Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-839-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08663-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 121.20.; 121.21. (S)

2014 m. lapkričio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-633-797/2014 pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims I. G. ir K. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. G. nepilnametės dukters K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, priteisti vaikų I. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), 31250,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02, įpareigoti atsakovą išsikelti iš ieškovei D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsigabenti jam nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name ir jo priklausiniuose bei priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, moka tik menką dalį mokesčių už suvartotą elektros energiją bei kitus būsto išlaikymo mokesčius, ieškovės paskaičiavimu, dukters K. G. išlaikymui vidutiniškai, per mėnesį reikia apie 1000,00 Lt: maistui apie 350,00 Lt, rūbams ir avalynei 150,00 Lt, būsto išlaidoms 150,00 Lt, vaistams ir vitaminams 50,00 Lt, transporto išlaidoms 20,00 Lt, higienos prekėms 50,00 Lt, kirpyklai 15,00 Lt, laisvalaikiui 50,00 Lt, būreliams 120,00 Lt, telefonui 15,00 Lt. Teigė, kad trejus pastaruosius metus atsakovas nepirko vaikams maisto, rūbų, avalynės ar kitų jiems būtinų daiktų, laisvalaikio išlaidoms pinigų neskyrė, o šeima bendro ūkio neveda, kartu nevalgo, nes atsakovas gyvena garaže. Taip pat nurodė, kad ieškovės bei šalių vaikų bendras gyvenimas su atsakovu dėl jo asmeninių savybių, tvyrančios įtampos namuose yra neįmanomas, atsakovas naudoja psichologinį spaudimą, vykdo manipuliacijas ieškovės ir vaikų atžvilgiu, buvo sugadinęs ieškovės automobilį, paslėpęs ieškovės asmens dokumentus, ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio bijo išeiti į darbą ir palikti vaikus namuose, todėl atsakovas turi būti iškeldintas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad yra nepajėgus mokėti 500,00 Lt sumos dukters K. G. išlaikymui, tačiau jeigu ieškovė būtų su juo pasitarusi, nesikreipusi į teismą, jis būtų sutikęs teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Nurodė, kad ieškovė pati pageidavo vaikus išlaikyti, iš jo niekada pinigų vaikų išlaikymui neprašė, o atsakovas savo iniciatyva pinigų nedavė, tačiau pirko ilgalaikius daiktus (kompiuterį, kietąjį diską), kuriais vaikai naudojasi. Su 31250,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimu taip pat nesutiko, teigė, kad 2010-2013 metų laikotarpiu finansiškai rėmė šeimos keliones į Švediją, nurodytu laikotarpiu pirkdavo maistą, tačiau ieškovė su vaikais jo nevalgydavo. Atsakovas nesutiko ir su iškeldinimu, nurodydamas, kad gyvena darbe, o pareina nakvoti į garažą.

Institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius siūlė ieškinį tenkinti, pritarė, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. G. po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimas. Išreiškė nuomonę, kad vaikams bus saugiau gyventi tik su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. G. nepilnametei dukrai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2013-12-06 iki K. G. pilnametystės, priteisė iš atsakovo A. G. nepilnametei dukrai K. G. 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02. Taip pat priteisė iš atsakovo A. G. sūnui I. G., gim. (duomenys neskelbtini), 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02, nustatė uzufrukto teisę ieškovei D. U. tvarkyti nepilnametės dukros K. G. išlaikymą. Teismas taip pat iškeldino atsakovą A. G. iš ieškovei D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatų – ūkinio pastato, garažo – esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, esančiais gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad nepilnametės K. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 1000,00 Lt suma, o iš įrodymų apie tėvų turtinę padėtį visumos nustatė, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra nebloga, abu pajėgūs skirti vaiko išlaikymui po 500,00 Lt per mėnesį. Taip pat nustatė, kad atsakovas yra darbingas, sveikatos problemų, specialių poreikių, kreditorinių įsiskolinimų, kitų išlaikytinių neturi, turi didelės vertės obligacijų, didelė 170 000 Lt suma terminuoto indėlio atsakovui yra grąžinta 2011-04-30, be to, nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog išlaikymą nepilnametei dukrai, jeigu reikėtų ir ieškovė būtų paprašiusi, o nesikreipusi į teismą, teikti galėtų ir po 500 Lt, todėl teismas sprendė, jog atsakovas yra pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą dukrai ir reikalavimą priteisti 500,00 Lt laikė pagrįstu ir tenkintinu.

Iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas atsižvelgė į tai, kad šalys laikotarpiu nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02 gyveno kartu, o atsakovas teigė, kad prie maisto pirkimo prisidėdavęs, taip pat vaikų poreikiams yra pirkęs ilgalaikius daiktus, nenustatė pagrindo netikėti šiais paaiškinimais, todėl iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą sumažino, skaičiuojant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 300 Lt už trejus metus ir sūnui I. G., ir dukrai K. G. priteisė po 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02.

Dėl atsakovo iškeldinimo teismas nurodė, kad pats atsakovas teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad jau ilgą laiką tarp šalių vyksta konfliktai, nurodė, jog 2013 metų spalio mėnesį šalys buvo pas psichologą ir apsilankymo metu ieškovė pasakė atsakovui, jog nebenori su atsakovu gyventi. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad dėl atsakovo elgesio namuose tvyro psichologinė įtampa, daroma žala namuose gyvenantiems vaikams, atsakovas gyvena ieškovės būste prieš ieškovės valią ir tai pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus naudoti, valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.37 str.), todėl ieškovės prašymą iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo laikė pagrįstu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gaunantis pastovias pajamas, turintis obligacijų, kurių vertė yra 207500,00 Lt, nepateikti įrodymai dėl specialių poreikių, todėl sprendė, kad jis yra pajėgus pasirūpinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinėje instancijoje bylos nagrinėjimą stabdyti iki bus išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teisme ieškinys tarp ieškovės D. U. ir atsakovo A. G. dėl bendromis lėšomis ir bendru darbu įgyto turto padalijimo; 2014 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės D. U., išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenis apie ieškovės D. U. socialinį draudimą bei išdirbtą laiką, laikotarpis – gyvenimas kartu nuo 1994 metų iki 2013 metų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad jo sūnus I. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo 19 metų, todėl šioje byloje jis galėjo būti tik ieškovas, turintis reikalavimo teisę, t. y. I. G. yra netinkama šalis, o ieškovė D. U. nors yra pilnamečio sūnaus I. G. motina, tačiau jau reikalavimo teisės nebeturi ir negali prašyti teismo, kad būtų priteista bet kokia suma, bet kokiu pagrindu I. G.. Mano, kad tai yra absoliutus pagrindas pripažinti sprendimą neteisėtu. Be to, atsakovas mano, kad būnat nepilnamečiu I. G. išlaikymas, kaip nepilnamečiui vaikui, nebuvo priteistas mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl normos prasme negalimas priteisti įsiskolinimas, nes įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už trejus metus, o šioje situacijoje ši norma negali būti taikoma.Taip apeliantas nurodo, kad jį iškeldinti iš patalpų nebuvo pagrindo, nes atsakovas A. G. ir ieškovė D. U. gyvenant kartu turtą, kuris priklauso D. U., įgijo bendromis lėšomis ir bendru darbu. 2014 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė 2014 m. birželio 2 d. ieškinį dėl bendromis lėšomis ir bendru darbu įgyto turto padalijimo. Taigi, apelianto teigimu, šios aplinkybės parodo, kad ieškinyje įvardintas turtas nėra ir negali būti asmeninė ieškovės D. U. nuosavybė ir tai suteikia pagrindą prašyti apeliacinės instancijos teismo procesą stabdyti iki bus išnagrinėtas ieškinys Šiaulių apylinkės teisme dėl bendru darbu ir bendromis lėšomis įgyto turto.Nurodo, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog atsakovas A. G. turi 2075 vnt. obligacijų, kurių bendra vertė 207500 Lt nėra teisinga, nes AB Ūkio bankas yra iškelta bankroto byla, pinigų susigrąžinimas, vykdant bankroto procedūras, yra praktiškai negalimas, todėl ši suma negali būti laikoma kaip turtas, kurį turi A. G.. Be to, pažymi, kad 170000 Lt indėlis atsakovui buvo grąžintas į Šiaulių banką 2011 m. balandžio 30 d., todėl ieškovė ir atsakovas, gyvendami faktinėje santuokoje, šiuos pinigus išleido bendrai.Apeliantas teigia, kad jis jokio kito turto, išskyrus 8863 Lt per metus gaunamas pajamas iš individualios įmonės, neturi, todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė, yra neteisinga ir A. G. 500 Lt dukrai K. G. mokėti neturi galimybės.Atsakovas A. G. nurodo, kad gyveno kartu su ieškove D. U., vedė bendrą ūkį, augino vaikus ir buvo pasiskirstę finansinius mokėjimus taip: ieškovė prisiėmė vaikų išlaikymą, o atsakovas A. G. mokėjo visus mokesčius, rūpinosi buitimi, mokėjo automobilio eksploatacijos išlaidas bei retkarčiais pirko vaikams daiktus, kaip kompiuterį ir kitus daiktus ir tuo prisidėjo, neskaitant visų kitų finansinių įsipareigojimų ir vaikų išlaikymui. Paminėtos aplinkybės, atsakovo teigimu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimas K. G. nėra galimas ir yra neteisingas.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-29 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinį atsakovui dėl I. G. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareiškusi tinkama ieškovė, kadangi jai, vykdžiusiai ne tik savo, bet ir atsakovo sūnaus I. G. išlaikymo pareigą, yra perėjusios kreditoriaus tesės CK 6.50 str. pagrindu. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė, kad savo turtu naudotis ir disponuoti ieškovė gali savo nuožiūra, tuo pačiu ir reikalauti atsakovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo bei jo priklausinių. Mano, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra gera ir jis tiek išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, tiek dabar turėjo ir turi finansinių galimybių teikti pakankamo dydžio išlaikymą savo vaikams, o aplinkybę, kad grąžintas indėlis buvo naudotas šalių poreikių tenkinimui, yra nurodyta tik apeliaciniame skunde, kai bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis nepilnamečiams vaikams neteikė išlaikymo, kadangi ieškovė jam yra nurodžiusi, kad jai nieko iš atsakovo nereikia. Mano, kad apelianto prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Šiaulių apylinkės teisme pagal atsakovo ieškinį ieškovei dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe yra nepagrįstas, kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, pagrįstumą pagal aplinkybes, buvusias jo priėmimo metu, o palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje dėl turto pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe atveju, atsakovas galės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis priteistas tiek nepilnametės dukters išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tiek išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai ir pilnamečiui sūnui. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su sprendimu iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto. Teisėjų kolegija vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentus juos sugrupavusi taip:

