- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- A-976-602/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00348-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Trečiasis asmuo
- A. J., Vyriausybės atstovų įstaiga, Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys A. J., Vyriausybės atstovų įstaiga).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 4–8), prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų ir apklausos vykdymo komisijos (toliau – ir Rinkimų komisija) 2017 m. vasario 23 d. nutarimą, kuriuo nutarta Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų rezultatus laikyti negaliojančiais ir Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus organizuoti iš naujo (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 20 d. raštą „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją išduoti 2017 m. sausio 26 d. išrinktam Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičiui J. S. seniūnaičio pažymėjimą įstatymų nustatyta tvarka.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 22 d. buvo vykdomi (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai, kuriuose į (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičius kandidatavo A. J. ir J. S.. Rinkimų būdas – atviras balsavimas gyventojų susirinkime. Suskaičiavus balsus, nustatyta, kad A. J. surinko 21 balsą, o J. S. 20 balsų. Taip pat buvo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 22 d. rinkimuose dalyvavę trys gyventojai neteisingai nurodė deklaruotos gyvenamosios vietos adresus, t. y. šių gyventojų gyvenamosios vietos adresas nepateko į (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos teritorijos ribas. Atsižvelgiant į tai, kad šių gyventojų balsavimas keitė rinkimų rezultatus, nuspręsta rengti pakartotinius (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus. Pakartotiniai (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai buvo vykdomi 2017 m. sausio 26 d. Rinkimų būdas – gyventojų apklausa – pasirinktas atsižvelgus į tai, kad gyventojai 2016 m. gruodžio 22 d. rinkimų metu turėjo galimybę susipažinti su kandidatų prisistatymais, užduoti klausimus. Suskaičiavus pakartotinių rinkimų balsus, nustatyta, kad A. J. surinko 54 balsus, o J. S. – 60 balsų.
3. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusą, seniūnaičių rinkimų tvarką, pagal kuriuos ši kompetencija priskirta ne savivaldybės administracijos direktoriui, bet savivaldybės tarybai.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-898 „Dėl Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų gyventojų susirinkime ir apklausos būdu tvarkos aprašų patvirtinimo“ (toliau – ir 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymas) patvirtinti Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų gyventojų susirinkime tvarkos aprašas bei Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų gyventojų apklausos būdu tvarkos aprašas, kuriais vadovaujantis vykdyti Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. Al-213 buvo panaikinti.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, Rinkimų komisija Nutarimu netesėtai nutarė Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų rezultatus laikyti negaliojančiais ir (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus organizuoti iš naujo. Pareiškėjas akcentavo, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį, t. y. įstatymo nuostatos taikomos tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Pakartotiniai (tęstiniai) (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai buvo paskelbti ir vykdyti 2017 m. sausio 26 d., vadovaujantis tuo metu galiojusiu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintais Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašais. Pareiškėjo manymu, nebuvo jokio teisinio pagrindo rinkimus skelbti ir vykdyti pagal ateityje įsigaliosiančius teisės aktus, kurie negaliojo rinkimų sušaukimo metu.
6. Pareiškėjo manymu, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos (po reorganizacijos Vyriausybės atstovų įstaiga) 2017 m. sausio 27 d. raštas Nr. (1.15.)-S13-45 yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Rekomendacija nėra teisinis pagrindas naikinti 2017 m. sausio 26 d. rinkimų rezultatus, kai nėra nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo teigimu, Nutarimas pažeidžia ne tik teisėtai išrinkto į Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio pareigas J. S., bet ir visų rinkėjų bei kitų (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos gyventojų teisėtus lūkesčius bei interesus.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t., b. l. 19–22).
