Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovų atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei, atsakovui V. V., atsakovų atstovui advokatui Jonui Skalskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir R. K. ieškinį atsakovams V. V. ir L. M.-V. dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai ieškiniu prašo leisti jiems atlikti 0,0802 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be bendraturčių V. V. ir L. M.-V. pasirašymo sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose ir be jų sutikimo bei prašymo registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovai nurodė, kad jie bei atsakovai yra žemės sklypo (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. UAB „Inventora“ 2015 m. balandžio mėn. yra atlikusi šio žemės sklypo geodezinius matavimus. Kaip nurodyta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos aiškinamajame rašte sklypo matavimai buvo rengiami savininko (ieškovų) pageidavimu, norint atnaujinti žemės sklypo planą ir bylos duomenis LKS-94 koordinačių sistemoje. Žemės sklypo ribos nekeičiamos, todėl sklypas nėra ženklinamas iš naujo. Po matavimų gautas sklypo plotas: 0,0802 ha. Kartu su ieškiniu yra pateikiamas Kauno miesto 22-ojo notaro biuro 2015 m. birželio 1 d. liudijimas, kuris patvirtina, kad notaras, ieškovų pavedimu, persiuntė atsakovams pareiškimą. Pareiškime buvo nurodyta, kad atsakovai 2015 m. birželio 1 d. 10 val. buvo kviečiami atvykti į Kauno m. 22-ąjį notarų biurą, pasirašyti ant ieškovų ir atsakovų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano. Kaip patvirtina notaro teismui pateiktas liudijimas, šis kvietimas buvo įteiktas atsakovei L. M.-V.. 2015 m. gegužės 25 d. Notaro liudijimu patvirtinama, kad atsakovai paskirtu laiku į Kauno m. 22-ąjį notaro biurą neatvyko. Atsakovai sutikimo dėl pareiškimu išreikšto prašymo nėra išreiškę, pasirašyti žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose atsisako. Dėl šios priežasties ieškovai neturi galimybės tinkamai įgyvendinti teisės atlikti žemės sklypo matavimų ir atliktų kadastrinių duomenų registravimo Nekilnojamojo turto registre, t.y. jų užbaigti. Atsakovų atsisakymas atlikti aukščiau nurodytus veiksmus yra nemotyvuotas, nepagrįstas. Atsakovams yra žinoma apie ieškovų užsakymu atliktus matavimus, tačiau priežasties ar motyvų, dėl kurių yra atsisakoma duoti sutikimą, nei vienas iš atsakovų nėra išreiškęs nei patiems ieškovams, nei pareiškimą išsiuntusiam notarui, nei bylos nagrinėjimo metu. Ieškovai turi teisę atlikti bei įregistruoti kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo, nes atsakovai nepagrįstai atsisako šį sutikimą duoti.

Atsakovai nurodo, kad nesutinka su ieškiniu bei prašo jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems nedavė sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinis matavimus, todėl jų reikalavimas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo be jų sutikimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, atsakovai procesiniuose dokumentuose buvo nurodę, kad ieškovai, jau 2015 m. balandį, pažeisdami Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 p. reikalavimus, atliko neteisėtus geodezinius kadastrinius matavimus, nes matavimų pagrindas yra visų sklypo bendraturčių ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas. Taigi, ieškovai prašo teismo įteisinti jų jau atliktus neteisėtus veiksmus - leisti be atsakovų (bendraturčių) sutikimo atlikti kadastrinius matavimus. Ieškovai per notarą perduotame pranešime reikalavo, kad atsakovai šioje byloje pasirašytų žemės sklypo planą, kuriame žemės sklypo ribos paženklintos 2011-07-04 atliekant matavimus, t. y. tada, kai jie dar nebuvo šio žemės sklypo savininkais. Pas notarą nenuvyko, nes ieškovų minėto pareiškimo reikalavimas, o ypač gąsdinimas, kad jie kreipsis į teismą „dėl aukščiau minėto žemės sklypo ribų patvirtinimo“ - visiškas absurdas. Vadovaujantis UAB „Geometra“ 2011-07-04 atliktais 0,0802 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais ir parengtu planu, šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2014-04-08 buvo tikslinami minėto žemės sklypo matavimai, sklypo viduje papildomai nustatant naujus sklypo ribų posūkio taškus: „2", „9", „5", „8", tikslu - nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką. Šis planas bendraturčių buvo suderintas ir juo vadovaujantis buvo sudaryta ieškovų žemės sklypo dalies 2014-04-09 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-4225.

