiomis dalimis tarp sutuoktinių dalintino turto vertė irgi nustatoma pagal šalių pateiktus įrodymus (T. 1, 52, 62-64 b. l., T.2, 24-26 b. l.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kiekvieno sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kaltojo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnyje. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašė teismo kitą sutuoktinį pripažinti kaltu dėl santuokos nutraukimo ir priteisti 2 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui. Teismui pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos nutraukimo, šis jų prašymas remiantis CK 3. 70 str. 2 d. nuostata netenkintinas. Teismas, kaip jau minėta, nustatęs abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, neturi teisinio pagrindo spręsti ir dėl šio ieškovės pareikšto teisinio reikalavimo pagrįstumo. Pastebėtina, kad neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismui, atmetant šį vieno iš sutuoktinių reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina ir ta aplinkybė, jog sutuoktiniai kurį laiką gyveno skyrium, o po to vėl kartu.

Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų paskirstymo bei kitų procesinių klausimų išsprendimo.

Ieškovė pateikė teismui įrodymą, kad patyrė 1 050 Eur išlaidų už atstovo dalyvavimą teisme (T.2, 38-41 b. l.). Ieškovė įteikdama teismui ieškinį tuo pačiu prašė teismo atidėti jai ir žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą. Teismas tenkino jos prašymą ir šį klausimą išsprendė 2018-04-05 priimdamas byloje nutartį (CPK 83 str. 3d.) (T. 2, 1-2 b. l.). Atsakovas taip pat pateikė teismui įrodymus, jog dėl atstovo pagalbos byloje patyrė 2 287, 00 Eur išlaidų (T.2, 42-45 b. l.). Kaip jau anksčiau teismas yra nurodęs išsprendus tarp sutuoktinių jų turto padalijimo klausimą, pirmiausia, teismas 2018-04-05 pripažino, kad ieškovė iš dalies atleistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Antra, teismui pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos nutraukimo, šalims taip pat neatlygintinos ir jų patirtos atstovavimo išlaidos. Atskirai pažymėtina, kad iš atsakovo irgi į valstybės biudžetą priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų dėl iš dalies patenkintų ieškovės neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimų atsakovui, atsižvelgiant ir ankščiau į 2018-04-05 nutartyje išdėstytus teisinius argumentus dėl ieškovės iš dalies atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų, bei į atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas (T.2, 27-28 b. l.).

Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad atsakovo atleidimas iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, labiau atitinka ne tik jo pačio dabartinę materialinę padėtį, bet ir vieną iš pagrindinių procesinės teisės principų (CPK 3 str. 1 d.).

Iš abiejų šalių nepriteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi jos neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus dydžio (CPK 92 str. 1 d.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina byloje priimtą 2017-10-31 nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., 3.123 str., 3.169 str., 3.177, 3.185, 3.194 str., 6.983, 6.985 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-380 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovui tenkinti iš dalies.

2. Panaikinti (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, padarytą registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), apie R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, kuri sudarytą (duomenys neskelbtini), Šiaulių švč. M. Mergelės N. P. bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Išduodant šalims ištuokos liudijimo įrašus palikti šias pavardes – L. ir L..

4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove R. L., pastarosios gyvenamojoje vietoje.

5. Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomos nuo 2018-05-07 iki jos pilnametystės.

6. Priteisti iš atsakovo R. L. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200, 00 (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-10-30. Įpareigoti ieškovę uzufrukto teise (CK 3.190 str.) tvarkyti atsakovo nepilnamečio vaiko R. L. išlaikymui priteistas visas pinigines lėšas. Likusioje dalyje šį ieškovės prašymą atmesti.

7. Šalių bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:

7.1. Atsakovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei paliktini asmeninei šie nekilnojamieji daiktai: 1. du žemės sklypai (daikto u. n. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), ir 2. neįrengtas pastatas (sodo namas, daikto u. n. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini).

7.2. Priteisti ieškovei R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 201,10 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų vieno euro 10 ct) piniginę kompensaciją už šeimos pajamų panaudojimą atsakovo asmeninės paskolos (kredito) grąžinimui. Šią piniginę kompensaciją ieškovei atsakovas teismo sprendimui įsiteisėjus turi sumokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį per 2 (du) metus lygiomis dalimis, mokėdamas ir 5 proc. dydžio materialines palūkanos nuo nesumokėtos pinigų sumos.

8. Nustatyti atsakovo R. L. bendravimo su dukra R. L. tvarką:

8.1. R. L. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį nuo 19 val. iki 19:30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir esant vaiko sutikimui grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į dukros gyvenamąją vietą.

8.2. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra praleisti atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.

8.3. R. L. bendrauja su dukra porinių metų sausio 1 - ąją (Naujųjų metų diena), per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir esant vaiko sutikimui grąžindamas paskutinę šventinę dieną iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

8.4. R. L. bendrauja su dukra neporinių metų: gruodžio 24 - ąją, 25 - ąją ir 26-ąją (Kūčios ir Šv. Kalėdos), pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas paskutinę šventinę dieną iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

8.5. R. L. turi teisę bendrauti su dukra per jos gimimo dieną, neilgiau kaip 4 valandas. Dėl konkretaus bendravimo laiko, vaiko paėmimo ir jo grąžinimo, tėvai susitaria el. paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis likus ne mažiau kaip 14 dienų iki numatyto bendravimo pradžios, atsižvelgiant į tėvų darbo grafikus. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl bendravimo, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl bendravimo.

8.6. R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie pagrįstus atvejus, kuomet dukra negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, kompensuojant bendravimo laiką kitomis dienomis.

8.7. R. L. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoja R. L. apie pagrįstus atvejus, kuomet jis negalės bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

8.8. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks dukros interesams.

9. R. L. įpareigojamas užtikrinti vaiko tinkamą sveikatos priežiūrą, neišvykti su vaikų iš jo gyvenamosios vietos tuo atveju, jeigu jis serga, turi temperatūros.

10. R. L. gali išvykti su vaiku iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, tik jeigu to nori pats vaikas.

11. R. L. įpareigojamas, nepaimti vaiko iš motinos Motinos dieną ir motinos gimimo dieną - rugpjūčio 26 d., jeigu šiomis dienomis atsakovas turės tokią teisę, prarastas laikas jam turi būti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui patogiu laiku.

12. R. L. leidžia vaikui susitikti su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, jeigu to nori vaikas.

13. R. L. leidžia vaikui eiti į draugų gimtadienius tuo metu, kai to nori pati dukra.

14. Šalims išlaikymas nepriteistinas.

15. Atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priimti ieškovės atsisakymą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

16. Atmesti visus kitus ieškovės turtinio pobūdžio reikalavimus atsakovui ir pastarojo reikalavimą ieškovei dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-31 nutartį dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo R. L. jo nepilnamečio vaiko R. L. išlaikymui.

18. Sprendimui įsiteisėjus ieškovė privalo į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) sumokėti 100, 00 Eur žyminį mokestį pagal šio teismo 2018-04-05 byloje priimtą nutartį ir pateikti teismo raštinei tai patvirtinantį kredito įstaigos dokumentą.

19. Priteisti iš atsakovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą dėl jo kaltės, 100,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas, iš viso: 200,00 Eur (du šimtus eurų), o likusioje dalyje dėl žyminio mokesčio valstybei iš jo priteisimo, atsakovą atleisti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Jonas Stubrys