9. Atsakovas nurodė, kad, pasibaigus ankstesnės kadencijos seniūnaičių įgaliojimams, 2016 m. gruodžio 21–22 d. buvo vykdomi (duomenys neskelbtini) seniūnaitijų seniūnaičių rinkimai. Rinkimai buvo organizuojami ir vykdomi, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintais Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašais. 2016 m. gruodžio 22 d. vykusių Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų metu buvo iškeltos A. J. ir J. S. kandidatūros. Rinkimų būdas – atviras balsavimas gyventojų susirinkime. Rinkimų komisija dėl nustatytų neatitikimų rinkimų metu priėmė sprendimą organizuoti pakartotinius (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus. Pakartotiniai (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai vyko 2017 m. sausio 26 d. Rinkimų būdas – gyventojų apklausa. Suskaičiavus pakartotinių rinkimų balsus, nustatyta, kad A. J. surinko 54 balsus, o J. S. 60 balsų.
10. Taip pat nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusą, seniūnaičių rinkimų tvarką, kuriais vadovaujantis ši kompetencija priskirtina ne savivaldybės administracijos direktoriaus, tačiau savivaldybės tarybos kompetencijai. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, Palangos miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2017 m. vasario 10 d. teikimas Nr. (5.1.)-TR-13, 2017 m. vasario 10 d. reikalavimas Nr. (5.1.)-TR-14, 2017 m. vasario 10 d. teikimas Nr. (5.1.)-TR-12, kuriais buvo reikalaujama įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus ir siūlyta svarstyti dėl Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų gyventojų susirinkime ir apklausos būdu tvarkos aprašų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu, pripažinimo netekusiais galios. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-45 taip pat rekomendavo Palangos miesto savivaldybės tarybai patvirtinus Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnyje numatytas tvarkas, (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus organizuoti iš naujo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Rinkimų komisija 2017 m. vasario 23 d. posėdyje nutarė įgyvendinti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį seniūnaičių rinkimų organizavimo teisinį reglamentavimą, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybai patvirtinus Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnyje numatytas tvarkas, (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus organizuoti iš naujo.
11. Atsakovas pažymėjo, kad Vyriausybės atstovas atlieka savivaldybių administracinę priežiūrą, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija negali nevykdyti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, kaip subjekto atliekančio savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo priežiūrą, nurodymų.
12. Atsakovas akcentavo, kad Rinkimų komisijos 2017 m. vasario 23 d. protokolas yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris tiesiogiai nėra susijęs su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, dėl to negali būti ginčo dalyku.
Atsiliepimas
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (po reorganizacijos Vyriausybės atstovų įstaiga) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra (I t., b. l. 131–135).
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kurie reglamentavo gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo-seniūnaičio, statusą, seniūnaičių rinkimų bei atšaukimo tvarką ir pan. Įstatymu buvo nustatyta, kad savivaldybių tarybos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus įgyvendinančius teisės aktus. Ši įstatymo dalis įsigaliojo 2016 m. liepos 7 d., todėl savivaldybių tarybos iki 2016 m. gruodžio 31 d. privalėjo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
15. Taip pat nurodė, kad Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, vykdydama Palangos miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymas, kuriuo patvirtinti Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašai, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 2, 9 ir 10 dalių nuostatoms, kadangi minėtame įsakyme sprendžiami klausimai priskirtini savivaldybės tarybos, o ne administracijos direktoriaus kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateiktas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2017 m. vasario 10 d. teikimas Nr. (5.1.)-TR-13, kuriuo pasiūlyta panaikinti minėtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Įvertinęs pasikeitusias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir tai, kad savivaldybės taryba nebuvo nustačiusi seniūnaičių rinkimų organizavimo ir seniūnaičių atšaukimo tvarkų, Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje savivaldybės tarybai pateikė 2017 m. vasario 10 d. reikalavimą Nr. (5.1.)-TR-14, kuriuo pareikalavo įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 2, 9, 10 ir 14 dalių nuostatas ir nustatyti tvarkas, kuriomis vadovaujantis renkamai gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovai – seniūnaičiai, seniūnas organizuoja gyventojų susirinkimą seniūnaičiams išrinkti, organizuojami seniūnaičių rinkimai apklausiant gyventojus, atšaukiamas seniūnaitis. Palangos miesto savivaldybė įvykdė visus Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje pateiktus teikimus ir reikalavimą.
16. Pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui adresuotu Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-45 buvo pateikta tik nuomonė dėl naujų (duomenys neskelbtini) seniūnaičio rinkimų organizavimo tikslingumo. Šis raštas ir jo turinys negali būti prilygintas nei Vyriausybės atstovo teikimui, kuriuo savivaldybės administravimo subjektui siūloma svarstyti neteisėto teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą, nei Vyriausybės atstovo reikalavimui, kuriuo reikalaujama įgyvendinti įstatymą ar Vyriausybės sprendimą. Šis raštas Palangos miesto savivaldybei nesukėlė pareigos imtis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 2 dalies 1 punkte nurodytų veiksmų. Šiuo raštu buvo siekiama tik atkreipti dėmesį į (duomenys neskelbtini) gyventojų bendruomenei kylančius klausimus.
17. Taip pat atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 11 dalies nuostatoje minimų pakartotinių seniūnaičių rinkimų organizavimo galimybė atsirado ir įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d., kartu su nauju pasikeitusiu seniūnaičių rinkimų organizavimo teisiniu reglamentavimu. Taigi, pakartotiniai rinkimai galėjo būti organizuojami tik 2017 metais pradėtiems organizuoti ir neįvykusiems seniūnaičių rinkimams.
II.
18. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu (II t., b. l. 4–12) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 20 d. raštą „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus“; administracinės bylos dalį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 20 d. rašto „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus“ panaikinimo nutraukė; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi (II t., b. l. 17–18) ištaisė rašymo apsirikimo klaidą sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. iš sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto panaikinamo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 20 d. rašto „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus“ ištaisė į panaikinamą Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų ir apklausos vykdymo komisijos 2017 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 3.
19. Teismas sprendime nustatė, kad 2016 m. spalio 14 d. buvo skelbiami (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai, kuriuose kandidatavo pareiškėjas J. S. ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. J.. Šie rinkimai vyko 2016 m. gruodžio 22 d. pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. A1-1491 patvirtintą Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų organizavimo grafiką. Rinkimų būdas – atviras balsavimas gyventojų susirinkime. A. J. surinko 21 balsą, o J. S. – 20 balsų, tačiau nustačius, kad 2016 m. gruodžio 22 d. rinkimuose dalyvavę trys gyventojai neteisingai nurodė deklaruotos gyvenamosios vietos adresus, rinkimų rezultatai buvo panaikinti ir rengiami pakartotiniai (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. A1-33 patvirtintą pakartotinio (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų organizavimo grafiką, pakartotiniai rinkimai vyko 2017 m. sausio 26 d., rinkimų būdas – gyventojų apklausa. Suskaičiavus pakartotinių rinkimų balsus, nustatyta, kad A. J. surinko 54 balsus, o pareiškėjas J. S. 60 balsų.
20. Teismas taip pat nustatė, kad Raštu pareiškėjas informuotas apie tai, kad, įgyvendinant Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2017 m. vasario 10 d. teikimą Nr. (5.1.)-TR-13, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. priimtu įsakymu Nr. A1-23 neteko galios Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų gyventojų susirinkime ir apklausos būdu tvarkos aprašai, kuriais vadovaujantis buvo vykdyti Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai, bei, Palangos miesto savivaldybės tarybai patvirtinus Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnyje nustatytas tvarkas, numatoma (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus organizuoti iš naujo. Atsižvelgdamas į šio rašto turinį, teismas sprendė, kad juo tik pateikiama informacija (atsakymas) į pareiškėjo 2017 m. kovo 8 d. prašymą, tačiau Raštu nėra sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų pripažinimo negaliojančiais ir naujų rinkimų organizavimo. Teismas, konstatavęs, kad Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, bylos dalį dėl Rašto panaikinimo nutraukė.
