Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-365-1183/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-04-18Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-06-27Šiaulių apygardos teismas
  3. T-678-409/2024Nutartis · 2024-07-24Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
1-365-1183/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27493-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Kaltinamasis
J. V.
Nukentėjusysis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-365-1183/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27493-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.2; 2.3.4.7.1; 2.3.4.8; 2.3.4.9; 2.3.4.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, R. L.,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokatui A. K.,nukentėjusiajai E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, 2023 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, nutarimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas 2023 m. rugpjūčio 25 d., o 2024 m. sausio 9 d. ikiteisminis tyrimas byloje prokuroro nutarimu atnaujintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 217 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi prokuroro nutarimas patvirtintas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei E. K., o būtent: 2023 m. liepos 23 d., apie 12.43 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė 1 smūgį nukentėjusiajai E. K. į veidą bei koja įspyrė 2 smūgius į rankas, taip sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis J. V. 2023 m. spalio 17 d., apie 14.57 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį OPEL SIGNUM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0084 (patikros sertifikato Nr. 1985761), jam buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. kaltu dėl E. K. sumušimo prisipažino ir paaiškino, kad viskas įvyko prie namo (duomenys neskelbtini), praeitų metų vasarą, buvo šviesu. Jis su drauge E. K. susipyko, pastaroji jam yra sugyventinė. Žodis po žodžio ir konfliktas peraugo į smurtą, jis jai įspyrė. Kaltinime parašyta daugiau, jis nesigilina, bet taip nebuvo, nors jis su tuo sutinka. Viskas įvyko greitai, tuo metu pro šalį važiavo policija. Pareigūnai nieko jo neklausė, uždarė ir tiek. Gailisi. Nukentėjusioji pretenzijų neturėjo, jie susitaikė, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Ankščiau duotais jo parodymais galima vadovautis.

Kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jį kaltina, kad vairavo išgėręs, bet jis vairavo blaivus. 2023 m. spalio 17 d. ryte prabudo su drauge E. K., susipyko, pastaroji buvo biškį išgėrusi, jis susinervino. Sugyventinei buvo blogai, sako „važiuojame nusipirksime butelį“. Važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Vyko į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“. Jis vairavo automobilį, teisę vairuoti turi, o E. sėdėjo priekyje keleivio vietoje. E. buvo išgėrusi. Namuose alkoholio nebuvo. Sugyventinė ryte namuose išgėrė alkoholio likutį. Į parduotuvę važiavo 13.00 val., 14.00 valandą. Į parduotuvę ėjo vienas, joje pirko alkoholio 0,7 l degtinės. Nusipirkę važiavo atgal. Vairavo jis. Važiuodami butelio nepradarė. Važiavo tiesiai namo, niekur sustoję nebuvo. Grįžę sustojo aikštelėje, pasiginčijo ir jis atsidaręs alkoholio butelį „patraukė“. E. taip pat vartojo alkoholį. Važiavo pirkti tik alkoholio. Sustojus ir praėjus gal 5-10 minučių privažiavo pareigūnai. Pareigūnai priėję klausinėjo, ar jis važiavo išgėręs, pareigūnai lindo į mašiną, fotografavo. Jis negirdėjo ką E. sakė pareigūnams. Nepamena apie ką E. kalbėjo su pareigūnais. Galėjo būti nustatytos 2 promilės neblaivumo, nes normaliai „patraukė“. Jis išgėręs nevairavo. Automobilis „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso jam. Pirko 0,7 l degtinės pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kokį alkoholį E. K. namuose gėrė.

Jis turi problemų su alkoholiu, todėl pyko, kad E. K. išgėrusi. Jis buvo savaitę negėręs ir prasidėjo kivirčas, jis norėjo, kad jo negundytų. Kai pykosi, gal dėl to neadekvačiai elgėsi parduotuvėje, nes barėsi važiuojant ir pirmyn, ir atgal. Gal pirkinių krepšelyje buvo kokia smulkmena iš maisto. Kelionės tikslas buvo alkoholis. Jis sustojęs išjungė variklį ir tuomet išgėrė. Alkoholio kiekis buvo gal ir 400-600 g, nes truktelėjo ne kartą. Išgėrė normaliai, tai truko porą minučių. Ginčo metu užgesino variklį ir iš karto čiupo už butelio, „patraukė“. Jis kitaip iš pradžių nurodė, sumelavo, nes norėjo išvengti neigiamų pasekmių dėl probacijos pirmoje byloje. Probavimo procesas tuo metu nebuvo pasibaigęs. Spalio 17 dieną E. K. automobilyje buvo neblaivi. Tuo metu jie buvo šeimos nariai. Jie ir dabar su E. K. yra šeimos nariai, gyvena kartu. Jis K. parodymų byloje nežino, jų nematė. Jie taip susitarė su K. dėl parodymų davimo. Jie norėjo išvengti atsakomybės ir nurodė, kad E. K. buvo blaivi.

Nukentėjusioji E. K. teisiamajame posėdyje dėl jos sumušimo nurodė, kad susipyko, kaip J. ir minėjo. Datos nepasakys, kaip kaltinime minėjo prokuroras. Susipyko kieme, adresu (duomenys neskelbtini), prie namų. Kaltinamasis jai spyrė, kitų veiksmų jo nepamena, bet fizinį smurtą naudojo. Jai neskaudėjo, pretenzijų neturėjo, pastarajam atleido. Tuo metu vedė bendrą ūkį, yra sugyventiniai, bendrų vaikų neturi. Tyrimo metu, kai susitaikė, viską nurodė teisingai.

Dėl kito epizodo, susijusio su kaltinimais J. V. vairavus neblaiviam, nukentėjusioji parodė, kad tai vyko praeitais metais, ryte, buvo po 10.00 val., važiavo į parduotuvę degtinės. Ryte buvo apsipykę. Nuvažiavo, nusipirko degtinės, grįžę išgėrė kieme. Ryte atsikėlusi nieko nevalgė, nes „pachmielna“ nieko nenori. Namuose alkoholio nevartojo. Į parduotuvę vyko su J. Vyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). J. alkoholio nevartojo jau prieš tai, pastarasis buvo nutraukęs vartojimą, nes laikėsi probacijos sąlygų. J. vairavo savo automobilį „Signum“. Automobilis priklauso J., pastarasis jį įsigijo kuomet dar nebuvo kartu. Ryte nebuvo jokių pykčių, jai tiesiog buvo blogai, paprašė J. ją nuvežti į parduotuvę „sveikatai pataisyti“. Jie nusipirko degtinės, dar maisto ir išvyko namo. Į parduotuvę ėjo abu. Už prekes atsiskaitė J.. Ji nepamena kaip pastarasis atsiskaitė, ar kortele, ar grynais. Ji nepamena, nes važiavo jau nelabai geros sveikatos. Nusipirkę, išėjo kartu, sėdo į mašiną ir grįžo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) prie namų. Tuomet J. buvo perpykęs, ji nesusilaikė ir jie išgėrė butelį. Abu vartojo alkoholį. Jie pyktyje jau važiavo. Jau J. pyko nuo pat pradžių, kai paprašė važiuoti į parduotuvę. Automobilis stovėjo aikštelėje, užvestas nebuvo. Kol pareigūnai prie jų privažiavo, jie spėjo išgerti alkoholio, kiek nepamena. Pareigūnai liepė pūsti J., paskui apklausė ją, bet neformino. Jai neliepė daryti jokių prapūtimų ir viskas. Bendravo su pareigūnais, ką kalbėjo su jais, nepamena. Nežino, negirdėjo ką J. sakė pareigūnams, nes pastarasis buvo pareigūnų automobilyje. Parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu pamena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tą patį. Buvau pakviesta, net nebūtų davusi iš viso parodymų, bet ten sakė ne tiesą, nes bijojo, kad J. bus blogai.

Aikštelėje ji pirma atidarė butelį, nieko neužkando. Jie sėdėjo vienas šalia kito. Jie gėrė vienas su kitu, nieko neužkando, pirkinių maišas buvo dar mašinoje. J. tą dieną, kai važiavo, jai priekaištavo. J. ją kaltino, kad išgėrė iš ryto. Konflikto priežastis dėl to ir buvo, nuo to viskas prasidėjo. Laiko tarpas iki pareigūnų atvykimo nebuvo trumpas, nes pastarieji važiavo pro vidinį kiemą, sukinėjo ratais, dar nuvažiavo į priekį ir paskui į aikštelę atvažiavo, tai gal truko 10-15 minučių. Nebuvo, kad policija iš karto privažiavo. Jie per minutę laiko neišgėrė to alkoholio. J. buvo susinervinęs, nežino kiek jie išgėrė. Apklausiant policijos pareigūnams ji nebuvo informuota apie teisę atsisakyti duoti parodymus. Jei būtų informavę, parodymų nebūtų davusi. Dabar duoda parodymus pataisyti padarytą žalą.

Bylos tomas 1, 148 lape yra jos parašas, ji skaitė kas parašyta, bet tų dalykų nesupranta. Ji dabar, teisme duodama parodymus, suprato teisę atsisakyti duoti parodymus.

