- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-1272-653/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Avarija“
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės,
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl 2011-03-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-545/2011 pagal ieškovo UAB DK„PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Avarija“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Avarija“ 87623 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas - 1200 Lt nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas, 2628,70 Lt žyminį mokestį ir 3500 Lt išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškinys grindžiamas tuo, kad su L. K. (draudėja) ieškovas sudarė gyventojų turto draudimo sutartį GT Nr. 316725, kuria buvo apdraustas L. K. nuosavybės teise priklausantis 107,05 kv.m. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2007-04-17 draudėja informavo ieškovą, kad 2007-04-15 apdraustame bute kilo gaisras. Ieškovas tą pačią dieną apžiūrėjo butą, užfiksavo gaisro metu padarytus pažeidimus. UAB „Delfa“ pateikė ieškovui buto (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą, kurioje pateikė išvadą, jog gaisro metu padarytos žalos dydis yra 80633 Lt. Draudėjos turėtos buto valymo po gaisro išlaidos sudarė 7190 Lt. Ieškovas už UAB „Delfa“ paslaugas sumokėjo 1200 Lt bei išmokėjo draudėjai 87623 Lt draudimo išmoką. Ieškovas ieškinį reiškia subrogacijos tvarka. Ieškovas nurodė, kad gaisras kilo dėl to, jog (duomenys neskelbtini)namo laiptinės rūsyje esančiame skirstomajame skydelyje nudegė nulinis laidas, o šio namo administratorė bei vidaus elektros tinklų prižiūrėtoja yra UAB „Avarija“, atsakovas. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-11-20 preliminariu sprendimu UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinys buvo patenkintas visiškai (t. 1 b.l. 90-91). Atsakovui pateiktus prieštaravimus, teismas išnagrinėjo bylą teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis neprivalo atlyginti nuostolių, nes gaisras bute galėjo kilti ir dėl techniškai netvarkingo įjungto ir palikto be priežiūros televizoriaus. Taip pat bute buvo įrengta garo pirtis, kurios kaitinimui ir buvo savavališkai padidinta leistinoji elektros galia, kuri ir yra pagrindinė priežastis lėmusi nulinio laidininko nudegimą elektros energijos paskirstymo skyde. Draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką L. K., šių aplinkybių netyrė ir nevertino, pats prisiėmė draudiminę riziką dėl savo neapdairių veiksmų, be to, pagal Gyventojų draudimo taisyklių Nr. 060 2.1.1. p., 17.1 p. tai yra pakankamas pagrindas neišmokėti draudimo išmokos ir netaikyti subrogacijos, numatytos LR CK 6.1015 str. Taip pat atsakovas nesutiko su prašomu priteisti žalos dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2011-03-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendimu 2007-11-22 preliminarų sprendimą pakeitė ir nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš UAB „Avarija“, 16921,30 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo 2007-11-22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 254 Lt žyminio mokesčio, 1216 Lt advokato išlaidų UAB DK „PZU Lietuva“ naudai. Taip pat nusprendė priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 165,87 Lt ekspertizės išlaidų L. R. naudai; 3062,68 Lt ekspertizės išlaidų UAB „Avarija“ naudai; kitoje dalyje ieškinį atmesti. Grąžinti UAB DK „PZU Lietuva“, 1314,35 Lt žyminio mokesčio. Pervesti ekspertui Vytautui B. E. 300 Lt užstato už dalyvavimą teismo posėdyje. Išieškoti iš UAB „Avarija“ 25,62 Lt, UAB DK „PZU Lietuva“ 88,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir L. K. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria L. K. apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tame skaičiuje ir nuo ugnies. 2007-04-17 draudėja informavo ieškovą, kad 2007-04-15 apdraustame bute kilo gaisras. UAB „Delfa“ pateikė išvadą, kad gaisro padarytos žalos dydis yra 80633 Lt. Draudėja patyrė 7190 Lt valymo po gaisro išlaidų. UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino L. K. 87623 Lt žalos atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad dėl elektros įtampos padidėjimo galėjo įvykti L. K. bute į kištukinį lizdą įjungto televizoriaus užsidegimas su tolesnėmis gaisro pasekmėmis, gyvenamojo namo Savanorių pr. 59 Vilniuje, vidinių tinklų techninės priežiūros nepatikimumas. Teismas konstatavo, kad už tai yra atsakingas namą aptarnaujantis atsakovas UAB „Avarija“, kaip namo, esančio Savanorių pr. 59, vidinių tinklų prižiūrėtojas.
Sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl atlygintino žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas UAB „Avarija“ procesiniuose dokumentuose bei jo atstovai teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, kad žalos dydis, nurodytas lokalinėje sąmatoje (t. 1 b.l. 62-63), yra nepagrįstas. Žalos dydžiui nustatyti 2010-05-04 teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas dėl V.B. E. kandidatūros neprieštaravo, klausimų jam nepateikė, sutiko su pastarojo kompetencija bei atsakovo siūlomų klausimų apimtimi. Nustatant žalos dydį teismas rėmėsi ir antstolės Irenos Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo 2007-04-19 d. (po 4 dienų po gaisro) protokolu. Teismas vertino, kad iš nuotraukų matosi lengvas sienų ir lubų aprūkimo laipsnis, todėl sutiko su eksperto V.B. E. išvada, kad neįtikėtina, kad nuo lakuoto medinio paviršiaus neįmanoma nuvalyti dulkių pavidalo suodžių ir kad lentelių apdailos keitimas naujomis yra nepagrįstas (t. 3 b.l. 9), kaip ir su kitomis išvadomis, pvz. dėl devynių durų keitimo ir kt. remonto darbų nepagrįstumo. Įvertinęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-04-15 aktą dėl gaisro (t. 2 b.l. 35), teismas pažymėjo, kad gaisras kilo viename kambaryje, sudegė televizorius ir komoda, dalis sienos - 2 kv.m., aprūko lubos, tačiau UAB PZU Lietuva nekilnojamojo turto apžiūros akte (t. 1 b.l. 15-22) nurodoma, kad degimo požymių po gaisro buvo tiktai vienoje 3,95x5 m. dydžio patalpoje, sujungtuose kambariuose ind. 2-3 ir 2-4, o po to nurodyta, kad apdegusios yra visos kambario grindys, apdegęs ir nubyrėjęs sienų tinklas 5x3,3 m, kas, teismo vertinimu, aiškiai neatitinka gaisro padarinių aprašymo. Teismas nustatė, kad nėra patikimų įrodymų dėl priešgaisrinės signalizacijos buvimo, kad turimos signalizacijos įrodymų bute nepateikė ir buto savininkė L. K.. Teismas atkreipė dėmesį, kad į tai, kad UAB „Delfa“ atstovai ginčo butą apžiūrėjo 2007-05-09 d. (t. 1 b.l. 58-70), taip pat į tai, kad turto žalos įvertinimas nėra pagrindinė UAB „Dėlfa“ ūkinės veiklos rūšys (t. 3 b.l. 54). Pagal UAB DK „PZU Lietuva“ Gyventojų draudimo taisyklių Nr. 060 2.1.1.p, draudėjas privalėjo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie esmines aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudimo rizikai, t.y. apie garinę pirtį, buto koridoriaus apsitaisymą medinėmis lentelėmis ir t.t., o pagal 17.1 p. c) p. draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti jei žala atsirado dėl to, kad draudėjo nebuvo įjungta priešgaisrinės saugos signalizacija draudėjo nurodyta sudarant sutartį. Apklausta L. K. teigė, kad 2007-04-15 d. ji nebuvo įjungusi priešgaisrinės saugos signalizacijos, kai išėjo trumpam iš namų. Teismas konstatavo, kad visos šios aplinkybės sudarė pagrindą draudikui nemokėti arba sumažinti draudimo išmokos dydį.
Statybos techninės ekspertizės 2010-11-04 akto pagrindu teismas nustatė, kad žalos dydis byloje yra 17121,30 Lt. Atėmus 200 Lt besąlyginę išskaitą, numatytą draudimo polise (t. 1 b.l. 11), teismas priteisė iš atsakovo 16921,30 Lt žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašė paskirti pakartotinę ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė ekspertizę atlikti asmeniui, neturinčiam teismo eksperto kvalifikacijos, nors teismo ekspertų sąraše yra atitinkamos kvalifikacijos ekspertų. V. B. E. neturi tinkamos kvalifikacijos tam, kad atliktų buto, kuris nėra laikomas „ypatingu statiniu“, atstatymo kaštų ekspertizę. Ieškovas neginčijo tik ekspertui užduotų klausimų, tačiau sutikimo dėl eksperto kandidatūros ieškovas nedavė. Konkretaus eksperto paskyrimas priklauso teismo kompetencijai. Atliktoje ekspertizėje yra gausu prieštaravimų, prielaidų, todėl byloje būtina skirti pakartotinę ekspertizę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir trečiasis asmuo prašė skirti pakartotinę ekspertizę, bet teismas tokį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Ekspertas atliko ekspertizę, turėdamas didžiąją dalį nespalvotų nuotraukų, apie gaisro padarinius sprendė pagal antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, byloje nebuvo UAB „Delfa“ atlikto turto vertinimo metu darytų spalvotų nuotraukų. Apelianto nuomone, ekspertas privalėjo ištirti visus byloje esančius duomenis, taip pat, esant poreikiui, pareikalauti papildomus duomenis apie ekspertizės objektą, t.y. pareikalauti spalvotas nuotraukas. Ekspertas neįvertino išlaidų už signalizacijos atstatymą tik dėl to, kad byloje nėra saugos tarnybos pažymos ar aptarnavimo sutarties. Ekspertas vertino butui padarytą žalą ne atkuriamųjų kaštų metodų, o vertino kiek reikia lėšų minimaliam buto remontui.
Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: 300 Lt už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo ne atsakovas, o ieškovas, todėl šios išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo, proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 165,87 Lt L. R. ekspertizės išlaidų, tačiau ši suma turėjo būti proporcingai padalinta tarp šalių. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovo 1200 Lt UAB „Delfa“ nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu.
Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad iš priteistinos sumos buvo nepagrįstai išskaičiuota 200 Lt išskaita, nurodyta ieškovo ir draudėjo draudimo polise. Ieškovo teigimu draudimo išskaita neturi įtakos žalos atlyginimo sumai, priteistinai iš atsakovo, kuris nėra draudimo sutarties šalis.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų galima išsamiau išnagrinėti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nenurodė kaip jo paminėti procesiniai pažeidimai dėl ekspertizės skyrimo galėjo lemti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas negali revizuoti skundžiamo teismo sprendimo. Ieškovas nepasitenkinimą dėl eksperto pradėjo reikšti tik tada, kai ekspertas pateikė išvadą. Jokių prieštaravimų tarp eksperto išvadų ieškovas nenurodė. Ieškovas nenurodė argumentų, dėl kurių galima būtų spręsti, jog eksperto išvada iš esmės yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui ir, tuo labiau prašymui dėl pakartotinės ekspertizės, išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad šioje byloje tarp šalių liko ginčas tik dėl patirtos žalos dydžio.
Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
Nežiūrint į tai, kad atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo bei teismo posėdžiuose nurodė atsikirtimus dėl žalos dydžio, ieškovas, kuris privalėjo įrodyti faktą dėl patirtos žalos dydžio, nepateikė į bylą spalvotų buto nuotraukų, tuo labiau, kad, ieškovo teigimu, antstolės padarytos nuotraukos buvo neinformatyvios. Tokių nuotraukų ieškovas nepateikė ir sprendžiant statybos ekspertizės skyrimo klausimą, taip pat ir kartu su apeliaciniu skundu teikiant prašymą dėl pakartotinės ekspertizės. Kadangi šiuo metu butas jau suremontuotas, todėl buto sugadinimų įvertinimas galėjo būti atliktas tik remiantis byloje esančia šalių pateikta medžiaga, laikantis proceso rungimosi principo (CPK 12 str.). Ieškovo įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta ekspertui, kuriam pakako byloje esančios medžiagos išvadai pateikti, todėl jis neprivalėjo reikalauti papildomų duomenų.
Pagal CPK 7 str., 8 str. šalys turi sąžiningai naudotos procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl atsakovo pasiūlytos eksperto kandidatūros, nesiūlė ekspertizę atlikti pavesti kitam ekspertui, nors teismas įpareigojo šalis iki kitos teismo posėdžio dienos pateikti galimų ekspertų sąrašą, įkainius, atlikimo laiką, klausimus ekspertui (2 t. b.l. 157). Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas taip pat į bylos nagrinėjimo trukmę, pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės.
Ieškovas nenurodė argumentų ir neįrodė, kad atestuotas ypatingų statinių (kurių tarpe ir gyvenamieji pastatai) specialistas, davęs priesaiką teismui (3 t. b.l. 71) negali atlikti buto statybos ekspertizės ir atsakyti į jam pavestus klausimus (2 t. b.l. 166). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas prašė atlikti pakartotinę statybos techninę ekspertizę ir skirti statybos srities ekspertus, kurie taip pat atlieka ypatingo statinio ekspertizes. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Delfa“ specialistai, kurie atliko buto vertinimą, turėjo atitinkamą kvalifikaciją (ieškovas pateikė įrodymus tik apie kvalifikaciją turto vertinimo srityje – 1 t. b.l. 74-76), todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiuo įrodymu, nustatant žalos dydį. Pažymėtina ir tai, kad teismas ekspertą skiria atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę (CPK 212 str.), todėl ieškovas, gindamas savo interesus, galėjo naudotis procesinėmis teisėmis ir siūlyti kitus ekspertus. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ekspertizę atlikti teismas galėjo pavesti tik teismo ekspertui, nurodytam Teismo ekspertizės įstatyme, nes pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančią CPK 212 str. 2 d. redakciją ekspertui galėjo būti skiriamas bet koks asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Dėl minėtų motyvų ieškovo argumentai dėl ekspertizės trūkumų ir neatitikimų, paremti eksperto kvalifikacija ir spalvotų nuotraukų nebuvimu, atmestini kaip neįrodyti. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas konkrečiai nenurodė kokią įtaką teisingam bylos išsprendimui turi aplinkybės apie langų keitimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra patikimų įrodymų dėl priešgaisrinės signalizacijos buvimo, todėl ekspertas pagrįstai neskaičiavo signalizacijos atstatymo išlaidų, o nesant leistinų rašytinių įrodymų apie signalizacijos įrengimą ir jos eksploatavimą, liudytojų parodymai apie signalizacijos buvimą neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad apklaustų liudytojų parodymai dėl signalizacijos buvimo skiriasi (A. Česūnas ir D. K. nurodė, kad priešgaisrinės signalizacijos bute nepastebėjo), todėl šiuo atveju teismas, atmesdamas liudytojų parodymus, kaip nepatikimus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
Iš ekspertizės akto matyti, kad išvados apie žalos dydį padarytos atsižvelgus į buto būklę iki gaisro įvykio, nustatytus sugadinimo apimtis bei pobūdį, turint tikslą nustatyti būtinuosius atstatomuosius remonto darbus, o ne minimalias išlaidas buto remontui, kaip teigė apeliantas.
Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių apie tai, kad ieškovas, apskaičiuodamas draudimo išmoką, nebuvo pakankamai rūpestingas tam, kad jo patirtos žalos dydis būtų mažesnis. Be to, jei buto priešgaisrinė signalizacija būtų įjungta, labiau tikėtina, jog nukentėjęs asmuo patirtų mažesnius nuostolius (CPK 6.282 str.). Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovo prašomą priteisti žalos dydį.
Dėl šių motyvų nėra pagrindo nesutikti su ekspertizės išvada, todėl ieškovo nurodyti argumentai dėl išvados nepagrįstumo atmestini. Nenustačius pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 291 str. 2 d.) bei pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, toks ieškovo prašymas atmestinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, vertinant byloje esančius įrodymus, tame tarpe UAB „Delfa“ atliktą vertinimą, taip pat vertinant ekspertizės išvadą ne atskirai, bet kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-04-15 aktu, byloje esančiomis nuotraukomis, UAB DK „PZU Lietuva“ nekilnojamojo turto apžiūros aktu), todėl jų nepakartoja.
Apelianto nurodytas argumentas, kad iš priteistos sumos negalėjo būti išminusuota privaloma išmoka pagal draudimo sutartį laikomas pagrįstu. Kadangi atsakovas nėra draudimo sutarties šalis, o pareikšti reikalavimai yra kilę iš teisinių santykių dėl žalos atlyginimo, o ne draudimo teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo pagrindu išskaičiavo iš priteistinos sumos 200 Lt išskaitą. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, vertinant pareikštų ir patenkintų reikalavimų apimtį, iš esmės yra teisingas, todėl dalyje dėl priteistos žalos dydžio teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 17 121,30 Lt žalos atlyginimo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nesirėmė UAB „Delfa“ vertinimo ataskaita, todėl pagrįstai atmetė prašymą priteisti šios ataskaitos parengimo 1200 Lt dydžio išlaidas, nes šios bylos kontekste minėtos ieškovo patirtos išlaidos nebuvo būtinos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog iš dalies buvo klaidingai paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, nes 300 Lt už eksperto V.B. E. dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo ne atsakovas, o ieškovas (3 t. b.l. 47-48), todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudarė ne 4000 Lt, kaip paskaičiavo pirmosios instancijos teismas, o 3700 Lt. Dėl to vadovaujantis CPK 93 str. proporcingai patenkintai reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovo naudai turi būti priteista 2960 Lt suma. Atitinkamai turėjo būti paskirstyta 165,87 Lt išlaidų ekspertui L. R. suma, t.y. iš ieškovo priteistina 133 Lt, iš atsakovo – 32,87 Lt suma ekspertui. Taigi, atitinkamai šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.
Spendžiant dėl atsakovo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo atsižvelgtina į tai, kad atsakovo atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir jam nereikėjo papildomai susipažinti su byla, įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, į tai, kad atsakovas raštu nepateikė atstovavimo išlaidų paskaičiavimo, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 500 Lt atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (3 t. b.l. 114), o kitoje dalyje atsakovo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2011-03-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16-545/2011 iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies antrą ir trečią pastraipas ir jas išdėstyti taip:
„Priteisti iš UAB „Avarija“, įmonės kodas 120821817, buveinė- Elektrinės g. 3 Vilnius, 17121,30 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo 2007-11-22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 254 Lt žyminio mokesčio, 1216 Lt advokato išlaidų UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, buveinė- Eigulių g. 21 Vilnius, naudai.
Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, 133 Lt ir iš atsakovo UAB „Avarija“ 32,87 Lt ekspertizės išlaidų L. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudai į AB SEB bankas esančią jo a.s. (duomenys neskelbtini) ; 2960 Lt ekspertizės išlaidų UAB „Avarija“, įmonės kodas 120821817, naudai.“
Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovo UAB „Avarija“ naudai 500 Lt atstovavimo išlaidų.