Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės siūloma situacija neišspręs bendraturčių ginčo ir konfliktinės situacijos. Atsakovė yra pati pateikusi duomenis dėl konfliktinės šalių situacijos, santykiai yra įtempti, ieškovas laukia šio teismo sprendimo, kad galėtų ramiai gyventi toliau faktinėje gyvenamojoje vietoje be atsakovės savivaliavimo ir užgauliojimų. Atsakovės priešieškinio motyvai, kad situacija neišsispręstų, nes jos sklypas yra šalia ir konfliktai visuomet gali atsinaujinti, yra nepagrįsti, nes atidalijus atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovės nuosavybės dalies Ginčo Sodo valdos adresu nebeliktų ir ieškovas, atsakovei keliant konfliktus šiuo adresu galėtų daug efektyviau savo pažeistas teises ginti išsikviesdamas policijos pareigūnus ir pan. Konfliktinių situacijų sprendimas esant vienos valdos bendraturčiams ir ne bendraturčiams ir konfliktų sprendimo galimybės šiose situacijose, iš esmės skiriasi ir negali būti sutapatinamos. Juo labiau, kad nebeliktų ginčų dėl Atidalijamos sodo valdos naudojimo tarp ieškovo ir atsakovės. T.y. žymiai sumažina arba eliminuoja galimus konfliktus. Atsakovė kaip vieną iš motyvų ne atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nustatyti naudojimosi tvarką, nurodo faktą, kad jos šalimais esanti Sodo valda neturi šildymo, vandentiekio, dujų ir nuotekų šalinimo, ir kad viešėdama Ginčo sodo valdoje, visu tuo ji naudojasi. Šis motyvas nepagrįstas ir nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį ir nepanaikina ieškovo teisės reikalauti atsakovės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visų pirma, Ginčo Sodo valda ir atsakovės gretima sodo valda yra atskiri nekilnojamojo turto vienetai, kuriuose yra galima atskirai įsivesti visas komunalinių paslaugų komunikacijas. Visų antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nemokėjo ir neprisidėjo prie šių paslaugų pirkimo, šiuo ieškiniu reikėjo atsakovę priversti prisidėti prie tiek prie vandens įvedimo (atsakovė pripažino dalį ieškovo ieškinio reikalavimų ir sumokėjo už paslaugas tik iškėlus civilinę bylą), tiek prie dujų įvedimo, nes gera valia atsakovė šių mokesčių nemokėjo. Ir šiai dienai ginčija reikalaujamų prisidėti prie vandens įvedimo kaštus, nors puikiai žino, kad dalį darbų atliko fiziniai asmenys ūkio būdu, ir kuriems mokėtų grynųjų pinigų už darbą ieškovas net negalės įrodyti rašytiniais įrodymais. Tas rodo itin didelį nesąžiningumą iš atsakovės pusės. Vandentiekio, dujų trasos eina šalia atsakovės Sodo valdos ir atsakovė yra laisva savo lėšomis organizuoti prisijungimą prie šių komunikacijų. Atsakovė negali kitų sąskaita būti geresnėje civilinėje padėtyje negu kiti žmonės. Atsakovės motyvas, kad ieškovas negalės sumokėti atsakovei kompensaciją yra nepagrįstas. Atsakovės teikiami naudojimosi tvarkos projektai yra nesąžiningi ir neteisingi, tenkinantys vienos atsakovės poreikius, neatsižvelgiama į faktinį, susiformavusį valdymą. Atsakovė, nustatydama naudojimosi tvarką yra nesąžininga ieškovo, savo seno tėvo atžvilgiu. Kambarys, pažymėtas indeksu 1-3, 14,67 kv.m. ploto, iki perdarymo buvo garažas. Ieškovas savo lėšomis, darbu šią patalpą pritaikė savo poreikiams gyventi ir nevaikščioti į antrą aukštą. Ieškovas yra senyvo amžiaus, silpnai matantis, sunkiau vaikštantis, todėl jam naudotis antro aukšto patalpomis būtų labai apsunkinta, o dėl silpno matymo ir nesaugu. Atsakovė visiškai neprisidėjo prie šių patalpų, pažymėtų indeksu 1-3 įrengimo. Ir dabar, kuomet ieškovas jas pritaikė, suremontavo, kad jos realiai būtų gyvenamos ir būtų užtikrintas jo gyvenamasis plotas I aukšte senatvėje, atsakovė