- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-2305-864/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Nėris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų - R. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Mano Būstas Nėris“ 566,54 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. spalio 30 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai prižiūrimo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio buvo apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, įvykio metu buvo apdraudusi šį butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0106639). Šios sutarties pagrindu ieškovei atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė sureguliavo žalą ir išmokėjo 566,54 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratoriumi ir buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų (tame tarpe ir nuotekų vamzdyno) priežiūrą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Mano Būstas Nėris“ (toliau ir atsakovė) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nes neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų, o pateiktuose dokumentuose reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota.
4. Ieškovė dubliku atsisakė reikalavimo 3,39 Eur dalyje. Nurodė, kad atsiliepime išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Paaiškino, kad, gavus draudėjo pranešimą apie įvykį, atliko turto apžiūrą, įvertino sugadinimus ir siekė nustatyti žalos šaltinį. Tai patvirtina apgadinto turto fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti turto sugadinimai bei vietos iš kur skverbėsi vanduo, į bylą pateikta informacija apie atsakovės darbuotojų atliktus darbus likviduojant avariją. Žalos dydį patvirtina nuostolių apskaičiavimas (sąmata). Ši sąmata sudaryta naudojant UAB „Sistela“ (atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse) programą ir joje detalizuoti konkretūs turto atstatymui reikalingi atlikti darbai ir medžiagos. Nurodė, kad draudėjo turtas paskutinį kartą remontuotas/įrengtas 2014 metais, todėl medžiagoms, kurios sąmatoje sudaro 70,68 Eur, skaičiuotinas 6 metų nusidėvėjimas, nekilnojamojo turto metinė nusidėvėjimo norma 0,8 proc. (6*0,80 proc. = 4,8 proc.). Atitinkamai nusidėvėjimas apskaičiuotinas pagal formulę 70,60 * 4,8 proc. ir sudaro 3,39 Eur. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismui kartu su ieškiniu pateiktas 2021 m. spalio 30 d. atsakovės darbuotojo sudarytas atliktų darbų aktas, kuris patvirtina, kad įvykio priežastis - užsikimšimas bendrojo naudojimo nuotekų stove. Atsakovės darbuotojai nenustatė, kad įvykis būtų įvykęs dėl butų nuosavybės teisės ribose esančių vamzdynų trūkumų. Likviduojant avariją nebuvo nustatyta, kad nuotekų vamzdynas būtų užsikimšęs dėl neleistinų atliekų, šiukšlių įmetimo į ginčo vamzdyną. Išdėstė poziciją, kad to pakanka spręsti, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo nuotekų vamzdyną (nevalė, netikrino vamzdyno pralaidumo) ir dėl to apdraustam turtui buvo padaryta žala. Pažymėjo, jog turto apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose, kuriose matomos vandeniu sulietos apdrausto turto lubos.
5. Atsakovė triplike nurodė, jog laikosi pozicijos, kad atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė grindžia tik formalia aplinkybe, kad atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovės nuomone, vien administravimo faktas nesuponuoja aplinkybės, jog atsakovė yra atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas. Nurodė, kad atsakovė vykdo teisės aktų nuostatas, todėl atlieka bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Byloje yra pateiktos tik fotofiksacijos, nėra turto apžiūros aktų ir kitų dokumentų, kurie pagrįstų, jog draudiminių įvykių tyrimai vyko. Neaišku, kada su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos yra darytos ir jose neužfiksuotas apliejimo židinys. Atsakovei, nesant defektinių aktų ir duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aišku, ar darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o neatliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad trečiasis asmuo apie įvykį nagrinėjamą šioje byloje informuotas nebuvo, nes byloje esančiame 2020 m. spalio 30 d. akte nustatyta įvykio priežastis – buto užliejimas užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui. Buvo užlietos ne virtuvės patalpos, o patalpos plane žymimos indeksais 8-1 ir 8-2. Trečiasis asmuo yra atlyginęs nuostolius ieškovei dėl įvykio, kuris įvyko 2021 m. sausio 29 d. ir kuris nėra šios bylos dalykas. Ieškovės atstovė paaiškino, kad draudikas du kartus tos pačios žalos neatlygina.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo nurodyti, ar atsakovė buvo informuota apie 2021 metų įvykį, po kurio trečiasis asmuo ieškovei atlygino nuostolius. Taip pat negalėjo paaiškinti, ar atsakovės atstovai buvo nuvykę likviduoti 2020 m spalio 30 d. įvykio padarinių, ar 2020 m. spalio 30 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą sudarė atsakovės atstovas, Paaiškino, kad byloje nėra pateikę darbų, vykdytų atliekant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, žurnalo, nes tai, atsakovės nuomone, nėra susiję su nagrinėjama byla