Dėl išlaikymo nepilnametei K. G. priteisimo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1035 Lt, o išlaikymas priteistas po 500 Lt, tokia suma vaikui yra objektyvi ir protinga, reikalinga nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas neginčija, kad jo nepilnametei dukrai reikalinga tokia išlaikymo suma. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, teismui pateikė įrodymus apie šalių nepilnametės dukros poreikius, ieškovės patiriamas išlaidas dukters išlaikymui, o atsakovas šių įrodymų neginčijo, todėl abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Pateikęs apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad negali nepilnametei dukrai skirti 500 Lt per mėnesį, kadangi jo turtinė padėtis nėra gera, jo gaunamas pajamas sudaro tik iš individualios įmonės gaunama 738,58 Lt suma per mėnesį, jokio kito turto atsakovas neturi. Atmetant šį apelianto argumentą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturi galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, o aplinkybės, kad atsakovui priklauso individuali įmonė, kad 2011 m. atsakovui buvo grąžintas 170000 Lt vertės indėlis, kad atsakovui priklauso 207500 Lt vertės kreditorinis reikalavimas BUAB Ūkio bankas bankroto byloje, tik patvirtina faktą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad būtų užtikrintas jo nepilnametei dukrai reikiamas išlaikymo teikimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliantas, deklaruodamas savo sunkią turtinę padėtį, nepateikė teismui pakankamai leistinų įrodymų apie tikrąją savo turtinę padėtį, t. y byloje nepateikti jokie duomenys apie individualią įmonę, jos gaunamą pelną ar akcijų vertę, o ginčijant pirmosios instancijos teismo argumentą dėl teismo nurodyto 170000 Lt vertės indėlio kaip atsakovo turimo turto, nepateikta įrodymų apie šių lėšų panaudojimą bendriems šeimos poreikiams tenkinti, juo labiau kad tokią minėto turto panaudojimo aplinkybę apeliantas nurodė tik apeliacinės instancijos teise, kas pagal civilinio proceso normas yra draudžiama (CPK 306 str. 2 d.) ir tai rodo, jog apeliantas tokiais argumentais apeliaciniame skunde iš esmės siekia tik sau palankaus rezultato. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas pats bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog jei ieškovė nebūtų kreipusis į teismą su ieškiniu, jis būtų galėjęs teikti dukrai prašomo dydžio išlaikymą. Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. G..