21. Teismas sprendė, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Nutarimas, kuriuo nutarta Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų rezultatus laikyti negaliojančiais ir (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus organizuoti iš naujo.
22. Teismas akcentavo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio pakartotinių rinkimų tvarkos nesilaikymo, rezultatų skaičiavimo ir pan., tačiau ginčas kilo dėl taikomo teisinio reguliavimo 2017 m. sausio 26 d. vykusiems (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio pakartotiniams rinkimams, t. y., ar, vykdant (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio pakartotinius rinkimus, buvo galima vadovautis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintais Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų gyventojų susirinkime ir apklausos būdu tvarkos aprašais, kurie pakartotinių (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų metu buvo prieštaraujantys nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiems Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams.
23. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai buvo skelbiami ir organizuojami dar iki Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (iki 2017 m. sausio 1 d.), todėl (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai turėjo būti organizuojami bei baigti, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis bei poįstatyminiais aktais, galiojusiais rinkimų pradžios metu (iki 2017 m. sausio 1 d.). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamai situacijai nėra svarbu, kada atsakovas įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2017 m. sausio 1 d., kadangi šie įstatymo pakeitimai bei jį įgyvendinantys teisės aktai galėjo būti taikomi tik naujiems rinkimams, pradėtiems organizuoti nuo 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Nutarimas pažeidžia lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
24. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją išduoti seniūnaičio pažymėjimą įstatymų nustatyta tvarka teismas atmetė, konstatavęs, kad panaikinus Nutarimą, pažymėjimo išdavimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka privalės išspręsti atsakovas.
III.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 21–23) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą, kuriuo panaikintas Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų ir apklausos vykdymo komisijos 2017 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 3 ir suteikta galimybė pripažinti nepagrįstai 2017 m. sausio 26 d. vykdytų rinkimų rezultatus.
26. Trečiasis suinteresuotas akcentuoja, kad teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeitus 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį, pakito sprendimo turinys, todėl sprendimas su pakeitimu yra nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
27. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismo sprendimo argumentai yra prieštaringi – sprendime teismas nurodo iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias teisės normas, tačiau taip pat pateikia aiškinimą apie pakartotinius rinkimus, kurie pagal nurodytą teisinį reguliavimą nebuvo galimi.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. pakartotiniai rinkimai iš viso nebuvo galimi, todėl lieka veikiantys ir galioja 2016 m. gruodžio 22 d. rinkimų rezultatai, fiksuoti 2016 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokole.
29. Pareiškėjas J. S. atsiliepime su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti galioti.
30. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad teismui ištaisius rašymo apsirikimo klaidą sprendimo rezoliucinėje dalyje, teismo sprendimo turinys nepakito, o tai aiškiai matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjo teigimu, trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde pateikiami motyvai ir reikalavimai peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas. Trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje jokių savarankiškų reikalavimų neteikė, jokių administracinių aktų neginčijo.
32. Pareiškėjas pažymi, kad sprendimai dėl 2016 m. gruodžio 22 d. seniūnaičio rinkimų rezultatų skelbimo negaliojančiais, pakartotinų 2017 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų organizavimo bei 2017 m. sausio 26 d. rinkimų rezultatai nebuvo skųsti įstatymuose nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir negali būti kvestionuojami.
33. Pareiškėjo manymu, apelianto A. J. tikslas yra vilkinti procesą piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, nes apeliacinis skundas sustabdo seniūnaičio pažymėjimo išdavimo procedūrą pareiškėjui, tuo užkertant kelią teisėtam išrinktam seniūnaičiui atlikti savo pareigas.