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 metais virtuvėje, prie lango buvo lūžęs čiaupas ir buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo tai sužinojęs atvyko į butą ir užsuko vandens padavimą į butą. Aplieto buto savininkė neįleido trečiojo asmens į butą. Patvirtino, kad 1 680 Eur nuostolius, kurie buvo padaryti užliejus kaimynų butą 2021 metais, sugedus virtuvės čiaupui, esančiam netoli virtuvės lango, atlygino. Taip pat paaiškino, kad apie 2020 metų spalio mėnesio įvykį, kurio metu iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jam nėra žinoma. Paaiškino, kad, jo žiniomis, paskutinį kartą nuotekų vamzdis buvo valomas 2014 metais. nurodė, kad po 2014 metų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atstovai į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartą į metus atvyksta tik patikrinti kaip veikia šildymo sistema. Kalbėdamas apie byloje esančias nuotraukas paaiškino, kad jam pateiktos nuotraukos yra nespalvotos ir iš jų jis negali spręsti ar tai tokios pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kurios jam buvo teiktos žalos byloje dėl 2021 metų įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkinti visiškai, t. y. priteisė iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“ ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 563,15 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (563,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“ valstybei 27 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantis Gyventojų turto draudimo liudijimas 220 0106639 patvirtina, ieškovė ir byloje nedalyvaujantis asmuo V. P. buvo sudariusi gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užklausa iš interneto svetainės ir 2020 m. spalio 30 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. V20-611183 patvirtina, kad apie įvykį buvo informuota avarinė tarnyba ir atsakovė bei tai, kad dėl užsikimšusio bendro kanalizacijos stovo (vamzdžio) anksčiau nurodytam butui buvo padaryta žala. Ieškovės pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė ir nuotraukos patvirtina, kad žala padaryta luboms, sienoms, sieninei spintai, o 2020 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. CL20 20661 patvirtina, kad padarytos žalos atlyginimui ieškovė išmokėjo 566,54 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai.
11. Teismas paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas nurodydamas kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsnių nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.
Atsiliepimas
12. Teismas nurodė, kad atsakovė atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Savo ruožtu, ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio į butą prasiskverbus vandeniui (skysčiui). Šią faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėja minėtais užklausa iš interneto svetainės ir 2020 m. spalio 30 d. aktu, kuriame įvardinta buto užpylimo priežastis –užsikimšęs bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas. Teismas pripažino, jog Turtui padarytus sugadinimus patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos, kiti ieškovės pateikti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai neįpareigoja ieškovės kaip draudiko, administruojant žalą pagal gautą pranešimą iš draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizes, be kita ko, pavedant jas atlikti tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės padarytų vertinimų pagrįstumu. Teismo vertino, jog aukščiau nurodytų įrodymų visuma, patvirtina, kad žala bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padaryta ieškovės nurodytu būdu – dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio į butą prasiskverbus vandeniui (CPK 185 straipsnis) ir šios išvados nepaneigia atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi bendro pobūdžio samprotavimai bei atsiliepime ir triplike cituojamas aktualus pranešimas apie įvykį, kuris kilo 2021 m. sausio 29 d. ir kuriuo priežastis, kaip patvirtina trečiojo asmens paaiškinimai, - virtuvės kriauklės čiaupo gedimas.
14. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad įrodyti neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą žalos atlyginimo bylose privalo ieškovė, tačiau nesutiko, kad šios pareigos nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kilo dėl į butą prasiskverbusio vandens užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžiui. Byloje nėra ginčo, kad kanalizacijos vamzdis yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis).