gviešiasi šio turto dalies. Patalpoje 1-4 yra įrengta virtuvėlė. Realiai pirmame aukšte yra viena gyvenama patalpa – 1-3, pastogėje yra dvi gyvenamos patalpos 1-6 ir 1-7. Patalpa 1-1 yra negyvenama, neapšildyta. Patalpa 1-3 visuomet naudojosi išimtinai ieškovas. Atsakovė neteisingai paskirsto patalpas bendraturčiams, atsižvelgiant į jų naudingumą. Sodo namelio bendras plotas sudaro 89,92 kv.m. T.y. dviems bendraturčiams priklausytų naudotis po 22,48 Eur bendro ploto, o ieškovui 44, 96 kv.m. bendro ploto. Pritaikytos gyventi yra patalpos: 1-3 14,67 kv.m., 1-6 20,39 kv.m. ir 1-7 8,69 kv.m. Viso pritaikytų gyventi patalpų plotas sudaro 43,75 kv.m., kas atsakovės daliai sudarytų 10,93 kv.m. Tačiau atsakovė savo naudojimui priskiria beveik 4 kv.m. didesnio vertingesnio ploto patalpų (patalpą 1-3), nei jai priklausytų. Atsakovė niekaip neapsprendžia patalpos 1-1 priskyrimo, nors įėjimas į Sodo namelio vidaus patalpas yra tik per patalpą 1-1, kuri iš esmės yra veranda – neapšildyta, gyvenimui nepritaikyta, tačiau atsakovė jai savo naudojimui nepriskiria. Dėl kompensacijos už tariamai atsakovei tenkančią mažesnę naudotinų patalpų dalį. Ieškovas prisilaiko esminės pozicijos, kas turtas turi būti atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės dalyje, o ne nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovė neteisingai vertina patalpų naudingumą ir realiai gyvenimui nepritaikytą patalpą, patalpą 1-4, kuriame įrengta virtuvė, priskiria naudingoms patalpoms, kas iškreipia faktinę situaciją ir jos vertinimą. Realiai atsakovė priskiria sau apie 4 kv.m. daugiau naudingų ir gyventi pritaikytų patalpų ploto, negu jai priklauso. Atsakovė siekdama nustatyti naudojimosi tvarką, realiai siekia toliau naudotis ieškovo ir trečiojo asmens iniciatyva ir lėšomis (iki bylos užvedimo) įsivestų komunikacijų teikiama nauda, t.y. vandeniu, tualetu, dujomis, elektra. Tačiau atsakovė jau atsiliepime į ieškinį ginčija bendro daikto naudojimo išlaidų paskirstymą, ji skirsto, kad žiemą nesinaudoja turtu, vasarą kažkiek naudoja ir panašiai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė iki ieškinio padavimo nemokėjo nei už vandenį, nei už elektrą, nei už komunikacijų įvedimą. Tai yra užprogramuoti konfliktai ateityje, nes iki kol nebus atsakovės atžvilgiu įvesti atskiri vandens, dujų, elektros apskaitos įrenginiai, niekada nebus įmanoma apskaičiuoti ir įvertinti, kiek gi atsakovė suvartojanti vandens, elektros ar dujų vasarą, kiek pavasarį, ar žiemą. Reikia jai prisidėti prie šių mokėjimų ar ne, ir t.t. Atsakovės motyvai, neva šalys gyveno gerai ir be konfliktų, paneigia pačios atsakovės į bylą pateikti įrodymai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovas ir neneigia, kad iki velionės G. Z. mirties šalys sugyveno taikiai, o po to, santykiai palaipsniui susikonfliktavo ir šiai dienai gyvenimas kartu ir vienos Sodo valdos naudojimas taikiai ir be konfliktų yra negalimas. Atsakovės nurodytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra netinkamas ir pažeidžia visų bendraturčių interesus. Atsakovė tik savo naudojimui priskiria 37 kv.m „A“ dalimi pažymėtą žemės sklypo, esančio Rūgštynių takas 60, Kaune, dalį. Tačiau atsakovė nutyli, kad būtent šioje dalyje, iš Namo eina esamas buitinių nuotekų tinklas (KF), yra įrengtas buitinių nuotekų šulinys (EKŠ), kuris ieškovo ir trečiojo asmens iniciatyva buvo prijungtas prie bendro nuotekų tinklo Pelenėlių take. Taigi, šiai dienai bendroji Ginčo sodo valdos komunikacija pagal atsakovės patektą planą patektų išimtinai į atsakovei priskirtą žemės sklypo dalį, kas yra neteisėta ir yra užprogramuotas konfliktas ateityje.

3. Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Atsakovė nuosavybės teise valdo gretimai esantį žemės sklypą, unikalus daikto Nr. 5217-0028­0152 ir pastatą-sodo namelį, unikalus daikto Nr. 4400-0892-730, esančius Rūgštynių g. 62, Kaunas. Šis sodo namelis neturi šildymo, vandentiekio, dujų ir nuotekų šalinimo, kitaip tariant, jame nėra vandens ir higienos patalpų. Todėl šiltuoju metų laiku viešėdama Sode, Atsakovė, kaip dalies Sodo valdos savininkė naudojasi Sodo valdoje esančio Sodo namelio higienos patalpomis, virtuve, naudoja vandenį. Priešingai nei teigia Ieškovas, Atsakovė mokėdavo Ieškovui tiek už sunaudotą vandenį, elektrą, tiek už sodo paslaugas sodų bendrijai, vasaros laikotarpiu kiekvieną mėnesį paduodama grynuosius pinigus (10-20 Eur) mokėjimams atlikti Ieškovui. Ieškovas pats sutinka, kad Atsakovė Sodo valda naudojasi šiltuoju metų laiku, tačiau kažkodėl teikia reikalavimą apmokėti už būtent jo ir A. N. šaltuoju metų laiku suvartotą vandenį, elektrą ir t.t. Svarbu suprasti, jog Sodu Atsakovė šaltuoju metų laiku naudotis negali, nes jos Sode esantis namelis yra visiškai nepritaikytas šaltajam metų laikui, o lankytis Sodo valdoje žiemą taip pat nėra jokių objektyvių priežasčių. Atsakovė pateikė 2019-04­-19 Pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą IBPS-S-126812 ir 2019-03-25 Užduotį atlikti objektų tyrimą, kurie pagrindžia, jog į policiją dėl savo senelio agresyvaus elgesio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., t.y. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, 2019-03-24, kreipėsi Atsakovės dukra E. P., bet ne Ieškovas dėl Atsakovės kokių nors neteisėtų veiksmų. Reali situacija, kurią pagrindžia notariniai sandoriai, yra ta, kad Atsakovės mamos ir tėvo - Ieškovo šioje Byloje - valia buvo padovanoti butą ir Sodą būtent Atsakovei, tuo tarpu Sodo valdą paliekant paveldėjimui pagal įstatymą, bet ne dovanojant ją A. N.. Atsakovė sutiko padengti jai priklausančią bendro turto išlaikymo išlaidų dalį už vandentiekį ir prijungimą prie jo, už darbus, projektuojant ir įvedinėjant į Sodo valdą gamtines dujas pagal pateiktus tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau tokie dokumentai iki Ieškinio datos Atsakovei nebuvo teikti. Atsakovė pareiškė, kad sutinka padengti 700,08 Eur išlaidų, kurios buvo skirtos Sodo valdai. Atsakovė atliko mokėjimą, todėl Ieškinio reikalavimas dėl bendro daikto išlaikymo kompensacijos priteisimo yra įvykdytas 700,08 Eur dalyje, o kita dalis reikalavimo (349,45 Eur) yra nepagrįsta jokiais įrodomąją reikšmę turinčiais įrodymais Byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą, aptariamas Ieškinio reikalavimas atmestinas pilna apimtimi. Ieškovas, nepriimdamas Gitos F. Z. palikimo, išvengė rizikos galimai prisiimti ir sutuoktinės skolas, kurios negalėtų būti eliminuotos iš palikimo, paveldint tik nekilnojamąjį turtą. Tačiau praėjus beveik 8 metams po sutuoktinės mirties ir paaiškėjus, kad jokių skolų sutuoktinė neturėjo, Ieškovas jau nori „apeiti" palikimo atsisakymo teisines pasekmes ir siekia susigrąžinti nepriimto palikimo dalį – ¼ Sodo valdos, kuri teisėtai priklauso Atsakovei, kaip įgyta paveldėjimo pagal įstatymą teisiniu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, tokį Ieškovo elgesį galima vertinti, tik kaip nesąžiningo asmens elgesį. Atsakovei pasibeldus 2019 m. birželio pradžioje, kad būtų įleista ir į jai priklausančią ¼ dalį Sodo namelio dalį, būtent Ieškovas elgiasi nepagarbiai, atrakinęs duris iš vidaus, jų nepraveria, o duris atidarius Atsakovei - užsisuka, nesisveikina ir bėga į savo kambarį, akivaizdžiai užtrenkdamas savo kambario duris. Ieškovas bet kokiais įmanomais būdais dirbtinai provokuoja, kad būtų sukelti konfliktai su Atsakove, kuriais jis galėtų remtis Byloje, neva pagrįsdamas teiginius, jog nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarką Sodo valda tik dėl Atsakovės elgesio. Tačiau pati Atsakovė nėra netinkamo elgesio ar konflikto iniciatorė ir tikrai neturi jokio noro, kad santykiai su savo pačios tėčiu būtų blogi. Priešingai - Atsakovė siekia santarvės ir iš tiesų labai norėtų, kad esamas ginčas kuo greičiau būtų išspręstas taikiai. Kadangi Ieškovui reikalinga „medžiaga", grindžiant savo tiesos neatitinkančią poziciją dėl neva nuolatinių konfliktų su Atsakove, jis pats bet kokiais būdais tokius inicijuoja.

