Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei D. U., jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovui A. G., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Eglei Lazdauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims I. G. ir K. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, iškeldinimo iš būsto ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters K. G., gim. 1997-10-28, išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, priteisti vaikų I. G., (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), 31250,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02, įpareigoti atsakovą išsikelti iš ieškovei D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsigabenti jam nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name ir jo priklausiniuose bei priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlo ieškinį tenkinti, palaiko skyriaus 2014-01-15 teismui pateiktą išvadą, pritaria, jog iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. G. po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio palieka spręsti teismui. Neprieštarauja, jog atsakovas būtų įpareigotas išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio būsto. Mano, jog vaikams bus saugiau gyventi tik su ieškove.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti posėdį negauta, todėl byla nagrinėjama I. G. ir K. G. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. G. ir D. U. (8, 9 b. l.). Santuoka tarp šalių nesudaryta. Iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1678,00 Lt. Byloje esantys nekilnojamojo turto registro išrašai įrodo, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (10, 13-14, 54, 57-58 b. l.). Be to, ieškovės vardu nuosavybės teise registruotas automobilis RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (60 b. l.). Atsakovas yra individualios įmonės „Trečias brolis“ savininkas, jo deklaruotos pajamos iš individualios veiklos vidutiniškai per metus yra apie 8863,00 Lt (66, 124-125, 126-128, 129-131, 132-133 b. l.). Iš pateikto AB Ūkio banko pranešimo matyti, jog atsakovas turi 2075 vnt. obligacijų, kurių bendra nominali vertė yra 207 500,00 Lt (102 b. l.). AB Šiaulių banko duomenimis 2011-04-30 atsakovui buvo grąžintas 170 000,00 Lt terminuotasis indėlis (139, 140 b. l).

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.). Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Teismas negali priteisti daugiau, negu leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystimuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Civilinio kodekso nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Byloje surinkta medžiaga, ieškovės paaiškinimai, pateikti kvitai leidžia spręsti, jog nepilnametės K. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 1000,00 Lt suma (108-121 b. l.). Iš įrodymų apie tėvų turtinę padėtį visumos nustatyta, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra nebloga, abu pajėgūs skirti vaiko išlaikymui po 500,00 Lt per mėnesį. Šalių paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas yra darbingas, sveikatos problemų, specialių poreikių, kreditorinių įsiskolinimų, kitų išlaikytinių neturi, turi didelės vertės obligacijų, didelė 170 000 Lt suma terminuoto indėlio atsakovui yra grąžinta 2011-04-30 (102, 138-140 b. l.). Teismo posėdžio metu pripažino, jog išlaikymą nepilnametei dukrai, jeigu reikėtų ir ieškovė būtų paprašiusi, o nesikreipusi į teismą, teikti galėtų ir po 500 Lt, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas yra pajėgus mokėti tokio dydžio išlaidymą dukrai ir reikalavimas priteisti 500,00 Lt yra pagrįstas ir tenkintinas. Išlaikymo suma 500,00 Lt vaikui yra adekvatus ir normalus išlaikymas vaikui, atsižvelgiant į abiejų tėvų materialines galimybes tokį išlaikymą teikti ir atsižvelgiant į būtinus šio konkretaus vaiko poreikius. Tai atitinka CK 3.192 str. 3 d. nuostatai, kuri nustato abiems tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui proporcingai jų turtinei padėčiai, todėl ieškinys dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis tenkintinas ir priteistina suma po 500,00 Lt, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. nuo 2013-12-06, iki dukters pilnametystės (CK 3.192, 3.200 str., CPK 178, 185 str.).

Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), 31250,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02, t. y. kiekvienam vaikui po 15625 Lt. Pagal CK 3.200 str. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Laikytina, kad atsakovas tik iš dalies teikė vaikams išlaikymą laikotarpiu nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02, t. y. iš dalies prisidėjo prie maisto pirkimo išlaidų. Iš pateiktos AB DnB banko sąskaitos operacijų ataskaitos matyti, jog ieškovė iš savo asmeninės sąskaitos mokėjo mokesčius už vandenį, dujas, elektrą ir kitus komunalinius mokėjimus (122-123 b. l.). Atsakovas nurodė, jog ieškovei neprašant, savo iniciatyva jis išlaikymo neteikė. Teigė, jog pirko ilgalaikius daiktus vaikams, finansiškai rėmė keliones į Švediją, tačiau įrodymų apie tai byloje nėra. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog šalys tuo laikotarpiu (2010-12-02 iki 2013-12-02) gyveno kartu, atsakovas teigė, kad prie maisto pirkimo prisidėdavęs, taip pat vaikų poreikiams yra pirkęs ilgalaikius daiktus, nėra pagrindo netikėti šiais paaiškinimais, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas, skaičiuojant kas mėn. kiekvienam vaikui po 300 Lt už trejus metus ir sūnui I. G. ir dukrai K. G. priteistinas po 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02 (CPK 178, 185 str., CK 6.200 str.). Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymą (CPK 376, CK 3.190 str.).

Dėl iškeldinimo iš būsto. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą išsikelti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei išsigabenti jam nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name ir jo priklausiniuose.