15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, numato, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kurie kartu vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (87.1, 87.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir esant pagrindui dažniau vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (91 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (44.1, 44.2, 51 punktai). Pažymėjo, kad būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Kadangi nurodytų įrodymų atsakovė nepateikė, teigdama, kad jie nėra susiję su ginčo dalyku, o trečiasis asmuo, davęs priesaiką, patvirtino, kad po 2014 metų nėra atliktas profilaktinis vamzdžio valymas, atsakovės argumentus, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo teismas laikė deklaratyviais ir nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis, prižiūrėti ir tai yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Teiginius, kad atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato, negalėjo veikti be bendrasavininkų sutikimo, jų lėšų ir, kad bendrasavininkai yra atsakingi už pastato trūkumus, teismas pripažino nepagrįstais, nes viena atsakovės pareigų - laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas, tame tarpe pagal poreikį ir ne rečiau kaip kas tris metus valyti ir dezinfekuoti vėdinimo kanalus ir vamzdynus.
16. Teismas nurodė, jog atsakovė taip pat ginčijo ieškovės patirtos žalos sumą, nurodydama, jog ieškovė nėra nurodžiusi žalos apskaičiavimo pagrįstumo, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikusi įrodymų. Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Atsakovė neteikė įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovės patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų ieškovės pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai). Teismas pažymėjo, jog ieškovė pripažino, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo sumokėta nevertinus nusidėvėjimo ir tai įvertinusi ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą (atsisakė ieškinio reikalavimo dalies) 3,39 Eur suma.
17. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, tinkamai neprižiūrėjo jos administruojamo namo kanalizacijos vamzdžio ir tai lėmė jo užsikimšimą, dėl kurio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandens išsiliejimas, kurio rezultate šis butas buvo apgadintas. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką ir patyrė nuostolius, kuriuos ieškovei turi atlyginti atsakovė, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 563,15 Eur žalos atlyginimą (CK 6.263, 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (563,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas Nėris“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10136-862/2022 ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
20.1. Tiksli įvykio priežastis, sukėlusi žalą, nėra nustatyta bei įrodyta. Apeliantės nuomone, teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių užsikišo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis, t. y. kokie ir kieno veiksmai nulėmė užsikimšimą, kurioje vietoje galėjo užsikimšti bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis. Ši aplinkybė liko nenustatyta, o atsakovės „Neteisėti veiksmai“ buvo konstatuoti išimtinai tik remiantis bendraisiais principais, skundžiamame sprendime nurodant, neva atsakovė yra atsakinga dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio tik todėl, kad yra namo bendrojo naudojimo nuosavybės administratorė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas neteisėtų veiksmų sąlygą, rėmėsi, tuo, jog neva atsakovė turėjo užtikrinti kanalizacijos stovo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai patvirtinantys, kad priežiūra buvo vykdoma tinkami. Darydamas tokią išvadą teismas padarė esminę klaidą, kuri nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pažymi, jog atsakovė šiuo atveju įrodinėjo, jog bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis užsikimšo dėl namo gyventojų veiksmų ir atsakovė negalėjo tam niekaip užkirsti kelio. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis užsikimšo dėl jo konstrukcijų trūkumų ar netinkamos priežiūros. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis būtų užsikimšęs dėl kažkokių pažeidimų, kad būtų reikėję juos keisti ar remontuoti, t. y. kad būtų buvusi netinkama jų priežiūra. Teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų duomenų, kad bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis užsikimšo būtent dėl trečiųjų asmenų, t. y. kitų butų savininkų, kaltės. Todėl sprendimu yra formuojama praktika, jog nepaisant kanalizacijos užsikimšimo priežasties (pvz.: gyventojai primetė statybinių atliekų, ar kitų neyrančių/sunkiai yrančių ir vamzdžius kemšančių medžiagų ir pan.), visada preziumuojama administratoriaus atsakomybė. Tokia išvada yra nepagrįsta ir iš esmės sukurianti prielaidas vertinti administratorių kaip atsakingą dėl visų administruojame name kilusių įvykių, nesiaiškinant jų kilimo priežasčių.