Liudytojas M. Š. teisiamajame posėdyje parodė, jog kada viskas įvyko tiksliai nepasakys, buvo ruduo, tai vyko pernai, trys-keturi mėnesiai atgal. Laikas 14.40 val. plius/minus, nes turi elektroninius parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kvitus. Jis grįžinėjo iš komandiruotės (duomenys neskelbtini), užsuko į parduotuvę ir jam išeinant pardavėja pasakė „žiūrėkite, neleiskite jam sėsti už vairo, čia visiškai girtas žmogus“. Kol jis žmogų pamatė, jau žmogus įsėdo ir pradėjo važiuoti. Jis sumetė daiktus į mašiną, įsėdo į darbinę mašiną, pavysiu – pavysiu, nepavysiu – nepavysiu. Pavijo, surinko Nr. 112, pasakė „galimai vairuoja girtas žmogus“. Pasakė sujungsime su (duomenys neskelbtini), sujungė su (duomenys neskelbtini), paklausė, kurioje gatvėje, tai jis pasakojo – važiuojame (duomenys neskelbtini), sukome į (duomenys neskelbtini), privažiavome (duomenys neskelbtini) žiedą, sukome į dešinę, tiesiai ir (duomenys neskelbtini) gatvė. Jiems pasakojo ir jie važiavo. Paskui pasakė, viskas nespėjote atvažiuoti, viskas „gero kelio“. Jie paklausė, ar žmogus išlipo, jis pasakė, kad sėdi mašinoje ir paprašė jo palaukti. Prisiparkavo šalia, sulaukė ekipažo. Pareigūnai priėjo prie mašinos, pradėjo kalbėti ir pareigūno paklausė „ar jau laisvas“, pasakė „laisvas“ ir išvažiavo. Paskui gal po poros valandų, valandos paskambino ir paprašė paliudyti, pasakė, kad jo duomenų niekam neperduos. Paliudijo, paskui skambino tyrėja ir viską pasakė tiksliai, minutę į minutę, buvo šviesu ir antradienis arba ketvirtadienis. Jis asmenį matė tik iš nugaros mašinoje. Automobilis buvo iš tamsesnių, bet ne juodas. Jis paskambinęs Nr. 112 diktavo modelį, numerį, ten yra tiksliai pasakyta. Žino, kad yra įrašas. Pardavėja gal pamatė, kad vyrukas, yra iš matymo jam pažįstama, pastaroji pasakė „ji negali išeiti“, pastaroji prie išėjimo pamatė į kurią mašiną žmogus įlipo. Žino, kad automobilis stovėjo prie paštomato. Jis vyro sėdimosi momentą matė ir matė, kad tai tas asmuo. Vyras sėdosi už vairo, nes šalia vyro buvo moteris. Pastarieji sustojo priekiu į namą, pareigūnams pasakė, kad neišlipa iš mašinos, vyras sėdi prie vairo, moteris šalia, šnekasi. Išvažiuojant iš parduotuvės visą laiką matė to asmens važiuojantį automobilį, gal posūkyje kokiai sekundei ir dingo, bet matė spalvą, numerį. Dar kažkas praleido, kad galėtų ne per dvi mašinas už jo važiuoti, o už nugaros. Jis vairuodamas naudojosi laisvų rankų įranga, skambino Nr. 112. Iš pradžių moteris atsiliepė, paskui iš (duomenys neskelbtini) bendravo vyras. Ten yra aikštelė, pastarieji apsisuko, prisiparkavo, jis pravažiavo už jų nugaros ir prisiparkavo. Jis matė automobilį kol policija atvažiavo, pastarieji sėdėjo automobilyje, išlipęs niekas nebuvo. Kas vyko automobilyje jis nematė. Jis nepasakys, ar pastarieji sėdėjo, ar šnekėjosi, ar žiūrėjo. Jam buvo stresas, bet įrašas matosi kiek truko kol prisiparkavo, gal dvi minutes. Visą laiką bendravo su pareigūnais, pokalbis nutrūko tik pareigūnams privažiavus prie jų. Pareigūnai išsilaipino žmogų ir jis atsisveikino. Jis negirdėjo ką kalbėjo su pareigūnais. Parodymus pareigūnams duotus pamena, viską pasakojo taip pat, tik tiksliau. Parodymai yra teisingi. Grasinimų jam iš kaltinamojo nebuvo. Kaltinamojo matęs nebuvo.

Gynėjui perskaičius Objektų apžiūros protokolo, 2023-10-23 dėl BBC garso įrašo, bylos lapas 175, pastraipą nuo „Policija: prie kokio namo?“, liudytojas M. Š. parodė, kad aikštelė yra ilga, jam kilo klausimas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) namas, jie įvažiavo į aikštelę, o jis gatve važiavo. Jie prisiparkavo ties (duomenys neskelbtini)-uoju namu. Jie įvažiavo į aikštelę, jis pravažiavo, nepamena. Jo paklausė „ką jie veikia?“, pasakė, kad privažiuos iš arčiau. Ten yra aikštelė ir automobilį visą laiką matai. Jis gali pasakyti, kad kai žmogus sustojo ir užgesino variklį, visą laiką neišlipo iki policijos pareigūnų atvykimo. Jis negali patvirtinti, ar tas asmuo gėrė automobilyje, ar ne. Gali patvirtinti, kad vyras nebuvo išlipęs iš automobilio. Pardavėja pasakė „visiškai girtas žmogus“, jos žodžiai taip skambėjo, bet dabar patikslins. Dar vakare buvo nuėjęs į parduotuvę, pardavėja pasakė, kad skėryčiavosi raktelius pasiėmęs. Jis nematė, ar kas su tuo asmeniu išėjo iš parduotuvės. Matė, kad šalia vairuotojo automobilio buvo moteris.

Liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023 m. spalio mėnesį, bet tiksliai nepamena, jai pasirodė neadekvatus žmogus. Dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tuo laiku dirbo ten pat. Neadekvatus žmogus pasirodė, gal dėl sveikatos problemų, keistai elgėsi. Pastarasis lindo be eilės, daugiau nepamena. Parduotuvėje vyras buvo vienas, pastarasis tik bilietėlius užsipildė, nieko nepirko. Vyras stovėjo jos kasoje. Vyro eisena buvo kaip ir normalaus žmogaus, nieko nekalbėjo. Vienintelis keistumas, kad pastarasis lindo be eilės. Ji išėjo pietauti ir į kiemą pažiūrėti mašinos šviesas ar išjungtos. Asmuo nuėjo link mašinos, kuri buvo lyg šviesi, stovėjo prie siuntų atsiėmimo punkto. Jo nuėjimas link mašinos niekaip neišsiskyrė, pirkinių krepšio turbūt neturėjo. Prasidarė vairuotojo durys, ar dar kas buvo mašinoje, tiksliai nematė. Ji pažiūrėjo savo mašinos lempas ir išėjo, pabendravo su vyriškiu, jam sakė, kad žmogus keistai elgėsi, pasakė jam kur. Nepamena, ar vyro kažko prašė. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai teisingi, nes po mėnesio buvo apklausta. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė.

Pagarsinus liudytojos R. K. parodymus (1 t., b. l. 144 -145), pastaroji parodė, kad duoti jos parodymai yra teisingi. Ji nepasakė tam vyrui, kad žmogus yra neblaivus. Tik matė, kad pastarasis neadekvačiai elgėsi, gal sveikata šlubuoja, nes būna atvejų. Visiškai yra tikra, kad vyras rankose nieko neturėjo. Šalia žmogaus draugės, draugo nebuvo, pastarasis buvo vienas. Kasoje truko gal 30-15 sekundžių. Nematė įeinančio žmogaus. Tą dieną parduotuvėje jį matė 1 kartą. Kuomet asmuo norėjo tušinuko, pastarojo rankos buvo laisvos.

Liudytojas G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaip visada dirbant (duomenys neskelbtini) mieste, gavo pranešimą, kad keliu važiuoja galimai neblaivus asmuo ir manevruoja kelyje. Tuomet išvažiavo į šį įvykį. Budėtojas paminėjo, kad pranešėjas važiuoja iš paskos ir viską informuoja policijai, kur tas automobilis toliau važiuoja. Automobilis važiavo (duomenys neskelbtini), suko į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kai automobilis sustojo, jie atvyko labai greitai, priėjo prie automobilio, pradėjo bendrauti, uždavė klausimus, patikrino alkoholio kiekį, nustatė neblaivumą ir atliko procesinius veiksmus. Jis pats bendravo su pranešėju, susiskambino telefonu ir susitiko po įvykio, kur pastarasis jiems viską detaliai paaiškino. Pranešėjas aiškino, kad visą laiką vairavo nenutrūkstamai, manevravo gatve, važiavo iš paskos, kol jie atvyko. Automobilyje buvo vairuotojas, o šalia sėdėjo moteris keleivio vietoje. Vairuotojas nesutiko su tuo, kad yra neblaivus, tačiau moteris vėliau jo prašė pripažinti ir pasakyti tiesą. Aišku, abu buvo neblaivūs, jų koordinacija buvo sutrikusi. Sudėtinga pateikti visas aplinkybes, nes tokių situacijų yra daug. Automobilis buvo užgesintas, dar prisimena, kaip priėjo prie variklio dangčio ir palietęs ranką variklio gaubtą jautė šilumą, kas davė suprasti, kad buvo nesenai važiuota. Dirbdami įvykyje, tiesiogiai bendravo su pranešėju. Automobilio gaubtas nėra faktas, tai tiesiog tai, ką jis padarė, pasakė savo nuomonę. Jis tiesiog kalba teismui apie tai, ką atsimena. Moteris akivaizdžiai atrodė neblaivi, negali įvertinti, kuris iš jų atrodė labiau girtas. Jie užrašė viską, ką jiems pasakė liudytojas Taip pat prisimena, kad jų pranešėjui apie vairuotoją pranešė parduotuvės darbuotojas, kurioje kaltinamasis lankėsi.