Bylą nagrinėjant iš esmės atsakovai nurodė, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu suprato ko ieškovai siekia bei sutinka pasirašyti ant dokumentų, kurie reikalingi ieškovams siekiant galutinio tikslo, t.y. viešajame registre registruojant žemės sklype esančius naujus statinius. Tačiau, atsakovų tvirtinimu, ieškovai jokių žemės sklypo kadastrinių matavimų neatliko, o tai reiškia, kad jų ieškinio reikalavimas yra niekinis bei nepagrįstas. Tikrieji kadastriniai žemės sklypo matavimai LKS-94 sistemoje UAB „Geometrą“ atlikti 2011-07-04 ir yra galiojantys iki šiol. Ieškovai turėjo prašyti pasirašyti „ant sklypo ribų posūkio taškų nustatymo“.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovai J. K. ir R. K. bei atsakovai V. V. ir L. M.-V. yra 0,0802 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovų prašymu, siekiant atnaujinti žemės sklypo planą ir bylos duomenis LKS-94 koordinačių sistemoje, UAB „Inventora“ 2015 m. balandžio mėn. atliko šio žemės sklypo geodezinius matavimus (UAB „Inventora“ 2015 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla). Ieškovai, siekdami atlikti žemės sklypo matavimų ir atliktų kadastrinių duomenų registravimą Nekilnojamojo turto registre, žodžiu kreipėsi į atsakovus, kad jie, kaip žemės sklypo bendraturčiai, pasirašytų ant jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano, kurio kadastriniai matavimai atlikti 2011-07-04 (UAB „Inventora“ 2015 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esantis Žemės sklypo planas). Taip pat ieškovai 2015 m. birželio 1 d. 10 val. buvo kviečiami atvykti į Kauno m. 22-ąjį notarų biurą, pasirašyti ant ieškovų ir atsakovų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano (2015-05-21 ieškovų pareiškimas, patvirtintas Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarės Z. R.). Kaip patvirtina tiek notaro teismui pateiktas 2015-06-01 liudijimas, tiek paties atsakovo V. V. paaiškinimai, šis pareiškimas (kvietimas) buvo įteiktas atsakovei L. M.-V., tačiau atsakovai paskirtu laiku į Kauno m. 22-ąjį notaro biurą neatvyko (2015-06-01 notaro liudijimas). Atsakovai ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plano, esančio UAB „Inventora“ 2015 m. suformuotoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje iki šiol nepasirašė.

Ieškovai J. K. ir R. K., siekdami atlikti (užbaigti) žemės sklypo matavimų ir atliktų kadastrinių duomenų registravimą Nekilnojamojo turto registre, prašo leisti jiems atlikti (užbaigti) kadastrinius matavimus be bendraturčių V. V. ir L. M.-V. pasirašymo sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose ir be jų sutikimo bei prašymo registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Neginčytina, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tame tarpe ir dėl kadastrinių matavimų bei jų registracijos, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Tačiau pažymėtina ir tai, bendraturtis (šiuo atveju ieškovai) turi pareigą atskleisti visus aspektus, kurie gali būti atsakovams svarbūs, kad apsispręsti, ar nebus pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai atliekant kadastrinius matavimus bei nustatytus kadastrinius duomenis įregistruojant registre.