20.2. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Anot, jos, šiuo atveju ieškovė pateikdama ieškinį turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, tarp jų ir atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. kad būtent dėl atsakovės veikimo/neveikimo užsikimšo kanalizacija. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė ant atsakovės pečių nurodydamas, jog neva ji neįrodė, kad ne dėl jos veiksmų atsirado žala. Pažymi, jog byloje nėra nė vieno įrodymo pagrindžiančio, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip administratoriaus pareigas ir, kad dėl to būtų atsiradusi žala. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju ieškovė ir teismas sprendime formaliai rėmėsi vieninteliu faktu atsakovės neteisėtiems veiksmams pagrįsti t. y. tuo, jog atsakovė yra (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, tačiau pabrėžia, jog vien administravimo faktas nesuponuoja aplinkybės, jog atsakovė yra atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas. Pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų nevykdžiusi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), nurodytų pareigų. Tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Nuostatuose, yra tik ieškovės nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Jeigu ieškovė mano, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo bendrąją dalinę nuosavybę, ji privalėjo pateikti įrodymus, kurie tai patvirtintų.
20.3. Apeliantė pažymi, kad pirmos instancijos teismas nevertino žalos dydžio ir prašomos priteisti sumos pagrįstumo, kad byloje iš esmės yra pateiktos tik fotofiksacijos, nėra nei turto apžiūros aktų ir kitų dokumentų, kurie įrodytų, jog draudiminių įvykių tyrimai vyko. Pažymi, kad neaišku, kada su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos yra darytos ir jose neužfiksuotas apliejimo židinys. Ieškovės įrodymų prieštaringumą rodo, tai, kad nepateikiant defektinių aktų, duomenų kaip atrodė turtas iki apliejimo nėra aišku ar darbai (kurių pagrįstumas taip pat nėra įrodytas jokiais įrodymais) buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o neatliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Sprendime nėra vertinama galima šių aplinkybių įtaka ieškovės prašytam priteisti žalos dydžiu.
20.4. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, nes žala kilo dėl pačių gyventojų kaltės. Teigia, jog net jei sutiktume su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės veiksmai pasireiškė tinkamai neatliekant nuotekų vamzdžio priežiūros, nebūtų galima rasti priežastinio ryšio, kadangi nuotekų vamzdyje nėra nustatyta defektų ar pažeidimų, dėl kurių būtų įvykęs nuotekų užsikimšimas. Vienintelė reali ir įmanoma priežastis dėl ko užsikimšo nuotekų vamzdis yra pačių gyventojų netinkamų atliekų metimas į kanalizacijos vamzdį. Tam, kad užkirstų kelią kanalizacijos užsikimšimui, administratorius turėtų kanalizacijos vamzdį valyti du kartus per dieną ir vis tiek gyventojai mesdami netinkamas atliekas, galėtų jį spėti užkimšti, nes viena didesnė gabaritinė atlieka yra pakankama nuotekų vamzdynui visiškai užkimšti.
20.5. Pažymi, kad pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti grindžiamas prielaidomis, o būtent darydamas prielaidas teismas šiuo atveju nustatė atsakovės civilinės atsakomybės kilimo faktą. Tačiau netgi darydamas prielaidas, jas teismas taikė ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai, taip iš esmės pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, jog nuotekų vamzdis užsikimšo dėl netinkamos priežiūros, tačiau kodėl negalėjo daryti prielaidos, kad ji užsikimšo dėl gyventojų kaltės. Šiuo atveju, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų aiškiai bei nedviprasmiškai spręsti, jog atsiradusios pasekmės kilo būtent dėl atsakovės kaltės.