Teisiamajame posėdyje specialistas R. O. parodė, kad nori teismą papildyti aplinkybėmis, kurias vertino, duodamas paaiškinimus: įtariamasis nurodė, kad jis alkoholio buvo nevartojęs, o grįžęs namo iš parduotuvės buvo visiškai blaivus, įtariamasis išvažiavo iš parduotuvės 14:45 val., grįžęs į namus išgėrė kažkur apie 300 ml degtinės, tas kiekis alkoholio buvo suvartotas per 10-15 minučių, kartu su įtariamuoju alkoholį vartojo ir draugė; išgėrę alkoholio, pastarieji pajuto norą parūkyti, tad nuėjo į mašiną, tuomet juos sustabdė policijos pareigūnai; buvo atliktas alkotesterio testavimas; pirmasis testavimas buvo atliktas 15:14 val., rezultatas rodė 2,03 promiles; antrasis testavimas buvo atliktas 15:30 val., rezultatas rodė 2,02 promiles.

Jo buvo klausta, ar galėjo nurodytomis aplinkybėmis per tokį laiką pas žmogų susidaryti alkoholio kiekis kraujyje, kuris buvo nustatytas alkotesterio pagalba. Pagal ką jam reikėjo modeliuoti visus tuos atsakymus, tai buvo pagal ūgį ir svorį, pritaikant literatūrines žinias, kurios naudojamos teismo medicinos praktikoje. Formulės, kurios naudojamos alkoholio kiekiui kraujyje apskaičiuoti, jam leido apskaičiuoti, kad prieš tai nebuvo vartotas alkoholis ir kad per 10-15 minučių buvo suvartota 300 ml alkoholio. Teoriškai, maksimalus alkoholio kiekis, kuris galėjo susidaryti, buvo 1,76 promilės. Dabar gali teigti, kad vartojant stipriuosius alkoholinius gėrimus žmogaus organizme vyksta absorbcija, t. y. alkoholis iš skrandžio patenka į kraujotaką, ir susidaro alkoholio koncentracija kraujyje. Vartojant tik stipriuosius gėrimus ir nevalgant, tokį maksimumą galima pasiekti po valandos ar pusantros, kai didžiausia alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia savo viršūnę. Taigi, pritaikant šiuos duomenis suvartojus 300 ml. alkoholio, susidaro 1,76 promilės, kurios nesutampa su alkotesterio parodymais. Tikėtina, kad asmuo gali būti suvartojęs didesnį alkoholio kiekį arba vartojęs alkoholį iki to momento. Testuojamo asmens maksimumas buvo pasiektas, nes beveik nebuvo svyravimų tarp promilių. Noriu informuoti teismą, kad per valandą žmogaus organizme alkoholis suskyla iki 0,12-0,15 promilių ramybės būsenoje, jei nėra jokio fizinio aktyvumo. Alkoholis gali būti buvęs anksčiau suvartotas arba suvartotas didesnis kiekis.

„Widmarko“ formulė seniai naudojama teismo medicinos praktikoje ir teikiant parodymus jokių klausimų nekėlė. Jei žmogus būtų išgėręs 345 ml., tuomet jau tikėtina, kad alkotesterio testavimas būtų atitikęs. Tačiau jis taip pat informavo tyrėją, kad ši formulė yra tik pagrindinis metodas, remiantis literatūros duomenimis apie alkoholio kaitą žmogaus organizme. Formulė nėra teisiškai pripažinta. Nėra nustatyto greičio, kuriuo koncentracijos ingrediento kraujyje atsiranda, tačiau tai nėra vienalytis procesas, kad galėtume teigti, jog per vieną ar kitą minutę atsiranda tam tikra koncentracija. Jis pateikė savo teiginį su laiko ir kiekio intervalais, nes tai yra tik literatūros duomenys. Atkreipiamas dėmesys į skirtumus tarp vyro ir moters, nes jų kūno masė yra skirtinga, todėl alkoholis pasiskirsto skirtingai. Ramybės būsenoje alkoholis skyla lėčiau, o fizinė aktyvumo metu jis skyla greičiau.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad apie 1 metus laiko gyvena kartu su sugyventiniu J. V., veda bendrą ūkį, vaikų neturi. (duomenys neskelbtini) jie abu nuomojasi šį butą. Jie abu buvo neblaivūs ir grįždami namo, jų nuomojamu buto daugiabučio namo kieme, tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, dėl buitinių priežasčių. Jų žodinio konflikto metu, sugyventinis jai sudavė smūgius, t. y. vieną smūgį kumščiu sudavė jai į veidą bei koja spyrė jai į rankas, tiksliai kur pataikė ji nežino, įvardinti negali, bet pareigūnai užfiksavo kraujosrūvas jai ant rankų - žastų. Viskas vakar, dienos metu ir ji į medikus nesikreipė, nes jai didelių sužalojimų nepadarė. Fizinis skausmas sukeltas buvo, dėl jai suduotų smūgių, vertinti galėtų 5 balais. Ji paprasčiausiai nesitikėjo tokio konflikto ir kad sugyventinis jai suduos smūgius. Labai nesmagiai jaučiasi, nes niekada nėra buvę, kol jie gyvena kartu. Jei sugyventinis jos atsiprašys, tai ji jam atleis ir jie susitaikys, nes nori ir toliau su juo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. Nori, kad byla baigtųsi jiems susitaikius. Kadangi buvo ir ji neblaivi, tai visų smulkiai aplinkybių nupasakoti negali, bet atsimena, kad jai minėtus smūgius sudavė sugyventinis. Ji pati policijos nekvietė, kaip jie iš karto jų konflikto metu atsidūrė šaliai, tai ji nežino. Gal kas kitas iškvietė arba pareigūnai buvo netoliese ir matė jų konfliktą. Tiesiog šito paaiškinti negali. Jų konflikto metu pašalinių asmenų nebuvo, nematė, kad būtų kas per langus ar dar kaip matę jų konfliktą. Viskas vyko labai greitai, todėl nemano, kad kas galėjo pamatyti. Jis yra geras žmogus, blaivūs iš vis jie nesipyksta, čia įvyko kažkoks nesusipratimas. Pasikartoja, kad prašo leisti jiems susitaikyti ir bylą nutraukti jiems susitaikius (1 t., b. l. 39-42).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota E. K. apžiūra, iš kurios matyti, kad ant nukentėjusiosios E. K. kūno - veido, kairio skruosto yra paraudimas, ant dešinės rankos yra paraudimas, ant tos pačios rankos žasto yra dvi mėlynės, ant tos pačios rankos dilbio yra dvi mėlynės, ant kairės rankos žasto dvi mėlynės, ant tos pačios rankos pirštų krumplių kraujuojančios žaizdos (1 t., b. l. 48-50, 51).

Apžiūros protokole užfiksuota BODI kamerų įrašų apžiūra, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji E. K. pareigūnams iš pradžių sako, jog smūgių sugyventinis jai nesudavė, tačiau, kai pareigūnai pasako, jog jie matė, kaip įtariamasis jai sudavė smūgius, tuomet ji patvirtina, kad jai sudavė sugyventinis smūgius (1 t., b. l. 61-62).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad neblaivus J. V. panaudojo fizinį smurtą sugyventinės E. K. atžvilgiu (1 t., b. l. 31-32).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl smurto artimoje aplinkoje pagal faktą. Tarnybiniu pranešimu pranešta, kad 2023-07-23 apie 12 val. 43 min. adresu (duomenys neskelbtini), kieme neblaivus (2,15 prom.) J. V. sumušė neblaivią (3,20 prom.) sugyventinę E. K., taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos ekipažas kviestas nebuvo, moteris į gydymo įstaigą nesikreipė (1 t., b. l. 17-20).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros atlikimo eigoje nustatyta, kad priešais save matėsi penkių aukštų pastatas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) g. pusės į (duomenys neskelbtini) namo kiemą matėsi plytelėmis išklotas pėsčiųjų takas, kuris veda link namo laiptinių, ties kaire puse matėsi auganti gyvatvorė, ties dešine automobilių stovėjimo aikštelė. Konkreti įvykio vieta tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir gyvatvorės, ant pėsčiųjų tako. Įvykio vieta fotografuota (1 t., b. l. 22-24, 25-28).