Atsakovai savo atsisakymą pasirašyti žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose bei prašyme registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre iš esmės grindžia tuo, kad ieškinio reikalavimai nėra teisingai suformuluoti, nes ieškovai jokių kadastrinių matavimų neatliko, o buvo tik atlikti „namo kampų pririšimai“, t.y. ieškovų prašymas atsakovams turėjo būti - „pasirašyti ant posūkio taškų nustatymo, siekiant įregistruoti namo statybą“. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pripažįsta bei sutinka pasirašyti ieškovų nurodomuose dokumentuose, tačiau nesutinka su ieškinio reikalavimo formuluote.

Ieškovai nesutiko su atsakovų argumentais, kuriais jie grindžia savo atsisakymą pasirašyti kadastrinių duomenų bylos dokumentuose bei prašyme registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, teigdami, kad UAB „Inventora“ 2015 m. balandžio mėn. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, siekiant atnaujinti žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribas naujojoje koordinačių sistemoje, tačiau atsakovams nepasirašius atitinkamuose dokumentuose nėra pagrindo jų užbaigti bei nustatytus kadastrinius duomenis įregistruoti registre. Ieškovų teigimu, atitinkamai nėra pagrindo tikslinti ieškinio reikalavimus, bei prašo pripažinti atsakovų atsisakymą pasirašyti reikiamuose dokumentuose kaip nemotyvuotą bei nepagrįstą.

Pažymėtina, kad teismas 2015-11-18 posėdyje išklausęs šalių pozicijas dėl ieškinio bei jų paaiškinimus (atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutinka pasirašyti ieškovų nurodomuose dokumentuose), atidėjo teismo posėdį, suteikiant galimybę ginčą užbaigti taikiai bei pačių bendraturčių sutarimu. Tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo, atsakovai savo atsisakymą pasirašyti grįsdami formaliais argumentais dėl neteisingai, jų nuomone, ieškinio reikalavimo suformulavimo, tą pažymint ieškovams pateiktos taikos sutarties projekte (posėdžio metu taikos sutarties projektas buvo pateiktas apžiūrai). Kita vertus, ieškovai taip pat negalėjo teismui aiškiai nurodyti kodėl patys bendraturčiai nepasiekė bendro sutarimo, teigdami, kad atsakovai turėjo galimybė ginčą išspręsti iki kreipimosi į teismą, todėl turėtų prisiimti galinčias kilti neigiamas pasekmes bei atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 p. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – taisyklės), kurios reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, 2 p., kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, išskyrus tuos atvejus, kai žemės reformos metu Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nustatyta tvarka formuojami žemės sklypai (šių sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos digitalizuojant analoginius planus), taip pat apskaičiuojami tų žemės sklypų plotai ir (arba) statinių geometriniai parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę, ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai. Todėl teismas iš esmės sutinka su ieškovų argumentais, kad UAB „Inventora“ 2015 metų balandžio mėnesį atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, o tiksliau - jų tikslinimą, fiksuojant žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimą (taisyklių VI skyrius „Nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų tikslinimas“), kas pagal teisinį reguliavimą bendrąja prasme yra „kadastriniai matavimai“, tik skiriasi jų apimtis. Taisyklių 180 punkte nurodoma, kad nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į nekilnojamojo turto kadastrą objekto duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, kas nagrinėjamu atveju iš esmės ir buvo daroma. Pažymėtina, kad UAB „Inventora“ 2015-09-22 rašte (ieškovų teismui pateiktas 2015-09-23) nurodoma, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos atnaujinimas buvo vykdomas norint atnaujinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą su esama situacija (pastatais ir komunikacijomis) savininkų, J. K. ir R. K., pageidavimu, norint užregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre. Taip pat šiame rašte nurodoma, kad sklypo riba nėra ženklinama, sklypo ribos, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazėje 2011-07-04, nekeičiamos, todėl bendrasavininkai bei gretimų sklypų savininkai į matavimus nekviečiami; kadastro duomenys atnaujinami užsakovų žemės sklypo dalyje, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių neginčijo bei pripažino, kad ieškovams reikalingi jų parašai ieškovų nurodomuose dokumentuose, atsakovas V. V. nurodydamas, kad jam apie ieškovų reikalavimus bei jų tikslus paaiškėjo tik pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.