Atsiliepimas
21. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad:
21.1. Pasisakydama dėl apeliantės neteisėtų veiksmų, ieškovė pažymi, kad atsakovė byloje neginčijo tos aplinkybės, kad ieškovės apdraustas turtas buvo apgadintas nuotekoms išsiliejus iš bendrojo naudojimo vamzdyno. Šios aplinkybės atsakovė neginčija ir apeliaciniame skunde. Taigi ieškovė daro išvadą, kad byloje yra duomenų, kad turtas buvo apgadintas dėl bendrojo naudojimo objekto gedimo/trūkumo. Panašias bylas nagrinėję teismai yra paskirstę įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose: nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021). Ieškovė atkreipia dėmesį, jog šioje byloje atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė atliko kokius nors ginčo vamzdyno priežiūros darbus – atliko kasmetines bei nuolatines objekto apžiūras bei kitas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Nurodyta leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ginčo vamzdyno apskritai neprižiūrėjo, neatliko jo apžiūrų, nesiėmė profilaktinių priemonių (sandarumo tikrinimo, vamzdyno valymo ir kt.). Nurodyta iš tiesų leidžia spręsti, kad būtent vamzdyno nepriežiūra lėmė nuotekų išsiliejimą. Aplinkybę, kad atsakovė neatliko jokių ginčo vamzdyno priežiūros veiksmų, patvirtina ir trečiojo asmens R. K. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad atsakovės darbuotojai name atlieka tik šildymo sistemos priežiūros darbus, o nuo 2014 m. jokie kanalizacijos vamzdyno priežiūros, profilaktinio valymo veiksmai atlikti nebuvo. Aukščiau nurodyta leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepreziumavo, kad esant bendrojo naudojimo vamzdyno gedimui laikoma, jog dėl padarytos žalos yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų administratorius – teismas aiškinosi, kokius veiksmus administratorius atliko ginčo daugiabučiame name, byloje yra duomenys dėl draudžiamojo įvykio priežasties, Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad vamzdynas būtų užsikimšęs dėl kitų asmenų (gyventojų) neteisėtų veiksmų.
Šalies argumentai
21.2. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje įrodinėjo, jog bendrojo naudojimo vamzdis užsikimšo dėl daugiabučio namo gyventojų veiksmų. Tačiau ieškovė pastebi, kad jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad vamzdynas užsikišo dėl namo gyventojų veiksmų, byloje nėra. Primena, kad būtent atsakovės darbuotojai vyko į įvykio vietą, valė ginčo vamzdyną, tačiau neužfiksavo, kad vamzdynas būtų užsikimšęs dėl neleistinų į nuotekų vamzdyną mesti šiukšlių/daiktų. Kartu su ieškiniu pateiktas atsakovės darbuotojų sudarytas atliktų darbų aktas patvirtina, kad bendrojo naudojimo vamzdynas buvo užsikimšęs – šios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė. Būtent akte turėjo būti fiksuojama aplinkybė dėl užsikimšimo priežasčių. Taip pat aplinkybę, kad vamzdynas užsikimšo dėl netinkamo namo gyventojų elgesio atsakovė galėjo įrodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų (darbuotojų, atlikusių vamzdyno atkimšimą, valymą) parodymais ir kt. Tačiau nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad vamzdynas užsikimšo dėl netinkamo gyventojų elgesio atsakovė nepateikė. Ieškovės įsitikinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų įsitikinti, kad atsakovė atliko teisės aktų jai nustatytas pareigas, susijusias su ginčo vamzdynu - atsakovė neteisėtai neveikė. Byloje nesant įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl vamzdyno užsikimšimo būtų atsakingi kiti asmenys, sprendime atsakinga už padarytą žalą pagrįstai laikyta atsakovė.
21.3. Atsiliepdama į apeliantės skundo motyvus dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ieškovė nurodo, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu neginčijo tos aplinkybės, kad kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos yra būtent ieškovės apdrausto turto nuotraukos. Byloje esantis apeliantės darbuotojų sudarytas atliktų darbų aktas patvirtina, kad apeliantės darbuotojai buvo nuvykę į įvykio vietą. Apeliantė turėjo galimybę apžiūrėti apgadintą turtą ir byloje pateikti savo nuomonę tiek dėl ieškovės pateiktų nuotraukų, tiek dėl sudarytos sąmatos. Tačiau tokia savo procesine teise nepasinaudojo. Pasisakydama dėl daugiabučio namo gyventojų nusiskundimų ginčo vamzdynu, pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė nėra gavusi gyventojų pranešimų dėl ginčo vamzdyno. Taip pat pabrėžia, kad atsakovė teisės aktų jai nustatytas pareigas turi atlikti nepaisant to, ar yra gauti butų savininkų pranešimai dėl netinkamai veikiančių bendrojo naudojimo objektų – atsakovė net ir nesant jokių nusiskundimų privalo prižiūrėti jai patikėtus bendrojo naudojimo objektus. Atsakovė yra licencijuota savo srities profesionalė, kuri, priešingai nei butų savininkai, turi reikiamą kvalifikaciją, įrangą tinkamai ir profesionaliai prižiūrėti ir užkirsti kelią bendrojo naudojimo objektų gedimams ir avarijoms. Atsakovės pozicija, kuria ji teigia, kad buto gyventojų pranešimų nebuvimas, patvirtina, jog jai nekyla civilinė atsakomybė, leidžia spręsti, kad atsakovė netinkamai suvokė ir netinkamai atliko jai priklausančias pareigas, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir stebėseną perkeldamas daugiabučio namo gyventojams.