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. parodė, kad 2023-10-17, apie 14.40 val., būnant jam (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelėje, (duomenys neskelbtini), pamatė kaip iš aikštelės išvažiuoja OPEL SIGNUM., (duomenys neskelbtini). Jo vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, važiavo be posūkių signalų, nuolat keitė važiavimo greitį, tai lėtai, tai greitai, momentais važiavo net 80 km/h. Išvažiavus iš aikštelės, pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, po to į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tada į (duomenys neskelbtini) gatvę, į (duomenys neskelbtini) gatvę ir vinguriavo po visą kelią. Liudytojas važiuodamas iš paskos, kalbėjo su policijos pareigūnais telefonu naudodamasis laisvų rankų įrangą. Sakė, kur minėtas automobilis važiuoja. Sekant automobilį, jis pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo didelėje automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini). Maždaug po 2-3 min. atvyko policijos pareigūnai, kurie jau bendravo su vairuotoju. Visą laiką, iki pareigūnams atvykstant, liudytojas stebėjo vairuotoją neatitrūkstamai, matė jo veiksmus ir tai, kad jis alkoholio nevartojo (1 t., b. l. 140-141).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad 2023-10-17, kažkur apie 14.40 val., tikslaus laiko tikrai nepasakys, kai ji sėdėjo kasoje, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Dirbo toje kasoje, kur reikia kontakto būdu aptarnauti pirkėjus, ne savitarnos. Tiesiog, vienu momentu, ji pamatė vyriškį, kuris labai neadekvačiai elgėsi jai prie kasos. Tuo momentu buvo daug pirkėjų ir darbo jai buvo labai daug, tad kažkokių smulkesnių detalių neįvardins. Bet tas vyriškis, jis ėmė bilietėlius šalia buvusius, dar atsimena, kad paprašė tušinuko, kad galėtų skaičius užpildyti, lyg ir pildė šalia, tačiau ar tušinuką grąžino, neatsimena. Tas vyras visur aplinkui vaikščiojo, trukdė kitiems pirkėjams tinkamai, patogiai, susidėti prekes, visur makalavosi. Jis daugiau nuėjo, tų bilietėlių ji iš jo nepaėmė. Ar tas vyriškis buvo girtas, neblaivus negali pasakyti, nes per stiklą, kuris yra priešais ją, ji jokio kvapo neužuodė. Tiesiog, jo veiksmai buvo neįprasti, neadekvatūs, ne kaip normalaus žmogaus. Nežino, kiek to laiko praėjo, bet atėjo laikas pietauti, pas ją atėjo kolegė, kuri sėdo į kasą, ją pakeitė. Turbūt stovėjo dar prie kasos, kai pastebėjo tą patį vyriškį išeinantį lauk iš parduotuvės vieną. O kolegos prieš tai pasakė, kad mašinos šviesos įjungtos, tad galvojo eis tuo pačiu ir pasižiūrės. O kai išėjo į lauką, pamatė, kad tas pats vyras ruošiasi sėstis prie mašinos vairo, išsigando. Pačiam artimiausiai buvusiam vyrui kažką pasakė dėl to neadekvataus vyro. Neatsimena, ką jai atsakė tas vyras, kurio prašė pagalbos toje situacijoje. Daugiau, kas vyko toliau nestebėjo, išėjo valgyti. To neadekvataus vyro ji neaptarnavo, šalia jo jokios moters nematė (1 t., b. l. 144-147).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad 2023-10-17 dirbo kartu su kolega specialistu. Kažkur apie 14 val. 48 min. iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuoja automobilis Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Budėtojas paminėjo, kad pranešėjas važiuoja iš paskos ir viską informuoja policijai, kur tas automobilis važiuoja toliau. Su kolega tuo momentu buvo centrinėje miesto dalyje, tad viską metę, su įjungtais šviesos ir garso švyturėliais važiavo link (duomenys neskelbtini) rajono. Kažkur apie 14 val. 57 min. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) namu, automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo minėtą automobilį OPEL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kur automobilis sustojo, budėtojui apie tai informavo tas pranešėjas, kuris ir pats stovėjo netoliese to automobilio ir kaip suprato, nepertraukiamai viską stebėjo, ką darė minimu automobiliu važiavę asmenys. Automobilio OPEL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklis buvo išjungtas, tačiau buvo šiltas, o taip sako, nes pats tą patikrino priėjęs. Prie automobilio vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, J. V., o šalia buvo keleivė E. K.. J. V. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš pusę valandos, tačiau automobilio nevairavo. Tačiau tuo patikėti būtų sunku, nejau, pranešėjas galėtų teikti policijai melagingą informaciją. Pranešėjui buvo paskambinta, jis nurodė, kad paliudys, ką matė, tačiau nenorėjo prieiti artyn dėl savo saugumo. Todėl su pranešėju buvo susitarta, kad jis bus apklausiamas vėliau, kada bus laisvesnis ir laikas bus abiem tinkamas. Toliau buvo bendrauta su vairuotoju ir jo keleive. Pirmiausia J. V. sutikus patikrino bendrą asmens būklę, jis turėjo eiti tiesia linija koja už kojos, tačiau jam nesigavo. Stovėdamas pirštu turėjo pataikyti į nosies galą užsimerkus, tačiau taip pat nesugebėjo. J. V. nuolat kartojo, kad jis niekur nevažiavo, kad jis tiesiog sėdėjo automobilyje. Jam buvo paaiškinta, kad paskui jį važiavo asmuo, kuris įtarė, kad jis yra neblaivus ir tokią informaciją perdavė policijai. Tačiau J. V. vis tiek teigė, kad jis nevažiavo, stovėjo. Šalia jo buvo nuolat be leidimo įsiterpianti į pokalbį, moteris E.. Ji pradžioje bandė aiškintis, kodėl čia iš viso prie jų kabinėjasi, o vėliau ne tik, kad prisipažino, kad J. V. vairavo neblaivus, bet ir patį sugyventinį bandė įtikinti pasakyti tiesą. Tačiau šis buvo įsitikinęs iki galo, kad nevažiavo. Moteris taip pat buvo neblaivi. Jos neblaivumas nebuvo nustatytas, tačiau ir jos kalbos rišlumo, eisenos ir sklindančio alkoholio kvapo, buvo tas aiškus. Vairuotojui buvo išaiškinta tolimesnė tyrimo eiga. 15 val. 14 min. alkotesteriu pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,03 prom. neblaivumas. 15 val. 30 min. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2,02 prom. neblaivumas. Ryšium su tuo, buvo užpildyti visi reikiami procesiniai dokumentai, automobilis buvo priverstinai nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 156-159).

Šalies argumentai

R. O. specialisto paaiškinimo protokole nurodyta, kad apklaustas specialistas R. O. parodė, jog pritaikius „Widmarko“ formules apskaičiavo kokius kiekius degtinės galėjo vartoti įtariamasis. Pagal alkotesterio parodymus, kai nustatyta 2,03 promilės, po 15 minučių 2,02 promilės alkoholio tikėtina, kad nurodytos kūno masės (100 kg) vyras galėjo suvartoti apie 345 ml 40° stiprumo degtinės. Pagal įtariamojo žodžius, kad per 10-15 min. sunaudojo ∼ 300 ml 40° degtinės, tai tikėtina, kad maksimaliai galėjo susidaryti apie 1,76 promilės etilo alkoholio kraujyje. Vartojant stipriuosius gėrimus pilna rezorbcija (įsisavinimas) literatūros duomenimis įvyksta nuo 1 iki 1,5 val. Tai išgėrus 300 ml degtinės per 10-15 min., kad ir nevalgius (esant tuščiam skrandžiui rezorbcija vyksta greičiau), tikėtina, kad maksimalios rezorbcijos nebuvo pasiekta t. y. galėjo kraujyje būti ir mažesnė alkoholio koncentracija. Remiantis alkotesterio parodymais 15 min intervale (pirmu atveju nustatyta 2,03, antru atveju nustatyta 2,02 promilės etilo alkoholio) gali daryti prielaidą, kad suvartotas alkoholis įtariamojo kraujyje buvo pasiekęs rezorbcijos (įsisavinimo) maksimumą, nes nustatytos alkoholio vertės beveik identiškos. Tikėtina, kad asmuo suvartojo apie 345 ml degtinės ir per ilgesnį nei 10-15 min. laiką (1 t., b. l. 161-162).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, kad 2023-10-17, kažkur apie pietus, apie 14.20 val. ji su J., o prieš tai buvo namuose, nusprendė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Nusileido iš buto žemyn, sėdo į J. automobilį OPEL SIGNUM, valstybinio tikslaus numerio neprisimena, ir pradėjo važiuoti. Nurodo, kad abu buvo blaivūs visiškai. Nuvyko iki parduotuvės, nusipirko degtinės butelį, šuniui maisto, dešrelių, duonos, sūrio, Neptūno vandenį, popierinį rankšluostį, dantų pastą, prieskonių, sausainių vaikams, cigarečių. Atsiskaitė ne savitarnos kasose, ten kur yra pardavėja. Taip jiems buvo patogiau. Tada sėdo atgal į automobilį ir grįžo namo. Šuniukas tuo metu buvo namuose. Ji buvo apsirengusi juodais džinsais ir juodu paltu, o J. - su tamsia striuke ir mėlynais džinsais. Tą dieną ji, kur stovėjo automobilis, kur J. buvo pastatytas, neprisimena, tačiau jis dažniausiai statosi prie paštomato. Kai grįžo namo, pastatė automobilį į tą vietą, kur po to prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pasiėmė pirkinius, grįžo namo. Atsidarė butelį, kurį buvo nusipirkę 0.5 litro talpos, (duomenys neskelbtini) degtinę. Pirko (duomenys neskelbtini), per sprindį buvo likę dar tos degtinės. Gėrė vienodai. Galėjo būti išgėrę apie 300 ml. Per tą laiką susidėjo maisto produktus į šaldytuvą, ir jau ėjo į balkoną, norėjo parūkyti, tačiau nerado tų cigarečių. Paklausė J., kur tos jų cigaretės. Pasirodo paliko jas ir tuo pačiu telefoną mašinoje. Tad pasiėmusi šuniuką savo, išėjo link mašinos, į ją atsisėdo. Praėjo ne daugiau 10-15 minučių, per kurį, grįžo ir tuo pačiu išgėrė minėtą kiekį degtinės ir ėjo link mašinos pasiimti cigarečių. Atsisėdę į mašiną, pradėjo rūkyti, šuniukas lakstė lauke. Pamatė policijos pareigūnus važiuojančius, dar pagalvojo kad kažkas rimto atsitiko. O kai tie pareigūnai privažiavo prie jų, liko nesupratusi, ko jie čia nori. Telefonas buvo paliktas ant panelės po dešine puse. Pareigūnai prisistatė, jie pagrinde kalbėjo su J.. Liepė jam išlipti. Liepė pūsti į alkotesterį, po to jį pasodino į automobilio galą, po 15 minučių jis pūtė antrą kartą. J. neigė, kad vairavo, tą iš karto pasakė. Tačiau automobilis buvo nutemptas, pareigūnai paaiškino, kad J. pripūtė daugiau nei 1.5 promilės etilo alkoholio, todėl ir nutempė (1 t., b. l. 150-153).

Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) apžiūra:

„Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Trukmė 37 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matyti data ir laikas: 2023-10-17 14.45 val. Vaizdo kamera yra nukreipta į kontaktiniu būdu klientus aptarnaujančią kasą. Įtariamasis apsirengęs mėlynais džinsais, juodais batais su (duomenys neskelbtini) prekybiniu ženklu, bordo spalvos džemperiu su kapišonu ir juodos spalvos triuke. Įtariamasis prieina prie kasos, prie kurios stovi kiti klientai, renkasi nusipirktas prekes. Įtariamasis pasilenkė ir pasiėmė loterijos bilietėlį, kur su tušinuku reikia skaičius braukyti. Pasiėmęs kelis, priešinga ėjimo klientų kryptimi, nueina į parduotuvė gilumą.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą, matyti datą: 2023-10-17. Vaido kamera yra lauke, filmuoja automobilių stovėjimo aikštelę. Įtariamojo automobilis OPEL SIGNUM, pilkos spalvos, universalo tipo, buvo pastatytas priekiu šalia (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastato sienos, šalia (duomenys neskelbtini) paštomato. 38 įrašo sekundę, matyti, kaip tas pats įtariamasis, išėjęs iš parduotuvės, nuėjo iki aukščiau minėto automobilio, įsidėjo ir išvažiavo. Peržiūrėjus abu vaizdo įrašas, jokios moters (E. K.) šalia įtariamojo nesimatė (1 t., b. l. 171-173).

BODY kameros apžiūros protokole užfiksuoti šie duomenys: pareigūnai sustoja automobilių stovėjimo aikštelėje. Vienas iš pareigūnų prieina prie automobilio OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atidaro vairuotojo dureles, pasisveikina, prisistato ir paprašo vairuotojo vietojo sėdinčio asmens dokumento. „- Gautas nusiskundimas dėl jūsų vairavimo?“ Paprašo pareigūnai vyro išlipti, nes šalia sėdinti moteris labai daug kalba, trukdo bendrauti. „- Aš nevairavau.....“ Pareigūnas paprašo vairuotojo pažymėjimo. Po to, paprašo, kad įtariamasis paeitų tiesiai linija dėdamas koją už kojos ir rankas laikytų tiesiai ištiestas. Įtariamasis svirduliuoja. Daugiau paprašoma, kad užsimerkęs su paliestų rankų pirštais nosies galiuką. „ - Prieš kiek laiko vartojote alkoholį?“ „- Prieš pusvalandį.....“ Vyksta pareigūnų pokalbis su Šiaulių OVS budėtoju dėl asmens stebėjusio automobilį OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimo. „- Išvažiavot iš (duomenys neskelbtini) aikštelės, nufilmavo kameros“. - Aš jau seniai buvau namuose....“ Įtariamasis prieina prie automobilio, atidaręs dureles kažką pasako moteriai - E. K.. Ji išlipusi iš automobilio garsiai nusikeikia. „- Ar vairavo jisai?“,“ - Žinoma, kad vairavo“. „ - Tai gerai, čia priedą prie algos gausite? - klausia moteris pareigūno. Kam čia bausti?“,- Kaip kam bausti? O kodėl vairuojate neblaivūs? Kokius čia klausimus uždavinėjate? Jums čia normalu vairuoti neblaiviam?“, - Mes nevažiavom, aš tau sakau...“,“ - Tai kaip atvažiavo automobilis? Sėdėjai prie vairo, o mašina pati važiavo ir gazą spaudė....“, „- Nu nereikia čia tų nesąmonių, nereikia, - moteris sako įtariamajam“. Toliau vyksta pareigūno ir liudytojo, kuris važiavo paskui OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis. Pasikalbėjus su liudytoju, ruošiamasi tikrinti įariamojo neblaivumą. Moteris sulaiko įtariamąjį nuo išsilupimo tūbelės. „- Aš jus įspėju, tai mano teisėtas reikalavimas ir jeigu nevykdysite, sulaikysime.“ Įtariamajam nepavyksta išsilupti tūbelės, todėl jam padeda pareigūnas. Paruošiamas alkotesteris pirmam pūtimui. Pirmo pūtimo rezultatas - 2.03 promilės. „- Ir kas čia dabar, žmogų nužudė? - sako moteris pareigūnams“.“- Ar aš važiavau? - užduoda klausimą įtariamasis. Moteris atsako: „- Aišku, kad važiavai, čia viskas aišku...“. „- Vairavo jis gi, vairavo... - sako moteris. Ką tu čia nusišneki, kad nevairavau, juk filmuota medžiaga yra....Ką čia meluoti jiems...čia ne durniukai yra, kameros yra...“ „ - Ar mašinoje alkoholio taros yra? Čia tą svarbu užfiksuoti“.“- Yra. Degtinė ant dugno.... Bet jos išimti nereikia, tik nufotkinti?“ - Taip.“ Vyksta antras pūtimas. Rezultatas - 2.02 promilės. Pareigūnas paaiškina J. V., kas toliau bus. Paaiškina, kad bus nutempiamas ir automobilis (1 t., b. l. 178-182).

BPC garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti šie reikšmingi duomenys: „Vyras: nesu įsitikinęs 100 procentų, bet manau, kad labai girtas žmogus šiuo metu važiuoja gatvėje. Čia man pasakė pardavėja... čia iš parduotuvės išvažiavo...“, „112: o jūs paskui važiuojate?“, „Vyras: aha, paskui dabar“.“ Vyras: Opelis, pilkas, (duomenys neskelbtini)“.“112: nepadėkite ragelio, sujungsiu su pareigūnais...“,“Policija: (duomenys neskelbtini) policija, budėtojas klauso“. „Vyras: laba diena. Įtariu, kad stipriai girtas vairuotojas dabar važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuoju paskui, nuo (duomenys neskelbtini) prekybcentrio link (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo“. „Vyras: žinokite, mane pardavėja perspėjo, sakė kad neleiskite jam tokiam girtam sėsti už vairo...“. „Vyras: dabar pasisuko be posūkio, į tą, kokią čia.... (duomenys neskelbtini) gatvę... jo (duomenys neskelbtini) gatvę... tai jis čia greičiausiai kažkur netoli gyvena..... pietiniam apsipirko....greitį viršijo...posūkių nerodo....80 km tokia maža gatvyte....“. „Vyras: ..............sėdi mašinoje dviese... vyrukas ir moteris...vyrukas vairavo... sėdi mašinoje ir nelipa iš mašinos....jis įsuko pro (duomenys neskelbtini), bet stovi priešais namą (duomenys neskelbtini)...aikštelė ilga...“ (1 t., b. l. 174-177).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023-10-17 apie 14:57 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje patikrintas automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus (2,02 prom.) J. V. (1 t., b. l. 115-116, 117).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra ir protokole nurodoma, kad apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Apžiūros atlikimo eiga 2023-10-17 apie 15.20 val. ant automobilio priekinės, kairės pusės vairuotojo sėdynės matėsi padėtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelis. Automobilio daiktadėžėje 0,7 tūrio 40 o/o stiprumo degtinės „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo apie 0,50 ml skaidraus skysčio. Automobilis užvedimo raktelis ir automobilio registracijos liudijimas paimti (1 t., b. l. 118-120, 121-125).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad J. V. pirmu patikrinimu 15.14 val. buvo nustatytas 2,03 promilės girtumas, antru patikrinimu 15.30 val. buvo nustatytas 2,02 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais J. V. buvo supažindintas (1 t., b. l. 129).