Abi šalys pripažino, kad jų tarpusavio santykiai konfliktiški bei jos geranoriškai nebendradarbiauja, tas buvo aiškiai matyti ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas taip pat pripažino, kad, gavęs 2015-05-21 ieškovų pareiškimą, buvo nuvykęs pas notarą (anksčiau nei jame buvo nurodyta atvykimo data), tačiau jam buvo pateiktas tik žemės sklypo planas, nebuvo jokio aiškinamojo rašto, todėl jam nebuvo aišku ko tuo ieškovai siekia bei kokios būtų pasirašymo ant plano teisinės pasekmės (pareiškime nurodytu laiku, t.y. 2015-06-01 10 val., į nutaro biurą nenuvyko), juolab, kad tarp šalių anksčiau buvo kalbos dėl bendrasavininkams priklausančio žemės sklypo atidalijimo. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakovams būtų aiškiai paaiškinti UAB „Inventora“ 2015 m. balandžio mėn. atlikto žemės sklypo kadastrinių matavimų bei atsakovų būtinumo pasirašyti žemės sklypo plane, patvirtinant, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2011-07-04 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka, tikslai ar atskleisti visi aspektai, kurie gali būti atsakovams svarbūs, kad apsispręsti, ar nebus pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovai taip pat nesiekė bendradarbiauti bei kooperuotis su ieškovais, nes pareiškime nurodytą dieną nenuvyko pas notarą, nesiekė iki teismo iš ieškovų gauti kuo išsamesnę informaciją ar nebus pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai atliekant kadastrinius matavimus bei šiuos duomenis įregistruojant viešajame registre. Nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu sutiko pasirašyti ieškovų nurodytuose dokumentuose, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės to nepadarė, savo atsisakymą iš esmės motyvuodami netiksliai suformuluotu ieškinio reikalavimu bei nesutikimu atlyginti visas ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi bei disponavimo, ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Bylos duomenimis, abi bylos šalys nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad ginčas būtų išspręstas bendraturčių sutarimu.

Teismas pažymi, kad atsakovai nepasirašydami ieškovų nurodytuose dokumentuose negali atimti iš ieškovų teisės užsakyti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kreiptis dėl kadastrinių duomenų registravimo Nekilnojamojo turto registre. CK 4.75 str. nustato, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, ginčas sprendžiamas teisme. Taigi, ieškovai kaip žemės sklypo dalies savininkai turi teisę užsakyti nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų matavimus ar jų tikslinimą bei kreiptis dėl nustatytų duomenų registravimo registre, ir ši jų teisė negali būti neigiama ar nepagrįstai suvaržyta. Atsakovų nesutikimo argumentai, kad jau kadastriniai matavimai atlikti bei įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl tai, kas ieškovų prašymu buvo atlikta UAB „Inventora“ nėra kadastriniai matavimai, niekuo nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).

Byloje nėra ginčo dėl UAB „Inventora“ 2015 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų, jų teisingumo bei reikalingumo, tačiau, kad būtų galima užbaigti kadastrinių matavimų atnaujinimą bei šiuos kadastrinius duomenis įregistruoti nekilnojamojo turto registre būtini atsakovų sutikimai bei parašai žemės sklypo plane, patvirtinant, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2011-07-04 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka, taip pat atsakovų sutikimai bei parašai pateikiant prašymą dėl kadastrinių duomenų įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Atsakovai neduodami sutikimo bei nepasirašydami ieškovų nurodomuose dokumentuose neįrodinėjo, kad sutikimas bei pasirašymas pažeistų jų teises bei interesus, priešingai nurodė, kad jiems yra aiškūs ieškovų tikslai bei sutinka dokumentuose pasirašyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios, o dėl šalių tarpusavio konfliktinių santykių negali būti atimta iš ieškovų teisė įgyvendinti bendrosios nuosavybės teises. Atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, jog iki kreipimosi į teismą nebuvo aiškūs ieškovų tikslai, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas. Kaip matyti, atsakovai ne tik iki ieškovų kreipimosi į teismą, bet ir teisminio nagrinėjimo metu nepasirašė reikiamuose dokumentuose bei nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovai nepagrįstai neduoda ieškovams, siekiantiems, kad būtų nustatyti sklypo kadastriniai duomenys bei šie duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre, sutikimo (nepasirašo ieškovų nurodomuose dokumentuose) dėl UAB „Inventora“ 2015 m. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų bei jų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, taip pažeisdami ieškovų bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimą. Teismas, gindamas šią pažeistą ieškovų teisę, sprendžia ieškinį tenkinti bei pripažinti ieškovų prašomą teisę (CK 1.138 str. 1 p., CPK 178 str., 185 str.).