21.4. Pasisakydama dėl apeliantės teiginių dėl žalos dydžio ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovės darbuotojai buvo nuvykę likviduoti įvykio priežasties – būtent atsakovė pirmiau nei iškovė turėjo galimybę susipažinti su padarytos žalos dydžiu, jį fiksuoti. Ieškovės įsitikinimu, ta aplinkybė, kad nėra sudarytas turto apžiūros aktas, niekaip nepaneigia, kad byloje yra įrodytas padarytos žalos mastas. Byloje yra pateiktos apgadinto turto nuotraukos – tai, kad jos neaprašytos nedaro įtakos žalos dydžio nustatymui. Atsakovės pateikiami argumentai iš esmės yra deklaratyvūs, ji neginčija nei padarytos žalos masto (apgadinto turto kvadratūros, medžiagiškumo ir kt.), taip pat nepateikia savo pozicijos dėl nuostolio – piniginio žalos dydžio. Pažymi, kad kartu su dubliku ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimo, pateikė turto nusidėvėjimo skaičiavimą. Atsakovė nei triplike, nei bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės apskaičiuoto žalos dydžio. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neabejojo, kad priteista žalos suma yra apskaičiuota tinkamai.
21.5. Ieškovės įsitikinimu, byloje esantys įrodymai ir duomenys patvirtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovė neatliko nuolatinės ginčo vamzdyno priežiūros, galimai nuo 2014 m. neatliko jokio profilaktinio ginčo vamzdyno valymo, leidžia spręsti, kad atsakovė neteisėtai neveikė. Tinkamai išvalytas, prižiūrimas nuotekų vamzdynas nebūtų užsikimšęs ir apdraustam turtui nebūtų buvusi padaryta žala. Nurodyta leidžia spręsti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir turtui padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės, kaip draudikės, išmokėjusios draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo sutarties pagrindu (draudimo polisas Nr. 220 0106639) yra apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Mano Būstas Nėris“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. 2020 m. spalio 30 d. apdraustas butas iš nuotekų vamzdžio buvo apgadintas. Užklausa iš interneto svetainės ir 2020 m. spalio 30 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. V20-611183 patvirtina, kad apie įvykį buvo informuota avarinė tarnyba ir atsakovė bei tai, kad dėl užsikimšusio bendro kanalizacijos stovo (vamzdžio) anksčiau nurodytam butui buvo padaryta žala. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus ir išmokėjo draudėjai 566,54 Eur dydžio draudimo išmoką. Tarp ginčo šalių kilo teisminis ginčas dėl to, kas yra atsakingas už butui padarytą žalą, o taip pat dėl ieškovės reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumo.
25. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog už namo administravimą yra atsakinga atsakovė, nes būtent administratorė priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu.
26. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vertino, kad žala bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padaryta ieškovės nurodytu būdu – dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo vamzdžio į butą prasiskverbus vandeniui; kad atsakovė neteikė duomenų, jog po 2014 metų būtų atliktas profilaktinis vamzdžio valymas. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė nenuosekliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, tinkamai neprižiūrėjo jos administruojamo namo kanalizacijos vamzdžio ir tai lėmė jo užsikimšimą. Teismas pripažino, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) sudarė prielaidas apdrausto buto sugadinimui.
27. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu atsakovė UAB „Mano Būstas Nėris“ apeliaciniame skunde teigia, kad tiksli įvykio priežastis nenustatyta. Apeliantė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis užsikimšo dėl jo konstrukcijų trūkumų ar netinkamos priežiūros. Teigia, kad bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis užsikimšo dėl namo gyventojų veiksmų ir atsakovė negalėjo tam niekaip užkirsti kelio. Anot, apeliantės, teismas nepagrįstai civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei nurodydamas, jog neva ji neįrodė, kad ne dėl jos veiksmų atsirado žala. Pasisakydama dėl byloje pateiktų aplieto buto fotonuotraukų apeliantė nurodo, kad nėra aišku kada jos darytos ir jose neužfiksuotas apliejimo židinys. Anot apeliantės, ieškovės įrodymų prieštaringumą rodo, tai, kad nepateikiant defektinių aktų, duomenų kaip atrodė turtas iki apliejimo nėra aišku ar darbai (kurių pagrįstumas taip pat nėra įrodytas jokiais įrodymais) buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o neatliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Sprendime nėra vertinama galima šių aplinkybių įtaka ieškovės prašytam priteisti žalos dydžiu.
28. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
29. Apeliantei tvirtinant, kad ieškovė, nustatinėdama įvykio priežastį, turėjo atlikti išsamius tyrimo veiksmus, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė (draudikė) surinko duomenis iš interneto svetainės, iš pačios atsakovės Avarinės tarnybos, kuri apžiūrėjo apdraustą butą bei surašė 2020 m. spalio 30 d. aktą, kuriame įvardinta buto užpylimo priežastis – užsikimšęs bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas, nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, apskaičiuotas žalos dydis naudojant specialią programą. Nors apeliantė akcentuoja, kad ieškovė netyrė žalos kilimo priežasčių, nėra defektų nustatymo akto, pažymėtina, kad būtent atsakovės darbuotojai pirmieji atvyko šalinti avarijos padarinių, jie nustatė ir užfiksavo užpylimo priežastis ir jas pašalino. Todėl ieškovė objektyviai nebeturėjo galimybės jų fiksuoti. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę teismas vertina, kad draudikės pareiga atsakingai tirti su įvykiu susijusias aplinkybes nelaikytina kaip nustatanti jai prievolę, atliekant žalų administravimą, savo sprendimą grįsti išimtinai tik faktine vietos, iš kurios kildinamas žalos atsiradimas, apžiūra, kadangi, viena vertus, tai ne visada yra objektyviai įmanoma, kita vertus, žalos atsiradimas nustatomas įvertinus visetą turimų duomenų (įrodymų). Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad draudikei nepavyko apžiūrėti ir įvertinti situacijos užpylimo metu, nesudaro pagrindo spręsti apie šio namo bendrasavininkų atsakomybę dėl įvykio.
30. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje pateiktų apdraustojo buto plano ir byloje pateiktų fotografijų, virš užlietų patalpų yra būtent bendrasis kanalizacijos stovas, tuo tarpu vandens nutekėjimo žymės, matomos fotografijose, yra tose apdraustojo buto vietose, virš kurių yra bendrasis kanalizacijos stovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad tikroji įvykio priežastis yra, kaip ir nurodė ieškovė, ko beje neginčija ir pati atsakovė, bendrojo kanalizacijos stovo užsikimšimas. Pastebėtina, kad pasisakydama dėl aplieto buto fotonuotraukų apeliantė nurodo, kad jose neatsispindi apliejimo priežastis, nuotraukų padarymo laikas. Apeliantė taip pat reiškė abejones dėl to, kad byloje nėra užfiksuota aplieto buto būklė iki įvykio. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudžiamasis įvykis įvyksta staiga ir netikėtai, todėl akivaizdu, jog reikalavimas užfiksuoti objekto būklę iki įvykio, faktiškai negalėtų būti įgyvendintas.