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnametei K. G. ir I. G.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02, nurodo, kad ieškovė ir atsakovas gyveno faktinėje santuokoje ir augino vaikus, buvo pasiskirstę finansinius mokėjimus, t. y. ieškovė išlaikė vaikus, o atsakovas mokėjo visus mokesčius, rūpinosi buitimi, mokėjo automobilio eksploatacijos išlaidas, retkarčiais pirko vaikams daiktus, todėl mano, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistas nepagrįstai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, tačiau abi šalys pripažino, jog konfliktuodavo, atsakovas pripažino, kad ieškovė nevalgė jo perkamo maisto, teigė, jog ieškovė pati pageidavo išlaikyti vaikus, iš jo pinigų išlaikymui neprašė ir atsakovas savo iniciatyva pinigų neduodavo. Nors atsakovas teigia, kad jam teko rūpinimosi buitimi išlaidos, kad jis buvo atsakingas už kitus finansinius mokėjimas, rašytinių įrodymų apie prisidėjimą prie šeimos ūkio nuo 2010-12-02 nepateikė. Įvertinus tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, darytina labiau tikėtina išvada, kad nuo 2010-12-02 ieškovė ir atsakovas bendro ūkio dėl šeimoje susiklosčiusios konfliktinės situacijos nevedė, o kadangi atsakovas pripažino išlaikymą vaikams teikęs tik iš dalies (pirko konkrečius daiktus), ieškovei šios aplinkybės neginčijus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovas išlaikymą vaikams teikė tik iš dalies ir iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą sumažino, priteisdamas kiekvienam vaikui po 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02.

Atmetant atsakovo apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo ieškovo, t. y. atsakovo argumentus, kad ieškovė negalėjo prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimo sūnui I. G., kadangi pastarasis jau yra pilnametis, pažymėtina, kad pagal CK 3.194 str. 1 d., teismas išlaikymą vaikui, tuo pačiu ir išlaikymo įsiskolinimą, priteisia pagal, be kita ko, vieno iš tėvų ieškinį, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikas, paskiriamas vaikui skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2013-12-06, ieškovės ir atsakovo sūnui dar esant nepilnamečiui, todėl teismui konstatavus, kad atsakovas išlaikymą I. G. nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02 teikė tik iš dalies, net ir atsakovo sūnui bylos nagrinėjimo metu tapus pilnamečiu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė I. G..

Dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir jo priklausinių

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tuo pačiu pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą išsikelti iš ieškovei D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsigabenti jam nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name ir jo priklausiniuos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad turtas priklauso ieškovei, o atsakovas nereiškė priešieškinio dėl ginčo turto nuosavybės teisių, ieškovės reikalavimą patenkino. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nepaisant to, kad atsakovas nereiškė priešieškinio dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, bylos nagrinėjimo metu jis nesutiko su iškeldinimu, teigė, kad turtas buvo įgytas už jo lėšas. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5415-901/2014 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei D. U. dėl bendromis lėšomis ir darbu įgyto turto, be kita ko, gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,1310 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo nagrinėjimas yra neatsiejamas nuo ginčo dėl bendromis lėšomis ir darbu įgyto turto padalijimo išnagrinėjimo, t. y. tik teismui išnagrinėjus bylą dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, galėtų būti sprendžiamas ieškovės reikalavimų iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje tenkinant ieškovės reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, šiuo metu teisme esant ginčui dėl minėto turto padalijimo, nebuvo atskleista bylos esmė dėl šios reikalavimų dalies.

CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į šias įstatymo nuostatas, sprendimo dalis, kuria atsakovas A. G. iškeldintas iš ieškovei D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatų – ūkinio pastato, garažo – esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, esančiais gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, naikintina ir bylos dalis dėl šio reikalavimo grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos šalių reikalavimai dėl turto padalijimo ir iškeldinimo yra tarpusavyje susiję ir turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje, todėl pirmosios instancijos teisme spręstinas civilinių bylų sujungimo klausimas (CPK 7 str., 136 str. 4 d.).

Atsižvelgus į tai, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai dėl bylos sustabdymo ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-29 sprendimo panaikinimo netenkinami, bylos šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl dėl šios bylos dalies priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vis dėlto, nustačius, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl bendromis lėšomis ir darbu įgyto turto padalijimo, sprendimo dalis dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančio turto, neišsprendus šio turto padalijimo klausimo, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-29 sprendimo dalis, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovą A. G. iš ieškovei D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatų – ūkinio pastato, garažo – esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, esančiais gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl atsakovo A. G. iškeldinimo iš ieškovei D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatų – ūkinio pastato, garažo – esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, esančiais gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiLaisvė AleknavičienėDanutė BurbulienėVytautas Kursevičius