Emprekis Autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad lengvojo automobilio Opel Signum vidutinė kaina Lietuvoje 2640 EUR su PVM (1 t., b. l. 132)

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad transporto priemonės automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas asmuo J. V. (1 t., b. l. 133).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, 2K-150-489/2022).

Šioje byloje J. V. kaltinamas tyčią kumščiu sudavęs savo sugyventinei E. K. į veidą ir 2 kartus jai spyrė koja į rankas, taip E. K. sukeldamas fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą dėl J. V. pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti

Teismo vertinimu kaltinamojo J. V. kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, be paties kaltinamojo duotų parodymų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, kur jis kaltę visiškai pripažįsta, visiškai patvirtina ir byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti kiti įrodymai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, J. V. yra jos sugyventinis, su J. V. susitaikė, ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. be kita ko nurodė, jog sugyventinis jai sudavė smūgius, t. y. vieną smūgį kumščiu sudavė jai į veidą bei koja spyrė jai į rankas, fizinis skausmas sukeltas buvo, dėl jai suduotų smūgių (1 t., b. l. 39-42). Pastebėtina ir tai, kad asmens apžiūros protokole užfiksuoti E. K. kūne esantys sužalojimai, mėlynės, paraudimai (1 t., b. l. 48-50, 51). Taigi, tiek nukentėjusiosios parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina J. V. smurtavus E. K. atžvilgiu ir jai sukėlus fizinį skausmą. J. V. kaltę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, tai yra: kūno kamerų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį tai yra suvokė, jog trenkė kumščiu į veidą bei du kartus spyrė koja į nukentėjusiosios rankas, suvokė, kad atlikdamas šiuos smurtinius veiksmus sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo. Kaltinamojo J. V. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas transporto priemonių vairuotojams vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Šioje byloje J. V. kaltinamas kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2,02 promilių neblaivumas, vairavęs motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį OPEL SIGNUM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimsu (BK 281¹ straipsnio 1 dalis).

Nors kaltinamasis visiškai neigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, teismo vertinimu kaltinamojo J. V. kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų vairavo automobilį OPEL SIGNUM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažino, kad atvykus pareigūnams jis buvo neblaivus, tačiau teigia, kad minėtą automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo jau baigus vairuoti – stovinčioje transporto priemonėje. Teismas šią J. V. poziciją, jog alkoholis buvo vartojamas jau po to, kai automobilio vairavimas buvo baigtas, laiko tik kaltinamojo gynybine pozicija, kurią paneigia byloje esantys patikimi ir nuoseklūs liudytojų parodymai bei kiti teismo posėdžio metu ištirti objektyvūs įrodymai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju matyti, kad liudytojas M. Š. teisiamajame posėdyje, būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir prisiekęs, parodė, kad jam išeinant iš parduotuvės, pardavėja jam pasakė, kad neleistų girtam asmeniui sėsti už vairo, liudytojas nurodė matęs, kaip J. V. sėda už automobilio vairo, o šalia J. V. sėdėjo moteris, šis liudytojas iš paskos J. V. važiavo iki pat to momento, kol kaltinamasis sustojo automobilių aikštelėje, visą laiką, kol važiavo iš paskos J. V. vairuojamo automobilio, liudytojas bendravo su BPC operatore ir vėliau su pareigūnais telefonu, paskambinęs Nr. 112 nurodė, kad galimai vairuoja girtas žmogus, telefonu su pareigūnais bendravo iki to momento, kol pareigūnai privažiavo prie J. V. automobilio, kai J. V. sustojo automobilių aikštelėje, liudytojas visą laiką jo automobilį stebėjo ir matė, kad iš jo niekas neišlipo, ką asmenys veikė automobilyje, nematė, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo tikslesni. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. be kita ko parodė, kad J. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, nes važiavo be posūkių signalų, nuolat keitė važiavimo kryptį, tai lėtai, tai greitai, momentais važiavo net 80 km/h, J. V. automobiliui sustojus aikštelėje, po maždaug 2-3 min. atvažiavo pareigūnai, liudytojas nurodė, kad stebėjo vairuotoją nenutrūkstamai, matė jo veiksmus ir tai, kad alkoholio nevartojo (1 t., b. l. 140-141). Teismo vertinimu šie liudytojo M. Š. parodymai yra nuoseklūs, juose nėra jokių esminių prieštaravimų, liudytojas kaltinamojo nepažįsta, pagrindo apkalbėti J. V. neturi. Be kita ko, liudytojas logiškai paaiškino, kad J. V. nusprendė vytis automobiliu paskatintas parduotuvės pardavėjos, kuri ir nurodė, kad galimai J. V. yra neblaivus, o važiuojant iš paskos J. V. liudytojas įvardijo daugkartinius, pavojingus KET pažeidimus, kurie gali netiesiogiai patvirtinti, kad automobilį gali vairuoti neblaivus asmuo. Šiuos M. Š. parodymus visiškai patvirtina BPC garso įrašas esantis byloje, kuriame aiškiai matyti, jog M. Š. nurodo, manantis, jog labai girtas asmuo šiuo metu važiuoja, tai jam pasakė pardavėja, pokalbio metu nurodo J. V. važiavimo maršrutą iki pat pastarojo sustojimo, taip pat M. Š. kalbėdamas telefonu aiškiai nurodė, kad jį pardavėja perspėjo ir sakė neleisti tokiam girtam asmeniui sėsti už vairo (1 t., b. l. 174-177).

Pastebėtina, kad teisme apklausta liudytoja R. K. patvirtino, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, teigė, kad liudytojui M. Š. nenurodė, kad J. V. yra neblaivus, tik pasakė, kad pastarasis elgėsi keistai, pati liudytojo J. V. neadekvatų, keistą elgesį įvardijo iš to, kad pastarasis parduotuvėje lindo be eilės. Vis dėl to teismas įvertina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. nurodė daugiau aplinkybių apie J. V. elgesį parduotuvėje, tai yra, kad pastarasis visur aplinkui vaikščiojo, trukdė kitiems pirkėjams tinkamai, patogiai, susidėti prekes, visur makalavosi, ar tas vyriškis buvo girtas, neblaivus negalėjo pasakyti, nes per stiklą, kuris yra priešais ją, ji jokio kvapo neužuodė, J. V. veiksmai buvo neįprasti, neadekvatūs, ne kaip normalaus žmogaus, vėliau kai liudytoja išėjo į lauką, pamatė, kad tas pats vyras ruošiasi sėstis prie mašinos vairo, išsigando ir pačiam artimiausiai buvusiam vyrui kažką pasakė dėl to neadekvataus vyro (1 t., b. l. 144-147). Taigi, iš šių liudytojos R. K. parodymų matyti, kad pastaroji dar ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, ką nurodė liudytojui M. Š. dėl J. V., todėl visiškai suprantama, kad ji teisme duodama parodymus galėjo sąžiningai klysti, nurodydama, kad M. Š. apie tai, kad J. V. būdamas neblaivus ketina vairuoti, nesakiusi, tuo labiau, kad pati liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. Be kita ko, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo M. Š. parodymais, apie tai, ką jam nurodė apie J. V. R. K., tai yra, kad pastaroji nurodžiusi, kad J. V. yra neblaivus, ketina vairuoti automobilį, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad liudytojas M. Š. galėtų turėti kokį nors suinteresuotumą ar pagrindą apkalbėti J. V. ar tuo labiau liudytoją R. K.. Be to, vertinant aplinkybes apie J. V. buvimą neblaiviu dar būnant parduotuvėje, atsižvelgtina ir į tai, kad liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog J. V. ne tik, kad parduotuvėje lindo be eilės, kaip kad nurodė teisme, tačiau pastarojo elgesys buvo toks, į kurį, teismo vertinimu, pardavėja atkreipė didesnė dėmesį ir toks J. V. elgesys netgi sudarė prielaidą kreiptis pagalbos į aplinkinius asmenis, kad būtų sutrukdyta vairuoti J. V., atsižvelgiant į pastarojo elgesį, tai yra jo blaškymąsi po parduotuvę, trukdymą kitiems parduotuvės klientams. Teismo vertinimu iš liudytojos R. K. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu galima daryti išvadą, kad J. V. elgesys parduotuvėje peržengė įprastinio kliento, asmens elgesį viešoje vietoje ir būtent todėl R. K. suabejojusi J. V. galimybe vairuoti, kreipėsi į šalia buvusį liudytoją M. Š., kad pastarasis neleistų J. V. vairuoti.