Tačiau teismas iš dalies sutinka su atsakovų pozicija, kad ieškovų ieškinio reikalavimas nėra pakankamai aiškus, iš šio reikalavimo turinys galutinai paaiškėjo tik pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 6 p.), o ne patys ieškovai. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d.), o dėl šių duomenų įrašymo sprendžia Kadastro tvarkytojas. Žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovų užsakymu, UAB „Inventora“ atliko 2015 m. balandžio mėnesį, parengė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau atsakovams nepagrįstai atsisakant pasirašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane, ieškovai neturi galimybės pateikti prašymo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų registravimo (įrašymo) nekilnojamojo turto registre. Todėl šioje konkrečioje byloje teismas konstatuoja būtinybę pagal ieškinio reikalavimą patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant ieškovams teisę be bendraturčių, atsakovų, sutikimo bei pasirašymo UAB „Inventora“ 2015 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančiame 0,0802 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane, tuo atsakovams patvirtinant, kad „su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2011-07-04 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka“, ir be atsakovų sutikimo bei prašymo pateikti šiuos kadastrinius duomenis registruoti Nekilnojamojo turto registre. Toks patikslinimas iš esmės nekeičia ieškinio reikalavimo esmės, o sprendimas tik tampa tikslesnis ir aiškesnis bei atitinkantis teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nuostatas.

Pažymėtina, kad vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Teismo vertinimu, konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste ieškinio reikalavimų patenkinimas, juolab, kad atsakovai sutiko pasirašyti reikiamuose dokumentuose, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepasirašė, yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas bei bendraturčių bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo užtikrinimas.

Atsakovai prašė taikyti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Ieškinį tenkinus, bei įvertinus bylos eigą bei bylos dalyvių procesinį elgesį, nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ieškovams taikyti CPK 95 str. ir skirti jiems baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 656,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 31 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 250 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už dubliko parengimą, 75 Eur už atstovavimą 2015-11-20 teismo posėdyje, 100 Eur už atstovavimą 2016-01-20 teismo posėdyje, 25 Eur už procesinių dokumentų pateikimą teismui 2016-01-14, 25 Eur už 2015-11-26 raštą atsakovų advokatui dėl taikos sutarties.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Įvertintinus priežastis dėl kurių susidarė ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, t.y. teismo sprendime nurodyti argumentai apie abiejų bylos šalių bendradarbiavimo bei kooperacijos pareigų pažeidimą, taip pat į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas, sudaro pagrindą mažinti iš atsakovų ieškovams priteistinas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškovų ieškinį, jiems priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 250 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, taip pat 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 381,00 Eur, dėl kitų patirtų išlaidų priteisimo ieškovų prašymas atmetamas. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 190,50 Eur (381 Eur/2).

Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, iš ieškovų nepriteisiamos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei taip pat nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 - 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovai J. K. ir R. K. turi teisę be bendraturčių V. V. ir L. M.-V. sutikimo bei pasirašymo UAB „Inventora“ 2015 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančiame 0,0802 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane, tuo atsakovams patvirtinant, kad „su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2011-07-04 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka“, ir be atsakovų sutikimo bei prašymo pateikti šiuos kadastrinius duomenis registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti ieškovams J. K. ir R. K. iš atsakovo V. V. 190,50 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovams J. K. ir R. K. iš atsakovės L. M.-V. 190,50 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.