4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti pastato - sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią:

4.1. atsakovė I. P. naudojasi šiomis pastato dalimis: pirmo aukšto patalpa, pažymėta plane „1-3" (kambariu, 14,67 m²);

4.2. atsakovė I. P., ieškovas Vidas B. Z. ir trečiasis asmuo A. N. bendrai naudojasi šiomis pastato-sodo namelio dalimis: rūsio patalpa, pažymėta plane „R-4" (katiline, 7,34 m²), rūsio patalpa, pažymėta plane „R-1" (koridoriumi, 3,12 m²), pirmo aukšto patalpa, pažymėta plane „1-2" (koridoriumi, 3,56 m²), pirmo aukšto patalpa, pažymėta plane „1-5" (tualetu-dušu, 2,93 m²);

4.3. atsakovė I. P. naudojasi jai priklausančia dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir jai priklausančia dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pagal naudojimosi žemės sklypais tvarkos projektą.

4.4. Priteisti iš ieškovo Vido B. Z. ir trečiojo asmens A. N. atsakovės I. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad siekiant išlaikyti proporcingumą tarp ginčo šalių interesų, Sodo valdos atidalinimas iš bendrosios nuosavybės ir priteisimas Ieškovui negalėtų būti taikomas, nes Byloje nėra jokių įrodymų, kad Ieškovas turi finansinius pajėgumus nedelsdamas sumokėti Atsakovei 11 500 Eur kompensaciją. Atidalinus Atsakovei priklausančią Sodo valdos ¼ dalį ir priteisus ją Ieškovui, vis tiek išliks savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, nes Sodo valda priklausys dviem, o ne vienam savininkui. Jei bus noras konfliktuoti, Ieškovo siūlomas atidalinimo būdas neužtikrins absoliučios taikos tarp šalių, kadangi Žemės sklypas l, Žemės sklypas 2 ir Sodo namelis yra visiškai šalia Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio Sodo. Bus pažeisti Atsakovės teisėti lūkesčiai, kadangi visą Sodo valdos dalies valdymo laikotarpį su šeima prižiūrėjusi Sodo valdą, sutikdama ir prisidėdama finansiškai, kad Sodo namelis būtų renovuotas, apšildytas, jame įvestos dujos, ji sutiko, jog būtų patogiau Ieškovui, kuris dabar turi galimybę gyventi Sodo namelyje, tokiu būdu Atsakovė atitinkamų lėšų neinvestavo į savo Sodą ir neatliko jokių jo pagerinimų, niekada nesitikėjusi, kad tėtis, sulaukęs garbaus amžiaus, pageidaus tokio nekilnojamojo daikto atidalinimo būdo. Bus suteiktas nepagrįstas pranašumas Ieškovui, nes taps visiškai eliminuota galimybė Atsakovei ir jos šeimai lankytis tiek savo Sode, tiek Sodo valdoje dėl negalėjimo pasinaudoti Sodo namelyje esančiais patogumais: šildymu, vandeniu, kanalizacija, dujomis. Taigi, Atsakovės įsitikinimu, tam, jog būtų išlaikyta pusiausvyra tarp bendraturčių, vadovaujantis protingumo principu, šioje Byloje būtina nustatyti naudojimosi Sodo valda tvarką, kuri, kaip siūloma Atsakovės, yra iš tiesų racionali, įgyvendinama ir netgi kiek palankesnė Ieškovui, tačiau Atsakovė dėl to neprieštarauja, vertindama, jog Ieškovas yra jos tėtis ir kurio tolesnė gerovė Atsakovei iš tiesų rūpi. Atsakovė siekia, jog būtų nustatyta sąžininga naudojimosi tvarka ir kad būtų galimybė visiems savininkams naudotis lygiavertėmis patalpomis, tačiau siekdama kompromiso, nurodo, kad neketina naudotis virtuve (kur dažniausiai bendraturčiams būtų galimybė susitikti) ir neprašo nustatyti naudotis Sodo namelio jokia izoliuota rūsio atskira patalpa, nes savo Sode rūsyje turi galimybę laikyti daržoves, vaisius ir kitus daiktus. Esant tokiam paskirstymui, lieka 3,5725 m² nenaudotino ploto Atsakovės nenaudai ir Ieškovo naudai, tačiau Atsakovė pabrėžia, kad nereikalauja kompensacijos už jai tenkančią naudotis mažesnę bendro nekilnojamojo turto dalį (3,5725 m²).