Kaltinamojo J. V. kaltę vairavus automobilį neblaiviam patvirtina ir liudytojo G. G. parodymai, kurie patvirtina liudytojo M. Š. parodymus, kadangi liudytojas G. G. teisme patvirtino, kad gavo pranešimą apie galimai neblaivų asmenį vairuojantį automobilį, jog iš paskos minėto vairuotojo važiuoja M. Š., be kita, liudytojas paaiškino, kad J. V. nuo pat įvykio pradžios neigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, o moteris, kuri buvo kartu su J. V. galiausiai pripažino, kad J. V. vairavo būdamas neblaivus ir moteris netgi prašė paties J. V. pripažinti ir pasakyti tiesą. Be kita ko, liudytojas G. G. nurodė, kad M. Š. apie vairuotoją, tai yra J. V., pranešė parduotuvės darbuotoja, kurioje kaltinamasis lankėsi, kas vėlgi patvirtina M. Š. parodymus, jog jam apie neblaivų asmenį, tai yra J. V., nurodė būtent parduotuvės darbuotoja, o ne M. Š. šią aplinkybę išgalvoja. Kartu liudytojas G. G. patvirtino, kad M. Š. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik tai, ką pats M. Š. paaiškino, apie buvusį įvykį, pagrindo netikėti šiais G. G. parodymais, teismas neturi. G. G. parodymų patikimumą bei kaltinamojo kaltę patvirtina ir tai, kad iš esmės analogiškus parodymus šis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodydamas, jog J. V. automobilį pastebėjo apie 14 val. 57 min., J. V. neigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, teigdamas, kad alkoholį vartojo prieš pusę valandos, o J. V. keleivė vėliau pripažino, kad J. V. vairavo būdamas neblaivus, patikrinus J. V. neblaivumą 15.14 val. jam buvo nustatytas 2,03 prom., o pakartojus tikrinimą 15.30 val. – nustatytas 2,02 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 156-159). Teismas akcentuoja, kad nors kaltinamasis teisme pateikė versiją, kad alkoholį vartojo jau stovėdamas automobilių aikštelėje, nevairuojant automobilio, tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nė karto nenurodė, be to, ši aplinkybė neužfiksuota netgi pareigūnų kūno kamerų įrašuose (1 t., b. l. 178-182), todėl teismas minėtą kaltinamojo teisme iškeltą versiją laiko tik kaip jo gynybinę, niekuo neparemtą poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje esantis vaizdo įrašas iš pareigūnų kūno kameros taipogi patvirtina J. V. kaltę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir kartu paneigia pastarojo versiją nevairavus automobilio būnant neblaiviam. Teismas akcentuoja, kad iš pateikto vaizdo įrašo matyti, jog J. V. sugyventinė E. K. niekieno neverčiama, J. V., o ne pareigūnams, nurodo, kad pastarasis važiavo, nors prieš tai J. V. teigė apskritai nevažiavęs, ir tuomet pareigūnams E. K. pasako, jog J. V. vairavo ir tuomet E. K. vėl kreipiasi į J. V. sakydama „Ką tu čia nusišneki, kad nevairavau, juk filmuota medžiaga yra....Ką čia meluoti jiems...čia ne durniukai yra, kameros yra...“ (1 t., b. l. 178-182). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnai prašė E. K. jiems netrukdyti, tačiau pastaroji vis vien komentavo įvykį, kalbėjo su pareigūnais ir J. V., jokio spaudimo iš pareigūnų pusės E. K., kad pastaroji ką nors pasakotų, nebuvo, tačiau pastaroji vis vien pasakojo, todėl teismas tai pripažįsta leistinu ir objektyviu įrodymu byloje, patvirtinančiu J. V. kaltę vairavus automobilį neblaiviam. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. atvykusiems pareigūnams apskritai neigė vairavęs automobilį (1 t., b. l. 178-182), nors šioje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad J. V. automobilį vairavo, ką proceso eigoje pripažino ir pats J. V.. Ši aplinkybė rodo, kad J. V. nuo pat proceso pradžios mėgino išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą būnant neblaiviu, keisdamas savo teikiamas įvykių versijas, priklausomai nuo byloje esamų, gaunamų duomenų, todėl teismas neturi pagrindo tikėti ir kita J. V. versija iškelta teisme, jog pastarasis alkoholį vartojo jau sustojus automobiliui. Be kita, ko, J. V. kaltę vairavus automobilį būnant neblaiviu, patvirtina ir tai, jog neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pastarajam antru tikrinimu buvo nustatytas 2,02 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 129), kas viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta 1,51 prom. ribą.

Nors teismo posėdžio metu buvo keliamos versijos, neva J. V. ir E. K. nepasakojo tyrimo pradžioje tiesos, bijodami, kad J. V. gali kilti atsakomybė dėl probacijos sąlygų nesilaikymo, teismo tokie argumentai neįtikina, kadangi jie yra visiškai nelogiški, nes: 1) už vairavimą neblaiviam, kai nustatomas 1,51 prom. neblaivumas kyla baudžiamoji atsakomybė, o už probacijos sąlygų pažeidimą, paprastai tokios griežtos atsakomybės nebūna ir apie galimas neigiamas teisines pasekmes nesilaikant probacijos sąlygų, kaip probuojamasis, J. V. turėjo žinoti (probuojamieji visada pasirašytinai supažindinami su probacijos sąlygomis ir teisine atsakomybe jų nesilaikant); 2) minėta versija niekaip nepaaiškina, kodėl E. K. ikiteisminio tyrimo metu turėjo teigti, kad ji buvo visiškai blaivi (nors teisme šį savo teiginį paneigė), kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne jos atžvilgiu; 3) automobilyje radus alkoholio butelius (1 t., b. l. 118-120, 121-125, 178-182), nei J. V., nei E. K. nenurodė, kad alkoholis buvo vartotas stovinčiame automobilyje, pati E. K. nebandė prisiimti atsakomybės už automobilyje esančią atidarytą alkoholio tarą, taip siekdama padėti išvengti administracinės atsakomybės J. V. ir nė vienas neneigė, apie rastos alkoholio taros priklausomumą jiems (teisme kelta versija, neva ir šios atsakomybės, tai yra už automobilyje atidarytus alkoholio butelius, bijodami J. V. ir E. K., pareigūnams nenurodė apie automobilyje vartotą alkoholį).

Teismo vertinimu J. V. kaltę iš dalies patvirtina ir byloje esantys specialisto R. O. paaiškinimai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 161-162), iš kurių matyti, kad specialisto vertinimu, kuris pagrįstas jo kaip specialisto žiniomis, mokslinėmis žiniomis, tikėtina, kad J. V. suvartojo apie 345 ml degtinės per ilgesnį nei 10-15 min. laiką, kadangi pagal J. V. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, pastarajam galėjo maksimaliai susidaryti iki 1,76 prom. neblaivumo laipsnis, o šiuo atveju jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,03 ir 2,02 prom. neblaivumas. Specialisto vertinimu, tai, kad J. V. alkotesteriu dviem skirtingais tikrinimais buvo nustatytas 2,03 ir 2,02 prom. neblaivumas, rodo, kad J. V. kūne buvo pasiektas rezorbcijos maksimumas. Taigi, teismo vertinimu, šie specialisto paaiškinimai paneigia J. V. teisme keltą versiją, kad pastarasis alkoholį vartojo, kai jau sustojo automobilių aikštelėje, kadangi pagal specialisto paaiškinimus, pirmiausia pavartojus alkoholio organizme vyksta absorbcija ir vartojant stipriuosius gėrimus ir nevalgant, rezorbcijos maksimumas pasiekiamas po valandos ar pusantros, todėl J. V. organizme rezorbcijos maksimumas pavartojus alkoholio, kad ir 15-20 min. iki pareigūnams atvykstant į automobilių stovėjimo aikštelę, susidaryti negalėjo. Dar daugiau, teismas pastebi, kad jei tikėti J. V. pirminiais parodymais ir paaiškinimais, kad jis alkoholį vartojo prieš pusvalandį (1 t., b. l. 178-182; 2 t., b. l. 24-27), tai, atsižvelgiant į specialisto paaiškinimus ir byloje užfiksuotus laikus, kada kaltinamasis išvažiuoja iš parduotuvės ir kuomet prie jo jau privažiuoja pareigūnai, akivaizdžiai matyti, jog pastarasis automobilį vairavo jau būdamas neblaivus (pagal vaizdo, garso įrašus, prieš pusvalandį J. V. dar nebuvo išvažiavęs iš parduotuvės).