31. Savo ruožtu apeliantė, tvirtindama, kad tikroji apdraustojo buto apliejimo priežastis nėra nustatyta, nepateikė jokių ieškovės nustatytas ir užfiksuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su ieškove, teigiančia, kad atsakovės darbuotojai buvo nuvykę likviduoti įvykio priežasties – būtent atsakovė pirmiau nei iškovė turėjo galimybę susipažinti su padarytos žalos dydžiu, jį fiksuoti. Ieškovės įsitikinimu, ta aplinkybė, kad nėra sudarytas turto apžiūros aktas, niekaip nepaneigia, kad byloje yra įrodytas padarytos žalos mastas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apžiūros akto teisingumu, apeliantė kaip namo administratorė, siekdama paneigti ieškovės nurodomą apliejimo priežastį ir mastą, galėjo organizuoti aplieto buto apžiūrą, tačiau to nepadarė. Taigi šiuo atveju vien atsakovės subjektyvus bylos medžiagos vertinimas ir kritika nesudaro pagrindo priešingoms, nei pirmosios instancijos teismo, išvadoms apie apliejimo priežastį ir mastą.
32. Kaip nurodyta nagrinėjamai bylai aktualioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje, namo administratorė neturi teisės pati savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip pastaroji vykdė bendrųjų konstrukcijų (bendro kanalizacijos stovo) priežiūrą, ar kėlė klausimą apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose.
33. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).
34. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Reglamente įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje (galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.) buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK3-3-409-684/2017).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl užsikišusio bendrojo kanalizacijos stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – bendro kanalizacijos stovo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir panašiai.
37. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „Mano Būstas Nėris“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
38. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, trečiojo asmens parodymų teismo posėdžio metu (2022 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 1 min. 25 sek. iki 1 val. 2 min. 30 sek.), akivaizdu, kad atsakovės administruojamo objekto techninė/profilaktinė apžiūra nebuvo vykdoma. Tokių duomenų į bylą nepateikė ir atsakovė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko, tikėtina, laiku nepastebėjo bendrojo kanalizacijos stovo trūkumų, dėl kurių, galimai, ir įvyko stovo užsikimšimas, ir jų nepašalino. Nors apeliantė teigia, kad stovo patikra negalėjo įtakoti bendrojo kanalizacijos stovo tinkamumo, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad patikros veiksmai neatlikti nuo 2014 metų, sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantės, kaip namo administratorės, neveikimas, atėmė galimybę nagrinėjamu atveju eliminuoti atsakovės kaltę, kuris teismo vertintinas kaip esantis priežastiniame ryšyje su draudėjai padaryta žala. Be to, nors apeliantė teigia, kad namo gyventojų neatsakingas elgesys įtakojo stovo užkimšimą, todėl tikroji avarijos priežastis negalėjo būti susijusi su bendrojo kanalizacijos stovo galimais trūkumais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad atsakomybę už žalos atsiradimą turi prisiimti namo bendrasavininkiai, yra deklaratyvaus pobūdžio, būtent atsakovės darbuotojai pirmieji atvyko į avarijos vietą, valė ginčo vamzdyną, tačiau neužfiksavo, kad vamzdynas būtų užsikimšęs dėl neleistinų į nuotekų vamzdyną mestų gabaritinių šiukšlių/daiktų (el. bylos I t., psl. 27). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia namo administratorės pozicija tik patvirtina pastarosios pasyvumą vykdant teisės aktų numatytus reikalavimus dėl namo priežiūros.
39. Apeliantė taip pat ginčija nustatytą žalos dydį, nurodydama, kad žalos dydis nepagrįstas tinkamais įrodymais. Atsakovė kėlė abejones, jog darbai (kurių pagrįstumas taip pat nėra įrodytas jokiais įrodymais) buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o neatliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiuo atsakovės argumentu, kadangi apeliantė neginčija nei padarytos žalos masto (apgadinto turto kvadratūros, medžiagiškumo ir kt.), taip pat nepateikia savo pozicijos dėl nuostolio – piniginio žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus, kurių pakanka žalai apskaičiuoti, taip pat žalos dydį patikslinančius duomenis dėl nusidėvėjimo, tuo tarpu atsakovė nepateikė žalos dydžio nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Pirmos instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai) ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Apibendrinant išdėstytus motyvus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, savo ruožtu apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau pastarajai nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Nėris“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.