Byloje konstatuota, jog šalys nėra sudariusios santuokos, tačiau kartu gyveno. Ieškovė savo vardu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pateikta sutartis patvirtina šią aplinkybę, jog turtą pirko ieškovė ir kaip ji paaiškino teismo posėdyje, pinigus turtui įgyti davė jos tėvai (11-14 b. l., garso įrašas). Atsakovas nurodo, jog turtas yra įgytas už jo lėšas, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo, priešieškinio nereiškė, neginčijo sudaryto sandorio, nesirūpino atstovavimu, nors keletą kartų jam buvo siūloma (CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog gyvenant įregistruotoje santuokoje, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.), o nesusituokusių, gyvenusių kartu asmenų, įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau tokiu atveju reikia įrodinėti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje priešieškinis nepareikštas, įrodymai nepateikti, jog 1999-08-18 pirkimo pardavimo sutarties, kuria ieškovė įsigijo namą, esantį (duomenys neskelbtini), sudarymo metu buvo šalių siekis ir susitarimas sukurti bendrą dalinę nuosavybę, atsakovas nepateikė įrodymų, tik deklaratyviai teigė, kad jo lėšomis turtas įgytas, o šalis turi įrodyti tai, ką teigia (CPK 178 str.).

Ieškovė nurodo, jog atsakovas yra nesugyvenamo būdo, dėl tokio jo būdo ir elgesio kenčia vaikai, nes neleidžia vaikams naudotis kompiuteriu, atjungiamas internetas, atimamas telefonas, gadina daiktus, išneša televizorių, sąmoningai sumaišo interneto ir kompiuterio laidus, išima detales, imituodamas prietaisų gedimą, vaikai yra žeminami, be to, keistas yra atsakovo pomėgis stebėti besimaudančius paauglius vonioje. Nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai bandė jam paaiškinti dėl netinkamo jo elgesio, buvo iškviestas pokalbiui. Liudytoja apklausta R. J. patvirtino, jog pabendravus su šeimos nariais, susidarė įspūdis, kad yra šeimoje įtampa, atsakovas taiko bausmes vaikams, atimdamas prieigą prie kompiuterio ar kitus daiktus ir taip sukeldamas jiems nepatogumus, nes kompiuteris yra ir mokymosi priemonė. Patvirtino, jog dėl atsakovo elgesio sūnus ir ieškovė kreipėsi keletą kartų, buvo siūloma pasinaudoti ir psichologo pagalba, netraumuoti vaikų, ieškoti kitų sprendimo būdų (2014-05-13 garso įrašas).

Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktos I. G. charakteristikos, trečiųjų asmenų I. G. ir K. G. rašytinių paaiškinimų byloje matyti, jog atsakovas namuose kelia psichologinę įtampą, ieškovei, vaikams taiko spaudimą, neleisdamas naudotis jiems reikalingais daiktais, užsukdamas vandenį, sugadindamas automobilį, slėpdamas ieškovės asmens dokumentus, banko korteles, vaikai bijo su juo bendrauti (16, 17-19, 20 b. l.).

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tuo tarpu atsakovas, nebūdamas nei namo savininku, nei jo nuomininku, gyvena jame prieš ieškovės (savininkės) valią. Atsakovui 2013-08-21 per notarą buvo pasiūlyta išsikelti iš ieškovei priklausančio namo ir išsigabenti daiktus, tačiau atsakovas to nepadarė, kaip paaiškino, jis gyvena garaže, kur yra įrengti kambariai (15 b. l.).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama ne tik neteisėtai užvaldant svetimą turtą, bet ir trukdant savininkui normaliai naudotis jam priklausančiu turtu. Pagal CK 4.98 str., savininkas savo teises gali ginti, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises, tačiau pagal CK 4.98 str., ieškovės teisės gali būti ginamos tik tuomet, jei ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir nustačius, kad atsakovas pažeidė jos teises. Teismui pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad ieškovė yra namo, iš kurio prašo iškeldinti atsakovą, savininkė. Svarbu tai, kad pats atsakovas teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad jau ilgą laiką tarp šalių vyksta konfliktai, nurodė, jog 2013 metų spalio mėnesį šalys buvo pas psichologą ir apsilankymo metu ieškovė pasakė atsakovui, jog nebenori su atsakovu gyventi. Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl atsakovo elgesio namuose tvyro psichologinė įtampa, daroma žala namuose gyvenantiems vaikams. Tokio pobūdžio duomenys rodo, kad atsakovas gyvena nurodytame būste prieš ieškovės valią ir tai pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus naudoti, valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.37 str.). Nustačius, jog ieškovė yra gyvenamojo namo ir kito nekilnojamojo turto savininkė, darytina išvada, kad ji gindama savo teisę naudotis gyvenamuoju namu, jį valdyti ir juo disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus ir prašyti iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo (CK 4.98 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu šalys pripažino, jog šiuo metu atsakovas gyvena ne gyvenamajame name, o namų valdoje esančiame pagalbinio ūkio paskirties garaže, kuris taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl teismo sprendime nurodžius, jog jis iškeldintinas tik iš gyvenamojo namo, nebūtų apginta savininko nuosavybės teisė ir pažeidimas tęstųsi, todėl atsižvelgiant į tai, kad tai yra šeimos byla, kurioje prioritetas skiriamas vaikų interesams, todėl atsakovas iškeldintinas iš visos namų valdos, kuri priklauso ieškovei (CPK 376 str., CK 1.5 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gaunantis pastovias pajamas, turintis obligacijų, kurių vertė yra 207500,00 Lt, nepateikti įrodymai dėl specialių poreikių, todėl yra pajėgus pasirūpinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Kitas ieškinio reikalavimas apmokėtas 144,00 Lt žyminio mokesčiu (22, 32 b. l.), todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 828 Lt bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 1, 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 271 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2013-12-06 iki K. G. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) 10800 Lt (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02.

Priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui I. G., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) 10800 Lt (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-02 iki 2013-12-02.

Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei D. U. tvarkyti nepilnametės dukros K. G. išlaikymą.

Iškeldinti atsakovą A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei D. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatų – ūkinio pastato, garažo - esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, esančiais gyvenamajame name ir jo priklausiniuose.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei D. U. 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G. valstybei 828,00 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.