Atsiliepimas
34. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 30–31) prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad kandidatas į Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičius A. J. komisijai, organizuojančiai ir vykdančiai rinkimus, jokių pastabų ar pretenzijų neteikė, neskundė komisijos sprendimų, o nesutikdamas su priimtais sprendimais, nesiėmė konkrečių veiksmų. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (po reorganizacijos Vyriausybės atstovų įstaiga) atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 28–29) prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 11 dalies nuostatoje minimų pakartotinių seniūnaičių rinkimų organizavimo galimybė atsirado ir įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d. kartu su nauju pasikeitusiu seniūnaičių rinkimo organizavimo teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į lex retro non agit principo teismų praktikoje taikymą, mano, kad pakartotiniai rinkimai galėjo būti organizuojami tik 2017 m. pradėtiems organizuoti ir neįvykusiems seniūnaičių rinkimams.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtinto Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų gyventojų susirinkime tvarkos aprašo 21 ir 27 punktus, tik pakartotinis balsavimas galėjo būti vykdomas dviem ar daugiau kandidatų surinkus vienodą skaičių balsų, o nustačius rinkimų organizavimo ir vykdymo procedūrinius pažeidimus, seniūnaičio rinkimų rezultatai galėjo būti pripažinti neteisėtais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo nutarta Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų rezultatus laikyti negaliojančiais ir Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus organizuoti iš naujo, Rašto teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinamas Nutarimas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeitus 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį, pakito sprendimo turinys. Taip pat trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai yra prieštaringi – pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias teisės normas, tačiau taip pat pateikia aiškinimą apie pakartotinius rinkimus, kurie pagal sprendime nurodytą teisinį reguliavimą nebuvo galimi. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, iki 2017 m. sausio 1 d. pakartotiniai rinkimai iš viso nebuvo galimi, todėl lieka galioti 2016 m. gruodžio 22 d. seniūnaičio rinkimų rezultatai, fiksuoti 2016 m. gruodžio 22 d.
40. Pirmosios instancijos teismas Nutarimą panaikino, konstatavęs, kad (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai buvo skelbiami ir organizuojami dar iki Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (iki 2017 m. sausio 1 d.), todėl šie rinkimai turėjo būti organizuojami bei baigti, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis bei poįstatyminiais aktais, galiojusiais rinkimų pradžios metu (iki 2017 m. sausio 1 d.). Teismas sprendė, kad Nutarimas pažeidžia lex retro non agit principą, todėl naikintinas.
41. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
42. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
43. Nustatyta, kad 2016 m. spalio 13 d. buvo skelbiami (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai (I t., b. l. 27–28). Šie rinkimai, kuriuose kandidatavo pareiškėjas J. S. ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. J., įvyko 2016 m. gruodžio 22 d. pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. A1-1491 „Dėl seniūnaičių rinkimų organizavimo grafiko patvirtinimo“ patvirtintą Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų organizavimo grafiką (I t., b. l. 30). Rinkimų būdas – atviras balsavimas gyventojų susirinkime.
44. Rinkimų komisija 2016 m. gruodžio 29 d. posėdyje nutarė (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų rezultatus dėl nustatytų neatitikimų, kurie keitė rinkimų rezultatus, skelbti negaliojančiais ir organizuoti pakartotinius (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus (I t., b. l. 43–44).
45. Pakartotiniai (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai buvo skelbiami 2017 m. sausio 12 d. (I t., b. l. 36). Pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. A1-33 patvirtintą pakartotinio (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų organizavimo grafiką, pakartotiniai rinkimai vyko 2017 m. sausio 26 d., rinkimų būdas – gyventojų apklausa (I t., b. l. 37). 2017 m. sausio 26 d. Palangos miesto administracijos seniūnaičių rinkimų apklausos būdu balsų skaičiavimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad A. J. surinko 54 balsus, o pareiškėjas J. S. – 60 balsų (I t., b. l. 50).
46. Tiek 2016 m. gruodžio 22 d., tiek pakartotiniai 2017 m. sausio 26 d. rinkimai buvo organizuojami pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintus Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų gyventojų susirinkime ir apklausos būdu tvarkos aprašus.
47. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. A1-213 „Dėl direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-898 pripažinimo netekusiu galios“ Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymą (su vėlesniais pakeitimais) pripažino netekusiu galios (I t., b. l. 90).
48. Rinkimų komisija 2017 m. vasario 23 d. posėdyje nutarė Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio 2017 m. sausio 26 d. rinkimų rezultatus laikyti negaliojančiais ir, įgyvendinus nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį seniūnaičių rinkimų organizavimo teisinį reglamentavimą, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybai patvirtinus Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnyje numatytas tvarkas, (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus organizuoti iš naujo (I t., b. l. 11–12). Šis protokolinis nutarimas (ginčijamas Nutarimas) priimtas, atsižvelgus į tai, kad, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kuriais vadovaujantis seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarka priskirtina ne savivaldybės administracijos direktoriaus, bet savivaldybės tarybos kompetencijai. Taip pat į tai, kad gavus Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2017 m. vasario 10 d. teikimus Nr. (5.1.)-TR-12, Nr. (5.1.)-TR-13 ir 2017 m. vasario 10 d. reikalavimą Nr. (5.1.)-TR-14, buvo įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, t. y., Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. A1-23 pripažino netekusiais galios Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintus Palangos miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimų gyventojų susirinkime ir apklausos būdu tvarkos aprašus, kuriais vadovaujantis buvo organizuojami ir vykdomi (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio 2016 m. gruodžio 22 d. bei 2017 m. sausio 26 d. rinkimai.
49. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad Nutarimas pažeidžia lex retro non agit principą, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai bei jį įgyvendinantys teisės aktai galėjo būti taikomi tik naujiems rinkimams, pradėtiems organizuoti nuo 2017 m. sausio 1 d., o šiuo atveju (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai buvo skelbiami ir organizuojami iki Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (iki 2017 m. sausio 1 d.).
50. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14, 15, 16, 20, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-2494 (toliau – ir 2016 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. XII-2494), kurio 15 ir 16 straipsniais pakeistos ir naujai išdėstytos Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio nuostatos. Šis įstatymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 4 dalį ir šio įstatymo 16 straipsnį (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2494 20 straipsnio 1 dalis). Įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimams, seniūnaičių rinkimų tvarką galėjo patvirtinti tik savivaldybių tarybos.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit, grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiškiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą, 2003 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016).
52. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pakartotinius 2017 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio rinkimus nutarta organizuoti 2016 m. gruodžio 29 d. posėdyje, t. y. dar galiojant ankstesnei Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio redakcijai bei jį įgyvendinantiems teisės aktams. Byloje nėra duomenų, kad šis protokolinis nutarimas įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytas. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bendrąjį principą paskelbti įstatymai galioja tik į ateitį ir taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo, o ginčijamas Nutarimas priimtas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, įsigaliojusiomis po 2017 m. sausio 1 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Nutarimas pažeidžia lex retro non agit principą.
53. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, pažymi, kad pagal ABTĮ 96 straipsnio 2 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas priimant nutartį, nepranešus proceso šalims. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog šis teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas iki kol sprendimas neįvykdytas ir ištaisyti tik tokiems teismo sprendimo netikslumams, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1552-858/2017). Šio instituto pagalba negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keičia sprendimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-l029/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-138/2011 ir kt.).
54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, ABTĮ nustatyta tvarka neskundė, nesutikimo su šia nutartimi argumentus nurodė tik apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad rašymo apsirikimo ištaisymas pirmosios instancijos teismo sprendimo esmei neturi įtakos, nes pirmosios instancijos teismas sprendimo konstatuojamoje dalyje „Dėl Rinkimų komisijos 2017 m. vasario 23 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Nutarimas yra naikintinas. Taigi, pirmosios instancijos teismui ištaisius rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje, teismo sprendimo turinys nepakito.
55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.