5. Trečiasis asmuo A. N. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos, nes su atsakove nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi sodo valda. Naudotis bendrai sodo valda yra neįmanoma, nes atsakovė visiškai nepaiso nei tėčio - ieškovo V. B., nei savo sesers - trečiojo asmens interesų, nepaisant to, kad tėčio dalis bendrojoje nuosavybėje yra didžiausia, nepaisant to, kad tiek tėtis, tiek trečiasis asmuo nuolatos gyvena Sodo valdoje, ten deklaruota jų gyvenamoji vieta, kito gyvenamojo būsto ar kito nekilnojamojo turto nei ieškovas nei trečiasis asmuo neturime. Atsakovės elgesys sodo valdoje yra įžūlaus pobūdžio (atsakovė elgiasi provokatyviai, nesuderinusi nei laiko nei vietos karts nuo karto atsiveža į Sodo valdą draugų praleisti laiką, kartu su savo draugais naudojasi ir vandeniu, ir tualetu, ir naudoja elektrą, naudojasi visais indais, už nieką nemoka). Tvarkant aplinką, paskirstant sodo žemės dalis pagal norimą funkciją - kur auginti daržoves, kur įrengti poilsio zoną, visiškai nesiskaito su Sode nuolat gyvenančių tėčio ir trečiojo asmens nuomone. Pasitaikius proga konfliktuoja, nevengia sesers išvadinti necenzūriniais žodžiais ir pan. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei išmokant piniginę kompensaciją yra racionaliausias būdas išspręsti įsisenėjusią problemą. Šis klausimas turi ir moralinę pusę. Tėvai santuokoje buvo įgiję tris nekilnojamojo turto objektus: butą (duomenys neskelbtini), sodo valdą (duomenys neskelbtini)su besiribojančiu sklypeliu greta ir ginčo Sodo valdą ((duomenys neskelbtini) su gretimu sklypeliu (duomenys neskelbtini)). Tėvai nuolat sakydavo ir taip buvo planuota, kad butas ir sodo valda Rūgštinių takas 62 atitieks atsakovei, o trečiajam asmeniui - kitai dukrai atiteks kita Sodo valda - Ginčo sodo valda. Taip gavosi pagal gyvenimiškąsias aplinkybes, nes pasistačius Ginčo sodo valdoje namelį, tėvai atsikraustė ten gyventi, bute liko gyventi atsakovė su šeima, o trečiasis asmuo atsikraustė po skyrybų gyventi pas tėvus į Ginčo sodo valdą 2001 metais. Mamai prieš mirtį (mama sirgo sunkiai onkologine liga), tėvai, kad būtų mažiau teisinių rūpesčio ateityje, nes matėsi, kad mamos sveikata blogėjo, sugalvojo sudaryti dovanojimo sandorį, su žodine, šeimoje iš anksto nuplanuota sąlyga, kad kitas sodas - Ginčo sodo valda, ilgainiui atiteks trečiajam asmeniui. Tačiau atsakovė palikimą po mamos mirties priėmė ir šios žodinės sąlygos nesilaikė. Tokiu būdu, ginčo Sodo valda atiteko paveldėtojams pagal įstatymą, įstatymo nustatytomis dalimis. Be abejo, atsakovės valia buvo - priimti palikimą ar ne, tačiau bent kokiu atveju, jos elgesys Ginčo valdoje po mamos mirties, yra nesuderinamas su bendraturčio, turinčio pareigą savo interesus derinti su kitais bendraturčiais, elgesiu ir negali būti pateisinamas. Ieškovui jau pateikus ieškinį į teismą, atsakovė buvo atvykusi į ginčo Sodo valdą, išprovokavo konfliktą, kėlė ranką prieš savo tėvą ir ieškovą, buvo kviesta policija. Todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant atsakovei piniginę kompensaciją šiuo atveju yra teisingas ir sąžiningas atidalijimo būdas.