Versiją, kad alkoholis buvo vartojamas jau sustojus automobiliui aikštelėje, paneigia ir byloje esantys vaizdo įrašai iš parduotuvės, BPC garso įrašas, pareigūnų kūno kamerų įrašai (1 t., b. l. 171-173, 174-177, 178-182). Iš šių duomenų matyti, kad J. V. iš parduotuvės aikštelės išvažiuoja 2023 m. spalio 17 d. 14.44 val. ir tuoj pat iš paskos jo išvažiuoja liudytojas M. Š., liudytojo M. Š. pokalbis su BPC ir policijos budėtoju viso truko 10.54 min., liudytojas M. Š. pokalbio 5.40 min. pasako, kad prie (duomenys neskelbtini) sustojo J. V. vairuojamas automobilis. Taigi, J. V. anksčiausiai įvykio vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvo 2023 m. spalio 17 d. 14.49 val. Pagal minėtus įrašus bei tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 115-116, 117) pareigūnai prie J. V. vėliausiai atvyko 14.57 val., o iš liudytojo M. Š. pokalbio su policijos budėtoju telefonu matyti, kad pareigūnai toje aikštelėje ieškodami J. V. automobilio užtruko ne ilgiau 1 minutės. Taigi, šie duomenys rodo, kad J. V. turėjo iki 7 minučių laiko tarpą nuo jo vairuoto automobilio sustojimo iki policijos pareigūno atvykimo iki jo automobilio, o neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmasis patikrinimas buvo atliktas 15.14 val., t. y. dar po 17 minučių (1 t., b. l. 129). Teismas įvertinęs šiuos duomenis, atsižvelgdamas į specialisto R. O. paaiškinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, apie žmogaus organizme vykstančių procesų, įsisavinant alkoholį, stadijas, įvertinęs alkotesteriu užfiksuotus J. V. neblaivumo parodymus, tai, kad pats J. V. teismo posėdžio metu tvirtino, kad vairavo būdamas visiškai blaivus, sprendžia, kad yra visiškai neįmanoma, jog J. V. būtų vartojęs alkoholį stovinčiame automobilyje, kadangi per tokį trumpą laiko tarpą pastarojo organizme nebūtų buvęs pasiektas alkoholio rezorbcijos maksimumas. Taigi, šie duomenys akivaizdžiai rodo, kad J. V. automobilį vairavo jau būdamas neblaivus.

Teismas taipogi įvertina ir byloje esančius E. K. parodymus duotus tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo atveju teismas visiškai sutinka su gynybos teiginiais, kad E. K. tiek apklausiama teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė aiškiai neteisingus parodymus, kadangi pastarosios parodymai prieštarauja tiek kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams, tiek yra prieštaringi tarpusavyje, tai yra jos duoti parodymai prieštarauja jos teisme duotiems parodymams. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu E. K. pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, o teisme sako tiesą. Vis dėlto teismas akcentuoja, kad objektyvūs bylos duomenys rodo, jog E. K. netiesą sakė ir teisme, nes: 1) teisme apklausos pradžioje E. K. nurodė, kad ryte su J. V. buvo apsipykę, vėliau teigė, kad ryte jokių pykčių nebuvo, dar vėliau apklausos metu jau teigė, kad vis dėlto buvo apsipykę su J. V., 2) teigė teisme, kad į parduotuvę ėjo kartu su J. V., pirko maisto produktų, degtinės, tačiau byloje esantys vaizdo įrašai iš parduotuvės (1 t., b. l. 171-173), liudytojų M. Š., R. K., netgi kaltinamojo parodymai visiškai paneigia šiuos E. K. parodymus ir patvirtina, kad J. V. ėjo į parduotuvę vienas ir iš jos išėjo vienas, 3) E. K. teigė, kad pareigūnai prie jų atvyko ne iš karto, sukinėjosi ratais, nuvažiavo į priekį, paskui tik į aikštelę atvažiavo, tai truko 10-15 min., tačiau tiek iš BPC garso įrašo (1 t., b. l. 174-177), tiek iš M. Š. parodymų matyti, kad pareigūnai iš esmės iš karto važiavo prie J. V. automobilio, ir tai tikrai netruko 10-15 min., 4) byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad J. V. vis dėlto vairavo būdamas neblaivus, priešingai nei teigia E. K., kas vėlgi rodo, kad pastaroji teisme nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekusi sakyti tiesą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas E. K. parodymus, kiek jie susiję su aplinkybėmis dėl kaltinimų J. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pripažįsta nepatikimais, kaip neatitinkančiais BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimų, todėl jų nepripažįsta įrodymais ir jais nesivadovauja spręsdamas dėl J. V. kaltės.

Taigi, byloje esantys įrodymai (R. K., M. Š., G. G. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, specialisto R. O. teikti paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų, BPC garso įrašo apžiūrų protokoluose bei pačiuose įrašuose užfiksuoti duomenys, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys) sudaro nuoseklią ir loginę įvykių seką ir leidžia daryti teismui išvadą, kad R. K. matė įtartinai besielgiantį asmenį parduotuvėje, kuris jai pasirodė esąs neblaivus, šis asmuo, kaip buvo nustatyta yra J. V., pastarojo elgesys netgi paskatino ją kreiptis į šalia buvusį nepažįstamą asmenį – M. Š., ir prašyti neleisti J. V. važiuoti automobiliu, kadangi J. V. yra akivaizdžiai neblaivus, M. Š. reaguodamas į minėtos liudytojos prašymą sėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti iš paskos J. V., paskambino į BPC pranešti apie galimai neblaivų vairuotoją, kalbėdamas su BPC nurodė visą J. V. važiavimo kryptį iki pat J. V. sustojant, baigus M. Š. kalbėti telefonu su pareigūnais, pareigūnai atvyko prie J. V. automobilio, pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, E. K. nurodė, kad J. V. vairavo automobilį ir bandė net patį J. V. įtikinti prisipažinti dėl vairavimo neblaiviam, galiausiai patikrinus J. V. blaivumą alkotesteriu, pirmu bandymu buvo nustatytas 2,03 prom. J. V. neblaivumas, antru bandymu buvo nustatytas 2,02 prom. J. V. neblaivumas, o remiantis R. O. paaiškinimais, nustatytos beveik identiškos neblaivumo vertės rodo, kad J. V. kūne esantis alkoholis yra visiškai įsisavintas, todėl tai (alkoholio visiškas įsisavinimas) būtų galėję įvykti tik alkoholį J. V. pavartojus prieš valandą ar pusantros iki jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, kas rodo, kad J. V. automobilį vairavo jau būdamas neblaivus, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas.

Teismo įsitikinimu, kuris paremtas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, byloje esantys įrodymai neabejotinai sudaro loginę įvykių seką ir patvirtina, kad kaltinamasis J. V. tyčia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kai jai alkotesteriu buvo nustatytas 2,02 prom. neblaivumas, vairavo kaltinime nurodytą automobilį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį (tai yra, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus) ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo J. V. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažintina tai, kad pastarasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdymo, nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam J. V. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 5-7), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 9), nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. J. V. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, nusikaltimai baigti, jo įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo sukelta žala – fizinis skausmas nukentėjusiajai, tačiau įvertinama ir tai, kad J. V. su nukentėjusiąja susitaikė, kas mažina šios veikos pavojingumą. Teismas įvertina ir tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką J. V. įvykdė žymiai viršydamas neblaivumo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą BK straipsnį, be to, vairavo dienos metu, mieste, kartu su juo važiavo keleivė, todėl šios aplinkybės didina J. V. ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. V. už įvykdytas nusikalstamas veikas skiriant arešto bausmes, jų terminus parenkant mažesnius nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės vidurkis, tai yra įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą J. V. skirtina 25 parų arešto bausmė, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą – 45 parų arešto bausmė. Kadangi J. V. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie griežtesnės paskirtos bausmės pridedant minimalią įstatyme numatytą švelnesnės bausmės dalį ir J. V. paskiriant galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į J. V. paskirtą arešto bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-07-23 12.45 val. iki 2023-07-24 13.36 val. (1 t., b. l. 64-67, 89-91), tai yra 2 paros, jas prilyginant 2 arešto paroms.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas įvertinęs kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tai, kad jis anksčiau neteistas, jam pirmą kartą skiriama arešto bausmė, bei anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į skirtinos arešto bausmės dydį ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, 72² straipsniu, J. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojant būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val., įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholio), bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. V. automobilį vairavo neblaivus, sąmoningai šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), J. V. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,02 prom.) žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.) nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taipogi įvertinus tai, kad pastarasis būdamas neblaivus vairavo mieste, dienos metu, kartu su juo važiavo keleivė, kas didina J. V. veikos pavojingumą, J. V. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 18 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018). Kadangi J. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdė naudodamasis automobiliu OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Kadangi iš transporto priemonės registracijos duomenų ir pačio kaltinamojo J. V. parodymų matyti, jog automobilio savininkas yra kaltinamasis J. V., todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš J. V. konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė - automobilis OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su susijusiais daiktais - užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Kiti klausimai

2023 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į keleivinį automobilį OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu iki 2024 m. balandžio 18 d. (2 t., b. l. 42-43), – paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) transporto priemonė OPEL SIGNUM valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskuoti,

2) J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), – perduotinas VĮ „Regitrai“,

3) 1 vnt. DVD su vaizdo įrašais, – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - areštą 25 (dvidešimt penkias) paras,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. V. paskirtas bausmes subendrinti ir J. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į J. V. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-07-23 12.45 val. iki 2023-07-24 13.36 val., tai yra 2 paras, jas prilyginant 2 (dviem) paroms arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, J. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) mėnesiams ir jam šiam laikotarpiui paskirti intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val., visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholio).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (du) metus 3 (tris) mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš J. V. nusikalstamos veikos priemonę - automobilį OPEL SIGNUM valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini).

J. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2023 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas į keleivinį automobilį OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu iki 2024 m. balandžio 18 d., – palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Šio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) transporto priemonę OPEL SIGNUM valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskuoti,

2) J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), – perduoti VĮ „Regitrai“,

3) 1 vnt. DVD su vaizdo įrašais, – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti J. V., kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Donatas Dauginis