Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Civilinė byla Nr. e2S-523-638/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
e2S-523-638/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22080-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-523-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22080-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-34426-615/2018 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams J. K. įmonei, J. K. dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių J. K. ir J. K. įmonės solidariai ieškovės S. K. naudai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (2904,97 Eur), kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį bei su darbo santykiais susijusias išmokas, iš viso 4326,69 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad atsakovės jai skolingos su darbo santykiais susijusias išmokas, o darbo ginčų komisija 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti, kadangi ieškovė praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė visiškai jokių priežasčių, dėl kurių ji ieškinio negalėjo paduoti per darbo kodekso (toliau - DK) 231 straipsnio 1 dalimi nustatytą terminą, kartu su ieškiniu nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, taip pat nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų įstatymu nustatyto procedūrinio termino praleidimo priežasčių svarbumą. Teismas sprendė, kad teismo iniciatyva atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą procedūrinį terminą šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė darbo santykius nutraukė 2016 m. rugpjūčio 22 d., t. y. dar negaliojant DK 231 straipsnio redakcijai, o tuo metu galiojusi DK 27 straipsnio redakcija numatė bendrą trejų metų senaties terminą, tuo labiau, kad ieškovės reikalavimo dalykas nebuvo susijęs su atleidimo pagrindu, o tik su piniginiais reikalavimais.

5.2. Pažymėtina, kad visą tą laiką ieškovė neturėjo galimybių išsireikalauti iš atsakovės su darbo užmokesčio apskaičiavimu susijusių dokumentų. Svarbi aplinkybė yra ir tai, jog ieškovę ir atsakovę sieja giminystės santykiai (ieškovė yra atsakovės brolio žmona), ir ieškovė vis tikėjosi, jog kilusius nesutarimus galima būtų išspręsti neteisminiu būdu.

5.3. Visos šios priežastys laikytinos svarbiomis sprendžiant termino atnaujinimo klausimus. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Taip pat svarbu paminėti, jog ilgametis teisinis sureguliavimas leisdavo darbuotojams dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreiptis per nustatytą trejų metų senaties terminą, o kitais su darbo santykiais susijusiais klausimais buvo numatytas vieno mėnesio terminas.

Atsiliepimas

6. Atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Teismas pagrįstai nutarė, kad procesinis terminas, per kurį ieškovė turėjo teisę pareikšti teisme ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, ieškovei pasibaigė.

6.2. Pati ieškovė delsė įgyvendinti savo pažeistas teises, nenurodydama jokių svarbių priežasčių, dėl ko praleido įstatyme nurodytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Byloje nustatyta, kad ieškovės darbo santykiai su J. K. įmone pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 22 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

6.3. Ieškovė yra praradusi teisę kreiptis į teismą, nes tai prieštarautų tuo metu galiojusio darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalyje nurodytam imperatyvui, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės, dėl to aptariamo termino pasibaigimas vertinamas kaip sukeliantis ieškovei jos subjektinės teisės išnykimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

8. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį konstatavus, kad buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas pareikšti ieškinį teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka numatyta DK 231 straipsnyje (iki 2017 m. liepos 1 d. redakcijos įsigaliojimo – DK 296 straipsnis). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2018 m. sausio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš atsakovės darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. Darbo ginčų komisija 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą atsisakė nagrinėti, kadangi ieškovė praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2018 m. gruodžio 17 d.

11. Pirmiausia pažymėtina, kad individualaus darbo ginčų nagrinėjimo tvarka priėmus naują darbo kodeksą ( toliau – DK 2016) iš esmės nepasikeitė: pagal Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d. 296 str. ir 297 str., buvo nustatytas vieno mėnesio terminas nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme ir buvo nustatyta, kad DGK sprendimas įsiteisėja, jeigu per mėnesį nėra kreipiamasi į teismą. Todėl kasacinio teismo praktika dėl ankstesniojo DK 296 str. ir kitų nuostatų taikymo yra aktuali ir šiuo metu.

12. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog DK 296 straipsnyje nustatytas terminas skirtas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme, taigi šis terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Jis yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 296 straipsnį. Aptariamo termino pasibaigimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis subjektinės teisės išnykimą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015.

13. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje rėmėsi kasacinio teismo nutartimi Nr. 3K-7-426-701/2015 pateiktais išiaškinimais, t.y. teisingai sprendė, kad terminas paduoti teismui ieškinį po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo yra procesinis terminas. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pagrindo spręsti dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo teismo iniciatyva, kaip kad yra nustatyta CPK 78 str. 1 d. – teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

14. Įvertintina, kad vienas iš darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK 414 straipsnis). Darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

15. Šioje byloje įvertintinos atskirajame skunde paminėtos aplinkybės, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją buvo kreipusis, tačiau darbo ginčų komisija jos pažeistos teisės negynė ir reikalavimo iš esmės neišnagrinėjo 2018 m. vasario 2 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodžiusi, kad praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis dėl darbo ginčo. Ieškovė po šio darbo ginčų komisijos sprendimo nepraleidusi vieno mėnesio procesinio termino, 2018 m. vasario 26 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. eL2-8582-615/2018, nagrinėjama byla pradėta elektroniniu formatu, todėl apeliacinės instancijos teismui visi joje esantys rašytiniai įrodymai yra prieinami). Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą nurodęs, kad kreditorės pareiškimas iš dalies yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovė 2018 m. balandžio 19 d. vėl kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, o Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, nes ieškovė nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. eL2-13026-615/2018). Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė aktyviai siekė apginti savo teises.

16. Ieškovė, kreipdamasi į teismą pateikė tik darbo ginčų komisijos sprendimą, todėl teismas, spręsdamas procesinio termino praleidimo pasekmių taikymą, turėjo aktyviai vykdyti CPK 414 str. nustatytas pareigas ir pareikalauti papildomų duomenų (nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti) iš ieškovės arba iš darbo ginčų komisijos, siekdamas nustatyti, kaip byla buvo nagrinėjama darbo ginčų komisijoje, kada ir kam buvo įteiktas darbo ginčų komisijos sprendimas, kodėl buvo praleistas procesinis kreipimosi į teismą terminas.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų praleidimo pasekmes, netinkamai vykdė CPK 414 str. nustatytas pareigas teismui, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė